tag:blogger.com,1999:blog-49064786461937772552024-03-06T01:14:48.970+02:00Voras TinkleVitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.comBlogger146125tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-78334184243149536832019-05-24T14:20:00.000+03:002019-05-24T17:32:45.455+03:00Transvulcania 2019 pusmaratonis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46987130025_a4ce9491dc_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46987130025_a4ce9491dc_b.jpg" /></a></div>
<div dir="ltr">
</div>
<div dir="ltr">
</div>
<div style="text-align: justify;">
Pagrindinis dalykas, kurį supratau per paskutinius metus, yra tai, kad tikslus sau reikia keltis tokius, kurie gąsdina. Nes iš tiesų mes galim daug daugiau nei įsivaizduojam. Daug daugiau nei manom galintys. Jei prieš metus man būtumėt pasakę, kad šiandien laikysiu vienų iš gražiausių <i>skyrunning</i> varžybų medalį, būčiau nepatikėjusi. Nes juk aš negaliu. Ar vis tik..? </div>
<div style="text-align: justify;">
Apie Transvulcania pradėjome šnekėti dar praėjusių metų liepą, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html">būdami Chamonix</a>. Iš pradžių daugiau juokais, be jokių realių planų ten dalyvaut (ypač įvertinus, kad draugai jau ten buvo dalyvavę 2017-aisiais), vėliau kiek rimčiau, o galiausiai visi keturi į ją užsiregistravome: mes trys pusmaratoniui, o draugas pilnam ultramaratonui. </div>
<div style="text-align: justify;">
Iki užsiregistravimo niekada nebuvau bėgusi <i>trail</i>, niekada nebuvau bėgusi tokios distancijos ir bendrai paėmus tuo metu beveik iš viso negalėjau bėgti. Tačiau jau ne kartą būdama draugų, bėgančių įvairiuose renginiuose, neoficialioje palaikymo komandoje ir matydama jų emocijas, jaudulį, pasiekimo džiaugsmą, norėjau visai tai patirti ir pati. Ir nors dauguma kitų didelių ultra bėgimo renginių turi trumpesnių trasų (10-15 km), Transvulcanios trumpiausia distancija yra pusmaratonis su 24,28 km ir 2 150 m vertikalaus sukilimo. Ilgai svarsčiau, ar pajėgsiu, ar iš viso išdrįsiu stoti prie starto linijos, ar nenulūšiu vidury trasos (kur niekas manęs nepasiims, nes ten kalnai, ir vis tiek reiks eiti iki kitos maitinėlės), bet registruojantis renginiui prieš 10 mėnesių atrodė, jog pakaks laiko pasiruošti. Na, ar bent turėjau viltį, kad pasiruošiu. Tad beveik viskas, ką dariau paskutinius 10 mėnesių, buvo susiję su pasiruošimu Transvulcaniai. Ir dabar prisimindama tuos mėnesius, džiaugiuosi sprendimu užsiregistruoti pusmaratoniui, ir džiaugiuosi savo nuolatine palaikymo komanda - Indre ir Sigita, kurios skatino, guodė, gyrė ir barė, bet buvo kiekviename žingsnyje kartu. Įskaitant ir pusmaratonio startą ir finišą. Ačiū joms! </div>
<div style="text-align: justify;">
La Palmos saloje pasirinkome <a href="http://www.booking.com/Share-ekHJmD">La Palma & Teneguia Princess</a> viešbutį, apie kurį buvome girdėję gerų atsiliepimų iš bėgikų bei žinojome, kad iš čia suorganizuojamas transportas į startą ir atgal iš finišo. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113848574_390c7f3898_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113848574_390c7f3898_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pirmą dieną viešbutį supančius kalnus buvo uždengę debesys</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113848434_03eeee8fd5_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113848434_03eeee8fd5_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Atvykome į La Palmą ketvirtadienį, penktadienį nuomota mašina nuvykome į Los Llanos de Aridane atsiimti bėgimo numerių ir pasivaikščioti expo (bėgimo renginio parodoje, kur gali ne tik atsiimti numerius, bet ir susipažinti su įvairių bėgimo prekės ženklų siūlomis prekėmis ar jų įsigyti), o šeštadienį jau mūsų laukia La Palmos kalnai.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851162632_752d3d5349_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851162632_752d3d5349_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pakeliui į Los Llanos de Aridane prasideda Transvulcania reklamos // Transvulcania expo</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851159662_1d7298d289_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="629" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851159662_1d7298d289_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Numeriai atsiimti!</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851162282_64e07cfb32_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851162282_64e07cfb32_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Šių metų Transvulcania tema - švarios gamtos bėgikai, tad čia pasirašom pasižadėjimą neteršti gamtos ir palaikyti ją švarią</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113848024_c5e1d36e6e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113848024_c5e1d36e6e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Transvulcania dalyvio krepšelis: šiemet jame marškinėliais ilgomis rankovėmis, liemenė nuo vėjo, kepurė ir rėmėjų smulkmenos</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851162082_ca79f039a6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851162082_ca79f039a6_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Iš vakaro pasiruošiam savo aprangą ir priemones rytojaus startui</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Tiek ultramaratonas, tiek pusmaratonis (kuris šiaip jau yra ultramaratono pirmas trečdalis) startuoja iš tos pačios salos vietos - nuo švyturio, esančio Faro de Fuencaliente kyšulyje pačiame salos gale. Tik ultra pradžia 6 val. ryto, o pusmaratonio - 7:30 val. Varžybų dieną Princess viešbutis pusryčius pradeda tiekti 2:50, kadangi ultras į startą nugabenti pasiruošęs autobusas išvyksta 4 val. Ultramaratoną bėgantis draugas keliasi už mus anksčiau ir vienas tylomis susiruošęs, 4 val. ryte jau sėdi autobuse.</div>
<div style="text-align: justify;">
Mes trys atsikelti galime kiek vėliau: žadintuvas nustatytas 4:50, nors aš pabundu anksčiau ir kokį pusvalandį nerimo pilna širdimi tiesiog guliu lovoje ir skaičiuoju, už kelių valandų galėsiu atsipalaiduoti. Pusmaratonis startuoja 7:30 val., o <i>cutoff</i> (t. y. laikas, kada trasa oficialiai uždaroma ir po šio laiko finišavę žmonės laikomi nebaigusiais distancijos) 14 val. Tad trasai įveikti skirtos 6 val. 30 min. Žinau, kad skamba visai pakankamai, juk įprastai pusmaratonio ilgiau 3 val. žmonės nebėga (o šiaip jau dauguma ir 2 val. netrunka), tiesa? Bet bekelės bėgimai - ne plentas, o 2 100 m sukilimo per 24 km reiškia, kad bus kalnai. Ir net ne šiaip kažkokia viena ar kita kalva, bet nuolatinis kilimas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Ruošdamasi šitam pusmaratoniui, išsinagrinėjau viską: trasos profilį, įkalnių laipsnius, perskaičiau visus rastus bėgusiųjų pasakojimus apie TRV ultros pirmąjį trečdalį (kuriuo eina pusmaratonis), patikrinau paskutiniųjų kelių metų <i>cutoff </i>pabaigoje finišavusius žmones ir pasekiau jų dalį stravoje (socialiniame tinkle, kur sportininkai dalinasi savo bėgimų, plaukimų, važiavimo dviračiais statistika ir rezultatais). Kassavaitinių treniruočių Sapieginėje (kur Vilniuje tikriausiai yra geriausia treniruotis vertikaliam sukilimui) dėka puikiai žinojau, koks mano pajėgumas ir greitis įkalnėse. Ir jis buvo toks, kad supratau, jog būsiu labai labai arti <i>cutoff </i>laiko arba jį viršysiu. Ko neapskaičiavau ir ką įvertinti pamiršau, tai buvo netikėtai karšta diena (kas kliudė ir gadino rezultatus visiems, įskaitant ultras - dėl to sutarė visi, su kuo kalbėjau) ir tai, kad ant smėlio bėgti ir kopti daug sunkiau ir sudėtingiau nei miške. O TRV trasos didelė dalis yra vulkaninis juodas smėlis, kuris toks smulkus, kad sugeba įlįsti visur, bet tuo pačiu aštrus ir ganėtinai stambus, kad pritrintų pūsles ir paliktų mėlynes. Na, bet apie viską iš pradžių. </div>
<div style="text-align: justify;">
Atsikėlusios beveik be žodžių apsirengiam, užsidedam pasiruoštas bėgimo liemenes, susipakuojam savo <i>drop bags</i> (liet. kuprines, kurias starte atiduosim nugabenti į finišą) ir einame pusryčiauti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113845574_76755b1a34_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113845574_76755b1a34_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Rytinis ruošimasis varžyboms. Ir jau iš nuotraukos matosi jaudulys // Pusryčiai, kurių net visų nesugebėjau pabaigti</td></tr>
</tbody></table>
Žmonių restorane palyginus nedaug, vos keli vyrukai, pasiruošę bėgimui, ir juos palaikančios žmonos. Mes dvi valgom iš namų atsigabentus avižinius dribsnius su džiovintais vaisiais, užpiltus karštu vandeniu (nes kažkodėl viešbutyje į viską dedamas pienas), o trečia randa maisto viešbučio pasiūloje. Įsipilam ir kavos, nors jau trečią dieną čia būdami vis dar nesuradom būdo, kaip atskirti, kuris kavos aparatas gamina tirpią, o kuris kavą iš maltų pupelių, tad vis gaunam tirpios kavos. Fui, jau tada geriau be kavos iš viso.</div>
<div style="text-align: justify;">
Paskutinis apsilankymas pas nykštukus ir leidžiamės į registratūrą. Prie viešbučio durų jau laukia autobusas, pasiryžęs dalyvius nuvežti į pusmaratonio startą. Lygiai 6 val. autobusas pajuda vingiuotais keliukais aukštyn link Los Canarios kaimelio, nuo kurio leidžiasi žemyn iki švyturio - starto vietos. Žmonių autobuse nėra daug: užpildyta vos kiek daugiau nei pusė vietų. Kaip įprastai <i>trail'e</i>, vyrų žymiai daugiau nei moterų. Dalis bėgikų šnekučiuojasi, dalis kaupiasi pro autobuso langą žiūrėdami į akliną tamsą. Švinta čia gana vėlai, bet naktis giedra, tad gėrimės ryškiomis žvaigždėmis ir dairomės neseniai startavusių ultramaratono bėgikų lempų. Kadangi ultra startuoja tamsoje, jos dalyviams privalomi ant galvos dedami žibintai, iš priekio šviečiantys baltai, o gale raudonai. Ir dėl to, kad trasa eina siauru takeliu į kalną, bėgikai bėga vorele, o ta nuolat judančių žibintų eilė yra vienas įspūdingiausių vaizdų, vis parodomų TRV reklamose. </div>
<div style="text-align: justify;">
Ultros žibintų eilutę pamatome tik pačioje kelionės pabaigoje ir jau turime įtarimą, kad organizatoriai pakeitė trasą. Anksčiau ta eilutė prasidėdavo ir vingiuodavo nuo pat apačios, nes siauras takelis visus gana sulėtindavo ir sudarydavo grūstis. Šįkart žibintus matome tik tolumoje, tad per tą valandą jie tikrai gana toli pasistūmėjo. </div>
<div style="text-align: justify;">
Autobusas mus išleidžia dar nepasiekus švyturio. Lauke tamsu ir vėjuota. Vėjas toks didelis, kad kepurę, per kurią dar esu perkišusi plaukų kasą, turiu prilaikyti, kad nenupūstų (o kartą net ir pralaimiu kovą su vėju, bet, laimei, spėju kepurę susigrąžinti). Tamsoje leidžiamės asfaltuotu keliuku žemyn link švyturio ir svarstome, ar tik nereiks mums šiuo asfaltu bėgti viršun (ankstesniais metais nereikdavo, bet šiemet kažkodėl viskas kitaip aptverta).<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113847854_f433486965_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113847854_f433486965_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Faro de Fuencaliente švyturys, nuo kurio startuoja ultramaratonas ir pusmaratonis // Apšviesta starto zona apačioje</td></tr>
</tbody></table>
Prie švyturio po truputį renkasi žmonės, pilna pristatyta automobilių. Atiduodame savo kuprines pervežimui į finišą ir ketiname dar kartą užsukti pas nykštukus, bet prie kilnojamų wc ilgiausios eilės. Na, kol dar neprašvitę, mes ir už krūmelio galim nueiti. Pasukam ieškoti krūmelių, bet kažkodėl visi krūmeliai vos siekia kelius, o ir krūmelių mažiau nei jų užuovėjos ieškančių žmonių. Galiausiai prarandam kantrybę (ir taip jau gana tolokai palipom į kalvą) ir pasirenkam artimiausius krūmus. Ok, šitas reikalas sutvarkytas.</div>
<div style="text-align: justify;">
Po truputį švinta, o <u>nuo</u> švyturio žiūrėdamos žemyn į starto zoną, matome judėjimą: bėgikus pradėjo leisti į startą. Su Indre nuskubame link starto (Sigita tebestovi eilėje prie wc), nes nenorime būti minios gale. Prie užtvaros nuokalnėn žemyn tikrinama privaloma įranga, bet kadangi bėgame tik pusmaratonį, mūsų prašo parodyti tik veikiantį mobilų telefoną (ultra bėgikams dar privalomas litras vandens, termofolija ir minėtas galvos žibintas) ir praleidžia toliau. Na, štai mes jau starto zonoje, kuri ryškiai apšviesta ir kiekvieną minutę vis pildosi spalvingais rūbais pasipuošusiais bėgikais. Matome su kamera vaikštantį vyruką, kuris filmuoja vaizdus tiesioginei transliacijai. Kol aš dairausi į apšilinėjančius bėgikus ir pati kiek pašokinėju (ir pašoku pagal grojančias pop dainas), kameromenas atsiduria prie manęs. Indrė nusprendžia, jog reikia į kamerą pristatyti Lietuvą (visgi mes tik keturi lietuviai šiemet), tad greitai atsega mano ir savo liemenių šniūrelius ir ima rodyti į užrašą LIETUVA ant mūsų marškinėlių ir rikteli "Lithuania"! Panašu, kad toks mūsų gestas sužavi ir vyruką su kamera, ir transliacijos režisierių, nes tiesioginė transliacija perjungiama į mus. O mes kaip tik suvokiam, kad realiai rodom tiesiai į savo krūtines ir imam juoktis, kai tuo tarpu operatorius mosikuoja ranka, kad pakartotume Lietuvos pristatymą. Vėliau žiūrėdama transliacijos įrašą, girdžiu, jog transliacijos komentatoriai mus pristatė kaip "chicas de Letonia" - "merginas iš Latvijos", bet ką jau darysi, kad ispanų geografijos žinios Lietuvos neapima. <br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851161892_99ea0c5410_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851161892_99ea0c5410_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Starto zonoje, laukiant bėgimo pradžios // Mes, pusmaratonio užkariautojos</td></tr>
</tbody></table>
Starte prisirenka žmonių, groja muzika: Bon Jovi It's My Life, AC/DC Highway to Hell ir žymioji AC/DC Thunderstruck, kuria prasideda ultra (tik ispanams kažkoks dėmesio sutrikimas, nes nei vienos dainos taip ir neužbaigia). Visi dairosi aplink, vis užmesdami akį į numerius puošiančias valstybės vėliavytes ir bandydami atspėti, kas iš kur atvykę. Pagrinde aplink vien ispanai, keli britai, vokiečių kompanija. Matau, kad mūsų Lietuvos vėliava daug kam kelia neaiškumų, nes žvilgtelėję į ją, dar žvilgteli į mus, vėl į vėliavą, vėl į mus, bandydami nuspręsti, iš kurio krašto mes atvykusios.</div>
<div style="text-align: justify;">
Starte nuotaika nereali, skambanti muzika ją tik papildo. Nusifotografuojam trise, vėliau dar prijungiam Sigitai iš 2017ųjų bėgimo pažįstamą britę Liz. </div>
<div style="text-align: justify;">
Jau visiškai prašvitę, kai renginio vedėjai informuoja, jog iki starto liko 20 sekundžių ir netrukus imame kartu su visais ispaniškai skaičiuoti nuo 10 atgal. Nuskambėjus "<i>uno</i>", visa 503 žmonių minia pajuda aukštyn link švyturio. Gan simboliška, kad šitas kalnų pusmaratonis prasideda nuo įkalnės. </div>
<div style="text-align: justify;">
Trasa iš tiesų pakeista: vietoj to, kad po įkalnės iškart suktume kairėn į trailą, bėgame aplink švyturį ir asfaltu aukštyn. Gal jau po pirmo kilometro didžioji dalis minios ima eiti - prisimenu draugo žodžius, jog pradžioje iš to smagaus jaudulio nesugalvotume bėgt į kalną ir neužrūgštintume organizmo jau pirmuose kilometruose. Po dviejų kilometrų asfaltu trasa pagaliau sukasi į <i>trail'ą</i> - dulkantį vulkaninio smėlio keliuką, kylantį aukštyn. Dar kažkiek bandome bėgti, bet pirmi du trečdaliai Transvulcania pusmaratonio yra visi į kalną, todėl bėgti čia gali tik elitas. Visi kiti stengiasi greitai ir efektyviai kopti. Takeliu kopiame vorele, nes telpame takelyje tik po vieną ar po du.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/40936672303_170d9a1371_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/40936672303_170d9a1371_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Kylam į viršų vulkaninio smėlio keliukais</span></td></tr>
</tbody></table>
Pakylam į vieną kalniuką, į antrą, sutinkam porą fotografų. Indrė kažkur priekyje, o Sigitą matau už kelių žmonių. Einam, lipam, kopiam, kažkiek pabėgam. Takelis vingiuoja viršun ir sukasi aplink Teneguia vulkaną.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851161742_618938d366_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851161742_618938d366_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Teneguia vulkanas</td></tr>
</tbody></table>
Nėra lengva, bet nėra ir nepakeliamai sunku. Kažkur šeštame kilometre girdžiu muziką, tarškesį ir ispanų palaikymo šūkius "<i>venga, venga</i>", "<i>vamos</i>", "<i>animo</i>". Ok, toks nerealus palaikymas, kuriuo garsėja Transvulcania, iškart įtaiso nuoširdžią šypseną veide. Prabėgu pro man plojančius ir džiūgaujančius ispanus ir atsiduriu prie itin stačios įkalnės, per kurią vingiuoja serpantino stiliaus takas. Juo kopti sunku, tad gerokai sulėtėju.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851161632_878f2b079d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851161632_878f2b079d_b.jpg" /></a></div>
Gerokai pavargstu, kol pasiekiu įkalnės viršų, nuo kurio prasideda Los Canarios kaimelis - todėl čia pilna palaikančių žmonių. Vaikai ir suaugusieji čia stovi ir drąsina prabėgančius, vis užmesdami akį į mūsų numerius. Kai pirmą kartą išgirstu "<i>Vita, animo!</i>", kiek sutrinku, iš kur jie žino mano vardą, bet smegenys ima veikti ir prisimenu, jog jis užrašytas ant mano numerio. Na, taip!</div>
<div style="text-align: justify;">
Trasa per Los Canarios taip pat eina aukštyn asfaltuotomis gatvėmis, o kaimelio pabaigoje mūsų laukia pirma maitinėlė. Lipdama link jos ir šypsodamasi man plojantiems nerealiems kaimelio gyventojams, išgirstu grojant Bon Jovi - It's My Life priedainį: "<i>It's my life / It's now or never / I ain't gonna live forever / I just want to live while I'm alive</i>" ir jaučiu kaupiantis ašaras. Nes aš čia, nes jau įveikiau 7 km ir 716 m vertikalaus sukilimo, nes prieš tuos 10 mėnesių man tai atrodė nesuprantamas ir neįmanomas dalykas, nes pati netikėjau, kad aš čia būsiu ir kad galėsiu. Išties, dainos žodžiai tobulai atspindi mano mintis: <i>It's now or never (</i>liet. <i>dabar arba niekada)</i> ir <i>I just want to live while I'm alive (</i>liet. <i>noriu gyventi, kol esu gyvas)</i>. Ir gyvenu. Čia ir dabar, šiame mielame kaimelyje, tarp šitų nerealių besišypsančių žmonių. Kaip viskas super! <br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/40936671933_8c9c393433_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/40936671933_8c9c393433_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pirmoji maitinėlė, jau ją praėjus // Aš pirmoje maitinėlėje </td></tr>
</tbody></table>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Pasiekusi maitinėlę, žvilgteliu į laikrodį: 1 val. 32 min. Oho, kažkaip neįtikėtinai greit įveikiau pirmąjį etapą. Vėliau sužinau, kad Sigita pirmą punktą kirto prieš 5 min., o Indrė prieš 11 min. </div>
<div style="text-align: justify;">
Maitinėlėje vyriškis pripildo mano tiesiamą vieną iš dviejų minkštų buteliukų. Kito neištraukiu, nes jis dar pilnas. Išgeriu dvi stiklines geltono gėrimo (su viltimi, kad ten elektrolitai) ir stiklinę vandens ir patraukiu toliau. Trasa kyla aukštyn, kerta kelią ir eina akmenuotais laiptais ir taku per parką. Priekyje matau vaikinuką, su pusmaratonio numeriu grįžtantį atgal link maitinėlės. Dar kurį laiką svarstau, kodėl jis grįžo. Trasa kyla per miškelį aukštyn, nors įkalnė nėra didelė, tik nemažai akmenų ir šaknų.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113847294_c6d875961f_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113847294_c6d875961f_b.jpg" /></a></div>
Nusprendžiu, kad pats laikas išsitraukti pirmą geliuką, bet jis toks šleikščiai saldžiai kartus, kad net nenoriu jo vartoti. Nešuosi praplėštą pakutį ir galvoju, kad na, reikia. Ir kodėl geliukai negali būti skanūs, pvz., kruasanų su natūraliu braškių džemu skonio. Lipu aukštyn, karts nuo karto atsisukdama, kur matau gal 70ies metų vyriškį, pasiramstantį viena lazdele ir ant nugaros besinešantį TRV maišiuką. Kartais jis sustoja, prisėda ant akmenų sienelės ir iš maišiuko išsitraukęs vandens buteliuką ilsisi. Aš tuo tarpu bandau įsivaizduoti save, apsiginklavusią bėgimo liemene ir minkštais buteliukais, ir svarstau, kaip čia yra, kad mes su juo tame pačiame renginyje, judame beveik tuo pačiu tempu, tik gal aš per daug rimtai į viską žiūriu. Kita vertus, mačiau žmonių čia be laikrodžių - šitie gal jau kiek per daug atsipalaidavę.</div>
<div style="text-align: justify;">
Kildama aukštyn aplenkiu vyruką, kuris kas kokius 100 m vis stoja išsipūsti nosį. "<i>Allergies?</i>" (liet.<i> alergija?</i>) klausiu su užuojauta. Jis kažką sumykia ir pamosikuoja plaštaka. Suprask: nei taip, nei ne. Bet matau, kad jis ispanas, tad spėju, kad paprasčiausiai manęs nesuprato. Ispanai šiaip bendrai čia nešneka angliškai, tad nieko keisto, jog ir su juo susišnekėti nepavyko. Ką gi, ieškosiu kitų draugų. Galiausiai 12ame kilometre pakylam iki tam tikros miško vietos, kur kelias sukasi ir eina aplink kalnelį. Dešinėje pro medžius matau debesis, su kuriais esu beveik tame pačiame lygmenyje.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851161352_970fce4e4f_b.jpg" imageanchor="1"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851161352_970fce4e4f_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851161192_d9fb771c22_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851161192_d9fb771c22_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ir štai mes jau virš debesų</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113847074_3139b7d74d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113847074_3139b7d74d_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46987131365_9afe5836f1_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="360" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46987131365_9afe5836f1_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851160732_5915013e5b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="360" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851160732_5915013e5b_b.jpg" /></a></div>
Sigita, 2017aisiais bėgusi čia pusmaratonį žadėjo, kad kažkurioje vietoje galėsime įbėgti į debesis, tad aš to labai laukiu. Lipam toliau aukštyn, po to pasiekiam šiokį tokį slėnį, kur jau netgi nereikia lipti, o galima prasibėgti. Bėgdama matau greitąją, stovinčią tarp pušų - vienas iš <i>medical points (</i>liet.<i> medicinos pagalbos punktų</i>), ir matau bėgikę, besišnekučiuojančią su medikais. Na, tikiuosi, kad jai viskas tvarkoje.</div>
<div style="text-align: justify;">
Už slėnio prasideda gana stati įkalnė. Lipu į ją gana lėtai, vis pagalvodama, na, kodėl, kodėl aš čia (tiesą pasakius, kai man sunku, aš galvoju angliškai, tad iš tiesų kankina mintis "<i>Why am I doing this to myself?</i>" - liet.<i> Kodėl aš tai sau darau?</i>). Bet užlipusi iki pusės suprantu kodėl: vaizdai tiesiog pritrenkiantys. Žali miškai, mėlynas dangus, balti debesys ir pilkos vulkaninės La Palmos kalvos. Nerealu. Vis susižvalgome su netoliese esančia moterimi (tai ji mane aplenkia, tai aš ją) , nusišypsom. "<i>It's so difficult, isn't it?</i>" (liet. <i>Labai sunku, ar ne?</i>) sako ji su ryškiu prancūzišku akcentu. "<i>Indeed</i>" (liet. <i>Išties</i>) palinksiu. <br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113846604_f14526f281_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113846604_f14526f281_b.jpg" /></a></div>
Užkopus į šią kalvą, kaip ir tikiuosi palengvėjimo, galbūt kokios mažiau stačios įkalnės ar slėniuko, bet po jos seka kita stati įkalnė, o už jos matau dar vieną kalną ir aukštai lipančius žmones. Patikrinu surinktą sukilimą. <i>Oh god</i>, dar daug trūksta. Antrame etape per 9,5 km turime surinkti 1 100 m sukilimo, o trūksta dar turbūt pusės. Užkopiu į matomas kalvas, išlenda naujos. Ir kopti darosi vis sunkiau. Ir dar sunkiau darosi kvėpuoti. Nežinau, kodėl, tikrai ne dėl aukščio. Matyt tiesiog širdis nesugeba išvarinėt kraujo su reikiamu kiekiu deguonies. Ok, nu žiauriai sunku. 13ą ir 14ą kilometrus kopiu po pusvalandį. Jaučiu, kad reikia geliuko, nors ir nelabai noriu. Plius vanduo eina į pabaigą, o geliuko be vandens šansų suvartoti beveik neturiu (nes jis palieka tokį pobjaurį skonį burnoje, kad būtinai turiu nuplauti vandeniu). Skaičiuoju, kiek liko iki antros maitinėlės. Teoriškai neturėtų būti daug, bet matau, kad dar trūksta sukilimo, tad kiti du kilometrai bus lėti. Nepadeda ir tai, kad mano Garmin laikrodis netiksliai gaudo gps ir pridaro spyglių trasoj (t. y. jam atrodo, kad einu ne tiesiai, bet lakstau kreivai, tad pamatuotas atstumas ilgesnis), todėl net nesu tikra, kurioje konkrečiai vietoje esu.</div>
<div style="text-align: justify;">
Lipu toliau, vis pažiūrėdama į laikrodį ir matydama, kad mano antrasis etapas, tie 9,5 km užtrunka jau beveik 3 valandas. 3 valandas kopiu tuos nelemtus 9 km. Karšta, sunku kvėpuoti, noriu gerti. Ir, jei atvirai, jaučiuosi pasiduodanti. Ne, minties pasitraukti neturiu, bet neturiu ir jėgų paskubinti žingsnio, kad spėčiau į <i>cutoff</i>. </div>
<div style="text-align: justify;">
Mintyse save įtikinėju nežiūrėti į dar vienos kalvos viršūnę, o tiesiog lipti žingsnis po žingsnio. Šią minutę egzistuoja tik šitas vienas žingsnis. Tada tik šis vienas. "<i>Just one more step. And now just this one step</i>" (liet. <i>Dar vieną žingsnį. Ir dabar dar šitą vieną žingsnį</i>) angliškai girdžiu savo mintyse. Išsitraukiu geliuką ir jį gana greitai suvartoju. Ok, kažkur turėtų būti maitinėlė, nes man rimtai reikia vandens, kadangi beturiu tik kelis gurkšnius. Lipdama į vieną kalvą atsisuku atgal ir matau britę Liz, kuri manęs pasiteirauja, kaip man sekasi. "<i>Terrible</i>" (liet. <i>Siaubingai</i>) atšaunu ir iškart viduje pasijuntu kalta. Juk pati pasirinkau čia būti, juk Liz irgi sunku. Bet tuo pačiu ateina stipresnė mintis, jog man reikia paskubėti. 2017ais Liz pusmaratonį įveikė per 6:13 val., šiemet ji irgi taiko į <i>cutoff </i>laiką, tad jei aš laikysiuosi jos, nespėsiu. Bandau kopti greičiau, bet tikrai sunku. Vėl pasiveju su prancūzišku akcentu kalbančią moterį, tik žvilgtelėjus į jos numerį, matau, kad ji šveicarė. Susižvalgom. Ji vėl man sako, kad "<i>so so difficult</i>" (liet. <i>labai labai sunku</i>). "<i>It is</i>" (liet. <i>Tikrai</i>) pritariu ir priduriu, kad pagal mane maitinėlė jau seniai turėjo būti, tad nesuprantu, kur ji (ačiū Garminui, netiksliai rodžiusiam atstumą, tad gaudžiausi tik pagal sukilimo metrus). </div>
<div style="text-align: justify;">
Iš priekio matau leidžiantis du geltonomis liemenėmis apsirengusius vyriškius - TRV savanoriai. Jie nešasi butelį vandens ir duoda atsigerti visiems norintiems. Diena iš tiesų žvėriškai karšta. Jų vandens paprašau ir aš bei paklausiu, kiek dar ilgai iki maitinėlės. Savanoriai ispanai, tad laužyta anglų kalba sako, kad 200 m ir vandens bus. Ok, einu toliau. Po 600 m kopimo į kalną sutinku kitus keturis savanorius, turinčius lašelį vandens. Jie sako, kad maitinėlė už 400 m. Kas per... Nu ok. Po 400 m randu ženklą "Kita maitinėlė - 500 m". Kadangi šalia ženklo pasiveju ir šveicarę, abi su ja susižvalgom ir imam juoktis. Sakau, kad bijau, jog net ženklas mums meluoja ir vietoje maitinėlės su vandeniu, gausim dar vieną įkalnę, kurią kaip tik matau priekyje. Šveicarė eina pirma, tad po vieno posūkio atsisuka į mane ir šūkteli, kad maitinėlė iš tiesų čia pat. Iškeliu rankas į viršų ir laiminga spygteliu "<i>Oh, thank god!</i>" (liet. <i>O, ačiū dievui!</i>).</div>
<div style="text-align: justify;">
Maitinėlėje žmonių nedaug, kas visai suprantama, nes ją kertu praėjus 4:40 val. nuo starto. Šitas antras etapas buvo pats sunkiausias ir pareikalavęs daugiausiai jėgų. Kol savanorės merginos pila vandenį į mano buteliukus, šalia stovintis senukas savanoris smalsiai spokso į mano numerio kamputyje pavaizduotą vėliavytę bando suprast, iš kokios aš šalies. "<i>Lituania</i>" sakau. Jis palinksi galvą ir ispaniškai ima sakyti, kad mažai ką žino apie Lietuvą. Aš tuo tarpu turiu per mažai ispanų kalbos žinių, kad suprasčiau, ką jis kalba, bet vienas žodis atkreipia mano dėmesį: "<i>russo</i>". "<i>No soy russa</i>" (liet. <i>Nesu rusė</i>) piktai dėbteliu į jį. Jis vėl ima kažką greitakalbe man berti ispaniškai. Suprantu tik tiek, kad ne mane jis turėjo omenyje, o kažką apie anksčiau. Ar kad anksčiau lietuviai buvo rusai, ar tiesiog šiandien buvo sutikęs rusą. Šypteliu jam, bet neturiu laiko aiškintis toliau, nes mano laikas nenumaldomai senka. Dar girdžiu, kaip šveicarė savanorių paprašo banano, kurie kaip tik sukrauti joms už nugaros, bet šios laužytai anglų kalba sako, kad jums maisto bus už 7,74 km, o čia nepriklauso. Liūdnai pagalvoju, kad juk mes esam bėgikų srauto pabaiga, dar už pusvalandžio savanoriavimas šiame punkte iš viso baigsis, tad ar taip sunku duoti tą bananą. Na, bet neturiu kada kištis į situaciją. Manęs laukia 7,74 km ir mažiau nei 2 valandos. <br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851159282_2feddef8a1_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851159282_2feddef8a1_b.jpg" /></a></div>
Pagal trasos profilį trečias etapas yra visas žemyn. Teoriškai. O praktiškai jis iškart po maitinėlės turi kokias tris įkalnes (ir ganėtinai žiaurias), nuokalnę ir dar porą įkalnių. Iki finišo dar turim sukilti 300 m ir nusileisti dar kokius 600 m. Pirmoji kalva žiauri. Tik pradėjus lipti dešinę koją sutraukia mėšlungis ir dar taip siaubingai, kad turiu stoti ir iš visų jėgų masažuoti ją, nes kitaip niekur nebenueisiu. Bus pamoka neimti druskų ir elektrolitų (ir tikėtis, kad jų pakaks iš geliukų ir gėrimų maitinėlėse). Lipti į viršų galiu tik ranka spausdama koją, nes mėšlungis kankina toliau. Atrodau tikrai idiotiškai, bet man absoliučiai dzin. Mintyse svarstau, kad štai ko reikia, kad man nustotų rūpėti kitų žmonių nuomonė apie mane - kovos už išgyvenimą situacijos (na, gal kiek ir perdedu, bet finišuoti man tuo metu buvo labai svarbu). Vienu momentu sustojusi pamasažuoti kojos atsisuku atgal ir tiesiog negaliu nesigrožėti vaizdais, raudonomis kalvomis, žaliais miškais ir tolumoje matomomis Tenerifės ir Gomeros salomis. <i>Wow</i>, aš iš tiesų esu čia.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46987131085_9276d4e44a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46987131085_9276d4e44a_b.jpg" /></a></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Ant kalvos vėl sutinku šveicarę. Pasiteirauju jos vardo. "Corrine" - atsako ir atsiprašo, kad yra prancūzakalbė, todėl prastai šneka angliškai. Klausiu, ar ji iš Šveicarijos. Corrine patvirtina, kad iš tiesų, bei teisingai identifikuoja vėliavą ant mano numerio: <i>Lituanie</i> (o tai jau daug!). Corinne pasakoja, kad jos vyras bėga ultramaratoną, aš paminiu, kad vienas iš mano kompanijos taip pat dalyvauja ultroje ir abi vienbalsiai sutariam, kad jie išprotėję. Sakau Corinne, kad labai laukiu nuokalnių, nes įkalnės siaubingai įgriso. Ji pritaria ir viltingai sako, kad gal jau čia bus paskutinioji. Bet aš pamenu kažkieno mintį, kad jei manai, jog TRV įkalnės pasibaigė, <i>think again </i>(liet<i>. galvok iš naujo)</i>. Ir iš tiesų, po vienos įkalnės seka kita, po jos dar viena.</div>
<div style="text-align: justify;">
Aš net sukuriu naują maldą: <i>Please god, make this the last uphill</i> (liet. <i>Prašau dieve, padaryk, kad tai būtų paskutinė įkalnė</i>) ir jos versiją: <i>Please god, let the next one be downhill </i>(liet. <i>Prašau dieve, leisk toliau būti nuokalnei)</i>. </div>
<div style="text-align: justify;">
Vienu momentu trasa iš tiesų ima leistis žemyn - bėgti žemyn yra nerealu. <i>Wow</i>, tiesiog <i>wow</i>, nereikia kopti į viršų, jaučiuosi it ant sparnų. Viduje imu patikėti, jog spėsiu finišuoti iki <i>cutoff</i>. <br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113846374_15a3919f01_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113846374_15a3919f01_b.jpg" /></a></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Priekyje nuokalnė, pilna palaidų akmenų: jie nėra labai dideli, bet ir ne žvyras, todėl ne bėgant, o lipant gana baugu, nes jie visi juda. Prieš save matau tris nuokalnėn lipančias merginas. Aplenkiu jas ir dar noriu pasakyti, kad tiesiog bėgtų, ne stovėtų, bet suprantu, jog jų technika ne mano reikalas. Kai jau visa laiminga tikiuosi likusius kilometrus bėgsianti žemyn, priekyje vėl pasirodo įkalnė. Oi. </div>
<div style="text-align: justify;">
Imu lipti ir priartėju prie jaunos britės, kuri pasitraukia į šoną ir liepia ją lenkti. Sako man: aš jau maniau, kad įkalnės baigėsi. Nusijuokiu ir sakau, kad tą patį galvojau ir aš. Ji liūdnai sako, kad labai pavargo. Žinau, sakau, ir aš pavargau. Bet gal čia paskutinė įkalnė. Abi susižvalgom, nes žinom, kad garantuotai čia dar ne įkalnių pabaiga. Su brite priartėjam ir prie Corinne, kuri greitesnė nuokalnėn, bet irgi turi problemų su lipimu aukštyn. Šnekam, jog vaizdai nerealūs, pritrenkiantys, šita sala pasakiška, bet juokiamės, kad kitąkart gal verčiau čia autobusu atvažiuoti, o ne savomis kojomis. Britė pasakoja, kad jos draugai kasmet dalyvauja keliuose tokiuose renginiuose, o jai čia pirmasis. Ir paskutinis, priduria. Draugai įkalbino dalyvauti, bet tokie renginiai ne jai. Aš mintyse galvoju, kaip kaži ji kalbės kitą dieną po finišo, nes vargai greit pasimiršta ir lieka euforija. Ir tuo pačiu prisimenu man vieną juokais išsakytą pasiūlymą, kai pasakojau, kad noriu bėgti, nes draugai bėgikai: <i>Kam tau bėgti, tu geriau susirask naujus draugus ir bėgti nereikės</i>. Lipu ir galvoju, kad juk aš čia ne dėl jų. Aš čia dėl <u>savęs.</u><br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/46987130705_8a2ac0d290_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46987130705_8a2ac0d290_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tolumoje matyti kaimyninės salos Tenerifės aukščiausia viršūnė - Teidė</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/40936670343_c46dbf683a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="360" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/40936670343_c46dbf683a_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/40936669313_cda695553a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/40936669313_cda695553a_b.jpg" /></a></div>
Išsitraukiu paskutinį geliuką ir lipdama svarstau, kiek man liko laiko iki 14 val. ir kokiu greičiu turėčiau judėti, kad spėčiau. Pasiekiu vienos kalvos viršūnę, kur šešėlyje po krūmu sėdi du savanoriai ir drąsinančiai man šūkteli "<i>animo, animo</i>". Aš jiems angliškai sakau, kad man taip siaubingai atsibodo įkalnės. Jie abu ranka rodo gestą žemyn ir girdžiu ispanišką žodį "<i>todos</i>" (liet. <i>viskas</i>). Visa trasa toliau žemyn! Ir jie nemeluoja. Vėl imu bėgti. Jėga, jėga, jėga. Nuokalnėje aplenkiu vieną žemyn lipančią merginą, kuri paslaugiai pasitraukia į šoną. Pribėgusi prie sankryžoje sėdinčio savanorio, gestais klausiu į kurią pusę. Jis man linkteli, jog kairėn. Nusišypsom vienas kitam ir bėgu toliau. Netrukus mane pasiveja ir Corinne ir toliau bėgam kartu. Pagaliau prasideda miškelis su pavėsiu. Corinne pasakoja, kad namie, kur ji bėgioja, visi keliukai tokie kaip šis, todėl ji čia jaučiasi kaip namie. Atstumas iki finišo mažėja: 4 km, 3 km. Viduje šokinėju iš laimės, kad spėsiu. Vienoje vietoje pribėgam <i>medical point</i>, kur du medikai mums sako, jog liko tik 2 km, o vienas kitam ispaniškai priduria, kad garantuotai visi bėgikai juos pamatę galvoja, jog jie ir yra maitinėlė.</div>
<div style="text-align: justify;">
Bėgam miškeliu žemyn, kai staiga jaučiu, jog mano kairys kelias išnyra iš vietos ir grįžta atgal, o šitą veiksmą palydi gana garsus pokštelėjimas. Išsigąstam abi su Corinne. Ji, nes nežino, kas nutiko. Aš, nes žinau, kokios to pasekmės: prieš ketverius metus po tokio nesėkmingo nusileidimo negalėjau kelias savaites vaikščioti. Bet dabar jaučiu tik silpną skausmą ir eiti galiu. Sakau Corinne, kad manęs nelauktų, man viskas gerai ir liepiu jai bėgti. Ji dar tris kartus perklausia, ar tikrai. Sakau, kad tikrai tikrai, juk liko tik 2 km, jeigu ką, paršliaušiu. Corinne nubėga, o aš kažkiek paeinu, kol suprantu, kad hm, viskas ok, galiu ir bėgti. Kelias gal ir nesijaučia labai komfortabiliai, bet nieko labai baisaus nenutiko. Bėgu toliau, kai prieš save pamatau... įkalnę. Nu, jūs turbūt juokaujat. Pasiraukau sau viena, aplenkiu šone stovintį vyriškį, masažuojantį sau šlaunį (paklausiu jo, ar jam viskas gerai, bet jis tik piktai dėbteli į mane) ir imu kopti. Priekyje matau žmonių grupelę, kurių viena lyg ir su žalia maikute. Mintyse svarstau, kad ji labai panaši į maniškę. Po kelių akimirkų suprantu, kad maikutė ne tik panaši, bet visiškai tokia pati, kaip mano, nes ten - Sigita. Na va, kaip netoli aš nuo jos. Užlipu į tą kalvą su viltimi, kad jau daugiau įkalnių nebebus. Keliukas toliau eina žemyn per miškelį, tad juo bėgu ir vis žvilgčioju į laikrodį. Spėsiu, manau, kad spėsiu. Netrukus pradedu girdėti muziką ir suprantu, kad girdžiu finišą. Besileisdama susitinku vyriškį, kuris šūkteli "<i>animo</i>" ir dar kažką apie likusį atstumą, bet nesu tikra, kiek konkrečiai. </div>
<div style="text-align: justify;">
Vienoje vietoje keliukas lyg ir šakojasi, tad pasukusi dešiniau imu svarstyti, kaži ar nereikėjo sukt kairiau ir ar dabar neatbėgsiu, pvz., kitoje upelio pusėje nei finišas. Dzin, kad jokių upelių ten aplink apskritai nei kvapo, bet baimė atsidurti kažkur ne ten išlieka. </div>
<div style="text-align: justify;">
Pagaliau matau ant medžio užrašą "Liko 500 metrų". Suku kairiau žemyn, prasilenkiu su varžybų savanoriu, kuris ispaniškai tarsteli "<i>tambien</i>" (liet. <i>taip pat</i>) ir baksteli į savo laikrodį, duodamas suprast, kad ne tik finišuoju, bet ir spėju laiku tai padaryti. <br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/46987130615_9ba0f9817e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46987130615_9ba0f9817e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paskutinieji kilometrai // Ir paskutinieji 500 m</td></tr>
</tbody></table>
Leidžiuosi toliau ir pagaliau matau finišo zoną, arką, pro ją vedantį raudoną kilimą. Bėgu juo ir matau man plojančius savanorius, girdžiu renginio vedėjo balsą, netikėtai teisingai perskaitantį mano, finišuojančios bėgikės, vardą ir pavardę ir pagaliau kertu finišą. Pagaliau. Aš tai padariau!<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/40936670223_b09eaba4d4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/40936670223_b09eaba4d4_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Neįmanoma paslėpti to džiaugsmo, kurį jaučiau kirsdama finišą // Mes tai padarėme!!!</td></tr>
</tbody></table>
Kairėje išgirstu link manęs atskubančią Indrę: puolam viena kitai į glėbį ir imam verkti. Aš, nes jaučiu tokį palengvėjimą ir pasididžiavimą, nes finišavau, kad ir kaip sunku buvo. Indrė, nes, būdama visos mano kelionės dalimi, džiaugiasi kartu su manim. Paverkusios ir pasidžiaugusios traukiam prie gėrimų ir maisto palapinės, kur jau stovi prieš kelias minutes finišavusi Sigita. Dalinamės įspūdžiais ir šnekam, kad ultros tai mes čia tikrai nebėgtume, nes jei jau pirmi 25 km tokie, kaip po to dar likusius 50 km nubėgti. Sutinku Corinne, su kuria taip pasveikinam viena kitą, o ji dar pasiteirauja ar man tikrai viskas ok. Patikinu, kad tikrai jaučiuosi super. Adrenalinas ir džiaugsmas finišavus numalšina visus skausmus, nors žinau, kad vėliau imsiu jausti ir kelią, ir jau iš anksčiau traumuotą dešinės kojos keturgalvį raumenį. Bet ne dabar. Dabar esu devintam danguje!<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113845924_228ac5e977_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113845924_228ac5e977_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Užkandžiai finišavus // Finišo arka</td></tr>
</tbody></table>
Matau toliau finišuojančius žmones ir suprantu, kad aš ne tik įgyvendinau planą A - finišuoti neviršijant duoto laiko, bet ir planą B - nebūti paskutinei. Wow.</div>
<div style="text-align: justify;">
Kadangi pusmaratonio finišo stotelė El Pilar yra miške, iš čia dalyviams yra suorganizuotas transportas į Los Llanos de Aridane, į ultramaratono finišą, kur yra ne tik geresnis susisiekimas su likusia salos dalimi, bet ir dušai. Kurių mums mirtinai reikia, nes po 6 val. bėgimo karštą dieną per vulkanines dulkes atrodom kaip išlindusios iš anglių šachtos. </div>
<div style="text-align: justify;">
Sulaukiam autobuso, įsėdam, bet dar tenka gerokai palūkuriuoti, kol jis prisipildo, paimdamas jau ir po nustatyto laiko limito finišavusius žmones. Tarp jų ir mūsų pažįstama britė Liz, kuri limitą viršijo 17 min. ir atrodo gana nusivylusi. Na, taip, atrodytų visai nedaug, bet oficialiai jau DNF - <i>did not finish</i>, t. y. varžybos nebaigtos, negauni nei medalio, nei ITRA taškų. Apmaudu. </div>
<div style="text-align: justify;">
Autobusas, išvingiavęs siaurais miško keliukais, vienoje vietoje vos prasilenkęs su greitosios pagalbos automobiliu, mus pagaliau atveža į Los Llanos de Aridane. Išlipusios stotyje einame į greta esantį sporto kompleksą, kur turėtume rasti dušus. Viduje sutinkame apsauginį, kurio užklausiame, ar čia kažkur yra dušas. Apsauginis išsitraukia telefoną ir ten įjungęs Google Translate paleidžia man iš ispanų kalbos į anglų išverstą frazę, jog dušai yra apačioje: vyrų - kairėje, moterų dešinėje. Visas patenkintas klausia ar supratom. Juokiamės, kad tikrai supratom, ir keliaujam žemyn ieškoti to žadėto dušo. Po ilgos karštos dienos palįsti po šaltu ir gaivinančiu vandeniu yra nerealiai gera. Nusimaudom, persirengiam ir traukiam į greta esantį Lidl nusipirkti kažką valgomo ir geriamo, nors valgyti iš tiesų nenorime (po ilgesnių bėgimų taip nutinka, nes organizmas visą energiją sutelkia į raumenis, o ne į skrandžio darbą).<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47851159792_cf6e4a24ed_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47851159792_cf6e4a24ed_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Perkam tai, ko norisi ir nepergyvenam dėl to, kad nelabai sveika // Po dušo, persirengus ir slepiantis nuo saulės sporto komplekse</td></tr>
</tbody></table>
Susirinkusios gal ir nelabai sveikų produktų krepšelį, keliaujam prie ultramaratono finišo laukti ketvirtojo lietuviškos komandos nario. Šiek tiek pasimalusios ten, grįžtam atgal į sporto kompleksą, nes karšta saulė lauke ir šešėlio trūkumas kiek vargina. Ten kiek pabuvusios patikrinam informaciją apie planuojamą draugo finišą ir matom, jog jis prieš kelias minutes kirto už 5 km esantį priešpaskutinį punktą, tad pats metas mums būtų jo traukti palaukti prie finišo. Ir tikrai, atėjusios ten netrukus sulaukiam ir jo, ne tik sėkmingai užbaigusio ultramaratoną, bet ir pagerinusio savo ankstesnį rezultatą šioje trasoje.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47113845934_52c8473d27_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47113845934_52c8473d27_b.jpg" /></a></div>
Draugas trumpai atsigauna finišo zonoje, kur neseniai finišavę bėgikai sėdi ar guli tiesiog ant šaligatvio, o aplink zuja minios savanorių, atnešdamos gėrimų, maisto ar paliktus daiktus bėgikui. Po to palydim draugą iki dušų, o šiam juose kiek atsigavus, keliaujam į stotį laukti 21 val. žadėto autobuso atgal į viešbutį. Čia po truputį susirenka ir daugiau bėgikų, matau ir kitus mūsų viešbučio svečius, ir vėl susitinku su Corinne ir jos ultrą užbaigusiu vyru, kurie, pasirodo, taip pat gyvena Princess viešbutyje. Galiausiai, kai lauke jau visiškai sutemsta, autobusas pajuda atgal į viešbutį, kurį pasiekiam tik pusę vienuolikos vakaro. Ir, suprantama, pirmiausia skubam pavalgyti vakarienę, nes po beveik 14 valandų ant kojų be jokio rimto maisto visai imam norėti kažką užkąsti. </div>
<div style="text-align: justify;">
Po vakarienės lėtai traukiam į savo kambarius, džiaugdamiesi, kad dar turime keturias dienas šioje pasakiškoje saloje atsigauti nuo Transvulcanios vargų (ir netgi pasidaryti dar vieną žygį ta pačia trasa). Praeina vos kelios dienos iki vėl imam svarstyti, kada galėtume čia sugrįžti ir dar kartą prabėgti kalnų viršūnėmis. Nes už kalnus nieko geriau nėra. </div>
<div style="text-align: justify;">
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;">(Už nemažą dalį nuotraukų ir laiką, sugaištą trasoje jas padarant, esu dėkinga Sigitai).</span></i></div>
</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-44135633351034886462019-05-07T01:20:00.000+03:002019-05-07T01:29:59.415+03:00Birštono pusmaratonis 2019<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32835135717_f3b67d68e4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="547" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32835135717_f3b67d68e4_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Metų pradžioje planuojant bėgimus ir pildant registracijas į juos, Birštono planuose nebuvo. Tuo metu labiau viliojo arčiau Vilniaus esantis <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2019/05/misko-trasa-2019.html">Miško trasos bėgimas</a>, organizuojamas vos pora dienų iki Birštono pusmaratonio, o dvi varžybos kelių dienų skirtumu neatrodė protingas žingsnis (<i>ir vis dar neatrodo ir tikrai nėra protingas, jeigu ką</i>). Bet po Miško trasos bėgimo mėgaudamasi ta nerealia atmosfera, tuo visų dalyvavusiųjų bendrumo jausmu (<i>bendros kančios visada labai suartina</i>) bei žinodama, kad draugė ketina bėgti pusmaratonį, labai norėjau bėgti ir Birštone. Ir kadangi Birštonas niekaip neišėjo iš galvos, trečiadienį prieš pat eidama miegoti užsiregistravau į 10 km distanciją, o šeštadienį ryte jau buvau pakeliui į Birštoną. </div>
<div style="text-align: justify;">
Kai pusę dešimtos ryte pasiekiam miesto centrą, automobilių čia dar nedaug. Pusmaratonio startas numatytas 11 val., 10 km - 11:20 val., tad laiko turim apsčiai. Starto/finišo zona, registracijos ir rėmėjų palapinės išdėstytos prie pat Birštono autobusų stoties ir Kultūros rūmų: dar anksti, tad čia labai greitai atsiimame savo numerius ir dalyvio paketą. Lauke vėsoka, tad kiek paėję atgal iki automobilio bandom apsispręsti, kurią rūbų dalį pasilikti, kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta bėgti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46862316075_d3d4afd7f7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46862316075_d3d4afd7f7_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Grįžtam atgal iki starto zonos, bet kadangi dar likusi visa valanda iki bėgimo pradžios, o oras tikrai nedžiugina, susirandam užuovėją Kultūros rūmuose. Čia pilna žmonių, besiruošiančių bėgimui, persirengiančių, plepančių su sutiktais pažįstamais ar paprasčiausiai besislepiančių nuo vėjo. Dairausi į aplink zujančius bėgikus, karts nuo karto pastebėdama ir vieną kitą pažįstamą veidą, pvz., koridoriaus kampe matau ir pernai <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html">Mont-Blanc maratone</a> sutiktą lietuvį. Įsikalbam su šalia sėdinčia kauniete Giedre apie pusmaratonio dalyvių kiekį ir ji su veide spindinčiu entuziazmu pasakoja apie praėjusį savaitgalį Latvijoje lankytą Tervete <i>trail</i> bėgimo renginį su 5000 dalyvių. "<i>Ten didžiulis renginys, su daug dalyvių, su maisto ir gėrimų palapinėmis, trunkantis visą dieną. Ir žmonės neišsiskirsto iškart po finišo, kaip pas mus, bet praleidžia visą dieną.</i>" pasakoja ji. Na, taip, Latvija garsėja savo <a href="https://www.stirnubuks.lv/">Stirnu Buks</a> trail bėgimais ir trail bėgikų bendruomene, bet aš nesu tikra, kad norėčiau, jog mūsų <u>visi</u> renginiai būtų tokio dydžio. Tiesa, ta dalis, kad trail bėga visi, ne tik beveik profesionalų laikus pasiekiantys bėgikai, bet ir paprasta liaudis, džiugina ir skamba viliojančiai. Mintyse pasižadu pasigooglinti kitus Stirnu Buks etapus ir apsilankyti lengviausiai nuo Vilniaus pasiekiamame (Krimuldas? Cesis?). </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32835134867_3e1d741166_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32835134867_3e1d741166_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Likus penkiolikai minučių iki pusmaratonio starto, atiduodu daiktus saugojimui ir keliauju pažiūrėti, kaip startuos pusmaratoninkai. Lauke dar vyksta apšilimas, vedamas Impuls trenerės Ingos, kuris labiau primena ne bėgimui pritaikytus judesius, bet aerobikos/stepo treniruotę.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32835135507_90f0d34977_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32835135507_90f0d34977_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Pagaliau vedėjas praneša, kad laikas stoti prie starto linijos ir minia pajuda prie žaliosios arkos. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46862315815_a73723699c_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46862315815_a73723699c_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32835135277_862b4b05f7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32835135277_862b4b05f7_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Į priekį praleidžiami elitiniai bėgikai, kurie ketina kovoti dėl prizinių vietų: pernai Birštono pusmaratonį laimėjusi lengvaatletė Loreta Kančytė (šiemet jos brolis ir treneris Remigijus bėga Prahos maratoną, tad sudalyvauti Birštone kartu su sese nespėjo), legendinis bėgikas Vidas Totilas (spėju, kad jis šiame renginyje turi didžiausią maratonų ir ultramaratonų patirtį), bėgikas ir triatlonininkas Mantas Marcinkevičius, šiuo metu vadovaujantis Lietuvos olimpiniam fondui (valdančiam ir LTeam prekės ženklą). Yra dar keli man labai matyti veidai, bet negaliu prisiminti, iš kur (ir ar tikrai) aš juos turėčiau žinoti. Vedėjas minią paskatina skaičiuoti atgal nuo 10: ties 1 pokšteli šūvis (garsas kaip mini patrankėlės) ir visi 253 dalyviai leidžiasi į pirmąjį Birštono pusmaratonio ratą.<br />
Iki mano starto dar 20 min., tad aš lengvai apibėgu ratuką aplink už Kultūros rūmų esantį parkelį. Vos spėju grįžti, kai pamatau, jog minia su rausvais bėgimo numeriais, žyminčiais bėgančiuosius 10 km, lėtai kerta starto liniją ir traukia pirmyn gatve. Žvilgteliu į laikrodį: 11:10. Hm, pala, kas vyksta? Tada suprantu, kad 10 km startas nėra nuo žalia arka pažymėtos starto linijos. Ne, ji kažkur toliau, dar už posūkio, todėl minią kažkas veda link tos linijos. Informacija apie 1) kitą starto liniją; 2) laiką, kada kažkas link jos turi palydėti, buvo skelbiama tik vedėjo per mikrofoną kažkada tą rytą. Nei internete (pusmaratonio oficialiame puslapyje ar FB puslapyje), nei jokiame lankstinuke, nei atsiimant dalyvių numerius šis toks menkas esminis faktelis nebuvo paminėtas.<br />
Einame su minia tiesiai ir sukame dešinėn. Ten kreida nubrėžta linija ir parašyta "10 km startas" (laisvai galėtum palaikyti vietinių vaikų piešiniu ant asfalto), prie kurios ir sustojame. Dar septynios minutės iki starto, tad stoviu ir klausau aplinkinių kalbų (taip ir maniau, kad reikėjo ausines pasiimti). Priekyje moterys iš Bėgimo klubo aptarinėja tarpusavyje, kurios iš jų draugių čia nėra, kaip čia kuri žada bėgti ir per kiek atbėgti. Kairėje stovinčios juodai apsirengusios merginos diskutuoja apie vakarykštę treniruotę Vingio parke, kas joje dalyvavo (svečiai iš Capital runners) ir ką veikė per ją (tik lengvai prasibėgo) - iš treniruočių laiko, vietos ir kitų detalių spėju, jog jos iš Vilniaus bėgimo klubo. Dešinėje už manęs stovinčios dvi vyresnio amžiaus moterys iš Kauno BMK dalinasi patirtimi: viena pasakoja, jog bėgioti pradėjo tik dėl vyro - nes šis pastoviai važinėdavo į užsienio bėgimus, tai ką gi vargšei žmonai daryti, tik važiuoti kartu - ir taip jau aštuoneri metai bėgioja.<br />
Kai jau starto laukti ima atsibosti, pasigirsta šūvis ir minia pajuda pirmyn. Bėgame pirmyn link Nemuno gatve, kurios vienoje pusėje auga pušynas, o kitoje - sutupdyti gyvenamieji namukai. Po kelių šimtų metrų girdžiu šalia savęs vyrukų kompaniją, kurie juokauja, kad jau pavargo bėgti ir ar dar čia ilgai užtruksim. Pasiekę Nemuną, sukam kairėn link Žvėrinčiaus tako ir bėgame palei upės pakrantę. Žvėrinčiaus take (ir Nemuno kilpų regioniniame parke) buvau pernai, eidama <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2018/07/25-km-zygis-nemuno-kilpomis.html">Trenkturo žygyje</a>, ir man čia tikrai labai labai patiko, todėl gražios Birštono apylinkės buvo ir vienas iš tų aspektų, prisidėjusių prie sprendimo vis tik čia prasibėgti.<br />
Laikrodis supypsi, pranešdamas, jog nubėgau 1 km. Žvilgteliu: tempas 6:15 min/km. Pasvarstau, kad turbūt kaip pirmam kilometrui kiek per daug. Po pirmojo kilometro žmonių masė prasiskirstė, tad šalia bėgu tik su vienu vaikinuku. Ir gal puskilometrį palaikom absoliučiai vienodą tempą ir bėgam visiškai vienas greta kito. Darosi kažkaip nejauku, galvoju, gal reikia jį pakalbinti, bet negaliu apsispręsti, kokia čia tema. Oras? Ne, banalu. Rinkimai? Hm, ne, dar paaiškės, kad jis už Juozaitį ruošiasi balsuoti. Šita trasa? Bet aš net normaliai nežinau, kur ji toliau veda. Porą kartų žvilgteliu į jį, bet jis nesureaguoja. Tiksliau sureaguoja: matyt jį irgi neramina mano kompanija, nes jis pagreitėja ir mane aplenkia. Pasirodo, turiu magiškų galių žmones įkvėpti bėgti greičiau.<br />
Po pusantro kilometro jau bėgame miškeliu ir mano pernai praeitu Žvėrinčiaus taku. Miškas čia tikrai pasakiškas, o takas patogus, pakankamai lygus, vos su pora nedidelių pabangavimų. Trečiame kilometre pasiveju žmonių grupelę: einančią merginą, nusprendusią, jog sukaito ir laikas nusirengti, lėtai bėgančią moterį, vyriškį, bėgantį su dukrele, ir savo ankstesnį pakeleivį. Galvoju, reikia pažiūrėti, ar vėl pavyks jį įkvėpti bėgti greičiau. Bet matau, kad mano, kaip įkvėpėjos, talentai pasibaigė, tad šįkart jį aplenkiu aš. Po keturių kilometrų takas staiga sukasi kairėn ir tik pasukusi kairėn ant žemės pastebiu plastiko puodeliais nusėtus takelio pakraščius. Žvilgteliu atgal - tiksliai, ant posūkio stovi stalas su vandeniu, o priekyje jo - vaikinukas su treningais. Na, tokiais treningais, kurie man iškart sukelia negerus prisiminimus ir skatina pereiti į kitą kelio pusę. Ir bendrai paėmus, šio renginio savanoriai visiškai kitokie nei esu įpratusi matyti: jie tiesiog stovi ir nieko nedaro, neploja, nedrąsina, nesiūlo vandens, net ant sankryžų pastatytų savanorių pati turėjau klausti, ar aš gera linkme bėgu.<br />
Už posūkio matau ženklą "15 km" ir iš pradžių pagalvoju, kad gal čia pusmaratonio bėgikams parašyta, kiek dar liko iki finišo, bet dar už kelių šimtų metrų matau ir ženklą "5 km". Ok, ten vis tik buvo antrojo rato atstumas, kadangi pusmaratonio trasą sudaro du 10 km ratai. Kalbant apie trasas, Birštono pusmaratonyje 10 km distancija yra it ta našlaitėlė podukra - neturi ji nei starto arkos, nei kilometrų žymėjimo - visa tai skirta tik pusmaratoniui, nors abiejose distancijose dalyvauja beveik vienodas skaičius žmonių.<br />
Po šešių kilometrų trasa sukasi atgal link miesto centro ir toliau eina tiesiai greitkeliu, jungiančiu Prienus su Birštonu. Čia pasigailiu, kad nepasiėmiau nei kepurės, nei vizoriaus (kaip jis vadinasi lietuviškai?), nes saulė šviečia į akis ir labai norisi susiraukti. Karts nuo karto vėjo gūsiams kiek pastabdant bėgimą, mintyse įsivaizduoju, kaip bėgu vietoje kovodama su vėjo siena, nors iš tiesų nėra taip blogai, tiesiog mano vaizduotė laki.<br />
Septintame kilometre visai netikėtai net man pačiai bėgti kažkodėl pasidaro lengviau. Kol bandau surasti paaiškinimą ir gal kiek užsisvajoju, mane staiga aplenkia dviratininkas. Iš pradžių nesuprantu, kodėl jis važiuoja vis dairydamasis atgal, bet kai mane aplenkia ir pirmasis pusmaratonyje bėgantis vyras, susivokiu, jog čia pirmojo palyda, rodanti trasą (kadangi šiaip jau trasa be visiškai atsitiktinėse vietose sukabintų stop juostų daugiau nėra kažkaip ypatingai sužymėta, tad, kad bėgikai nenuklystų, dviratis rodo kelią). Žvilgteliu į laikrodį: 43 min., tad pirmaujantysis per 1 val. ir 3 min. jau nubėgęs ~17 km. Po poros minučių mane aplenkia ir antrasis, dar po kiek laiko ir trečias, ketvirtas, kol galiausiai pametu skaičių. O aš bėgu ir laukiu mane aplenkiant Loretos Kančytės. Vis tik ji tikriausiai iš moterų laimės šį pusmaratonį, tad visai norėčiau jai paploti ir bent šūktelėti "Loreta, pirmyn!" (ne dėl to, kad jai reiktų paskatinimo, o todėl, kad aš tiesiog noriu ir ji man patinka). Aštuntame kilometre aplenkiu kelis žmones ir ypač vieną įkyriai mane aplenkiantį ir prieš pat nosį vėl sulėtėjantį vaikiną, kurį tik aplenkus, jis, kaip koks kelių erelis, vėl ima bandyti susigrąžinti poziciją (<i>seriously, kokią poziciją? mes juk gale bėgam</i>).<br />
Laikrodis rodo beveik devynis kilometrus, kai mane staiga aplenkia (ir, pripažinsiu, kiek išgąsdina) keistą bėgimo manierą turintis vyriškis. Atsigavusi nuo netikėtumo pastebiu, jog tai žymusis Vidas Totilas - tą pastebi ir fotografai, puolę jį fotografuoti iš visų pusių. Kadangi tiek fotografai, tiek savanoriai su neslepiamu susižavėjimu spokso į Totilą, o aš kaip tik atsiduriu prie sankryžos, klusteliu savanorio, ar man tikrai tiesiai bėgti (pusmaratonio trasa sukosi į kairę ir vedė aplink Vytauto sanatoriją - bet jokių ženklų ar paaiškinimų nebuvo). Šis gan nemandagiai atšauna: "Jei reiktų sukti, pasakyčiau." Oh, okay, atsiprašau už trukdymą. Man bėgant toliau, savanoris dar mesteli, kad mūsų finišas jau už 600 metrų.<br />
Tie paskutinieji 600 metrų tęsiasi kažkaip itin ilgai. Finišą matau ir girdžiu, bet jis artėja it koks miražas: lėtai ir neužtikrintai. Na, ar gal čia aš judu lėtai. Bėgdama girdžiu vėdėjo balsą, skelbiantį, jog artėja pusmaratonio laimėtoja. Ne, ne, nemanau, kad čia jis apie mane. Puikiai suvokiu, jog pagaliau finišuoja ir Loreta Kančytė. Atsisuku pažiūrėti, kur ji - jai dar koks šimtas metrų. Žvilgteliu į finišo arką ir matau, kad ją organizatoriai kaip tik užtvėrė finišo juosta pirmajai pusmaratonį finišuojančiai moteriai, tad aš finišuoti dabar nelabai galiu. Kiek prilėtinu, pasitraukiu į pakraštį ir plodama kartu su kitais žiūrovais, bandau lėtai pasiekti finišą už Loretos. Bet finišą pasiekiu vis tiek pirma jos. Hm, kadangi juosta juosia ne visą arką, galvoju prasmuksiu pro neuždengtą dalį, kažkodėl apdėliotą oranžiniais kūgeliais. Bandau pro juos pravingūriuoti, kai mane stumteli vienas iš organizatorių ir sako: "Tai jei jūs bėgat, tai bėkit pro ten" ir dar kartą stumteli link kitos arkos dalies, pro kurią jau prabėgo ir laimėtoja. Ak, suprantu, kad laiko mikroschemas skanuojanti įranga yra įrengta kažkodėl tik po dalimi arkos, tad finišavus pro kitą pusę, mikroschema tiesiog nenuskaitoma ir finišo laikas neišsisaugo sistemoje. Kaip sudėtingai čia viskas.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/46862315575_8e67132897_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="800" data-original-width="592" src="https://live.staticflickr.com/65535/46862315575_8e67132897_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kai ieškai savo finišo oficialiose renginio nuotraukose. Ir randi. Beveik. <i>(Nuotraukos <a href="https://www.facebook.com/birstonopusmaratonis.lt/">Birštono pusmaratonio</a>)</i></td></tr>
</tbody></table>
Kirtusi finišo liniją negaliu patikėti savo laiku: 1 val. 4 min. 9 sek,, t. y. 6:25 min/km tempas, kuriuo esu visiškai patenkinta. Kaip ir tuo, kad visą distanciją prabėgau nei karto nesustojusi, nėjusi ir palaikydama daugmaž panašų tempą. Šypteliu, nes ta frazė, jau nuo 5 km bėgimo Kipro maratone skambanti mintyse, jog aš galiu ir viskas tik mano galvoje, yra visiška tiesa.<br />
Pasiimu medalį ir einu ieškoti vandens. O vandeniui rasti čia matyt reiktų atskiro trasos žemėlapio su kompasu. Dėl man sunkiai suvokiamų priežasčių vandenį dalinantys vaikinukai stovi už kokių 50 metrų nuo finišo, pasislėpę už rėmėjų palapinių. Kiek mačiau, daug kam buvo problemų surasti, kur finišavus galima gauti vandens. O dar smagiau buvo tai, kad vandens galėjai gauti tik vieną buteliuką. Žinau, kad tai tikrai ne vienetinis atvejis Lietuvoje, kai rėmėjai sutartyje tiesiogiai numato, jog rems tik tokiu buteliukų kiekiu, koks yra dalyvių skaičius, ir tuo pačiu pasilieka sau teisę būti išskirtiniu vandens tiekėju bėgimo renginiui. Mano nuomone, tai didžiausia nesąmonė. Geriau jau neduokit bėgikams tų visų rėmėjų dovanėlių, geriau neturėkit normalaus dydžio mikroschemų skenerių, galų gale duokit tuos medinius medalius, kaip ankstesniais metais, bet po finišo vandens turi būti. Ok, jei rėmėjai neleidžia rodyti kitų prekės ženklų, gal yra galimybė pastatyti vandens talpą, kaip tai daro Trenkturas žygiuose, o bėgikai galėtų prisileisti vandens iš jos. Arba tiesiog, nesirašykit tokių rėmimo sutarčių. Na, nesirašykit, persitarkit dėl kitokių sąlygų, apeliuokit į rėmėjų atstovų žmogiškumą, išsidėrėkit jei ne didesnį kiekį vandens, tai bent galimybę tą vandenį gauti iš kažkur kitur.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46989462494_4c390f9305_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46989462494_4c390f9305_b.jpg" /></a></div>
Netrukus matau finišuojant ir kelis pažįstamus veidus, tad einu pasveikinti ir jų, aptarti trasos, išgirsti įspūdžius ir tiesiog pabūti šalia fainų žmonių, ką tik nubėgusių pusmaratonį per man sunkiai įsivaizduojamą laiką.<br />
Beje, renginį rėmė ir vienas kiaušinių gamintojų (<i>ne, ne višta</i>), tad, nepatikėsite, visi gavome po dėžutę kiaušinių.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/46862315335_7c846eabe6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/46862315335_7c846eabe6_b.jpg" /></a></div>
Kol aš atsiimu daiktus iš saugojimo, apsirengiu šilčiau, aptariu bėgimą su naująja pažįstama Giedre, praeina dar koks pusvalandis ir netrukus prie finišo linijos artėjant matau ir draugę, kuri pasiekia savo užsibrėžtą tikslą pusmaratonį nubėgti per mažiau nei 2 val. Džiaugiamės kartu, jog Birštono pusmaratonio renginys visai nusisekė.<br />
Kelionė atgal į Vilnių visiškai neužtrunka: gal dėl puikios kompanijos, su kuria visada smagu pašnekėti, gal dėl visai gražaus oro ir jaučiamo džiugesio pasiektais rezultatais. Vilniuje mudvi jaučiamės nusipelniusios pietų, tad užsukame picos ir prie jos aptarinėjame kelionių ir bėgimų planus. Ir gal man netgi pavyko kažką (beveik) įkalbėti sudalyvauti trail varžybose. Gal. Beveik.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/32835134757_753be6d998_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32835134757_753be6d998_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pica Brooklyn Brothers || Kur dar gali pasipuošti medaliu, jei ne troleibuse važiuojant namo po renginio</td></tr>
</tbody></table>
</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-48872645285407751682019-05-03T00:21:00.000+03:002019-05-03T12:24:21.088+03:00Miško trasa 2019<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32815684207_a9ef47e2ea_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32815684207_a9ef47e2ea_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kai vasarį pamačiau Miško trasos bėgimo reklamą, pavasaris ir šiluma atrodė kažkur taip toli toli, užtat medžių žaluma spindinti reklama labai viliojo. Juolab, kad ir pernai matydama šiame bėgime dalyvavusius draugus, jaučiau pavydą ir žadėjau sau, kad 2019-aisais tai aš jau tikrai bėgsiu. Štai todėl saulėtą gegužės pirmosios <strike>rytą</strike> dieną (vis tik buvo pusę dvyliktos) keliavau Tapelių ežero link ketindama čia prabėgti vidutinio ilgio distanciją - 10 km (bėgikai galėjo rinktis ir 5 km, ir 20 km distancijas). Kadangi nuosekliau bėgioti pradėjau visai neseniai, varžybose 10 km distanciją pasirinkau pirmą kartą. Taip pat pirmą kartą dalyvavau ir bet kokio atstumo <i>trail'o </i>(bekelės) bėgime. Žodžiu, tiesiog pirmų kartų diena. </div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Tai, kad šis bėgimo
bekele renginys kasmet tampa vis populiaresnis, patvirtina automobilių
gausa, pasitinkanti mus vos pasukus iš Karačiūnų gatvės link Tapelių ežero.
Tačiau savanoriai gana operatyviai automobilius išskirsto parkuotis miško
keliukų pakraščiuose, o mes likusius kelis šimtus metrų iki starto pradžios
einame pėstute. <o:p></o:p></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/47706646142_3ea63660aa_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47706646142_3ea63660aa_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Aplink ežerą šurmulys: nemažai bėgikų jau suka apšilimo ratukus, kita dalis stovi eilėje prie kilnojamųjų <i>toi-toi</i> (kur tikrai puiki susitikimų vieta, pradedant nuo draugų, baigiant seniai matytais klasiokais iš gimnazijos), treti kaupiasi startui ant miškelyje sutupdytų sėdmaišių. Oras kvepia kepama mėsa ir karšta kava, erdvę užpildo per mikrofoną skambantis renginio vedėjo Vido Bareikio balsas, o visur, kur pažvelgsi, mirga spalvotos bėgimo klubų aprangos: geltonos Runglorious Bastards, žydros NEKO runners, raudonos FOCUS, violetinės Volvere klubo etc. Atliekam privalomus veiksmus prieš startą (vanduo – wc – daiktų palikimas) ir prisijungiam prie apšilimo pratimus darančios minios. Minučių iki 20 km ir 10 km distancijų starto vis mažėja, o vedėjas klausia, ar jau pasiruošę. <i>Hm, o dar galima persigalvoti?</i><br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/47706646062_82b50ac52e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/47706646062_82b50ac52e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Apšilimas prieš startą</td></tr>
</tbody></table>
Garsiai su minia ir vedėju skaičiuojam atgal nuo 10 ir pasiekę 1 startuojam. Iš pradžių lėtai slenkame iki starto linijos, kur minia šiek tiek pagreitėja, tad galime pradėti bėgti ir mes. Trasos pradžia eina smėliuku, tad vos pradėjus bėgti patenki į dulkių kamuolį, sukeltą bėgančiųjų priešais. Po kelių žingsnių bėgikus pasitinka pirmasis kalniukas, kaip tyčia labiau primenantis smėlio kopas nei mišką, todėl minia pasiskirsto į keliuko pakraščius, kur žolė duoda kiek daugiau stabilumo. Įveikus kalniuką netrukus trasa sukasi nuo smėlėto plataus kelio į rečiau važinėjamą (ar iš viso nevažinėjamą) keliuką. Laikrodis supypsi, kad pirmasis kilometras įveiktas – žvilgteliu, jog mano tempas 6:29 min/km. Ups, kiek per greitai. Tokį tempą galiu palaikyti nebent bėgdama 5 km ir plentu, o ne daugiau technikos reikalaujančiame <i>trail'e </i>(t. y. bekelėje) ir dvigubai ilgesnėje distancijoje. Vis tik greičiau bėgančios minios spaudimas daro savo ir labai nesinori atsilikti, o ego piktinasi, jog leidžiuosi lenkiama tokio kiekio žmonių. Važiuodama čia turėjau planą bėgti ~7 min/km, kas reikštų 1 val. 10 min. finišą (planas B – iki 1 val. 15 min., planas C – atbėgti ne paskutinei). Trumpai pasvajoju, kaip būtų puiku, jei galėčiau bėgti tokiu tempu ir toliau (ir finišuoti 1 val. 5 min.), bet greit nuveju tokią nelabai realistišką mintį.<br />
Antrame kilometre minia apsiskirsto, tad bėgu daug laisviau ir su mažesniu kiekiu žmonių. Priekyje bėga aiškiai daug labiau traile patyręs vyras, kuris vis bando komanduoti šalia manęs bėgančiai savo kompanionei: „<i>Jolanta, lenk dabar. Lenk!</i>“, bet Jolanta visai nenori nieko lenkti. Tuo tarpu aš aplenkiu tikrai energingai bėgantį 74 metų Kauno BMK narį (beje, pradėjusį rimčiau bėgioti tik pensijoje), kiek tolėliau einančią vyrų porą (tikriausiai trenerį ir jo mokinį, kadangi pirmasis kantriai antrajam aiškina, jog bėgant kelis kartus per savaitę tikrai vėliau bus lengviau), bet daugiausiai žmonės lenkia mane. Na, ir tegu, čia ne varžyb... ai, na, ok. Trasa sukasi aplink Balžio ežerą, o prie posūkio link ežero stovintis savanoris per megafoną šūkteli, jog toliau trasa bus kiek sudėtingesnė, nes palei ežerą bus daug smėlio ir šaknų. Už manęs bėgančios moteris nusijuokia ir rikteli atgal, jog sunkumų jos nebijo. Savanoris kiek pagalvojęs prideda, kad ir miške ne ką lengviau. Bėgikės juokiasi, jog tikrai puiki motyvacija.<br />
Aplink ežerą pilna žmonių, kepančių mėsytę, sėdinčių ant lieptelio ar atsivežtų sulankstomų kėdžių, ar tiesiog besigėrinčiu puikiu gegužės 1-osios oru. Pasiekiame ežero pabaigą, sukame į kairę ir bėgame kita jo puse atgal. Kadangi pakrantė pilna pušų, jų šaknys, išlindusios į paviršių, trasą daro tinkamesnę bėgimui su kliūtimis nei paprastam bėgimui (na, arba tiesiog <i>welcome to trail</i>). Kažkur užsižiopsau, užkliūvu už šaknies ir jaučiu, kad nikstelėjusi koją, nusileidžiu ant pėdos šono. Spygteliu, atgaunu pusiausvyrą ir bėgu toliau, tyliai keikdamasi, kad jau trečiam kilometre renkuosi traumas, ir galvodama, kiek aš kaži užtruksiu, jei likusius 7 km teks šliaužti. Bet skausmas po truputį nyksta, tad nusiraminu. Po 3,5 km trasa sukasi nuo ežero į mišką, o ant posūkio stovintys savanoriai nukreipinėja žmones dešiniau, patys tarpusavyje abejodami, ar neturėjo mūsų leisti tiesiai (tiesiai ėjo 5 km trasa). Keliukas nežymiai kyla aukštyn (anot laikrodžio, pakylam 9 metrus), tad užbėgusi jaučiu nenumaldomą norą atsikvėpti. Mintyse girdžiu vieno konkretaus žmogaus nusivylimo pilną balsą, sakantį man, jog viskas tik mano galvoje (kurį tikriausiai girdėsiu iki gyvenimo galo), bet tyliai pasiunčiu jį ir sulėtėju iki ėjimo. Priešais mane bėgusi mergina sustoja ir bando atgauti kvapą, po to vos eina. Hm, tikiuosi, jai viskas gerai. Žvilgteliu aplenkdama – panašu, kad viskas tvarkoje, tiesiog ji irgi pavargo. Paeinu šimtą metrų ir pasileidžiu bėgti. Dar už poros šimtų metrų trasa sukasi nuo važinėjamo miško keliuko skersai per minkštutes samanas. Man nieko nėra gražiau už samanų paklotą miške, bet bėgti per jas visiškai nėra lengva, nes jų minkštumas pareikalauja papildomos energijos atsispyrimui. Bėgu samanomis tikrai lėtai, bet kai laikrodis supypsi, žymėdamas nubėgtus 4 km, negaliu patikėti, kad šį kilometrą įveikiau per 7:55 min/km. Na, taip, čia prisidėjo ta mažulytė įkalnėlė ir paėjimas, bet toks nuoseklaus tempo nepalaikymas yra tiesiog nedovanotinas. Kita vertus, <i>trail'e</i> (na, gal kiek techniškesniame <i>trail'e</i> nei šis) nuoseklaus tempo palaikyti ir šiaip nelabai išeina.<br />
Samanos mane žudo, tad vėl imu eit, kai nežinia iš kur išlindęs vyriškis, lenkdamas mane, šūkteli: „<i>Einančius nušauna</i>“. Įsivaizduodama pakelėje su šautuvu tupintį šerną, nusijuokiu: „<i>Sakot?</i>“. Jis draugiškai mane paskatina: „<i>Jau daugiau nei pusė, bėgam</i>“. Na, mano laikrodis su „daugiau nei puse“ nesutinka, bet bėgu jam iš paskos. Tolumoje girdžiu žmonių balsus ir matau stovintį automobilį. Ok, maitinėlė, na, t. y. vandenėlė, nes čia galim gauti tik vandens. Bėgdama iš tolo girdžiu aukšto dažnio cypimą ir nesuprantu, iš kur jis. Tas cypimas šiek tiek sukuria siaubo filmo efektą. Prie efekto prisideda ir tiesiog vidury miško stovintis stalas, nukrautas baltais puodeliais. Jonuko ir Grytutės pasakėlė siaubo formatu. Pribėgus paaiškėja, kad savanorius kiek pavedė garso technika, kuri ir kėlė neaiškius garsus. Paimu plastikinį puoduką iš savanorės, padėkoju ir sustoju išgerti. Sustoju, nes šalia maitinėlės matau mėlynus šiukšlių maišus (vėlgi plastikinius), į kuriuos panaudotus puodukus turėtume išmesti. Sprendžiant iš puodelių kiekio bene ketvirtadalis bėgikų pasinaudojo plento bėgimuose tokia įprasta praktika ir puodelius numetė tiesiog ant kelio. Dar kartą priminsiu, kad plastikinius puodelius. Ant kelio. Miške. Už savęs girdžiu savanorius šnekant: „<i>O tai dabar mums juos rinkti? Kodėl žmonės nemeta puodelių į maišus?</i>“ Man išmetant savo puoduką į maišą, kitas savanoris pirmajai atsako: „<i>Matai, tie, kur neskuba, meta į maišus</i>“. Bėgdama toliau ir dar gerą šimtą metrų matydama žemę šiukšlinančius puodelius svarstau, ar tikrai tos 10 sekundžių nuo rezultato, tas „skubėjimas“ yra vertingesnis nei švarus miškas. Kažkaip turiu įtarimą, kad visą tą betvarkę ant žemės paliko ne <i>trail'o</i> senbuviai (<i>trail'e</i> dažniausiai bėgikai nešasi savo daugkartinius puodelius/gertuves, o už bet kokį pastebėtą šiukšlinimą yra skiriamos baudos). Bet tiesiog... na, kodėl.<br />
Bėgu toliau: miško keliukas, vėl tos prakeiktos samanos, vėl keliukas. Jei atvirai, tai sunku. Bėgu galvodama, kas yra, kodėl taip sunku. Treniruotėse tikrai buvo lengviau. Treniruotėse plentu, ne bekele, ne miško takeliais. Tas vienas ilgabėgis miško takeliais buvo toks pat sunkus ir dar lėtesnis nei šis. Na, taip, ar ne kvaila svarstyti, kodėl sunku, jei ant tokios dangos aš nebėgioju. Mano ego jaučiasi įsižeidęs, kad taip sunku, ir susiraukęs bando įtikinti, jog daugiau į trailo bėgimus nesiregistruočiau: „<i>Ar tu išprotėjai, pažiūrėk, kaip sunku, kokia nesąmonė, kas čia tave iš viso atvedė? Koks dar Laukinis trail, gal jau nebesvaik</i>.“ Bet mano valia su juo nelabai nori sutikti: "<i>O tai kas sakė, kad bus lengva? O kam čia iš viso lengva? Tai juk ne ultra bėgi ir net ne kalnuose, ramiai! Va, kai kalnuose bėgsi, galėsi paverkšlenti.</i>" Bėgdama žvilgteliu į laikrodį ir save vis nuteikinėju, kad liko, oi, kiek nedaug, tik 4 km, o netrukus bus ir tik 3 km. Kažkur ties septintu kilometru pašlepsim pelkėtu paviršiumi, kuris bėgant kiek siūbuoja (aš tikiuosi, kad ten tikrai jis siūbavo, o ne mano galva) ir toliau kylam į stačią trumpą įkalnėlę. Už jos į kairę veda miško takelis. Bėgu viena, prieky vis matydama šmėžuojančią bėgikų porą. Bėgu ir svarstau, ar gali būti, kad aš paskutinė. Porą kartų atsisuku atgal: o ne, aš tikrai paskutinė. Bet po kelių šimtų metrų išgirstu kažkieno kvėpavimą už savęs. <i>Whew</i>, ne paskutinė.<br />
Ties aštuntu kilometru trasa vėl išeina į miško keliuką. Žinau šią vietą, nes ankstesnės trasos čia būdavo likęs vos 1 km. Bet šiemet trasa kita, todėl dvi savanorės paslaugiai nukreipinėja žmones į kairę, kiekvienam paplodamos ir nuoširdžiai šaukdamos „šaunuoliai“ bei padrąsindamos, jog visai nebedaug liko. Prabėgdama nusijuokiu, kad ne taip nedaug ir liko, dar 2 km, o jos patikina, kad juk tikrai nebedaug. Bėgu miško takeliu ir girdžiu kažką atskubant iš galo. Pabandau pagreitėt (na, nuo kokių 8 min/km iki 7:30 min/km), bet suprantu, kad mano tempas neprilygsta tam atskubančiam, tad pasitraukiu į šoną. Moteris prabėgdama padėkoja. Netrukus girdžiu dar vieną skubantį. Hm, panašu, kad finišo perspektyva daug kam suteikė antrą kvėpavimą. Pasitraukiu ant samanų praleisti bėgančią, o mane lenkdama mergina tarsteli: „<i>nepraleidžiam, nepraleidžiam</i>“. Taip, nepraleidžiam, bet gal man tiesiog nelabai patinka būti persekiojamai (na, ir anot etiketo, neturėčiau greitesniam trukdyti siaurame takelyje).<br />
Pagaliau baigiasi tos nelemtos samanos ir išbėgam į normalų keliuką. Iš girdimų garsų ir vaikštančių žmonių, suprantu, kad mes jau šalia finišo, nors mano laikrodis įsitikinęs, kad dar likęs beveik kilometras. Bėgu ir priekyje matau fotografą. Beje, jau trečią šiandien. Svarstau, šypsotis jam ar ne. Ai, gal kitą kartą. Fotografas tą patį pagalvoja apie mane ir objektyvą nuleidžia. Nu ačiū.<br />
Bėgdama matau priparkuotus automobilius ir girdžiu vedėjo balsą. Netrukus išnyru į ežero pakrantę ir suku į kairę link finišo. Prie posūkio matau man mojuojančius saviškius ir pamoju jiems atgal. Paskutinis šimtas metrų ir kertu finišą. Žvilgteliu į laikrodį: 1 val. 10 min. Pasiimu man tiesiamą medalį/magnetuką, vandens buteliuką ir obuolį ir bandau susigaudyti, kaip aš čia sugebėjau įvykdyti savo planą A. Laikrodis sako, kad nubėgau tik 9,65 km 7:15 min/km tempu. Organizatorių rezultatai sako, kad 10 km 7:01 min/km tempu. Manau, visi žinom, kuriuo rezultatu aš mieliau vadovaujuosi.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://live.staticflickr.com/65535/32815684127_9b93539f0a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32815684127_9b93539f0a_b.jpg" /></a></div>
Atsigeriu vandens, pavaikštau, pažiūriu į kitus finišuojančius (aš ne paskutinė!) ir prisėdu šalia draugės trasų aptarimams (bendrai sutariam, kad trailo mes nemėgstam), tolimesnių bėgimų planavimui (Birštonas, Europa, Nike, Žalieji, Žasliai), skaniausio šokolado pasaulyje (mano subjektyvia nuomone) ragavimui ir trečiosios kompanionės laukimui. Paplepam tarpusavyje, pakalbinam pažįstamus, pasidairom į kitus, tik iš interneto platybių žinomus žmones. Prasideda visų trijų trasų apdovanojimai (oho, rezultatai tikrai pritrenkiantys), o po jų loterija, kurioje galėjai laimėti... rekuperatorių. Nežinau, ką būtumėm su juo dariusios, jei būtumėm laimėję.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://live.staticflickr.com/65535/32815684277_958cf34a0e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://live.staticflickr.com/65535/32815684277_958cf34a0e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vilniaus bėgimo klubo komanda su savo treneriu Karoliu atidžiai stebi apdovanojimus (ypač dėl to, kad Karolis užėmė antrąją vietą)</td></tr>
</tbody></table>
Su loterija baigiasi ir renginys. Einam link automobilio, o aš suprantu, kad tempimo pratimų taip ir nepadariau. Aha, tempimo pratimų nedarymas tikrai yra vienas iš mėgstamiausių bėgikų dalykų, kaip ir nuolatinis bandymas į visus pokalbius įterpti savo pasakojimus apie įveiktas distancijas (atleiskit, kolegos, už tai).<br />
Ačiū, Miško trasa, buvo smagu. Iki kitų metų!<br />
P. S. žmonės kalba, kad bėgikams labai svarbu prasta atmintis ir gebėjimas sau meluoti: kad pamirštum visus sunkumus ir gebėtum save įtikinti, kad kitą kartą tikrai bus lengviau. Panašu, kad šias savybes esu puikiai įvaldžiusi, nes jau patikrinau artimiausius Laukinis trail bėgimus ir susižymėjau tuos, kuriuose dalyvausiu. Nes juk faina! Sunku? Baikit, nemanau. </div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-64209752419459313942018-08-12T09:30:00.000+03:002018-08-12T15:25:41.134+03:00Savaitgalis Chamonix ir Mont-Blanc maratonas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1796/43801081962_c83f412845_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1796/43801081962_c83f412845_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kai prieš metus laiko draugė parašė žinutę, kuri skambėjo maždaug taip: "<i>Mes bėgam Mont-Blanc maratoną, ar važiuosi kartu palaikyti mūsų?</i>", nebuvo jokių abejonių, jog tikrai važiuosiu. Ne tik dėl to, kad su ja važiuočiau į pasaulio galą (o ir jau važiavau dukart į <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/04/paryziaus-maratono-savaitgalis.html">Paryžių</a>, kartą į Stambulą), bet ir dėl to, kad pagalvojus apie Mont-Blanc kalną, mintyse iškyla paslaptinga vieta, pilna gamtos didybės ir jėgos, tad norėjau ją pamatyti savo akimis. Pamačiau. Ir įsimylėjau tiek Chamonix (liet. <i>Šamoni</i>), tiek kalnus. Bet apie viską nuo pradžių.<br />
<br />
<a name='more'></a>Beje, jei tingisi skaityti viską, čia galite rasti istoriją ir padieniui:<br />
<a href="https://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html#1diena">I diena</a> (<i>kelionė iki Dover</i>)<br />
<a href="https://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html#2diena">II diena</a> (<i>Dover-Chamonix ir pusdienis Chamonix</i>)<br />
<a href="https://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html#3diena">III diena</a> (<i>maratono diena Chamonix</i>)<br />
<a href="https://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html#4diena">IV diena</a> (<i>ledynas Glacier des Bossons</i>)<br />
<a href="https://vorastinkle.blogspot.com/2018/08/savaitgalis-chamonix-ir-mont-blanc.html#5diena">V diena</a> (<i>Emosson užtvanka Šveicarijoje</i>)</div>
<div style="text-align: justify;">
<b><br /></b></div>
<div id="1diena">
</div>
<div style="text-align: justify;">
<b>I DIENA (penktadienis)</b></div>
<div style="text-align: justify;">
Draugai, su kuriais keliavom, gyvena Jungtinėje Karalystėje ir iki Chamonix nusprendė važiuoti nuosavu automobiliu. Patikrinus skrydžius iš Vilniaus į Ženevą (artimiausią oro uostą prie Chamonix) ir neradus tiesioginių reisų, man šovė geniali mintis, jog kodėl gi nenusipirkus skrydžio į Londoną ir nepakeliavus kartu su jais. <i>Road trip</i> (liet. <i>kelionė automobiliu</i>) leistų dar daugiau laiko praleisti su draugais (nes mums jo visada būna per mažai). Tad štai paskutinįjį birželio penktadienį, miegojusi vos dvi valandas, ketvirtą ryto jau sėdžiu taksi pakeliui į Vilniaus oro uostą. Neilgas skrydis į Lutoną (kurį visą pramiegu), kelionė autobusu iki Victoria train station (pusiau miegu, pusiau bandau skaityti knygą) ir diena pas kitą draugę, keliaujančią kartu į Chamonix, prabėga neįtikėtinai greit. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1815/43801075912_b1d38f5be0_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1815/43801075912_b1d38f5be0_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Penktą vakaro abi su drauge (+ didžiulė pagalvė, nes kas keliauja tolimus atstumus be pagalvės) Victoria Coach Station jau laukiame autobuso į Doverį, kur prie kelto sutarėm susitikti su savo bėgikais, važiuojančiais link kelto iš kiek šiauriau esančio miesto. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1796/43801081902_626ceb73b7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1796/43801081902_626ceb73b7_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Autobusas pro penktadienio popietės kamščius Londone galiausiai išvažiuoja į greitkelį ir nieko nekliudomas pasiekia Canterbury. Kol mes plepam, iš autobuso išlipa visi žmonės ir suvokiam autobuse likusios tik dviese. Vairuotojui pasukus nuo greitkelio per miškingas vietoves, juokaujam (<i>gal ir nelabai linksmai</i>), jog mus veža <i>į mišką</i>. Tačiau viskas suprantama, nes paskutinysis keltas iš Dover į Calais nepriima pėsčiųjų keleivių, tad niekas be mūsų ir nebando į keltų uostą patekti pėsčiomis (o autobusas dar pakeliui užsuka į Folkestone, tad tas posūkis nuo greitkelio sutaupo laiko). </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/856/43801081802_6688af2be2_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/856/43801081802_6688af2be2_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Autobusui pasiekus Doverį, oras jau nebe toks saulėtas ir gražus, kokį palikom Londone. Išlipusios Dover keltų uoste net spygtelim (<i>ir tuo prajuokinam autobuso vairuotoją</i>) - nuo vandens čia labai vėjuota ir labai šalta. Visiškai nesitiki, kad karščiu alsuojančioje Europoje kažkur bus taip vėsu. Pradedam svarstyti susikrovusios netinkamą aprangą savo mini atostogoms. Kadangi draugai dar nepasiekę uosto, slėpdamosios nuo vėjo, užsukam į visiškai tuščią pėstiesiems keleiviams skirtą kelto terminalą (su dviem neveikiančiais kavos ir užkandžių automatais ir tik vienu veikiančiu wc). Kai pabosta sėdėt, dar pavaikštom po vėjuotą įvažiavimą į uostą, pasisveikinam su mieguistu kiru, o grįžusios terminale netikėtai sutinkam lietuvį (<i>tiksliau, lietuvio draugas britas labai laimingas užkalbina mus ir pristato lietuvį. Tuo tarpu pats lietuvis nėra tuo labai patenkintas... Matyt, tikėjosi toliau netrukdomas klausytis mūsų lietuviško čiauškėjimo</i>). Galiausiai draugai pasiekia uostą, tad bėgom sulipam į automobilį (šiek tiek neramu, kad galim nespėti į savo keltą) ir po trumpos dokumentų patikros jau važiuojam į keltą. Whew, spėjom.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1780/43801081722_d8b9d7138b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1780/43801081722_d8b9d7138b_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kelte greitai susirandam ramią vietelę, kur mūsų vairuotojas galėtų nors truputį pailsėti prieš laukiančią ilgą kelionę, nusiperkam kavos (<i>ir taip išsvajotų bulvyčių!</i>), išsitraukiam iš namų pasiruoštą maistą (na, tiksliau aš lėktuvu atsigabenau tik juodos duonos, bet viena draugė iškepė vištienos, o kita pagamino desertą - riešutų ir džiovintų vaisių rutuliukų, tad turim puotą) ir pasiruošiam ilgai kelionei per Pas de Calais sąsiaurį. Nežinau, ar dėl širdžiai mielos kompanijos, ar dėl itin greito kelto, bet atrodo, kad praėjo vos dvidešimt minučių (iš tiesų 1 val. 20 min.), kai pro kelto langus pamatom Calais uosto šviesas. Mes jau Prancūzijoje ir, pasikeitus laiko juostoms, jau šeštadienis!</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div id="2diena">
</div>
<div style="text-align: justify;">
<b>II DIENA (šeštadienis)</b></div>
<div style="text-align: justify;">
Calais pasiekiam pusę dviejų nakties. Be jokių spūsčių išvažiuojam iš kelto ir pradedam savo ilgą kelionę per <strike>kopas</strike> Prancūziją. Man patinka kelionės automobiliu, ypač stebėti brėkštančią aušrą, sustoti kavos degalinėse ir jaustis tarsi visi miega, o tu jau esi kažkur pakeliui, pirmesnis už kitus. Bet nemiegota ankstesnioji naktis daro savo ir vos išvažiavus į Prancūziją gana greitai imu lūžinėti (tiesa, kaltės jausmas, jog aš čia miegu, o kažkam vairuot reikia, vis prabudina, tad vis bandau apsimest, kad ne ne ne, aš čia visai nemiegu).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1815/43801075852_c827a4740b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1815/43801075852_c827a4740b_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Už poros valandų sustojam degalinėje kavos, vandens ir kolos (<i>aha, vien gėrimų - kad dažniau reiktų į tualetą stoti :D</i>), o dar už kelių valandų - aikštelėje šalia greitkelio, kad mūsų vargšas vairuotojas galėtų nors kiek pailsėti. Čia labiausiai "pradžiugina" japoninio stiliaus tualetai su automatiniu vandens nuleidimu, kuris nusileidžia kas kokias 8 sek ir nuplauna viską, įskaitant grindų ir sienų plyteles. Na, suprantama, lankytojų kojas iki kelių taip pat. Tiesiog stebuklingas išradimas.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/941/43801075792_0ff7f8c772_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/941/43801075792_0ff7f8c772_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1816/43801081512_9da4d045c6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1816/43801081512_9da4d045c6_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Draugas, vairuojantis automobilį, trumpam prisnūsta, tad kol jis miega, o merginos ramiai plepa, aš vaikštau aplink aikštelę, žvilgteliu į virš Prancūzijos laukų kylančią saulę ir, neapdairiai pasukusi link miškelio, išbaidau pamiškėję tupėjusį zuikį.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1814/43801081432_da2b49701b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1814/43801081432_da2b49701b_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Netrukus mes vėl kelyje, bet kadangi rytas, o skrandis reikalauja aukų, stojame pusryčių romantiškai pavadintoje degalinės kavinėje - La Croissanterie. Čia rankų gestais (tiksliau baksnojimu pirštu ir linksėjimu, kai tik prancūziškai šnekanti kasininkė pagaliau supranta, ko mes prašome) užsisakome tipiškus (mes taip manome) prancūziškus pusryčius - kava ir <i>croissant</i>. Visiškai tokie patys buvo mūsų visi ketveri pusryčiai. <i>When in France</i> (liet. <i>Jei jau esi Prancūzijoje</i>), taip sakant. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801081342_90ce39a25e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801081342_90ce39a25e_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Dar už poros valandų kelionės pagaliau pradedam matyti kalnų užuomazgas - ženklas, jog 900 km kelionė nuo Calais uosto pagaliau eina į pabaigą.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/842/43849253161_e6eee8f0a5_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/842/43849253161_e6eee8f0a5_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1778/43801081292_904e73d5e7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1778/43801081292_904e73d5e7_b.jpg" /></a></div>
Vaizdai darosi vis įspūdingesni: matom vis aukštesnius kalnus, gilius slėnius, apaugusius tankiais miškais, ir su lengvu pavydu žiūrim į namukus, turinčius galimybę stovėti apsuptiems tokios didybės ir grožio. Aš tikrai būčiau ne prieš galėdama rytais gerti kavą žiūrėdama į miškus ir kalnų viršūnes.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43801081172_f3a040abe9_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43801081172_f3a040abe9_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kelio ženklas, žymintis aukščiausią Alpių viršūnę // Viena iš viršūnių (ne Mont-Blanc)</td></tr>
</tbody></table>
Galiausiai pamatom snieguotas kalnų viršūnes, o netrukus ir ženklą, jog prieš save regim mūsų kelionės kaltininką - aukščiausią Alpių viršūnę, baltąjį kalną Mont-Blanc.<br />
Vienas iš Mont-Blanc papėdėje įsikūrusių miestukų - Chamonix - puikiai žinomas tiek slidinėjimo, alpinizmo mėgėjams, tiek ultra bėgimo gerbėjams. Chamonix yra tarsi nedidukė sportininkų komuna: miestelio gatvės apstatytos visų žymiausių sporto prekių brand'ų parduotuvėmis, čia visada pilna sportiškai (<i>ne, neturiu omenyje treningiukų su trimis juostelėmis</i>) apsirengusių žmonių, žiemą išsiruošusių slidinėti, o vasarą kopti į Mont-Blanc ar bėgti trail takeliais į kalnus. Žiemą Chamonix žmones vilioja savo puikiomis trasomis ir įspūdingais kalnais, o liepą ir rugpjūtį čia sutiksite trail bėgikus, atvykusius varžytis kalnų maratone Marathon du Mont-Blanc arba viename prestižiškiausių ultra bėgimų Ultra-Trail du Mont-Blanc (trumpiau - UTMB). Būtent Chamonix prasideda abiejų varžybų trasos, todėl net neabejoju, jog, jei kada matėte vaizdus iš varžybų, matėte ir įspūdingų miestelio vaizdų. Beje, 2016 m. UTMB mūsų Gediminas Grinius užėmė antrąją vietą!<br />
Savo tikslą - Chamonix pasiekiam apie pietus. Gatvelės pilnos žmonių ir automobilių. Marathon du Mont-Blanc renginiai prasidėjo dar ankstų penktadienio rytą su ultra bėgimo (90 km) startu, o daugiausiai bėgikų sulaukiantis maratono bėgimas startuos ryt. Tuo tarpu šeštadienį ryte startuoja pusmaratonio bėgikai, o perpiet - mažieji bėgikai trumpų atstumų begimuose bei bėgantieji 10 km. Paliekam mašiną prie parko (Aire des Parapentes - parasparnių lauko), kuriame bėga mažiausieji, ir einam ieškoti maratono expo startinių paketų atsiėmimui. Lauke tikrai labai karšta, o nemiegota naktis (naktys) irgi neprisideda prie savijautos gerinimo, tad jaučiamės šiek tiek slegiami prie žemės. Aš guodžiuosi bent tuo, kad man ryt nereikia tokiame karštyje bėgti 42,2 km kalnų maratono.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1773/43801081102_eee929f5c9_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1773/43801081102_eee929f5c9_b.jpg" /></a></div>
Expo įsikūręs įprastinėje Chamonix turgaus vietoje - Place du Mont Blanc aikštėje ir suformuotas kaip labirintas, kuris baigiasi palapine, skirta startinių paketų atsiėmimui. Kol mūsų bėgikai užsuka jų atsiimti, mes su drauge atsistojame pavėsyje su vaizdu į Mont-Blanc. Net nelabai tikisi, jog pagaliau mes čia. Draugai grįžta su savo raudonais dalyvių maišiukais, tad galime traukti į miestelio centrą apsižvalgyti. Būtumėm linkę keliauti tiesiai į viešbutį, bet ten įsiregistruoti galima tik nuo 14 val., tad pabandom likusį laiką išnaudoti nors kažkiek turiningai.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43801081012_6022212b1e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43801081012_6022212b1e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tirpstančių Mont-Blanc ledynų maitinama Arve upė ir tolumoje matomas Mont-Blanc masyvas</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/857/43801080922_cb2e0dc421_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="542" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/857/43801080922_cb2e0dc421_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Žymioji Chamonix vieta, kurioje prasideda ir baigiasi UTMB, prasideda Mont-Blanc maratonas</td></tr>
</tbody></table>
Po poros posūkių atsiduriame priešais legendinę Place du Triangle de l'Amitie aikštę, kurioje ryt startuos maratono bėgikai, o už poros mėnesių - Gediminas Grinius, Kilian Jornet ir galybė kitų lengvai išprotėjusių, bet neįtikėtiną stiprybę demonstruojančių ultra bėgikų, pasiryžusių 170 km UTMB bėgimui. Tolumoje matome Le Brevent kalno viršūnę, kiek paėjus arčiau starto linijos išnyra ir Planpraz kalno viršūnė, ant kurios ryt maratoninkai ir finišuos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1807/43801075632_14785cdb90_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1807/43801075632_14785cdb90_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1792/43801080842_72db4126f6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1792/43801080842_72db4126f6_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Skulptūra, skirta Jacques Balmat, kuris 1786 m. kartu su Michel Gabriel Paccard pirmasis užkopė į Mont-Blanc viršūnę, ir Horace Bénédict de Saussure, kuris finansavo žygį ir netrukus užkopė ir pats</td></tr>
</tbody></table>
Prisėdame Balmat aikštėje prie skelbimų lentos, iš šalimais esančio fontano prisipilame butelius vandens ir išsitraukiame turimo maisto likučius. Neabejoju, kad iš šono vaizdas atrodo liūdnokas, bet mums tuo metu tai nebelabai rūpi. Dar kiek pasidairę po miestuko centrą, nusprendžiam, jog 14:30 bus pats tas laikas įsikelti į viešbutį.<br />
Bet viešbutis galvoja kitaip ir pareiškia, jog kambarys tvarkomas ir be 16:15 laisvas nebus. Kadangi nebeturim jėgų kažkur eiti, prisėdam ant žolės prie viešbučio. Iš pradžių prisėdam, vėliau prigulam, o galiausiai ir patys nepajuntam, kaip tiesiog užmiegam (nors ir neilgam, ir nelabai patogiai).<br />
Nurodytu laiku pagaliau gaunam kambario raktą ir galim įsikelti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/861/43801080802_2a5215b56d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/861/43801080802_2a5215b56d_b.jpg" /></a></div>
Apartamentai susideda iš dviejų kambarių, kurie vienas primena spintą, tad klaustrofobijos vengimo sumetimais durų tarp kambarių neuždarinėjam. Turim mini virtuvę, bet neturim rankšluosčių (kurių nuoma 7 EUR/rankšluotis) ar kempinės/plovimo priemonių (jos taip pat kainuoja papildomai). Geriausias dalykas apartamentuose - vaizdas į Mont Blanc, jo ledyną ir... autobusų stotį po langais. Na, t. y. puiku, kad stotis šalia, nes nereiks toli keliauti važiuojant į oro uostą. Bet skrydis namo dar toli. Tik įėję į apartamentus, nusprendžiam trumpam prisė...gulti. Pabundam po trijų valandų. Ups.<br />
Nusprendžiam, kad vis tik vertėtų pasivaikščioti po Chamonix ir vakare, juolab, kad būtų neblogai ir pavalgyti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/932/43801080652_4d196ba4c8_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/932/43801080652_4d196ba4c8_b.jpg" /></a></div>
Eidami per Chamonix pagrindinę (=labiausiai turistų lankomą) gatvę, nardome tarp minios žmonių. Vasaros renginiai į miestą tikrai sutraukia nemažai lankytojų ir atneša nemažą pelną vietiniams restoranams ir barams. Be to, vyksta pasaulio futbolo čempionatas, tad varžybų metu barai pilni ne tik viduje, bet ir išorės - prie barų langų prilipę prancūzai tiesiog pro langą žiūri varžybas ir emocingai reaguoja į kiekvieną spyrį, nors kiek priartėjantį prie vartų ploto.<br />
Besileisdama saulė viską nudažo švelnia rausva spalva ir miesteliui suteikia romantišką įvaizdį.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801075522_2753f9aed1_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801075522_2753f9aed1_b.jpg" /></a></div>
Kadangi jau vėloka, o ne centre esantys turistams pritaikyti restoranai (o mes tokių nenorim) dirba iki 22 val., imam dairytis, kur galėtume greitai užkąsti. Randam nedidelę piceriją Le Pitz, užsisakom spagečių ir picų (mes nebėgančios palaikom kompaniją carbloadinimui - tik duok pretekstą valgyti angliavandenius, mes pasiruošusios!). Patiekalai nėra stebuklingi, bet bent jau makaronai išvirti <i>al dente</i>, o ne košės pavidalu, kaip dažnai nutinka kai kurioms įstaigoms Lietuvoje.<br />
Pavalgom ir, kadangi jau sutemę, traukiam atgal į apartamentus. Eidami atgal bandom suprasti, kas ta švieselių eilė, kurią matom prieš save ant vieno iš kalnų šlaito. Ir ji dar ir juda. Ir tik pasiekę centrinę aikštę suprantam, kad tai vienos iš bėgimo rungčių - Duo étoilé, startavusios 20 val., bėgikai leidžiasi nuo kalno su prožektoriais ant galvų. 17 km porų bėgimo (su 1 315 m vertikalaus sukilimo), pavadinto žvaigždėtos nakties porų bėgimu, trasa kyla iki Refuge du Plan de l'Aiguille kalnų namelio, esančio 2,2 km aukštyje, ir vėl leidžiasi iki 1,036 km aukštyje esančio Chamonix.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1774/43801080552_a2fe797462_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1774/43801080552_a2fe797462_b.jpg" /></a></div>
Nepaisant to, kad jau gana vėlu, miestas pilnas žmonių, palaikančių finišuojančias pirmąsias Duo étoilé poras. Einant namo gatvėse netyla plojimai bėgikams ir palaikymo šūksniai "Allez, allez". Tiesiog negalim neprisijungti prie palaikančiųjų, nes neabejotinai bėgikai, per 2-3 val. įveikę trasą, yra verti pagyrų.<br />
Grįžtam į apartamentus apie 23 val. vakaro. Už 8 val. startuos maratono bėgikai, tad pats laikas eiti miegoti. Kol pasiklojam lovas, pakaitomis išsimaudom duše (hm, o kur karštas vanduo?) ir pagaliau visi sugulam, ateina ir vidurnaktis.<br />
<br />
<div id="3diena">
</div>
<b>III DIENA (sekmadienis)</b><br />
Prabundu šiek tiek po 6 val. ryto nuo tylaus šnarėjimo - draugai, stengdamiesi mūsų nepažadinti, ruošiasi bėgimui. Mudvi nebėgančiosios greitai apsirengiam ir palydim juos iki maratono starto.</div>
<div style="text-align: justify;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1773/43801080432_8733c3f339_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1773/43801080432_8733c3f339_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Čia bėgikų palikti daiktai užgabenami keltuvais iki ant Planpraz kalno esančio finišo </td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801080342_f81f7c9a9a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801080342_f81f7c9a9a_b.jpg" /></a></div>
Prie starto linijos jau minia žmonių. Jaučiasi bendras susikaupimas ir nedidukė įtampa. Maratoną bėga ir nemažai elito bėgikų, pvz., kol judame link starto, prasilenkiam su Ida Nilsson - švedų <i>elite</i> bėgike.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/860/43849252931_547e8929fb_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/860/43849252931_547e8929fb_b.jpg" /></a></div>
Lygiai septintą duodamas startas ir po dviejų su puse minučių jau visi bėgikai kirtę starto liniją. Centrinė aikštė po truputį ištuštėja, nes bėgikų šeimos nariai, draugai ir kiti palaikantieji arba išskubėjo į vieną iš maratono vietų, arba patraukė namo pusryčiauti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43801080122_210ae965c7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43801080122_210ae965c7_b.jpg" /></a></div>
Mes jau iš anksčiau nusprendėme ir susitarėme, jog savųjų lauksime tik prie finišo, nors mintimis visą dieną buvom su jais, kas dešimt minučių tikrindamos informaciją apie jų kirstus patikrinimo punktus.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801080042_f6cca88992_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801080042_f6cca88992_b.jpg" /></a></div>
Vėsoka, tad užsukame į šalia starto esančią ir nuo 6 val. ryto jau dirbančią kepyklėlę La Paniere. Pasiimame kavos ir po milžinišką <i>pain au chocolat </i>(tikrai milžinišką - beveik mano galvos didumo) ir, kadangi viduje nelabai yra daug vietos, traukiame atgal į aikštę prisėsti ant suoliuko. Čia jau įjungtas ekranas, tiesiogiai transliuojantis vaizdus iš trasos - matome pirmaujančius bėgikus, kopiančius miškeliu į viršų. Neskubėdamos papusryčiaujame, dar kiek pastebim maratono bėgikus ir nusprendžiam keliauti į apartamentus persirengti bei pasiimti daiktų dienai Chamonix.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801075362_7bab0fa230_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801075362_7bab0fa230_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Chamonix ženklas, įvažiuojant į miestelį - mes gyvenome visai šalia jo // Einant iš centro į apartamentus vaizdai visada buvo nepakartojami</td></tr>
</tbody></table>
Grįžtam, susirenkam šiltesnius rūbus (ne dėl to, kad šalta, dėl to, kad ant kalno oras permainingas) ir keliaujam apsipirkti į vietinę parduotuvę užkandžių. Prigriebiam sausainių, nektarinų, džiovintų bananų ir pasukam link keltuvo į Planpraz.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801079972_03f1407650_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801079972_03f1407650_b.jpg" /></a></div>
Pakeliui vėl praeiname pro centrinę aikštę ir joje stovintį ekraną, kuriame matome, jog pirmieji bėgikai jau skuba kalno ketera, o vaizdai trasoje išties nepakartojami.<br />
Užkopiame iki keltuvų į Planpraz. Planuojam, kad pirksim bilietus tiesiai į Le Brevent (du atskiri keltuvai, kurių pirmuoju pasikeli iki Planpraz viršūnės, o nuo jos gondola keliesi į Le Brevent), be to turime 20 proc. nuolaidos skrajutes keltuvui (maratono proga padaryta akcija), tad viliamės sutaupyti. Eilės prie kasos gana nemažos, tad praeina 20 min., kol prieiname prie langelio. Paprašau bilieto į Le Brenvent ir paduodu skrajutę. Prancūzė kasininkė piktai šūkteli NO! Ir baksteli į žemėlapį, priklijuotą ant stiklo. Iš jos iškalbingo elgesio suprantu, kad maratono nuolaida galioja tik iki Planpraz, kur ir yra maratono finišas. Na, ką gi, tuomet perku bilietą tik iki Planpraz ir atgal. Džiaugiuosi bent jau gavusi nuolaidą iki ten. Tiesa, vėliau tą pačią dieną teko įsigyti dar vieną bilietą, tik tą jau be jokios nuolaidos, bet aš jau čia per daug užbėgu į priekį.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/855/43801079942_d6bc515051_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/855/43801079942_d6bc515051_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Keltuve į Planpraz // Keltuvas į Le Brevent nuo Planpraz viršūnės</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801079822_725fce73f4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801079822_725fce73f4_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Chamonix slėnis nuo Planpraz</td></tr>
</tbody></table>
Gan greitai pakylame į Planpraz. Čia karšta, saulėta ir beveik nėra jokio šešėlio. Hm, pradedam svarstyti, ką čia nuveikus, nes dar net nėra dešimtos ryto, o mūsiškiai be pirmos valandos net neplanuoja finišuoti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1772/43801079732_c9ca9580e7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1772/43801079732_c9ca9580e7_b.jpg" /></a></div>
Nusprendžiam pažiūrėti, gal įmanoma nusipirkti pavienius bilietus į Le Brevent. Ir tikrai galima ir kainuoja ne brangiau nei juos perkant apačioje (na, iš bendro Chamonix-Planpraz-Le Brevent atėmus Chamonix-Planpraz bilieto kainą). Super, iškart perkamės bilietą ir skubam į keltuvą.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1792/43849252841_c9ace158ac_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1792/43849252841_c9ace158ac_b.jpg" /></a></div>
Viršuje nei kiek ne vėsiau, nors nuo Chamonix pakilom jau 1,5 km į viršų, bet saulė tokia pati kaitri ir tirpina dar nuo žiemos ant Le Brevent užsilikusį sniegą. Pasivaikštom aplink, užlipam akmeniniu takeliu šiek tiek į viršų, pasidairom ir pasigėrim Mont-Blanc ir apačioje esančio Chamonix vaizdais.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801075222_f50c187b38_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801075222_f50c187b38_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas nuo Le Brevent į Planpraz kalną ir Chamonix apačioje slėnyje</td></tr>
</tbody></table>
Iš viršaus puikiai matosi apačioje likęs Planpraz kalnas, ant kurio kaip tik įrenginėjama maratono finišo zona, ir į kalną zigzagu kylantys pėsčiųjų takai. Takelis, kuriuo penktadienį vyko <a href="https://www.youtube.com/watch?v=6uY8YEzCKEs">vertikalo bėgimas</a>, deja, likęs mums šiuo metu nematomoje pusėje. Beje, tuo 3,8 km ilgio takeliu, kuriuo lipdamas pakyli 1 000 vertikalių metrų, net ir šiandien lipo gana nemažai žmonių - kadangi takelis vingiuoja po keltuvo trasa, lipančiuosius matėme keldamosios į Planpraz.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1800/43801079512_4a981ed8a5_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1800/43801079512_4a981ed8a5_b.jpg" /></a></div>
Kiek pasileidžiame žemyn Brevent, kur dar pilna nuo žiemos užsilikusio sniego ir pabraidžiojame po jį. Nors iš pradžių svarstėme nuo Brevent iki Planpraz leistis pėstute, gerai, kad taip nepadarėme, nes nemaža dalis trasos žemyn padengta tirpstančiu sniegu, kuris slidus kaip velnias. Mums bestovint ant sniego pro šalį praskuodžia šortukais ir marškinėliais apsirengęs bėgikas, kuris pasuka ne kalnu vingiuojančiu takeliu, bet tiesiog nuslysta sniegu padengtu kalno šlaitu. Ir tai padaro neįtikėtinai grakščiai, neprarasdamas pusiausvyros ir tikrai įspūdingu greičiu. Chamonix išties bekelės ir kalnų bėgikų rojus, kuriame gali dar ne tokių triukų išmokti.<br />
Prisėdame Le Panoramic restorane - atviroje terasoje, pakabintoje ant kalno šlaito su nerealiais vaizdais į Mont-Blanc ir kitus kalnus, užsisakome kavos, aš desertui pasiimu avietinį <i>macaron</i>. Nors iš aukštai ant kalno esančiame restorane gauto <i>macaron</i> nesitikiu nieko įspūdingo, jis minkštas ir ne per saldus (kai tuo tarpu Vilniuje, Vilniaus g. įsikūrusioje kepyklėlėje prie kavos siūlomi kieti, vien cukraus skonį turintys <i>macarons</i>). Vis tik Prancūzija: čia <i>macaron</i> ir ant kalno yra <i>macaron</i>. Gerdamos kavą patikrinam maratono bėgikų rezultatus ir suprantam, jog per savo visišką neskubėjimą praleidom greičiausiųjų tarp vyrų Kilian Jornet (03:54:54) ir tarp moterų - Ruth Croft (04:37:30) finišus. Nors iš tarpinių rezultatų matome, kad mūsiškiai dar tikrai bėgs kelias valandas, bet trečiasis lietuvis, bėgantis maratone (kurio mes šiaip jau nepažįstame, bet lietuvis yra lietuvis, t. y. iškart savas), jau netrukus turėtų finišuoti, tad bijodamos jį pražiopsoti grįžtame į gondolą (keltuvą) ir leidžiamės žemyn į Planpraz.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801079412_af9f35c9c2_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801079412_af9f35c9c2_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Bėgikų daiktų atsiėmimas ant Planpraz. Stebėtinai niekas iš savanorių čia nešneka angliškai</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1811/43801079272_351c0b8215_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1811/43801079272_351c0b8215_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43849252701_fc368a4470_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43849252701_fc368a4470_b.jpg" /></a></div>
Nuo Planpraz atsiveriantys vaizdai taip pat gniaužia kvapą. Prisėdame ant žolės ir valgydamos nektarinus su lengvu pavydu stebime parasparniais nuo čia kylančius žmones. Manau, kad abi mintyse skrydį parasparniu nuo Planpraz įsirašome į savo planus.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801079182_73b03f7f77_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1840/43801079182_73b03f7f77_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Maratono finišas</td></tr>
</tbody></table>
Kadangi tarpiniai rezultatai prognozuoja, jog trečiasis lietuvis finišuos apie 13 val., likus 10 min. iki planuojamo laiko atsistojame netoli finišo jo laukti, vis paplodamos kitiems pro šalį bėgantiems bėgikams. Dauguma bėgančiųjų - prancūzai, tačiau pro šalį pralekia ir australas, čilietis, islandas, norvegas ir kt. Man rodos, kad dauguma, nusivarę nuo neįprasto karščio ir bėgimo aukštyn, išlindę iš už paskutiniojo posūkio nusivilia pamatę, jog iki finišo laukia dar vienas kalniukas, nors ir nedidukas.<br />
Pagaliau pamatom ir mūsiškį lietuvį (na, atpažįstam iš Lietuvos vėliavėlės ant jo numerio) ir abi klykiam jo vardą. Nepanašu, kad būtų mus išgirdęs, tad, suprantama, keliaujam jo pasveikinti jau už finišo. Jis iš tiesų nustemba, kai užkalbinam lietuviškai. Atsigaivinęs jis prisėda prie mūsų ir, kol mudvi laukiam saviškių, papasakoja savo maratono įspūdžius.<br />
Netrukus gaunu žinutę iš draugės, jog, deja, ji maratono nebaigs ir nuo 28 km tarpinio punkto važiuoja iki starto. Kadangi ji neturi su savim nei piniginės, nei namų raktų, nusileidžiu keltuvu jos pasitikti, iš naujo nuperku mums abiems keltuvo į ir iš Planpraz bilietus ir abi pakylam iki finišo. Lieka sulaukti paskutiniojo mūsų komandos nario. Pakankamai greit finišuoja ir jis. Visi penki susėdam ant pievelės su vaizdu į kalnus ir plepam, valgom sausainių ir džiovintų bananų likučius ir tiesiog mėgaujamės saule ir bėgikų pasakojimais apie trasą, vandens trūkumą tokią karštą dieną (<i>na, šitas faktas kiek gąsdina</i>), siaurus takelius, trukdančius aplenkti priekyje tavęs lėtai kopiantį bėgiką, lazdas, kuriomis kai kurie bėgikai neatsargiai mosuojasi bėgdami. Visa pievelė nusėsta bėgikų, baigusių maratoną ir besiilsinčių prieš nusileidžiant į karščiu alsuojantį miestą apačioje.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/853/43801079042_06694ca7b6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/853/43801079042_06694ca7b6_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Prieš mus pievelėje įsitaisiusi olandų kompanija, kurios trys vyrukai irgi tądien bėgo maratoną</td></tr>
</tbody></table>
Galiausiai nusprendžiam, kad laikas leistis žemyn. Deja, panašu, kad visi kiti bėgikai ir jų artimieji tuo pačiu metu priėmė visiškai tą patį sprendimą, nes prie keltuvų ilgėliausia eilė.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/933/43801078912_d3c7788d62_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/933/43801078912_d3c7788d62_b.jpg" /></a></div>
Nusileidus žemyn mūsiškiai bėgikai patraukia į Chamonix maniežą, kuriame patiekti šalti pietūs bėgusiesiems. Mes, dvi moralinio palaikymo komandos narės, taip pat traukiam iš paskos, nors, sužinojusios, jog nebėgusieji už pietus turi susimokėti 14 EUR, liekam prie durų palaukti draugų.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/858/43132065774_e67f9aeed0_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/858/43132065774_e67f9aeed0_b.jpg" /></a><span style="text-align: justify;"> </span></div>
O draugai greit prirenka dvi lėkštutes maisto ir su jomis išeina iš maniežo pavalgyti kartu su mumis. Susėdam visi ant žolės ir neskubėdami ragaujam, ką čia bėgikams siūlo maratono organizatoriai. Na, tikrai ne tai, kas būtų vertas 14 EUR. Pavalgę ir dar kiek pailsėję ant žolės, aptarę kalnus, bėgimus, keliones, pasukam namo, t. y. atgal į apartamentus.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1780/43801078842_68c04f0037_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1780/43801078842_68c04f0037_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Toks įdomesnis ženklas, žymintis masažo vietą // Kaip atpažinti, jog lauke labai karšta - suskaičiuoti turimus net ne vieną kartą naudojamus vandens butelius</td></tr>
</tbody></table>
Pakeliui dar pasiimame vandens ir ledų, tad apartamentuose po dušo įsitaisom su ledais ir atsipalaiduojam po dienos (na, mudvi nebėgusios - po streso dėl draugų, o bėgikai - po karščio ir įveiktų įkalnių ir nuokalnių). Galiausiai ima temti, o kaip ir norisi valgyti (kaip žinia, visos mažiau turistinės vietos užsidaro 22 val.), todėl šiaip ne taip išsikrapštom iš namų ir prisėdam pirmame rastame restorane-picerijoje.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43801078732_1fee41849e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43801078732_1fee41849e_b.jpg" /></a></div>
Picerijoje La Boccalatte mums paklausus, ar dar priims (nes jau vėloka ir artėja darbo valandų pabaiga) padavėjas pancūziškai šūkteli savo kolegai, ar dar spės kažką pagamint, ir mus informuoja, kad jei nevalgysim užkandžių, galim prisėsti.<br />
Visi jaučiamės nusipelnę picos, tad jas ir užsisakome. Maniškė <i>pizza catalane</i>, kurią matote nuotraukoje viršuje, visai nebloga, nors ir neišvaizdi, su neaiškia alyvuogių lokacija, tuo tarpu draugai užsisako <i>pizza blanche tartiflette</i> - tai tiesiog ant picos pagrindo išdėstyti tradicinio Savojos patiekalo <i>tartiflette </i>(toks savotiškas bulvių apkepas) ingredientai: virtos bulvės, lašinukai, svogūnai ir reblošono sūris. Keista kombinacija picai, nes skonis tiesiog... bulvių. Manau, lietuviška pica su didžkukuliais būtų netgi skanesnė. Kadangi picos ne tik sočios, bet ir didelės, nelabai pavyksta jų įveikti, tad likučius paprašom supakuoti išsinešimui. Grįždami namo dar prasukam pro centrą, prisipilam butelius vandens ir keliaujam miegoti.<br />
<br />
<div id="4diena">
</div>
<b>IV DIENA (pirmadienis)</b></div>
<div style="text-align: justify;">
Nors pabundam nelabai anksti, bet keltis dar tingisi. Draugė išverda kavos ir įsitaisiusios lovoj su kavos puodeliais imam plepėti. Kadangi gyvenam toli vienos nuo kitų, pasiilgstam to gyvo bendravimo, juoko ir kavos gėrimo. Tuo tarpu draugas išeina ko nors nupirkti pusryčiams, nes beveik nieko neturime. Grįžta, suprantama, apsikrovęs <i>baguette</i>'mis, <i>croissant</i>'ais, pakučiu sviesto, kavos filtrais (nes kavos aparatas yra, o filtrų - ne), dar krūva užkandukų.<br />
Pusryčiaujame eilinį kartą prancūziškai - kava ir croissant'ai ir tiesiog jaučiam kaip vis labiau kasdien prancūzėjam. Po pusryčių bandom nuspręsti, ką šiandien nuveikus. Viena iš draugių šiandien jau skrenda namo, tad iki skrydžio neturim daug laiko. Galiausiai draugas, kuris Chamonix jau yra buvęs anksčiau, priima sprendimą, kad keliausim iki Glacier des Bossons ledyno, nes jis čia visai netoli, vos 300 vertikalių metrų. "Žiūrėkit" sako, "jis netgi matosi pro mūsų langą".<br />
Spėju, kad dauguma lankančių Bossons ledyną, tai daro pro jo dešiniąją pusę, bet ji mums dėl laiko stokos kiek per toli, todėl planuojame eiti iki jo kairiosios pusės ir nuo namų pėstute patraukiame link Cascade du Dard krioklio, nuo kurio kilsime aukščiau. Iš pradžių einame miškeliu, pralendam pro vingiuojantį greitkelį (apačioje padaryti tuneliai gyvūnams praeiti) ir kopiam aukštyn.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/941/43801078652_ddfdb419ec_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/941/43801078652_ddfdb419ec_b.jpg" /></a></div>
Prasideda sraunios kalnų upės, maitinamos gąsdinančiu greičiu tirpstančių ledynų. 1900 m. Bossons ledynas, kuris yra vienas didesnių ledynų Mont-Blanc kalnų masyve, dar siekė Chamonix miestelį, kuris įsikūręs 1 036 m aukštyje, tuo tarpu šiandien, kad galėtų pasiekti Bossons ledyno smaigalį, žmonės turi kopti iki ~1 450 m ir dėl klimato atšilimo kasmet jis tirpsta vis greičiau ir greičiau.<br />
Pakeliui į Cascade du Dard dar sutinkame amerikiečių trijulę, kurie papasakoja kopiantys iki krioklio ir nelabai patiki, kad mes keliaujame pažiūrėti ledyno. Pasiekę Cascade du Dard trobelę (<i>chalet</i>) nestojam, bet aptariam, kad gal čia grįžtant reiktų sustoti išgerti kavos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1816/43801078532_afe7e7d9f4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1816/43801078532_afe7e7d9f4_b.jpg" /></a></div>
Pasukam link Le Cerro trobelės, nuo kurios turėtų atsiverti vaizdas į ledyną, pralendam po tiltu, vendančiu į Mont-Blanc tunelį, pereinam kabantį tiltelį per šaltą kalnų upę (labai smagu karštą dieną eiti per upę, nuo kurios sklinda toks gaivinantis šaltis) ir lipam aukštyn.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/931/43801078432_6cf110d621_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/931/43801078432_6cf110d621_b.jpg" /></a></div>
Upę kertam dar vienoje vietoje, pasiekiame Le Cerro, bet joje taip pat nestojame, o lipame link apžvalgos aikštelės, kurioje turėtų atsiverti vaizdas į ledyną. Tačiau pasiektoje aikštelėje vaizdas nėra labai įspūdingas, nes dėl smarkaus tirpimo ledynas gana sutrumpėjęs, tad nusprendžiam kopti dar aukštyn. Vienoje vietoje pasukę į kiek statesnį keliuką, grįžtam atgal (na, nes ne visi mūsų kompanijoje kalnų ožiukai, pvz., aš nelabai moku nei kopt, nei leistis itin stačiais šlaitais) ir einam kiek horizontalesniu takeliu.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43132065764_9f3aedaf12_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43132065764_9f3aedaf12_b.jpg" /></a></div>
Ženklai vis įspėja, kad išėjom iš prižiūrimos zonos, tad turėtume būti atsargūs, bet, panašu, jog ir čia kažkas vis tik rūpinasi tuo takeliu, nes vis pasitaiko ženklų su likusio kopimo laiko nuoroda (tiesa, visiškai neatitinkančia realybės). Netrukus pasiekiam ir takelio pabaigą su naujai įrengta (vos prieš metus) apžvalgos aikštele.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/934/43801078322_c9efe29291_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/934/43801078322_c9efe29291_b.jpg" /></a></div>
Ledynas nėra taip arti, kaip norėtųsi, o dar prieš jį auga ir nedidelis miškelis, kiek užstojantis vaizdą, tačiau melsvai pilki smaigaliai (<i>seracs</i>) atrodo įspūdingai.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1835/43801078222_6afdf5c6b8_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1835/43801078222_6afdf5c6b8_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas į Glacier des Bossons // Aiguille du Midi kalnas</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/851/43801078092_7dfb80db4f_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/851/43801078092_7dfb80db4f_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ten kažkur teka tirpstančio ledyno vandens upelis // O čia ne Evian, o Glacier des Bossons ledyno vandens pilnas butelys</td></tr>
</tbody></table>
Aikštelėje pailsime, suvalgom turimus džiovintus bananus, pasigrožim aplinkiniais vaizdais, o draugas dar nubėga (tiesiogine to žodžio prasme) iki kiek aukščiau esančio upelio ir pargabena mums butelius, pripildęs juos tirpstančio ledyno vandens. Laikas iki draugės autobuso į Ženevos oro uostą nenumaldomai senka, o mums dar reikia nusileisti iki Chamonix. Dar norėtųsi palipti iki paties ledyno, bet laiko nebėra, tad sutariam mudvi su drauge leistis atgal į miestelį, o kalnus įsimylėjusius draugus palikti toliau kopti pačiupinėti ledyną. Beje, po šios kelionės aš taip pat jaučiu, jog susirgau meilės kalnams liga ir noriu į visus kalnus. Į visus!<br />
Mes neskubėdamos leidžiamės žemyn. Pakeliui susitinkam kalnų ožką ibex, kuri susidomėjusi žiūri į mus iš apačios, o supratusi, jog mes leidžiamės link jos, užbėga kalno šlaitu ir jau seka mus akimis iš viršaus.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/935/43801077992_b714dc30e7_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/935/43801077992_b714dc30e7_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ranka užrašyta nuoroda į Sentier des Pharaons žymi tą aikštelę, iš kurios žiūrėjome į ledyną</td></tr>
</tbody></table>
Pasiekiam Le Cerro trobelę, aplankom nykštukus ir traukiam žemyn. Draugai, kopę iki ledyno, atsiunčia nuotraukų nuo ledyno ir komentarą, jog vos jiems nuo ledyno atsitraukus, atskilo ledyno gabalas ir su trenksmu nukrito. Hm, nelabai smagi istorija.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1818/43801077782_1d89a40f3d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1818/43801077782_1d89a40f3d_b.jpg" /></a></div>
<br />
Leistis žemyn daug paprasčiau, bet vis tiek užtrunkam pusantros valandos, kol pasiekiam Chamonix, o dar po 15 min. - jau ir apartamentus. Kol mes nusimaudom, grįžta ir ledyną pačiupinėję draugai (teisybės dėlei, jie, norėdami dar spėti atsisveikinti su išvykstančia drauge, kiek pabėgėjo). Dar spėjame visi išgerti kavos ir išlydim draugę į šalią namų esančią stotį. Likę trise vakarą praleidžiam iš pradžių pro langą stebėdami, kaip prancūzai dažo gatvių linijas (bet tikrai labai įtraukiantis užsiėmimas), o vėliau šnekėdami apie draugo įspūdžius iš kelionių, iš solo Tour de Monte Rosa žygio, iš Berlyno maratono, Lavaredo Ultra Trail varžybų ir aptariam kitus neįtikėtinus dalykus, kuriuos jis darė gyvenime. Aš iki tol maniau, kad tokie gerąja prasme <i>crazy</i> žmonės egzistuoja tik žurnalų ir knygų puslapiuose, bet, pasirodo, jie tikri!<br />
Galiausiai vakare sutariam, kad jei ryt nelis, važiuosim iki Šveicarijos Emosson užtvankos ir keliaujam miegoti.<br />
<br />
<div id="5diena">
</div>
<b>V DIENA (antradienis)</b><br />
Šiandien mano paskutinioji kelionės diena, o vakare laukia skrydis namo per Varšuvą, bet dar tikiuosi kažką nuveikti iki jo.<br />
Naktį lijo, tačiau ryte dangus jau kiek apsiraminęs, nors ir niūrokas. Nusprendžiu, kad šiandien mano eilė eiti pirkti pusryčių, tad patraukiu link La Paniere kepyklėlės ir supermarketo. Susisuku gan greit ir žvilgsniu atsisveikinu su Chamonix gatvelėmis, nors turiu labai nemažą viltį ir norą čia dar grįžti. Gal ne šiemet, bet tikrai dar kažkada greitai.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/852/43801077932_f84f9e1cbb_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/852/43801077932_f84f9e1cbb_b.jpg" /></a></div>
Eidama atgal į apartamentus užmetu akį į tolumoje baltuojantį ledyną, prie kurio vakar buvom užlipę ir svarstau, kaip po tokios rekordiškai karštos vasaros jis atrodys kitąmet. Tikiuosi, kad kitą kartą čia apsilankius nereiks lipti dar papildomų 200 metrų, kad galėčiau į jį žvilgtelti.<br />
Papusryčiaujam ir, kaip tarėmės, susiruošiam į Šveicariją. Kelias link Emosson užtvankos eina pro vietas, kuriomis driekėsi maratono trasa, tad dairomės aplink, o draugai pasakoja, kur bėgo, ką matė, kur pasuko. Ant sienos su Šveicarija pasienietis tik klusteli, kur link važiuojame, o išgirdęs atsakymą "Lac d'Emosson", palinki gero kelio. Neilga kelionė serpantinais (bet jos pakako, kad imtų pykinti) ir mes jau prie trečios aukščiausios Šveicarijos užtvankos, įsikūrusios 1 965 m virš jūros lygio, kurios pačios aukštis - 180 metrų, o ilgis - 554 metrai.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801077212_3d27571855_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/929/43801077212_3d27571855_b.jpg" /></a></div>
Užtvanką galima pasiekti ne tik keliu, bet ir funikulieriumi, vėliau persėdant į panoraminį traukinuką ir į minifunikulierių. Funikulierius į kalną vietomis kyla net 87 laipsnių kampu, tad tai dar prideda papildomo žavesio tokiam kelionės būdui. Bilietas kelionei visomis trimis transporto priemonėmis pirmyn atgal kainuoja 36 EUR žmogui, o užtruksit pasiekti užtvanką iš viso apie pusvalandį.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801077372_8344d75b39_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/862/43801077372_8344d75b39_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Minifunikulierius leidžiasi nuo Emosson užtvankos</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/934/42040936980_13783272be_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/934/42040936980_13783272be_b.jpg" /></a></div>
Ant užtvankos beveik nėra žmonių, ramu ir tylu, tad neskubėdami einame išilgai jos, vis pasidairydami į aplinkinius snieguotus kalnus, į visiškai ramų ežero vandenį, skaitydami informacinius stendus. Beje, šita užtvanka yra viena iš trijų šioje vietovėje ir pati naujausia. Pirmoji Barberine užtvanka, užtvenkusi Barberine upę, esant pilnam Emosson ežerui, atsiduria po vandeniu ir jos nebesimato. Man pasirodė įdomu ir tai, kad nors ežeras ir užtvanka yra Šveicarijoje, pati elektrinė stovi Prancūzijoje.<br />
Perėję užtvanką, toliau einame ežero pakrante vingiuojančiu taku.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1811/43849253881_19987a3464_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1811/43849253881_19987a3464_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1795/43849253791_ae41c92c3d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1795/43849253791_ae41c92c3d_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/854/43801076712_5cce158163_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/854/43801076712_5cce158163_b.jpg" /></a></div>
Liepos pradžia, bet šiame regione dar ankstyvas pavasaris: šalikelėse tirpsta sniegas, sprogsta medžiai, žydi pavasarinės gėlės. Oras visai pusėtinas, išlenda saulutė, bet už kalnų viršūnių matau besikaupiančius debesis ir tai mane šiek tiek neramina.<br />
Draugai nusprendžia, kad jei jau čia atvažiavom, reiktų užlipti iki antrosios užtvankos ir jos ežero - Lac du Vieux-Emosson (<i>liet. Senosios Emosson ežeras</i>), kuri nuo Emosson užtvankos atrodo miniatiūrinė, bet einant arčiau paaiškėja, kad ji tiesiog yra toli. Senoji užtvanka, pastatyta 1955 m., visai neseniai buvo paaukštinta dar 20 metrų - kitąmet planuojama senąją ir naująją užtvankas sujungti požeminiais vertikaliais tuneliais, aukštesniais net už Eifelio bokštą. Žiūrint į šias užtvankas, draugė pajuokauja, kad Šveicarija čia tooookias užtvankas statosi, o mes Lietuvoje net duobių gatvėse nesugebame susitvarkyti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1818/43801076592_eee4a25851_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1818/43801076592_eee4a25851_b.jpg" /></a></div>
Senoji užtvanka 2 235 metrų aukštyje, tad asfalto keliuku kopiame viršun, kiek neramiai pasidairydami į už kalnų užsikabinusius debesis. Palei keliuką vietomis dar yra sniego, o vienoje vietoje netgi turime praeiti pro lašantį sniego tuneliuką.<br />
Prie senosios užtvankos yra ir garsieji dinozaurų pėdsakai, likę uolose, tačiau jie matosi tik nutirpus sniegui, t. y. rugpjūtį, tad žinome, jog jų, deja, nepamatysime. Užtat pamatę bet kokį keistesnį įdubimą kitose uolose, juokaujame, kad va, dinozaurai buvo ir čia.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801076462_446480bd67_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/850/43801076462_446480bd67_b.jpg" /></a></div>
Lipti į viršų nėra taip labai lengva, bet su drauge viliamės prie senosios užtvankos stovinčioje kavinėje išgerti kavos tad tos minties varomos lipam aukštyn. Iki paaiškėja, kad ten atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais, kurių mes, aišku, nepasiėmėme. Suirzusios prisėdam ant akmens ir paleidžiam draugą vieną užlipti ant užtvankos. Laimei, draugas itin užsispyręs ir užlipęs ant užtvankos atsisako nulipti iki mes irgi užlipsim ant užtvankos (aš jam labai dėkinga, kad niekad neprarado geros nuotaikos ir pakentė mano burbėjimą ir atsisakymus lipti aukščiau visos kelionės metu).<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1835/43849252451_666cce5c59_k.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" height="540" src="https://c2.staticflickr.com/2/1835/43849252451_666cce5c59_k.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas į Lac d'Emosson ir naująją Emosson užtvanką nuo senosios (paspaudus nuotrauka pasidina ir geriau matosi tolumoje esanti naujoji užtvanka)</td></tr>
</tbody></table>
Vaizdai nuo senosios užtvankos tikrai puikūs, matosi ne tik naujoji užtvanka, bet ir toliau esanti kalnų virtinė.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/842/43801076342_b03ceec97a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/842/43801076342_b03ceec97a_b.jpg" /></a></div>
Tuo tarpu Lac du Vieux-Emosson beveik visas užsnigtas, kaip ir jį supantys kalnai. Čia ne tik vasara, bet ir tas žemiau prasidėjęs pavasaris dar neatėjo.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43849253561_c16fc68b95_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43849253561_c16fc68b95_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43132065304_2c5ed38e29_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1834/43132065304_2c5ed38e29_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Senoji užtvanka nuo dar aukščiau esančių uolų</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/937/43801076222_b7dfd13fa1_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/937/43801076222_b7dfd13fa1_b.jpg" /></a></div>
Kadangi laiko iki mano skrydžio nenumaldomai mažėja, patraukiam atgal į prie naujosios užtvankos paliktą automobilį, pakeliui šnekėdami apie ankstesnes keliones ir jose patirtus nuotykius ir dalindamiesi būsimų kelionių planais. Kelionė atgal į Chamonix neužtrunka, tad dar spėju palįst po dušu, susimest daiktus į kuprinę, išgerti kavos ir jau metas keliauti į autobusą, nuvešiantį į Ženevos oro uostą. Atsisveikinti su draugais kiek liūdna, nes tos penkios dienos su jais buvo neįtikėtinai smagios, be jokios įtampos, pilnos naujų potyrių, įspūdžių ir naujai užgimusios meilės kalnams. Bet tikiu, kad tai tikrai ne paskutinė mūsų kelionė, tad atsisveikinam su pažadais vėl greitai susitikti.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1775/43801076132_7a6864778c_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1775/43801076132_7a6864778c_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paskutinis žvilgsnis į Bossons ledyną pro autobuso langą // Vakarienė Ženevos oro uoste</td></tr>
</tbody></table>
Be jokių nesklandumų pasiekiu Ženevos oro uostą ir vos praėjus patikrinimą gaunu pranešimą, jog mano skrydis atidėtas 40 min. Blogai, nes skrendu ne tiesiai į Vilnių, bet per Varšuvą, kurioje tarpas iki jungiamojo skrydžio - vos 50 min. Guodžiu save, kad gal spėsim. Aišku, laipinimas į lėktuvą dėl neaiškių priežasčių dar vėluoja. Na, kaip visada, LOT patvirtina savo vardą "Later Or Tomorrow" (<i>liet. vėliau arba rytoj</i>). Lėktuve pašneku su stiuardese, kuri paaiškina, kad skrydis buvo atidėtas dėl "emergency" (jaučiu, čia jų nuolatinis pasiteisinimas, net nesant jokio emergency) ir kad darys viską, jog mes spėtume į jungiamąjį skrydį namo.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43849253401_76270e799d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1836/43849253401_76270e799d_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43801075982_22cc4d77f4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1819/43801075982_22cc4d77f4_b.jpg" /></a></div>
Kylant Ženevos oro uoste atsiveria gražūs Alpių ir Ženevos ežero, nušviestų besileidžiančios saulės, vaizdai. Mintyse su jais atsisveikinu tik trumpam, iki kito karto, nes čia tikrai dar grįšiu.<br />
Varšuvoje nusileidžiame likus penkioms minutėms iki mano skrydžio. Tuo pačiu metu yra ir skrydis į Kauną, tad išlipusi iš lėktuvo matau merginą su užrašu "Kaunas". Klausiu, o kaip su Vilniaus skrydžiu? Ji atsainiai mosteli ranką į keleivių laukantį autobusą. Suprask, Vilniaus keleiviai paliekami likimo valiai. Kai pasiekiam autobusu terminalą, bėgu kaip galėdama greičiau, bet, deja, mano vartai jau uždaryti, o vyrukas prie vartų tik gūžteli pečiais "You are too late" (<i>liet. Jūs pavėlavot</i>). Juokingiausia, kad tas pats kasdieninis vakarinis skrydis į Vilnių beveik visada vėluoja apie pusvalandį išskristi, tačiau šiandien kaip tyčia išskrido anksčiau. Ką gi, ganėtinai įsiutusi (nes vien tik dėl LOT kaltės rytoj vėluosiu į darbą) traukiu prie Transfers stalo, kur vyriškis visiškai be jokių emocijų ar žodžių pakeičia mano bilietą į rytojaus, duoda voucherį taksi ir viešbučiui ir paleidžia. Nei angliškai, nei rusiškai nešnekantis taksistas (jo nuomone, jis šneka rusiškai, bet iš tiesų šneka lenkiškai) pusę pirmos nakties dar sugeba paleisti ne prie to viešbučio. Ačiū dievui, teisingas viešbutis už šimto metrų, tad netrukus ten įsikuriu ir nors kelias valandas galiu pamiegoti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/934/43849251771_9978097669_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/934/43849251771_9978097669_b.jpg" /></a></div>
Ryte jau be jokių nesklandumų pasiekiu oro uostą, paskrendu į Vilnių ir į darbą pavėluoju vos valandą. Late Or Tomorrow. Bet iš tiesų nerealaus ilgo savaitgalio ir jo įspūdžių nesugebėjo sugadinti net ir LOT su savo vėlavimais. Ir dabar jau vėl noriu į kalnus. </div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-69081592291490384602018-07-18T16:17:00.001+03:002018-07-18T16:17:45.891+03:0025 km žygis Nemuno kilpomis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/844/42706014564_4b34a99351_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/844/42706014564_4b34a99351_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Šeštadienį 04:40 nuskambėjus žadintuvui, pirma mintis šovusi į galvą buvo: "<i>O ne, ar aš išprotėjau? Kodėl sugalvojau užsiregistruoti į 25 km žygį Prienuose, kai neturiu automobilio ir šiandien žada lyti kaip iš kibiro? Juk galėčiau dabar miegoti</i>". Bet iš tiesų užsiregistravau į Nemuno kilpų žygį dėl dviejų priežasčių: pirmoji jų - man tikrai patinka miškai ir pasivaikščiojimai juose. Ir kalnai ar kalvos, upės, kriokliai... Gerai jau, man tiesiog patinka būti gamtoje. O antras dalykas, pastūmėjęs užsiregistruoti žygyje, tai, kad VšĮ Trenkturas puikiai organizuoja tokius žygius. Dalyvavau jų dviejuose žygiuose pajūriu ir abu buvo tiesiog nepakartojami: draugiški, besišypsantys savanoriai, puikiai sužymėta ir įdomi trasa, pasirūpinta maistu, gėrimais, poilsio vietelėmis. Žinau, kad daugelis nesupranta, kam čia registruotis į žygius, mokėti pinigus, trenktis į kitą Lietuvos galą, jei gali vaikščioti ir šiaip, bet kur. Ir tikrai gali, bet juk žymiai žymiai patogiau ir smagiau, kai nereikia rūpintis nei trasa (kur čia pasukti, ar nepraėjai kokio posūkio), nei temptis su savimi gėrimų ar maisto, kai sutinki daug bendraminčių, o viso to pabaigoje dar gauni ir medalį, priminsiantį nuotaikingą pasivaikščiojimą. Tad kiek tyliai pasipiktinusi tokiu ankstyvu laisvadienio kėlimosi laiku, galiausiai išsikrapščiau iš lovos ir susiruošiau į kelionę</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/918/43420632351_92abff45dd_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/918/43420632351_92abff45dd_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Espresso Vilniaus autobusų stotyje, 2 valandų kelionė autobusu per visus nedidukus miestelius, klausantis Pūko radijo stoties (ne savo pasirinkimu), ir pagaliau pasiekiau Prienus. Nuo autobusų stoties (na, tokios improvizuotos autobusų stoties tik su metaliniu rėmu ir mokykliniais suolais) iki žygio starto dar reikėjo paėjėti 2,1 km, bet kadangi ir taip planavau tądien eiti 25 km, tie pora papildomų kilometrų visiškai negąsdino (mačiau, kad organizatoriai siūlėsi iki starto pavežti tolimesnėse miesto stovėjimo aikštelėse automobilius pasistačiusius ėjikus, kas man pasirodė gana juokinga ėjimo renginiui. Atrodo, jei eini, tai ir eik). Pasivaikščiojusi tuščiomis gatvėmis pro dar visiškai tuščias ėjikų automobiliams paruoštas pievas gana greitai pasiekiau Prienų estradą, prie kurios buvo starto linija ir miškelio apsuptos organizatorių bei rėmėjų palapinės. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1822/28550984347_ebce1c58c2_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1822/28550984347_ebce1c58c2_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Nemuno kilpų žygiui dalyviai galėjo pasirinkti iš 5 skirtingų trasų: 15 km, 25 km sveikatingumo, 25 km turistų (su perkėlimu per Nemuną), 45 km ir 70 km. Ilgiausią maršrutą (70 km) einantieji galėjo startuoti nuo 7 val. ryto, 25 km sveikatingumo trasą bandantieji - nuo 8 val. ryto, o visi likusieji - nuo 11 val. Tad, kai 8:10 pasiekiau starto vietą, žmonių buvo tikrai nedaug: dauguma pasirinkusių 70 km trasą jau buvo iškeliavę, o maniškę 25 km trasą nusprendę nueiti ėjikai startuoti galėjo iki pat 11 val., tad per daug neskubėjo. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/920/41612718050_87e75e03e6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/920/41612718050_87e75e03e6_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Iš besišypsančių ir smagaus žygio linkinčių savanorių pasiėmiau savo dalyvio paketėlį, buteliuką vandens, kirtau starto liniją ir pasukau miško keliuku nurodyta kryptimi. Į dalyvio paketą be kitų smulkmenų įeina lankstinukas - žemėlapis, kuriame pažymėta visa trasa su paaiškinimais ir stotelių informacija ir kuriame kiekvienoje stotelėje reikia pasiimti antspauduką. Surinkę visų stotelių antspaudus ir lankstinuką pristatę finiše dalyviai gauna medalį. Žygio dalyviai taip pat gauna ir dalyvio apyrankę su dalyvio numeriu. Apyrankės spalva atitinka trasos spalvą, pvz. 15 km trasa buvo tamsios rausvos, maniškė 25 km trasa - melsva, turistų 25 km - geltona ir t.t. Pagal trasos spalvą yra priderinami tiek lankstinukai, tiek medalių juostelės, tiek ir visą maršrutą žyminčios spalvotos lipnios juostos gabalėliai (žr. dešinę nuotrauką viršuje). Jei kartais pasimeti, kur turėtum eiti, žvilgteli į savo popierinės apyrankės spalvą ir pagal ją susirandi visoje trasoje ant medžių šakų, pagaliukų, krūmų ar net... dilgelės (kažkas iš savanorių tikrai pasiaukojo) priklijuotus juostos gabalėlius ir iškart žinai, kur toliau keliauti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1790/28550984037_76f7f6e87a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1790/28550984037_76f7f6e87a_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kiek paėjus miško keliuku, trasa išvedė į Žvėrinčiaus taką - asfaltuotą miško keliuką su skulptūromis, staliukais ir poilsio aikštutėmis. Takas ir aplinkinis miškelis puikiai sutvarkyti ir tikrai gražūs. Šiuo taku ir keliavome iki pat pirmosios stotelės - 7-ame trasos kilometre esančios Vytauto Mineral Spa.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1801/41612720510_82380625f4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1801/41612720510_82380625f4_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Vos išėjus iš miškelio prie Vytauto Mineral Spa, ėmė purkšti lietus. Nors turėjau tiek apsaugą nuo lietaus kuprinei, tiek sau, nusprendžiau jas išsitraukti tik jei lietus įsismarkaus. Ir neprireikė, nes netrukus lietus baigėsi ir daugiau tądien nebelijo! Pirmojoje stotelėje gavau antspaudą savo lankstinuke, atsigėriau aušinimo skysčio spalvos gėrimo (nežinau, kodėl tokia spalva, bet mėlyno skysčio skonis buvo citrusų) ir vėl patraukiau į trasą, kuri sukosi atgal į mišką. Šitoje vietoje pripažinsiu padariusi klaidą, nes nebuvau žiūrėjusi į trasos žemėlapį, jog kita stotelė (taigi ir wc) tik dar po 8 km (o realiai pasirodė besanti netgi po 9,5 km). Na, bet kas neklysta, užtat antrą stotelę pasiekiau didesniu tempu :D<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/836/41612719030_3e2f133b8a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/836/41612719030_3e2f133b8a_b.jpg" /></a></div>
Antrojo trasos etapo pirmoji dalis vedė miško takeliais ir keliukais, pro samanomis apaugusi tankų mišką. Vėliau kirtome A16 Vilnius - Marijampolė greitkelį ir per Škėvonių kaimelį keliavome link Nemuno ir ten esančios Škėvonių atodangos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/919/41612716860_b0bd785360_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/919/41612716860_b0bd785360_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1765/29550098088_4039b82152_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1765/29550098088_4039b82152_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kalnelis link Škėvonių atodangos // Vaizdas į Nemuno upę nuo Škėvonių atodangos</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1789/29612720778_d774b77d65_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1789/29612720778_d774b77d65_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas į Nemuno kilpą nuo Škėvonių atodangos</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1807/41612718300_e22b427d43_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1807/41612718300_e22b427d43_o.jpg" /></a></div>
Pasigrožėjusi Nemuno vaizdais nuo Škėvonių atodangos, nusileidau iki antrosios maršruto stotelės, įrengtos po 14 km (iš tiesų tai po 15 km) ir pavadintos rėmėjo BENU vaistinės vardu. Čia jau laukė ne tik sėdmaišių pilna pieva, bet ir pietūs.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1784/43420634351_e469e79d1a_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1784/43420634351_e469e79d1a_b.jpg" /></a></div>
Pietums, kaip turbūt visuose VšĮ Trenkturas žygiuose, savanoriai siūlė perlinių kruopų košės su dešryčių gabaliukais (arba be jų) ir šiltos arbatos. Žmonės ramiai mėgavosi pietumis tiek prisėdę prie stalų, tiek ant mėlynų sėdmaišių gerėdamiesi Nemuno panorama. Aš šįkart pietaudama ilgai neužtrukau (nes kiek baiminausi to žadamo lietaus ir grėsmingai atrodančių debesų), tad netrukus vėl leidausi į trasą.<br />
Trečioji maršruto atkarpa prasidėjo miškeliu ir kiek paėjus pasuko tiesiog į kalniuką. Kadangi naktį buvo smagiai nuliję, kalniukas siūlė minkšto purvo pramogas, ypatingai - čiuožimą žemyn purvu arba griuvimą į purvą. Tačiau gerai, kad organizatoriai buvo tai apgalvoję ir pririšę prie medžių kelias storas virves, kurios gelbėjo nuo gal ir nelabai linksmo pasivažinėjimo purvu. Užlipus į viršų, maršrutas toliau vedė atgal per A16 greitkelį į Birštoną.<br />
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1768/43420634131_b683fa6319_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1768/43420634131_b683fa6319_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/916/43420633761_09c02f9e25_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/916/43420633761_09c02f9e25_b.jpg" /></a></div>
Birštone nesu anksčiau buvusi, bet mane jis nuoširdžiai sužavėjo: ramu, daug žalumos, miestas kruopščiai sutvarkytas. Eidama link trečiosios stotelės, įrengtos prie Eglės sanatorijos, kurios vardu ji ir pavadinta, sutikau kelias grupeles/šeimas angliškai kalbančių žmonių, tad suprantu, jog ir užsienio turistams miestas patinka ir jie čia apsistoja ilgėliau.<br />
Netrukus pasiekiau po 18 km (iš tiesų 19 km) įrengtą trečiąją stotelę, kur ėjikai galėjo pasivaišinti saldainiais ir kukurūzų trapučiais, pasidaryti pėdų masažą ir netgi gauti dovanų žalią Eglės sanatorijos ženklu pažymėtą maišelį (kurį turiu jau nuo Liepojos ėjimo, tad antro nebeėmiau).<br />
Gavusi trečią antspaudą savo lankstinuke toliau keliavau Nemuno pakrante einančiu taku, kuriuo ramiai vaikštinėjosi gyventojai ir miesto svečiai, grožėdamiesi upe ir šalia esančiu parku.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1806/43420633421_fcb4aa1afb_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1806/43420633421_fcb4aa1afb_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/2/1801/43420632901_5d37ab87c4_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1801/43420632901_5d37ab87c4_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Birštono pramoginis laivas "Vytenis", kuris siūlo mini kruizus Nemunu</td></tr>
</tbody></table>
Nors po trečiosios stotelės mano maršrutas susiliejo su 15 km ir 25 km turistų trasomis, bet žmonių buvo išties nedaug. Galbūt dėl to, kad ėjau sparčiai, ar dėl to, kad išėjau anksti, bet didžiąją dalį maršruto ėjau visiškai viena, nematydama žmonių nei priekyje, nei už savęs.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1786/43420632741_46be612bfc_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1786/43420632741_46be612bfc_b.jpg" /></a></div>
Netrukus Birštono pakrantės takas baigėsi ir trasa vėl pasuko į spygliuočių mišką, kol galiausiai visai netikėtai išlindau prie paskutiniosios stotelės - po 22 km (iš tiesų - 23 km) įrengtos "Rimi | rinkis sveikiau", kurioje ėjikai galėjo pailsėti ant sudedamų kėdžių, pasivaišinti siūlomais bananais, obuoliais ir apelsinais.<br />
Paskutinioji 25 km atkarpa turėjo būti vos 3 km, bet man labiausiai ji prailgo. Atrodė, eini eini ir vis kaip nėra finišo, taip nėra.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/921/28551951587_f9e982b46d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/921/28551951587_f9e982b46d_b.jpg" /></a></div>
Poroje vietų dar teko paklampoti ir po purvą ir būti užpultai uodų (<i>tai štai, kur jie visi bjaurybės susispietę buvo</i>), kol pagaliau išgirdau tolumoje skambančią muziką ir po kelių minučių pasiekiau finišą žyminčias vėliavas.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1825/28551951257_ea5fbd7534_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1825/28551951257_ea5fbd7534_b.jpg" /></a></div>
Nusileidusi iki savanorių palapinių gavau medalį ir diplomą, žymintį nueitą atstumą, nusipirkau šaltos kavos ir prisėdau pailsėti po 5 val. 35 min. trukusio žygio.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/838/28551950987_9ed5c335ae_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/838/28551950987_9ed5c335ae_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1802/28551951387_cd237b92e2_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1802/28551951387_cd237b92e2_b.jpg" /></a></div>
Buvo tikrai smagu ir tikrai verta eiti, tad jei dar nesate dalyvavę panašiuose ėjimuose, tikrai rekomenduoju užsiregistruoti. Artimiausias - <a href="http://coastlinetrek.com/lt/">2018 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdoje</a>.<br />
<br />
P. S. šitas įrašas visai nepretenduoja būti reklama ir nėra niekaip susijęs su VšĮ Trenkturas ar kitais minėtais prekės ženklais (o už registraciją ir visa kita mokėjau pati), bet, manau, kad visi VšĮ Trenkturas organizuojami žygiai ir jų komanda tikrai verti pagyrų.</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-54663252269075591422018-06-23T10:00:00.000+03:002018-06-23T10:00:10.902+03:00Fit Food trijų dienų sulčių programa<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1786/42054386385_ce1e31fd25_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="484" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1786/42054386385_ce1e31fd25_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Sunku patikėti, kad jau daugiau nei dvejus metus gyvenu Vilniuje ir dirbu darbą, kurį mintyse vis dar vadinu savo "nauju darbu", nors po dviejų metų tikriausiai jau reiktų tai nustoti daryti. Ir nors atrodo, kad jį pradėjau visai neseniai, tačiau kaskart žvilgtelėjusi į paskutinius blogo įrašus, suprantu, kad prabėgo gerokas laiko gabalas nuo tada, kai turėjau laiko, o ir noro <i>tiesiog</i> rašymui, o ne darbinių dokumentų ir tekstų kūrybai. Dienos prasideda ir baigiasi darbu, naktys ir savaitgaliai dažnai irgi pavirsta galiukų užbaigtuvėmis, o atostogų metu draugus pykdau savo penktąja galūne - nešiojamuoju kompiuteriu. Taip nutinka, kai darbas įdomus, jo daug, o kolektyvas tikriausiai geriausias, koks tik gali būti. Bet, kai per gimtadienį jau net nebe iš vieno žmogaus sulauki sveikinimo su žodžiais: "<i>žinok neprivalai būti tobula visur, neprivalai visko visada spėti. Nepamiršk laiko skirti ir sau bei gyventi dėl savęs</i>", truputį stabteli ir apsidairai. Tikrai, taip negerai. Metas įdėti pastangų ir rasti tą magišką, tik pasakose egzistuojantį <i>work-life balance</i>, nes <i>work-work balance</i> kažkoks prastokas 😃</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Darbe stengiamės atsinešti pietus iš namų pirmiausia dėl to, kad arba nesutariam, kur eiti pietauti, arba Vilniaus centre visos dienos pietus siūlančios vietos yra tiesiog siaubingai pabodusios ir kaskart nuviliančios. Juolab, kad ten dar einame ir vakarieniauti. Bet kai jau kelintą vakarą nebesugalvoji, ką norėtum suvalgyti, supranti, jog, matyt, reiktų pasidaryti pertrauką. Būtent taip man bemąstant kolegė užsiminė planuojanti užsisakyti <a href="http://www.fitfood.lt/">FitFood sulčių programą</a>. Apsvarsčiusios pasirinkome <a href="http://www.fitfood.lt/lt/jaunyste/jaunyste-3-dienu-programa-956.html">Jaunystės trijų dienų programą</a>, kuri žadėjo kasdienai mums po ketverias sultis ir vienas salotas. Kaip suprantu, FitFood prieš kurį laiką atsinaujino ir prie sulčių įtraukė ir šiek tiek kramtomo maisto. Labai džiugu. Už trijų dienų programą su pristatymu sumokėjome po 38,08 EUR (tiksliau mokėjome 76,16 EUR kartu, nes sultis mums abiems kasdien turėjo pristatyti į tą pačią vietą, tad šiek tiek sutaupėme pristatymui), kadangi tuo metu FitFood kaip tik taikė nuolaidas visiems norintiems. Kad turėtume laiko priprasti prie minties tris dienas iš eilės maitintis tik sultimis, programos pradžią pažymėjome ateinantį pirmadienį.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1839/42054386915_d36b37dd5b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="353" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1839/42054386915_d36b37dd5b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Pirmadienį į darbą atėjome jau morališkai pasiruošusios sultims. Bet siuntinuko dar nebuvo. Kolegė paskambino į FitFood, kur buvo paaiškinta, kad kurjeris pristato sultis po 15 val., tad, jei norėjome pradėti nuo pirmadienio, reikėjo pristatymą užsakyti sekmadieniui. Ok, nežinojome, laukiam tuomet po pietų to pristatymo. Po pietų sultys irgi neatkeliavo. Antradienį kolegė vėl skambina į FitFood. Pažada, kad šiandien tai jau tikrai bus. Nėra. Vėl skambutis į FitFood. Sulaukiam atsakymo, kad, oi, nematėm jūsų apmokėjimo (<i>padaryto prieš savaitę laiko</i>), tai pristatysim trečiadienį po pietų. Šitoje vietoje kolegės kantrybė jau buvo bebaigianti išsekti, bet kai paaiškinom, kad šeštadienį tai tikrai neplanuojam gerti sulčių, FitFood pažadėjo pirmos dienos sulčių paketą pristatyti trečiadienį anksti ryte. Whew, šįkart atkeliavo mūsų pirmosios ketverios sultys ir salotos. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1840/42054386545_47ca859b1b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1840/42054386545_47ca859b1b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kiekvienas patiekalas (<i>jei juos taip išdrįsim pavadinti</i>) pažymėti numeriu, pagal kurį eilės tvarka sultis ir salotas reikia suvartoti, o FitFood puslapyje dar surašytas ir apytikris dienos laikas, kada patartina su kiekvienu iš jų susidoroti.</div>
<div style="text-align: justify;">
Kiekviena diena pradedama nuo mini sulčių šotuko (60 ml), pagardinto kokiu nors supermaistu (pvz, guaranos milteliais ar kviečių želmenimis), tuomet į trasą eina antru numeriu pažymėtos 400 ml sultys, tuomet salotos, apie 16 val. - ketvirtu numeriu pažymėtos sultys ir, galiausiai, vakarienei - paskutinis sulčių buteliukas.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/899/42237323024_0d3334cd3c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="351" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/899/42237323024_0d3334cd3c_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Pirmosios dienos tiek sultys, tiek salotos man visai patiko. Sultys buvo tiesiog saldus, lengvas gėrimas (tiesa, paskutiniosios sultys turėjo šiek tiek imbiero suteikto aitrumo), o salotose džiovintų pomidorų ir alyvuogių sūrumas puikiai derėjo su gaiviais brokoliais. Suprantama, jei nemėgstate džiovintų pomidorų IR brokolių, kaip mano kolegė, tuomet gal kiek ir mažiau smagu.</div>
<div style="text-align: justify;">
Tiesa, vakarop alkis pradėjo reikšti savo pretenzijas, tad teko nusipirkti mini morkyčių pakutį ir bandyti skrandį papirkti juo. FitFood savo puslapyje rašo, kad jei labai norisi, galima suvalgyti iki 0,5 kg vaisių ir daržovių, kurios įeina į tos dienos sultis, tad nusprendžiau jų paklausyti.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1771/42237323354_1428fb3908_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1771/42237323354_1428fb3908_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Antrosios dienos sultys atkeliavo laiku ketvirtadienį. Ir jeigu atvirai, tai antrosios dienos sultys ir salotos skonio prasme buvo pačios prasčiausios. </div>
<div style="text-align: justify;">
Mini šotukas buvo žolės skonio (<i>na, kviečių želmenys jau tokie</i>), pirmos uogų sultys atrodė tarsi spaustos iš šaldytų neprinokusių uogų (<i>dabar paskaičiau jų puslapyje, kad uogos tikrai šaldytos... bet kodėl?</i>), antrosios sultys buvo tiesiog obuolys ir šaldytas avokadas (<i>atsiprašau, bet skonis kaip... tarsi jau kažkas tas sultis būtų kažkada suvalgęs ir... </i>) ir tik paskutinės sultys kažkiek pataisė situaciją. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1762/42054386775_d91e3972e1_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="351" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1762/42054386775_d91e3972e1_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
O didžiausias nesusipratimas buvo salotos - tiesiog smulkintas kopūstas su keliais gabaliukais avokado. Anot sudėties, ten dar kažkur turėjo būti obuolio, kuris galbūt būtų suteikęs kiek rūgšties, bet tikriausiai ir tas vargšas obuolys buvo šaldytas ir beskonis. Kaip žinia, ir avokadas neturi skonio, o kopūstą reikia nors kažkiek pamaigyti, kad jis būtų minkštesnis ir neatrodytų, jog valgai sushredintą kartoną. Bandžiau tas salotas suvalgyti per du kartus, bet galiausiai teko išmesti, nes kartono skonis manęs niekada per daug nežavėjo. Vietoj salotų pasiėmiau obuolį, kuriais darbas mus kasdien pavaišina. Tačiau kolegė sakė, kad jai salotos tikrai geresnės nei pirmosios dienos, tad čia, matyt, tiesiog mano asmeninė preferencija. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1826/42906709692_de1d689ffd_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1826/42906709692_de1d689ffd_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Trečiąją dieną atsikėliau geros nuotaikos ir energingesnė (užsimenu dėl to, kad nepasiduotumėt, jei pirmos dvi dienos atrodys baisiai sunkios). Gal dėl to, kad buvo penktadienis, o gal dėl to, kad prieš tai dvi dienas nekimšau sunkaus maisto. Tądien kaip tyčia turėjau seminarą, kuriame buvo pilna visokių dailių užkandukų, bet aš pasitenkinau savo mini šotuku, sultimis ir kava. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1789/42237323234_513070134f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="540" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1789/42237323234_513070134f_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1814/42237322674_dfbb52bc6e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="351" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1814/42237322674_dfbb52bc6e_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Beje, žinau, kad FitFood and savo produkcijos rašo, jog tinka veganams, bet, jei esate veganas, prieš užsisakant programą, siūlyčiau pirmiausia susisiekti su FitFood ir pasitikslinti, ar tikrai jie nededa kažko, ko jūs nevalgytumėte. Pvz., trečiosios dienos šotuke yra medaus, kurio, mano žiniomis, veganai nevartoja (ar bent jau didelė dalis veganų).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/896/42054386985_1c97fbf7f7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="351" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/1/896/42054386985_1c97fbf7f7_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Jei reiktų išrinkti skaniausias salotas iš visų trijų dienų, tai būtų trečiosios dienos pupelių ir pomidoriukų salotos. Tikrai visai netikėtai pasirodė besančios puikios. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/2/1783/29083631478_a9d2a6ff72_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c2.staticflickr.com/2/1783/29083631478_a9d2a6ff72_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Nežinau, tyčia ar netyčia, bet paskutiniosios trečiosios dienos sultys yra pirmosios iš pirmos dienos. Toks simbolinis grįžimas į pradžią. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Apibendrinant visas tris dienas, galiu pasakyti, kad visiškai nesigailiu tokio mini eksperimento tris dienas gerti tik sultis, nors pirmas dvi dienas ir truputį norėjosi visus žudyti (ypač kolegas, kurie įnirtingai kvietė eiti pietauti ir vakarieniauti su jais bei gerti šampano laimėtos bylos proga), bet atsibudusi šeštadienį po trijų dienų programos tikrai jaučiausi energingesnė. Galbūt kitą kartą bandysiu padaryti tokią dieną tik vieną, o ne tris, bet pamėginti visada įdomu.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
P. S. šitas įrašas visai nepretenduoja būti reklama ir nėra niekaip susijęs su FitFood (na, be to akivaizdaus dalyko, kad sultis tai vis tik pirkom iš jų). </div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-33455308586370568532017-09-17T14:20:00.000+03:002017-09-17T15:07:48.147+03:00Gruzija<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8076/29061340096_ed21a505e7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8076/29061340096_ed21a505e7_o.jpg" /></a></div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
Praėjusių metų paskutinę gegužės savaitę tarp atsisveikinimų senajame darbe ir naujos pradžios kitame susikroviau lagaminą ir nusprendžiau pati įsitikinti, jog Gruzija išties yra tokia nuostabi šalis, kaip visi ten buvusieji šneka. Įsitikinau. Ir ne vieną kartą. Tik pats kelionės aprašymas kiek užtruko gimti.<br />
Mintį aplankyti Gruziją puoselėjau jau senokai ir ji su kiekvienu pasakojimu tik stiprėjo, tad galiausiai sausį nusipirkau bilietus į Ukrainos avialinijų skrydį per Kijevą (taip labai nemėgstu Wizzair, kad net 7 valandų persėdimas negąsdino) į Kutaisi. Septynių dienų pamatyti Gruziją tikrai mažoka (plius sugaišom dieną kelionei į priekį bei dieną atgal), ypač, kai kelionę planuojiesi pats ir keliauji viešuoju transportu, tad aplankėm vos dalelę šalies (ką galite pamatyti toliau esančiame žemėlapyje), bet pažadėjom ten sugrįžti dar kelis kartus. Kad ir į tas trejas vestuves, į kurias sulaukėme pakvietimų.</div>
<div style="text-align: justify;">
</div>
<a name='more'></a><br />
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDdLmn850i5chfUWZGHsbR8guBhmfbFl4erKYCX7Pvsxc8UD8DN-6iAq0JZNWlUKbK9qL1hVrn7P4qGgObIVS7G49f3tTdlblaNHSVPBg5B25GqYku7QYLygH3wo4GC69TbjQExfKhHT2S/s1600/Georgia_1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDdLmn850i5chfUWZGHsbR8guBhmfbFl4erKYCX7Pvsxc8UD8DN-6iAq0JZNWlUKbK9qL1hVrn7P4qGgObIVS7G49f3tTdlblaNHSVPBg5B25GqYku7QYLygH3wo4GC69TbjQExfKhHT2S/s1600/Georgia_1.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Toliau kelionė aprašyta iš eilės pagal dienas, tačiau tuo atveju, jei norėtumėt apžvelgti tik atskirą konkrečią vietą ar konkrečią dieną, galite tai padaryti šių nuorodų pagalba:</div>
<table cellpadding="0" cellspacing="10"><tbody>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#gelati">Gelati vienuolynas</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#1diena">1 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#motsameta">Motsameta vienuolynas</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#2diena">2 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#prometejo">Prometėjo urvas</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#3diena">3 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#okatse">Okatse kanjonas</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#4diena">4 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#kutaisi">Kutaisi</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#5diena">5 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#borjomi">Borjomi</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#6diena">6 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#akhaltsikhe">Akhaltsikhe</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#7diena">7 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#khertvisi">Khertvisi</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#8diena">8 diena</a></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#vardzia">Vardzia</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"></td>
</tr>
<tr>
<td align="justify" valign="top" width="200"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2017/09/gruzija.html#tbilisi">Tbilisi</a></td>
<td align="justify" valign="top" width="200"></td>
</tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
<b><br /></b>
<br />
<div id="1diena">
</div>
<b>1 DIENA (šeštadienis)</b></div>
<div style="text-align: justify;">
Jei kada sugalvosite kur nors skristi per Kijevą (<i>o aš tai darau jau antrą sykį</i>) ir turėsite bent 5-7 val. laiko, rekomenduoju nelikti oro uoste, o keliauti apžiūrėti Kijevo ir Maidano aikštės, paragauti tikrų ukrainietiškų barščių ir pasivažinėti itin ilgais Kijevo metro stočių eskalatoriais (<i>žinau - tiesiog neapsakytai puiki pramog</i>a). </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8092/29018474311_dbdf5c214b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8092/29018474311_dbdf5c214b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Sky Bus iš Borispolio oro uosto iki Kijevo centrinės (Pivdenny) traukinių stoties kainuoja 60 grivinų (~2 EUR) (<i>šiemet - jau 80 grivinų, t. y. ~2,86 EUR</i>) ir trunka apie 1 val. į vieną pusę, priklausomai nuo pakeliui pasitaikančių kamščių. Mums kaip tik "pasisekė" papulti į kamštį, susidariusį dėl tilto remonto, tad spoksojom pro langus į pakeliui statomus daugiabučius bei kabančių skelbimų suviliotos bandėm suskaičiuoti kiek lietuviškų atlyginimų reiktų nusipirkti butui juose (<i>keturiolikos</i>).</div>
<div style="text-align: justify;">
Kadangi mūsų žinios apie lankytinas Kijevo vietas tądien apsiribojo Maidano aikšte, ten ir patraukėme. Nuo traukinių stoties šone esančios Vokzalna metro stoties (<i>kurią kažkodėl surasti turėjom nemažai keblumų</i>) už "milžinišką" 4 grivinų (~0,14 EUR) (<i>nuo šių metų liepos - 5 grivinos, t. y. ~0,18 EUR</i>) metro pavažiavome kelias stoteles ir iškilome prie pat Maidano (beje, Kijevo metro yra itin giliai po žeme, o metro stotys pasižymi ta sovietiniam periodui būdinga prabanga).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8486/28817307800_95ff77c4d6_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8486/28817307800_95ff77c4d6_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8506/29104069045_a0132428f7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8506/29104069045_a0132428f7_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8469/28817539270_f440f1a3cc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8469/28817539270_f440f1a3cc_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8422/28485670223_980f3e3b9b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8422/28485670223_980f3e3b9b_o.jpg" /></a></div>
Pasivaikščiojome aplink, pasigrožėjome auksiniais cerkvių kupolais, užsukome pietų į šalia Maidano aikštės įsikūrusį restoraną <a href="https://www.tripadvisor.com/Restaurant_Review-g294474-d1644107-Reviews-Krym-Kiev.html">Krymas</a> (<i>ir dabar visiems pasakoju, kad lankiausi Kryme, Ukrainoje</i>) ir jau buvo metas grįžti į oro uostą.<br />
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8806/28483006204_b3da4491c6_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="533" src="https://c1.staticflickr.com/9/8806/28483006204_b3da4491c6_c.jpg" width="720" /></a></div>
Kutaisyje nusileidome vėlai, pusę dvylikos vakare. Žinodamos, kad Kutaisio oro uostas nuo miesto nutolęs ~17 km, su viešbutuko (nors ten iš tiesų tokie mieli svečių namai) šeimininke Liudmila iš anksto susitarėme, kad mus oro uoste pasitiks. Tad štai kaip susipažinome su Geno, Liudmilos vyro draugu, kuris kantriai mūsų laukė oro uoste ant kortelės užsirašęs mano vardą. Tas pusvalandis kelionės Geno japoniška Toyota (<i>su vairu dešinėje!</i>) tikrai neprailgo, nes Geno pasirodė mėgstantis paplepėti ir viską aptarti. Tiesa, tik rusiškai. Per tą pusvalandį jis sugebėjo mus įkalbėti kitą dieną jį samdytis pakeliauti po Kutaisio apylinkes. Ir papasakoti apie kitus lietuvių turistus, kurie pas jį lankėsi ir dar lankysis, apie jų atvežtas lauktuves ir kodėl jis lietuvius myli (<i>išduosiu - nes jie šneka rusiškai</i>).<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/9/8355/29072586346_98f0b70ed0_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8355/29072586346_98f0b70ed0_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Gelati Guest House kambarys</td></tr>
</tbody></table>
Kutaisyje įsikūrusį <a href="https://www.tripadvisor.com/Hotel_Review-g815359-d4586193-Reviews-Gelati_Guest_House-Kutaisi_Imereti_Region.html">Gelati Guest House</a> pasiekėme jau po dvylikos, tačiau jo šeimininkė Liudmila mūsų nekantriai laukė ir buvo baisiai susirūpinusi, kad esam alkanos ir pavargusios po kelionės. Nors ir kaip bandėme atsisakyti vakarienės, tačiau buvome pavaišintos arbata ir šviežiai keptu pyragu.<br />
Tiek Liudmila, tiek jos iš Izraelio kilęs vyras buvo nepaprastai svetingi ir draugiški, tad puikiai suprantu, kodėl turistai šiuos svečių namus laiko geriausiais Kutaisyje. Tikrai rekomenduoju apsistoti būtent čia, jei keliausite ir lankysitės Kutaisyje (mes už dvi naktis dviese sumokėjome 86 larius, t. y. ~36 EUR). O jei ieškosite vairuotojo, rekomenduoju ir Geno, kurį galite pasiekti nurodytu telefonu (arba bandyti susisiekti per Liudmilą).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8145/28486435453_7453cfb049_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8145/28486435453_7453cfb049_b.jpg" /></a></div>
<br />
<div id="2diena">
</div>
<b>2 DIENA (sekmadienis)</b><br />
Po Liudmilos mums paruoštų pusryčių ir diskusijos apie lelijų dauginimosi būdus su Liudmilos vyru (<i>kuris pasirodė besąs augalų mylėtojas, kaip ir mano draugė</i>), iškeliavome su Geno apžiūrėti Kutaisio apylinkių. Bevažiuojant į pirmąjį tašką - viduramžių Gelati vienuolyną, Geno pareiškė, kad paleis geriausios pasaulyje muzikos. Na, negi ginčysies su vairuotoju dėl muzikos. Ramiai išklausėme pirmus dainos akordus, kol pasigirdo žodžiai... lietuviškai! Ha, iš tiesų smagu išgirsti Smilgevičiūtės su Skyle ar Makejavo dainas skambant gruzino automobilyje.<br />
<br />
<div id="gelati">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8480/29105578325_ea975d265d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8480/29105578325_ea975d265d_o.jpg" /></a></div>
Gelati vienuolyną pasiekėme dar gana anksti, tad galėjome ramiai pasivaikščioti aplink jį, užsukti į vidų, apžiūrėti aukštas, spalvingomis freskomis puoštas vienuolyno lubas. Viduje mus užkalbinusi juodai apsirengusi moteris papasakojo vienuolyno istoriją, pavedžiojo po kitus greta esančius statinius, parodė daugiau nei 800 metų amžiaus vartus, atgabentus čia iš Gendžės Azerbaidžane.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8421/29036392901_f53792d444_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8421/29036392901_f53792d444_o.jpg" /></a></div>
Suprantama, buvo neįkyriai pasiūlyta ir paaukoti vienuolynui, bet, kaip ir visur kitur Gruzijoje, nepajutome jokio spaudimo tai padaryti. Tiesą pasakius, kol sugalvojome, kad jau keliausime ir norėtume paaukoti, vienuolyne, kuriame vieninteliame matėme aukų dėžutę, prasidėjo pamaldos. Į vidų veržtis žmonėms meldžiantis nenorėjome, o lauke nesutikome nei vieno žmogaus, nepriklausančio turistų luomui, tad griaužiamos kaltės jausmo palikome vienuolyną taip ir nepalikusios jokios aukos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8409/29113990665_f5e91d8d5d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8409/29113990665_f5e91d8d5d_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8464/29216182910_e16affc3ed_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8464/29216182910_e16affc3ed_o.jpg" /></a></div>
<br />
Gelati vienuolyno apylinkės iš tiesų pasižymi labai gražia gamta ir puikiais nuo vienuolyno ir pakeliui į jį atsiveriančiais vaizdais, todėl Geno, veždamas mus žemyn nuo kalno, ant kurio įsitaisęs Gelati vienuolynas, dar sustojo pakelėje nusifotografuoti... su mumis (!). Atminčiai, anot jo.<br />
<br />
<div id="motsameta">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8103/29425142541_4fe20e59bc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8103/29425142541_4fe20e59bc_o.jpg" /></a></div>
Toliau mūsų laukė antrasis netoli Kutaisio esantis vienuolynas - Motsameta. Ant uolos skardžio įsikūrusiame Motsameta vienuolyne mus pasitiko jau nepalyginamai didesnis turistų (ir vietinių gruzinų) būrys (<i>tikrai neįsivaizduoju, kodėl kelionių žinynai teigia, kad Motsameta retai lankomas turistų</i>).<br />
Tokio populiarumo priežastimi gali būti ir dviejų šventųjų kapas vienuolyno bažnytėlės viduje, pakeltas nuo žemės tiek, kad po juo galėtum praropoti keliais. Anot legendos, jei tris kartus praroposi po juo, šventieji išpildys tavo norą. Ir, nemeluoju, žmonės rikiuojasi į eilutę, kad galėtų tai padaryti. Žodžiu, jei kada pas mane specialiosios tarnybos ras 250 tūkstančių eurų degtinės dėžutėje, žinokit, kad čia ne paskola, o Davit ir Konstantin išpildytas noras (<i>ne, jie ne verslininkai, jie - tie šventieji</i>).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8656/28925655803_f0acdbc50f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8656/28925655803_f0acdbc50f_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8386/29548662805_7b2bf34f8e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8386/29548662805_7b2bf34f8e_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8179/28923314814_b5bf47c816_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8179/28923314814_b5bf47c816_o.jpg" /></a></div>
Pavaikščiojusios po nediduką vienuolyno kiemą, trumpam įkišusios nosį į bažnytėlę (<i>turėjom tik vieną galvos apdangalą, kuriuo turėjom dalintis eidamos į vidų, tad neužsibuvom</i>) paspoksojusios į apačioje tekančią upę ir būrį moterų, geriančias šulinio vandenį iš, panašu, bendro naudojimo mėlyno puodelio, grįžom atgal iki stovėjimo aikštutės pas Geno.<br />
Dar iš vakaro su Geno aptardamos dienos maršrutą, gana kategoriškai sakėme, jog į Prometėjo urvą - žymiausią Gruzijos stalaktitų ir stalagmitų pilną vietą - mes tikrai nevažiuosime. <i>Buvai viename tokiame darinyje - buvai juose visuose</i>. Bet Geno užsispyrė: arba Prometėjo, arba Sataplia urvas (taip pat požeminis urvas su stalaktitais ir stalagmitais). Sakė, kad visi, kuriuos jis ten privertė nuvažiuoti, jam dėkojo. Akivaizdu, tikėdamasis tokio paties dėkingumo ir iš mūsų pusės, ten nugabeno ir mudvi.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/9/8262/28943763703_91c6ff9571_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8262/28943763703_91c6ff9571_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Prie įėjimo į Prometėjo urvą tikrų tikriausia oazė, pilna vešlios augmenijos, drėkinamos požeminės upės</td></tr>
</tbody></table>
Ir jei atvirai, visai nesigailiu, kad ten važiavau. Pirmiausia, Prometėjo urvas žymiai didesnis nei lankyti Lenkijoje, Slovakijoje ar Bermuduose. Be to, karštą vasaros dieną vėsuma urve tikrai atgaivina, o ir spalvingas apšvietimas, įvairūs siauri ir platėjantys tuneliai bei laipteliai išblaško monotoniją. Už gidės vedamą ekskursiją rusų kalba (nors galima pasirinkti ir angliškai kalbantį gidą) sumokėjome po 7 larius (~3 EUR), dar, berods, tiek pat kainavo pasiplaukiojimas valtele (valtelė iš urve tekančios požeminės upės išplukdoma į paviršių), tačiau mes šios pramogos atsisakėme.<br />
<br />
<div id="prometejo">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7582/28943764463_366d49a69b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7582/28943764463_366d49a69b_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8803/28943764203_2effae0a01_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8803/28943764203_2effae0a01_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8396/29567230565_3686f55b4d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8396/29567230565_3686f55b4d_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8400/29567230455_0154275e54_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8400/29567230455_0154275e54_o.jpg" /></a></div>
Iš urvo išlindom šlapiais ir purvinais batais (<i>tad patariu ten su geriausiais louboutinais neiti</i>) ir kiek sužvarbę. Kadangi išėjimas iš urvo gerokai nutolęs nuo pradinio taško, visus lankytojus (ar bent daugumą, nes paskutinieji nebetilpo ir buvo palikti...) iki informacijos centro parveža autobusiukas.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/9/8441/28944398833_c90a1257cb_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8441/28944398833_c90a1257cb_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Prie išėjimo iš Prometėjo urvo ganosi karvių ir kiaulės būrys (nors gal kiaulė čia piemuo, niekas nežino)</td></tr>
</tbody></table>
Kita mums Geno rekomenduota vieta - Okatse kanjonas, nuo Kutaisi nutolęs apie 40 km, tad važiuodamos kelionėje dar spėjome pasidairyti aplink į kadaise (t. y. Sovietų Sąjungos laikais) aukso amžių išgyvenusius, o dabar visiškai apleistus ir nebegyvenamus miestelius. Beveik kiekviename miestelyje Geno liūdnai konstatuodavo, kad prie sovietų čia buvo prabangus sanatorijų miestelis, arba čia gyvenę turtingesni karininkai, arba čia buvo didžiulė automobilių gamykla, kurioje dirbo 15 tūkst. darbuotojų, o dabar nieko nebėra, nes Sovietų Sąjunga subyrėjo. Tiesą pasakius, visų sutiktų ir kalbintų gruzinų nuomone, Sovietų Sąjungos laikai Gruzijai buvo puikūs finansiškai, todėl buvo nenuostabu girdėti tą nostalgiją jų pasakojimuose.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8521/29458266032_782fc0c986_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8521/29458266032_782fc0c986_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8526/29458266332_a2de78d1d0_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8526/29458266332_a2de78d1d0_o.jpg" /></a></div>
Pakeliui taip pat sutikome ir vietinių, treningais pasidabinusių džigitų varomą karvių būrį. Pasak Geno, karvės vasarai nuvedamos į kalnus, o rudenį parvedamos. Taigi, vasarą karvės patampa kalnietėm. Ir šiaip, karvės ten tokie naminiai-laukiniai gyvūnėliai, nieko nebijantys ir ramiai gulinėjantys bei vaikštinėjantys net užmiesčio keliuose, o vakare pareinantys prie šeimininko vartų. Jei Gruzijoje planuosite nuomotis automobilį ir patys vairuoti, saugokitės šitų padarėlių, nes jie kuo ramiausiai gulės vidury kelio, kur šiaip jau automobiliai važiuoja 90 km/h greičiu, ir žiūrės į jus nuobodžiaujančiu žvilgsniu, tarsi ne jie, bet jūs jiems trukdytumėte. Nors, ko gero, taip ir yra.<br />
<div id="okatse">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8197/28944398963_4ff443a602_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8197/28944398963_4ff443a602_o.jpg" /></a></div>
Okatse kanjonas žymus visai neseniai jame atidarytu prie uolos šono pritvirtintu takeliu. Na, panašiai kaip mūsų lajų takas, tik gruziniška jo versija įtaisyta žymiai aukščiau. Šiaip jau prie įėjimo į kanjoną ir takelį galima privažiuoti, bet Geno nusprendė, kad mudviem su drauge būtų ne pro šalį pasivaikščioti, tad mus paleido žymiai (žymiai žymiai) toliau - už Dadiani miško, per kurį vingiuoja itin kalnuotas 2,3 km keliukas. Ir nemaža keliuko dalis yra nepridengta medžių, tad kelias valandas kulniuoti saulėje nėra labai malonus dalykas. Toks nelabai malonus, kad jau nuėjus į vieną pusę, kilo nenumaldomas noras Geno primušti. Hmm.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8234/28943505434_f826027a4f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8234/28943505434_f826027a4f_o.jpg" /></a></div>
Įėjimas į Okatse kanjoną kainuoja 7 larius (~3 EUR), tačiau lietingomis ar labai vėjuotomis dienomis į kanjoną nepateksite, nes vaikščioti aukštai pakabintais takeliais būtų nelabai saugu, tad takeliai uždaromi. Vasarą taip pat galite pamatyti ir vieną aukščiausių Gruzijos krioklių - Kinchkha krioklį, bet mes šįkart iki jo nenukeliavome. Visas pakabintas takas yra 780 m ilgio ir šiame atstume nemažai laiptelių (jau vien 989 laiptelius reiks nulipti norint patekti ant takelio, o kiek dar laiptelių laukia lipant aukštyn + 645 m keliukas atgalios iki įėjimo), tad tikrai nepabos juo eiti. Takelio gale rasite aukščiausioje kanjono vietoje (20 m) pakabintą apžvalgos aikštelę, kurią kažkodėl Gruzijos turizmo puslapiai reklamuoja kaip "apžvalgos aikštelę, kurioje galite pasidaryti selfį". Tai va, turėkit omeny.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8632/28943504744_99e757ce8d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8632/28943504744_99e757ce8d_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8224/29569024215_2457dd7398_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8224/29569024215_2457dd7398_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8434/28943503884_510349d271_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8434/28943503884_510349d271_o.jpg" /></a></div>
Prie Geno automobilio grįžome jau pavakarėje, apie penktą valandą, tad buvom pasiruošusios važiuoti namo. Nors pakeliui išgirdę Geno pasakojimą apie Kutaisi Parlamento rūmus, dar sustojome apžiūrėti ir jų.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/9/8016/29569024775_da42cafe8f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8016/29569024775_da42cafe8f_o.jpg" /></a></div>
Gruzijos gyventojai kaip apie prezidentą Saakashvilį, taip ir apie Kutaisi Parlamento rūmus turi dvi nuomones: arba gerai, arba blogai. Geno priklauso pastarajai grupei žmonių ir mano, kad šie rūmai buvo tiesiog absoliutus pinigų švaistymas, o pats pastatas niekam nereikalingas ir negražus. Mes nuo nuomonių reiškimo susilaikėm, tačiau, manau, kad šie rūmai iš sovietinių laikų išsikapstyti bandančiam Kutaisiui suteikia nors šiek tiek modernumo, kurio pakankamai gausu Tbilisyje.<br />
Galiausiai sustojome vakarienės Geno mėgstamiausiame restorane - <a href="https://www.tripadvisor.com/Restaurant_Review-g815359-d6950615-Reviews-Bungalow_Zedazeni-Kutaisi_Imereti_Region.html">Bungalow Zadezeni</a>.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/9/8301/29488627401_54dc6231b1_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8301/29488627401_54dc6231b1_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Imeruli khachapuri</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/9/8464/29569025125_216cdd55d5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/9/8464/29569025125_216cdd55d5_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ojakhuri</td></tr>
</tbody></table>
Geno paragintos, užsisakėme ojakhuri (mėsa ir bulvės, keptos krosnyje), kuris su gruzinišku kečupu buvo pats nerealiausias dalykas pasaulyje. Geno taip pat užsakė imeruli khachapuri - Imeretijos regione gaminamą chačiapurį, kurį gaminant sūris dedamas ne tik į tešlą, bet ir barstomas ant viršaus (<i>po savaitės kaip tik turėjom laimę matyti Geno žmoną gaminant šį chačiapurį namuose</i>). Mudvi pasiėmėme alaus (<i>apie kurį svajojom visą laiką vaikščiodamos po Okatse kanjoną</i>), o Geno - diušios limonado (Gruzijoj tiek diušia, tiek tarchūnas vis dar gaminami ir labai populiarūs, o ir skonis jų skiriasi nuo Lietuvoje parduodamų). Už vakarienę (įskaitant arbatpinigius) sumokėjom 40 larių (~17 EUR) ir chačiapurį pasiėmėm išsinešimui bei suvalgėm kitą dieną ištikus netikėtam badui (<i>3,5 val. trukmės kelionei į Borjomi</i>). Tiesa, dar tos vakarienės metu patyrėme, kas yra Gruzijos tostai - buvome Geno išbartos, kai gurkšnį alaus atsigėrėme be tosto. "Mes taip nedarome" nepatenkintas sumurmėjo jis ir visą likusį laiką sakė tostus už tautų draugystę, mus mylinčius žmones, laimingą gyvenimą ir kt.<br />
Į savo svečių namus grįžome apie aštuntą valandą vakaro. Liudmila mus džiugiai sutiko ir pakvietė vakarienės ar arbatos ar bet ko. Pažadėjome ateiti ir... užmigome. Tądien nueiti 15 km ir užlipti 149 aukštai laiptų (anot mano Fitbit) padarė savo ir nuovargis nebenorėjo mūsų niekur išleisti.<br />
<br />
<div id="3diena">
</div>
<b>3 DIENA (pirmadienis)</b><br />
Pirmadienį pabudome gana vėlai (o Liudmila jau žadėjo eiti tikrinti, ar mes dar gyvos, nes juk neįmanoma taip ilgai miegoti), papusryčiavome tuo pačiu aptardamos Putino politiką su Liudmila (kuri šiaip jau yra visiškai neigiamos nuomonės apie savo tautiečiams vadovaujančią personą) ir išsiruošėme trumpam pasivaikščiojimui po Kutaisį.<br />
<div id="kutaisi">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5668/30657027346_c7fdf10ebc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5668/30657027346_c7fdf10ebc_o.jpg" /></a></div>
<br />
Nepaisant to, kad tai trečias pagal dydį Gruzijos miestas, Kutaisis (<i>Kutaisi</i>) iš tiesų nėra didelis, tad paties miesto apžiūra daug laiko neatims. Na, nebent nuspręsite apžiūrėti visus gyvenamuosius rajonus, kurie, kaip ir kiekvienas kitas buvusių sovietinių respublikų <i>chruščiovkėmis</i> apstatytas mikrorajonas, itin dideliu grožiu nepasižymi.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5491/30693834405_025c9dffde_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5491/30693834405_025c9dffde_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5606/30576937532_dc74699d65_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5606/30576937532_dc74699d65_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5579/30693827455_85179fd104_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5579/30693827455_85179fd104_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5465/30693840255_46a6893071_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5465/30693840255_46a6893071_o.jpg" /></a></div>
Trumpai pasivaikščiojome Kutaisio senamiesčio gatvelėmis, apėjome parką, apžiūrėjome Kutaisio simbolį - Colchis fontaną (kurį, kiek vėliau pamatėme ir veikiantį), paspoksojome į itin sraunią Rioni upę, užsukome į maisto turgų, nusipirkome vandens ir pasukome atgal, kadangi mūsų tądien dar laukė kelionė į Borjomi.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/6/5491/30657012616_fdfee798c4_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5491/30657012616_fdfee798c4_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Didieji Gruzijos miestai prieš Gruzijos Nepriklausomybės dieną puošėsi tiek Gruzijos, tiek ES vėliavėlėmis</td></tr>
</tbody></table>
Grįžusios į viešbutį, atsisveikinome su Liudmila, atminčiai dar nusifotografavome (jei tarp daugybės Gelati Guest House svečių nuotraukų rasite dvi merginas su Lietuvos vėliavėlėmis, turėkite omenyje, kad ten mes) ir iškeliavome link stotelės. O stotelės ten tokios paprotinės - "priešais vaistinę" sakė Liudmila. Tik iš antro karto supratom, kur tai yra. Įsigrūdome į mikriuką (=mikroautobusiuką) su savo lagaminais ir nekantriai žiūrėjome, kada gi pasirodys autobusų stotis, pažymėta išganinguoju McDonald's. Gruzijoje už viešąjį transportą reikia susimokėti išlipant, tad dar prieš išlipdamos pasitikslinome kiek kainuos. Vienas bilietas - 0,40 lario, t. y. 0,17 EUR. Mikriuko vairuotojas sunerimęs žiūrėjo, kaip dvi blondinės (t. y. mes) kabarojosi su savo bagažu lauk, ir dar pasitikslino "<i>Kuda?</i>" (liet. <i>kur?</i>). Sulaukęs mano atsakymo, jog į Borjomi, pamojo ranka kairiau: "<i>Idite tuda</i>" (liet. <i>eikite ten</i>). </div>
<div style="text-align: justify;">
Kutaisi autobusų stotis tokia improvizuota, nes nėra stotelių, tvarkaraščio ar aiškių krypčių. Tačiau tą pačią minutę, kai tik įžengėm į stoties teritoriją, mūsų ten stoviniuojantys vyriškiai iškart pasiteiravo, kur keliaujam ir nurodė reikiamą mikriuką. Ir ačiū dievui, nes visos kryptys ant mikriukų (dideli autobusai ten važiuoja tik į/iš didžiuosius miestus) nurodytos gruziniškai, tad vargiai būtume supratusios pačios. Jaunas mikriuko, vežančio į Borjomi, vairuotojas suvokė, kad mes norim keliauti su juo, bet nei rusiškai, nei angliškai nesuprato, jog klausiame, kada ketina išvykti. Galiausiai pirštų ir baksnojimo į laikrodį kalba sugebėjome išsaiškinti ir turėdamos laiko dar užsukome kavos į McDonald's... kuriame anglų kalba taip pat kalbėjo tik vadybininkas, kurį vargšės pardavėjos išsikvietė vos mums pasisveikinus. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5451/30393927450_3bc4094115_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5451/30393927450_3bc4094115_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Išgėrusios kavos (ir, suprantama, pasinaudojusios nemokamu wifi), grįžome laukti prie autobusiuko jo išvykimo laiko ir stebėti aplinkinių žmonių: užsienyje gyvenančios jaunos gruzinės su vaikučiu ir motina, bendraujančių su šalia sėdinčiomis moteriškėmis, užkandžiais prekiaujančios moters, vis dingstančios kažkur ir paliekančios prekes, pėdkelnių maišu nešinos senutės, kuri visiems, išskyrus mus, pasiūlė įsigyti pėdkelnių ir daugybės vyrų, kurių vienas mums pasirodė labai panašus į veikėją iš Nasha Russia (nors kažkaip abejoju, kad mega žvaigždė savo noru laisvalaikį būtų leidusi Kutaisio užkampinėje autobusų stotyje). Galiausiai mikriuko vairuotojas surinko po 8 larius (~3,4 EUR) ir pradėjom kelių valandų kelionę į už 130 km esantį Borjomi miestelį.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5785/30059907963_f07450b383_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5785/30059907963_f07450b383_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5479/30605741731_f98ae18ab9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5479/30605741731_f98ae18ab9_o.jpg" /></a></div>
Dar prieš išvykstant iš Lietuvos buvome sutarusios, kad Borjomi nakvosime pas vietinį gidą Temuri, kurį, anot jo paties, pažįsta visas Borjomi. Iš pradžių kiek pergyvenome, kaip su tuo jokia užsienio kalba nekalbančiu vairuotoju, mus vežančiu iš Kutaisi į Borjomi, pavyks išsiaiškinti, kur mums Borjomyje reikia išlipti, tačiau ir čia mus išgelbėjo Temuri. Pakeliui paskambino ir liepė padiktuoti mikriuko vairuotojo numerį (kuris kaba virš vairuotojo, šalia būtino Gruzijos mikriuko vairuotojo atributo - šventų ikonų) ir jam paskambinęs davė nurodymus, kur paleisti tas dvi žioplas turistes iš Lietuvos.<br />
Stotelėje mus pasitiko Temuri ir parsivežė į namus, kurie kaip tik plečiami turistams apgyvendinti. Kadangi tuo metu buvome vienintelės turistės, gavome geriausią kambarį su puikiu vaizdu į Borjomi ir visą aukštą (kuriame šiaip jau yra dar trys kambariai) vien tik sau už 50 larių abiems (~21 EUR).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5697/30059941843_0bcdda576f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="533" src="https://c2.staticflickr.com/6/5697/30059941843_0bcdda576f_c.jpg" width="720" /></a></div>
Beje, Temuri tikrai pažįsta visus ir žino viską, yra labai draugiškas ir turi dvidešimtkažkelių sūnų, jo žmona skaniai gamina ir gyvena jie gražioje vietoje, tad jei prireiktų gido ar nakvynės, kreipkitės į Temuri.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5819/30608746821_6a1043abe2_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5819/30608746821_6a1043abe2_o.jpg" /></a></div>
Atvykome, palikome lagaminus ir su Temuri iškeliavome apžiūrėti didžiausios ir pagrindinės Borjomi lankytinos vietos - garsiojo Borjomi mineralinio vandens parko.<br />
<div id="borjomi">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5490/30059946473_205d32316c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5490/30059946473_205d32316c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5757/30576994512_1a81a2052c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5757/30576994512_1a81a2052c_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/6/5760/30062106504_a029afc955_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5760/30062106504_a029afc955_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Borjomi karštas mineralinis vanduo</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5628/30693886905_f0a9fbaf38_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5628/30693886905_f0a9fbaf38_o.jpg" /></a></div>
<br />
Parkas tikrai didelis ir Saakashvili dėka gerai sutvarkytas: tvarkingi keliukai, suoliukai, liepteliai. Nuo parko įėjimo kelia funikulierius ("<i>kanatka</i>"), o pačiame parke rasite vaikinukus pardavinėjančius kavą iš vėžimėlio, turizmo informacijos centrą, pirtis etc. Turint daugiau laiko tikrai verta pasivaikščioti.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5538/30605810271_308504702b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5538/30605810271_308504702b_o.jpg" /></a></div>
Tiesa, apie žymųjį mineralinį vandenį: Gruzijoje Borjomi vanduo buteliukais mažiau gazuotas ir labiau atgaivina (na, arba mane taip paveikė atostogų burbulo sindromas, kai viskas atrodo geriau ir gražiau nei iš tiesų yra). O va, tam tiesiai iš versmių trykštančiam vandeniui ditirambų negalėčiau rašyt (ir ne tik todėl, kad nemoku). Šaltas mineralinis vanduo tai dar pusėtinai geriamas, ko negalėčiau pasakyti apie šiltą mineralinį vandenį, kurio skonis verčia sunerimti, ar toje versmėje kartais nebus apsigyvenusi supuvusių kiaušinių šeimyna. Tačiau, anot Temuri, pastarasis vanduo labai padeda pagirių atveju. Žinodama gruzinišką čiačią ir Temuri primygtinį pažadą mus pavaišinti ja, dėl viso pikto prisipyliau buteliuko vandenilio sulfidu kvepiančio (blogąja prasme) vandens.<br />
Kadangi diena ėjo vakarop, o aš labai norėjau pasikelti keltuvu (na, ta <i>kanatka</i>), grįžome atgal link parko pradžios ir nusipirkome 6 larius (~2,5 EUR) kainuojančius bilietus į abi puses.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5478/30576986262_35d2fbef43_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5478/30576986262_35d2fbef43_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5485/30660647176_84fd3e622d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5485/30660647176_84fd3e622d_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5833/30393996910_22bab76bb8_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5833/30393996910_22bab76bb8_o.jpg" /></a></div>
Viršuje ant kalno yra apžvalgos ratas Borjomi Eye, bet, spėju, rato sezonas dar nebuvo prasidėjęs, nes jis stovėjo vienišas ir net negalvojo suktis, tad pasikelti dar aukščiau progos neturėjome. Apsižvalgėme aplink, sulaukėme pasikeliančio kito vagonėlio (kartu su Temuri, kuris pasikėlė mūsų pasiimti) ir grįžome atgal į parką.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5647/30577024122_007374a134_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5647/30577024122_007374a134_o.jpg" /></a></div>
Norėjom dar pasidairyti miestelyje, tad palikom Temuri prie automobilio, pažadėjusios paskambinti, kai tik susiruošim atgal į jo namus. Gatvelė nuo Borjomi parko puikiai sutvarkyta (ir tebetvarkoma) bei apstatyta nudailintais namais bei viešbutukais. Pasukus kiek į šoną, suprantama, tie vaizdai keičiasi, bet šiaip jau Borjomi paliko teigiamą įspūdį.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5826/30576980762_03f4818a97_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5826/30576980762_03f4818a97_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5582/30693892425_19f371f5a5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5582/30693892425_19f371f5a5_o.jpg" /></a></div>
Tiesa, dar prie įėjimo į Borjomi parką (<i>t. y. pačioje turistiškiausioje Borjomi vietoje</i>) nusprendėme nusipirkti ir kankorėžių uogienės, kurią turistinės knygelės rekomenduoja parvežti lauktuvių. Už 9 larius (~3,8 EUR) gavau du indukus: viena uogienė - žalių kankorėžių, kita - jau subrendusių. Bet jei kada prašysite pakomentuoti uogienės skonį, nenustebkite, jei aš iškart pakeisiu pokalbio temą. Nes tiesiog... ne.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5343/30059954823_01bc96a424_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5343/30059954823_01bc96a424_o.jpg" /></a></div>
Pasivaikščiojusios po miestuką, pasidžiaugusios viename prekystalyje šalia barbės, žiebtuvėlių, kortų, pyragėlių, <i>Mašos</i> ledinuko ir kitų pirmojo būtinumo prekių pamačiusios lietuvišką Pergalės šokoladą, galiausiai grįžome atgal į Temuri namus (<i>nors jo kaimynai prieš tai dar mus ir bandė suklaidinti sakydami, jog mums tai jau tikrai į kitą pusę reikia pasukti</i>).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5733/31645451503_6fa433b5b8_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5733/31645451503_6fa433b5b8_b.jpg" /></a></div>
Vakaras pasitaikė itin lietingas, o Temuri namuose dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių neveikė wifi, tad nelabai turėdamos kuo užsiimti jau buvome susiruošusios pasiduoti sapnų karalystės kerams. Tačiau Temuri kvietimas vakarienės išbaidė visus miegus.<br />
Nusileidusios į apačią radome Temuri žmoną virtuvėje gaminančią vakarienę, kur ji ir prabuvo didžiąją dalį vakaro (<i>tie gandai, kad Gruzijoje moters vieta virtuvėje pasirodė nesą vien tik gandai</i>). Buvome pavaišintos šviežiai keptomis žuvimis, daržovėmis, duona, čiačia (<i>o kaip be jos</i>), išgirdome daugybę tostų, aptarėme Lietuvos ir Gruzijos santykius, mūsų su drauge vedybinius statusus (būkit tikri, kad kur jau kur, bet Gruzijoje tikrai paklaus, ar esi ištekėjusi, o tada pasisiūlys surasti vyrą ir iškart pradės planuoti vestuves bei paršelių skaičių, kurio reiks puotai), išgirdome apie pas Temuri atvažiuojančius svečius ir šiaip jau tikrai maloniai praleidom vakarą. Sutarėm, jog ryte Temuri mūsų užsuks pasiimti kelionei į Vardzią ir galiausiai patraukėm miegoti.<br />
<br />
<div id="4diena">
</div>
<b>4 DIENA (antradienis)</b><br />
Temuri iš tiesų dirba mikriuko vairuotoju, o jo vienas pagrindinių maršrutų yra Borjomi - Akhaltsikhe, kur jis važiuoja kasryt ir jau turi savo nuolatinį klientų būrį (pvz., teismo darbuotoją, kuriai Temuri mus noriai pristatė kaip koleges iš Lietuvos). Tai štai antradienio rytą su Temuri Vardzios link (kur ir buvo mūsų pagrindinis tikslas) iškeliavom būtent mikriuku, po truputį surinkdami į didesnįjį Akhaltsikhe miestą važiuojančius ten dirbančius ar besimokančius žmones.<br />
<br />
<div id="akhaltsikhe">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/782/32079210640_cf0c26b466_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/782/32079210640_cf0c26b466_o.jpg" /></a></div>
Akhaltsikhėje Temuri mus paleido prie viduramžių Rabati pilies, kurios darbo laikas buvo tik prasidėjęs, tad susimokėjusios 7 GEL (~3 EUR) turėjom garbės būti pirmosios antradienio lankytojos. Neabejoju, jog žiūrint į Rabati pilies nuotraukas tikrai kilo pagrįstų abejonių, ar pilis iš tiesų yra viduramžių. Išties ji labiau panaši į Disney parko pilį, kurioje būtų visai nekeista susitikti Pelenę, tačiau taip yra dėl to, kad Saakashvilli dėka pilis ir ją supantis pastatų kompleksas buvo labai kruopščiai (sakyčiau, gal ir kiek per daug) restauruotas.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2678/32029556773_2a54b41198_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2678/32029556773_2a54b41198_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2940/32029556843_72db3e4acc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2940/32029556843_72db3e4acc_o.jpg" /></a></div>
Pilį supančiuose pastatuose rasite kelis restoranus, parduotuves, bet, kaip įprastai, čia viskas kainuos brangiau nei pačiame mieste (pvz, už puoduką juodos kavos sumokėjau 4 GEL (~1,70 EUR). Pilies teritorija išsidėsčiusi keliais lygiais, joje pilna bokštelių ir laiptelių, kurie taip ir vilioja jais užlipti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3666/32803390056_590477eb38_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3666/32803390056_590477eb38_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3666/32803398326_346a9bff10_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3666/32803398326_346a9bff10_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2400/32029557043_09f8ea88b9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2400/32029557043_09f8ea88b9_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2233/32720726581_ff8acdf3c7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2233/32720726581_ff8acdf3c7_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/544/32803397256_ff1bf2f678_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/544/32803397256_ff1bf2f678_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2456/32844328255_f1bcfc99d2_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2456/32844328255_f1bcfc99d2_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2694/32844324585_d85b51cdbe_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2694/32844324585_d85b51cdbe_o.jpg" /></a></div>
Dvi valandas pravaikščiojusios po pilį, užlipusios į aukščiausią Rabati pilies bokštą ir pasidairiusios po apylinkes, galiausiai grįžom pas mūsų laukiantį Temuri. Antradienio planas buvo pasiekti už ~60 km esančius Vardzia urvus, tad Temuri į tą pusę ir pasuko.<br />
Kaip ir Geno, Temuri pakankamai šnekus ir važiuojant mums vis papasakodavo apie pro šalį pralekiančius miestelius, apie pas jį besilankiusius turistus (ypač tokius, kurie buvo itin keisti), apie garsiausią Gruzijos poetą - Shotą Rustaveli ir tai, kad Temuri itin patinka laukinės gėlės. Todėl visai nenustebom, kai Temuri nusprendė stabtelėti Rustavi kaimelyje prie Rustaveli skirto paminklo, o vėliau ir šalia lauko, kuriame kaip tyčia augo glėbiai aguonų. Net neabejokite, jog ekspromtu buvo suorganizuota fotosesija su aguonomis (kurios žvaigždėmis tapom tiek mudvi, tiek ir Temuri), o Temuri vis mus ragino eiti gilyn į nuo lengvo lietaus šlapias aguonas, nes "juk kaip gražu".<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3724/32692233752_49b9fab82c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3724/32692233752_49b9fab82c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/325/32722010451_f4c1c5aa26_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/325/32722010451_f4c1c5aa26_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/556/32030946323_f94d2f5595_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/556/32030946323_f94d2f5595_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Temuri abejose objektyvo pusėse</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2789/32692234632_6e0ce081b5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2789/32692234632_6e0ce081b5_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tolstant nuo Akhaltsikhe, oro sąlygos vis labiau bjuro ir pasirodė lietus, tad pievoje teko kiek sušlapti. Bet juk menas ir grožis reikalauja aukų.</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2619/32692234522_91e56f3d2d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2619/32692234522_91e56f3d2d_o.jpg" /></a></div>
Kelyje į Vardzią sustojome dar viename miestelyje. Tiksliau - sustojome prie vienos pilies. Nors danguje matėse gana grėsmingi debesys, Temuri mus labai įkalbinėjo palipti iki ant nedidelės kalvelės įsikūrusios Khertvisi pilies.<br />
<br />
<div id="khertvisi">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3833/32464792310_ffbf877750_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3833/32464792310_ffbf877750_o.jpg" /></a></div>
Šioje strategiškai puikioje vietoje - dviejų upių santakoje - pilis stovi jau nuo 2 a. pr. Kr. Tiesa, dabartinė pilies versija statyta 14 a. ir šiais laikais gerokai restauruota bei... neveikianti. Jei sugalvosite apsilankyti, įėjimą į pilies teritoriją rasite užritintą akmenimis ir "pažymėtą" ožkyčių, kurioms tie akmenys ant įėjimo, panašu, visiškai netrukdo.<br />
Na, akmenys nelabai trukdė ir mums (tačiau jei per juos lipsite, būkite atsargūs, nes dalis jų visiškai nesilaiko ir yra pasirengę ridentis žemyn), tad užkopėm link pilies. Visiškai vienos. Tamsūs debesys ir milžiniška tuščia pilis sukūrė nerealią atmosferą - taip ir rodės, kad netrukus iš už kampo išlįs kardu ginkluotas viduramžių karžygys, nepatenkintas sudrumsta ramybe.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3826/32464792000_b1f6da0419_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3826/32464792000_b1f6da0419_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3720/32692234822_527f25b535_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3720/32692234822_527f25b535_o.jpg" /></a></div>
Jei ne staiga prapliupęs lietus, manau, kad būtume tikrai nuodugniau apvaikščiojusios ir aplaipiojusios pilį, tačiau, deja, gamta tądien nebuvo pasirengusi mūsų priimti Khertvisi pilyje, tad teko bėgte grįžti pas kalvos apačioje laukiantį Temuri.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2931/32805143686_4dae86b521_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2931/32805143686_4dae86b521_o.jpg" /></a></div>
Smarkus lietus nebuvo nurimęs ir tada, kai sustojome iš kiek toliau pažvelgti į Vardzia urvuose įsikūrusį 12 a. vienuolyną, ir tada, kai privažiavome prie įėjimo į Vardzia urvus, tad teko kiek palaukti, kol liūtis nurims.<br />
<br />
<div id="vardzia">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3911/32692234062_6cbd487ded_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3911/32692234062_6cbd487ded_o.jpg" /></a></div>
Vardzia buvo iš tų vietų Gruzijoje, dėl kurių aplankymo aš net neketinau derėtis. Tiesą pasakius, pirmiausia noras aplankyti Gruziją kilo būtent pamačius Vardzios nuotraukas. Istorija, religija, urvai ir slapti tuneliai, begalybė laiptų ir iš čia atsiveriantys nuostabūs vaizdai - visa tai apsilankymą Vardzioje pavertė <i>non-negotiable</i> (<i>liet. privaloma</i>) kelionės sąlyga.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/338/32709756132_2ec90b9666_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/338/32709756132_2ec90b9666_o.jpg" /></a></div>
Palaukusios kol lietus kiek aprimo, patraukėme link kasos įsigyti bilietų į urvus (beje, per lietų po urvus vaikščioti yra gana pavojinga, todėl turėkit omenyje, kad lyjant galite ir nepapulti vidun). Įėjimas į urvus kainavo 3 GEL (~1,20 EUR) ir dar papildomai sumokėjome 5 GEL (~2,10 EUR), kad autobusiukas mus nuvežtų iki pat įėjimo (iki jo vingiuoja keliukas į viršų). Žmogui pavežimas kainuoja 1 GEL, tačiau nelabai turėjome laiko sulaukti dar trijų keleivių, tad sumokėjome už visus.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/321/32740142131_9375885a2d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/321/32740142131_9375885a2d_o.jpg" /></a></div>
Visas urvų kompleksas tikrai įspūdingas, nors dauguma nėra labai gilūs ar ilgi. Tik iš bažnyčios radome vedantį ilgą, vingiuotą ir aukštyn kylantį labirintą.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2908/32709752592_4abab0ba24_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2908/32709752592_4abab0ba24_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2111/32048458153_e8d882a3b3_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2111/32048458153_e8d882a3b3_o.jpg" /></a></div>
Einant juo aukštyn, tunelis vis siaurėjo ir pradėjo suktis, o galiausiai dingo ir apšvietimas. Jei ne mus spaudžiantis laikas ir kaltės jausmas, jog Temuri laukia apačioje, tikiu, jog būtume užsikorusios iki pat viršaus, bet šįkart apsisukome ir grįžome į tunelio pradžią.<br />
Dar kiek paslampinėjusios ir pasikarsčiusios gana pavojingai atrodančiais laipteliais, nusprendėme leistis žemyn. Prasidėjęs smulkus lietus akmens ir molio mišinį pavertė purvu, o laiptais tekėjo vanduo, tad eilinį kartą iš lankomo objekto Gruzijoje išėjom purvinais batais (<i>spėju, kad Vilniaus gatvę arimu devynis mėnesius laikę žmogeliai šį nepakartojamą potyrį</i><i> norėjo padovanoti ir </i><i>Vilnių lankantiems turistams</i>).<br />
Temuri siūlymu pietus taip pat pavalgėme prie Vardzios urvų įsikūrusioje <a href="https://www.tripadvisor.com/Restaurant_Review-g7092359-d11698947-Reviews-Cafe_Vardzia-Aspindza_Samtskhe_Javakheti_Region.html">kavinukėje</a> (kurią, beje, tikrai rekomenduoju tiek dėl kainų, tiek dėl maisto skonio, tiek ir dėl puikios lokacijos).<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2694/32482121470_c118e2f3b8_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2694/32482121470_c118e2f3b8_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kaip gi Gruzijoje be charčio sriubos</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2406/32048457623_b744f0cce9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2406/32048457623_b744f0cce9_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ko nerekomenduoju Gruzijoje užsisakyti, tai makaronai su keptais svogūnais ir atskirai atnešamu padažu iš marinuotų smulkintų česnakų (gruzinišką pavadinimą kažkur pamečiau). Na, nebent nekenčiat savęs ir aplinkinių ir norite juos nužudyti burnos kvapu po pietų. Nežinau, ką aš galvojau užsisakydama šį patiekalą. A, galvojau, kad nemoku gruziniškai ir neturiu supratimo, ką užsisakiau.</td></tr>
</tbody></table>
Po pietų gana atsargiai pasiteiravom Temuri, ar jis žinąs, kada paskutinė <i>marshrutka</i> iš Borjomi į Tbilisi. Tądien dar planavom su savo lagaminais parsigabenti į Tbilisį, bet, matydamos, kad laikas tirpte tirpsta, jau buvom pradėjusios svarstyti alternatyvius kelionės variantus.<br />
Temuri išdidžiai patvirtino, kad neabejotinai žino kada - paskutinioji išvažiuoja 18 val. ir mus patikino, kad tikrai spėsim į ją. Jau bevažiuojant atgal į Borjomi, mūsų vairuotojas/gidas/šeimininkas paskambino savo draugui, 18 val. <i>marshrutkos</i> vairuotojui (<i>juk sakiau, kad Temuri visus visur pažįsta</i>), kad paliktų mums du bilietus. Visą laiką kalbėjęs gruziniškai, bebaigdamas pokalbį rusiškai savo draugui pridūrė "<i>Kak gdie? Moi dievushki sidiat tolko riadom s taboi</i>" (<i>liet. Kaip kur? Mano merginos sėdi tik šalia tavęs</i>) ir mirktelėjo mums. Štai kaip mes sužinojom, kad Gruzijoje vietos šalia <i>marshrutkos</i> vairuotojo yra prestižinės, o vairuotojas gali neleisti tau ten sėsti, jei tu jam nepatiksi.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2385/32709751292_fe1bab25f7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2385/32709751292_fe1bab25f7_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pakeliui iš Vardzios į Borjomi daug senų bokštų, kurių čia kadaise buvo visa sistema</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3799/32048461933_1f91f2ef9d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3799/32048461933_1f91f2ef9d_o.jpg" /></a></div>
Borjomyje mus pasitiko Temuri draugas ir įteikė du bilietus, pirktus autobusų stoties kasoje (!). Jei atvirai, tai buvo pirmas kartas, kai mačiau mikriuko bilietą (Gruzijoje marshrutkų vairuotojai per daug nepergyvena dėl tinkamai vedamos buhalterinės apskaitos). Grąžinome po 6 GEL (~2,5 EUR) už bilietus, atsisveikinome su Temuri ir sėdome į savo prestižines vietas mikriuke. Kelionės metu kelis kartus labai labai norėjau, kad būtume sėdėjusios kur nors mažiau prestižiškai, nes 140 km/h greitis siaurame vingiuotame keliuke tikrai nelabai atpalaiduoja. Bet nieko, išgyvenom, be to, per priekinį stiklą puikiai matėsi besikeičiantys vaizdai, tad radom ir prestižo pliusų.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2509/32739644581_67202cfb38_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2509/32739644581_67202cfb38_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2039/32739644321_b3ff2f0fec_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2039/32739644321_b3ff2f0fec_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2624/32739643781_9ccdb18b8f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2624/32739643781_9ccdb18b8f_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tai pagrindinė (ir vienintelė) Gruzijos autostrada. Kiti šalies keliai tikrai prastesni.</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3923/32048459473_889a202467_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3923/32048459473_889a202467_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vienas seniausių Gruzijos miestų - Mtskheta pro <i>marshrutkos</i> langą</td></tr>
</tbody></table>
Saulei leidžiantis pasiekėme Tbilisio autobuso stotį, kurioje paslaugūs vyriškiai nukreipė mus link metro. Jau visai sutemus susiradom savo <a href="http://www.booking.com/hotel/ge/pomegranate-hostel-tbilisi.en-gb.html">hostelį</a> Tbilisio senamiestyje, kuriame palikusios daiktus, dar kiek paslampinėjom po naktinį Tbilisį, nusipirkom vandens ir grįžom miegoti.<br />
<br />
<div id="5diena">
</div>
<b>5 DIENA (trečiadienis)</b><br />
Jau pirmą vakarą ir naktį paaiškėjo, kad nakvynę susiradom labai nekokioje vietoje: įeiti į mūsų atskirą kambarį reikėjo per du kitus bendrus miegamuosius, kuriuose žmonės dieną miega, o naktį veikia viską, kas įmanoma, išskyrus miegą. Nežinia iš kur į kambarį eidavo cigarečių dūmai, duše vanduo bėgdavo iš unitazo bakelio (aš visai rimtai!), o ventiliacija iš tualeto buvo į... kambarį. Ryte dar pastebėjau, kad sienoje iš kambario į gatvę yra skylė. Tiesiog skylė. Į gatvę. Nusprendėm kraustytis kur nors kitur. Bet kur.<br />
Dešimtą ryto šeimininkės ar šiaip darbuotojų pagrindiniame kambaryje nesimatė ir nebuvo. Jau buvau sėdusi rašyti laiško šeimininkei, kai ji visa užsimiegojusi išlindo iš kito kambario šalia. <i>"Why are you up so early?"</i> (liet. <i>Ko jūs taip anksti atsikėlėt?</i>) sumurmėjo nepatenkinta. Sakau "<i>It's ten o'clock</i>" (liet. <i>Jau dešimta</i>). Jos mina nepasikeitė: "<i>So?</i>" (liet. <i>Ir?</i>). Paaiškinom situaciją, jog norim išsikelti ir likusių kelių naktų, už kurias buvom sumokėjusios, nebenakvoti. Iš tiesų kiek nustebau, jog nekilo jokių ginčų ar problemų dėl pinigų grąžinimo. Susirinkom savo daiktelius ir išėjom... į gatvę ant suoliuko. Nes neturėjom jokio supratimo, kur keliauti toliau. Ar kur reiks miegoti kitą naktį.<br />
Laimei, dar Kutaisyje Geno mums buvo minėjęs, jog Tbilisyje turi draugę, kuri galėtų mus apgyvendinti. Vienas skambutis Geno ir po kokių dešimties minučių sulaukėm skambučio iš naujos mūsų šeimininkės, kuri netgi atėjo mūsų parsivesti. Žodžiu, buvom labai laimingos, kad viskas taip idealiai išsisprendė ir kad gruzinai tokie draugiški.<br />
Nors mūsų nauja nakvynės vieta taip pat buvo <a href="http://www.booking.com/hotel/ge/hostel-sunrise.en-gb.html">hostelis</a>, tačiau už 210 GEL (~88,2 EUR) abiems gavom visą (dešimtvietį) kambarį trims naktims, turėjom nedidukę virtuvėlę, atskirą tualetą ir dušą, o pro mūsų langą matėsi žymusis Taikos tiltas. Žinau, kad booking.com nuotraukose šitas hostelis neatrodo puikiai, bet jis tikrai geras variantas, jei ieškosit nebrangios vietos nakvynei.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3682/32733012780_528cc8566d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3682/32733012780_528cc8566d_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Dvi iš dešimties (ar daugiau?) vietų kambaryje, kuris kelioms dienoms buvo visas mūsų</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/1/690/33115386675_fd80f3ae17_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/690/33115386675_fd80f3ae17_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Šalia kambario buvo saulėta virtuvėlė. Į komplektą įėjo ir katinukas, kuris čia jautėsi šeimininku</td></tr>
</tbody></table>
<div id="tbilisi">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2931/33073911786_00b935f452_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2931/33073911786_00b935f452_o.jpg" /></a></div>
Persikrausčiusios pagaliau išsiruošėm pasižvalgyti po miestą. Kadangi prie pat mūsų buvo garsusis Taikos tiltas (stiklinis tiltas, pravardžiuojamas "higieniniu paketu" dėl savo panašumo į... na, patys suprantat į ką) ir kitapus Mtkvari upės įsikūręs modernus Tbilisio Rike parkas, ten ir patraukėme.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3744/33073910776_ba2f7f7e2c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3744/33073910776_ba2f7f7e2c_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas nuo Taikos tilto link Metekhi tilto</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3935/33115386245_505f1af76b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3935/33115386245_505f1af76b_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Rike parkas Koncertų rūmai (tas vamzdis) ir Prezidento rūmai ant kalvos</td></tr>
</tbody></table>
Iš Rike parko funikulieriumi (<i>kanatka</i>) už 1 GEL (~ 0,42 EUR) galima pasikelti į kitapus upės ant kalvos esančią Narikala tvirtovę ir tuo pačiu iš viršaus apžvelgti Tbilisį ir jo senamiesčio namukų stogus. Ką, suprantama, mes ir padarėme.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3874/32733012080_34bd78456c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3874/32733012080_34bd78456c_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Stiklinis Taikos tiltas per Mtkvari upę ir tolumoje Sidnėjaus operą primenantys Teisingumo rūmai (Valstybės tarnybos rūmai)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/643/33073911766_cd0a2cd036_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/643/33073911766_cd0a2cd036_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3720/33073911236_70c2f96652_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3720/33073911236_70c2f96652_o.jpg" /></a></div>
Išlipusios viršuje pasigrožėjome atsiveriančiais miesto vaizdais, kartu su turistų būriais pasistumdėme prie Motinos Gruzijos statulos (tiksliau jos apačioje), iš lėto apėjome Narikalos tvirtovės griuvėsius (ir užsikorėm ant šiaip jau gana pavojingai atrodančių sienų), užsukome į avytės saugomą Šv. Mikalojaus bažnyčią ir galiausiai patraukėme link Tbilisio botanikos sodo.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c2.staticflickr.com/4/3936/32966275783_3f13903e54_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3936/32966275783_3f13903e54_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tbilisis nuo Narikalos tvirtovės sienų</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2826/32966274783_b730195c71_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2826/32966274783_b730195c71_o.jpg" /></a></div>
Sumokėjusios po 2 GEL (~0,84 EUR) už bilietą, užsukom į vešlios augmenijos pilną botanikos sodą. Tiesa, ne tik augmenijos, nes pora kartų dar sutikom ir tokį greitai šliaužiantį draugelį (ar draugelius), kuris mane (aka miesto vaiką) labai išgąsdino.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2861/32733011830_82c776f5e7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2861/32733011830_82c776f5e7_o.jpg" /></a></div>
Be jau minėtų poros susitikimų daugiau pakankamai ramiai pasivaikščiojome po parką, paspoksojom į tvenkinį ir jame gyvenančias varles, pasigėrėjom kriokliu ir paklaidžiojom takeliais. Galiausiai po truputį nusileidom žemyn link Tbilisio sieros vonių ir pietų užsukom į <a href="https://www.tripadvisor.com/Restaurant_Review-g294195-d3608518-Reviews-Machakhela-Tbilisi.html">netoliese esantį restoraną</a> chačiapurių. Ir kaip dar ne kartą Gruzijoje, sėdėdamos dūmuose paskendusiame restorane, džiaugėmės Lietuvoje galiojančiu draudimu rūkyti patalpose.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3857/32936279954_92e4585e47_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3857/32936279954_92e4585e47_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2852/33650293111_c8ace8268c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2852/33650293111_c8ace8268c_o.jpg" /></a></div>
Po vėlyvų pietų ir pasiklausiusios kitos dienos Gruzijos Nepriklausomybės šventei besirengiančių orkestrų repeticijos trumpam grįžom atgal į hostelį, kur mūsų (ok, iš tiesų mūsų maisto) ištikimai laukė katinukas.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3927/32966275413_cdfa22186c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3927/32966275413_cdfa22186c_o.jpg" /></a></div>
Pavakarėje, kai sutemo, dar kartą patraukėme pasivaikščioti į Rike parką, pilną žmonių, išėjusių vakariniam pasivaikščiojimui ar tiesiog pasisėdėjimui ant upės kranto.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2887/33779938085_7f6a4339a8_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2887/33779938085_7f6a4339a8_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/4/3953/33395153460_8aca27d435_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/4/3953/33395153460_8aca27d435_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/3/2945/33395154620_0198f50474_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2945/33395154620_0198f50474_o.jpg" /></a></div>
<br />
<div id="6diena">
</div>
<b>6 DIENA (ketvirtadienis)</b><br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/3/2826/33779934385_8e2a6a845a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/3/2826/33779934385_8e2a6a845a_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tbilisyje rytai prasidėdavo taip: žinomis ir pasipiktinusiu barškenimu į uždarytą langą</td></tr>
</tbody></table>
Gruzija savo Nepriklausomybės dieną švenčia gegužės 26 d. (Gruzijos nepriklausomybės aktas pasirašytas 1918 m. gegužės 26 d.). Kadangi jau iš kitų keliautojų buvau girdėjusi, jog Gruzijoje smagu lankytis jiems švenčiant savo nacionalines šventes, pasistengėme, kad mūsų kelionė sutaptų nors su viena iš jų. Tad šeštąją kelionės dieną prabudusios žinojome, kad tądien mūsų laukia šventė.<br />
Po pusryčių ir kovos su vis didesnę drąsą įgaunančiu katinėliu (<i>"Ta prasme, išmetėt mane ir uždarėt langą? tuoj pat įleiskite mane atgal!" ir panašaus pobūdžio bežodžiai, bet ir taip aiškiai išreikšti reikalavimai</i>), iškeliavome apžiūrėti šventei besirengiančio ir besipuošiančio miesto. Iš anksto uždarytoje pagrindinėje Tbilisio gatvėje - Rustaveli aveniu kūrėsi prekeiviai, valstybės institucijos ruošė savo informacinius stendus, merginos gyvomis gėlėmis puošė stoteles, tramvajus, mergaitėms buvo pinami vainikėliai (o nenorintys gyvų gėlių iš prekeivių galėjo įsigyti ir dirbtinių vainikų) ir tikrai jautėsi šventiška nuotaika.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37267232485_3814666ff7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37267232485_3814666ff7_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4360/36452359073_6f5a3fa8cf_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4360/36452359073_6f5a3fa8cf_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4399/36870325490_0e27c4a49e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4399/36870325490_0e27c4a49e_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Mama vedasi tautiniais Gruzijos rūbeliais aprengtus vaikus Rustaveli aveniu</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4431/37094676752_8e0e80b9fc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4431/37094676752_8e0e80b9fc_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Gruzijos stendas, skirtas Europos Sąjungai pristatyti</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4389/37094676532_b3dc606994_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4389/37094676532_b3dc606994_o.jpg" /></a></div>
Pastebėjusios Europos Sąjungai skirtą stendą, užsukome ir ten. Pamačiusi, kad fotografuojame Lietuvos vėliavą ir sužinojusi, iš kur mes, viena iš ten dirbančių merginų mums noriai papasakojo, kokių veiksmų ėmėsi ir ką šiuo metu daro Gruzija, siekdama prisijungti prie ES, ką gero ES gali duoti Gruzijai ir kodėl Gruzijai geriau stoti į ES. Kaip supratome, tokiomis žiniomis dalinamasi ir su vietiniais gyventojais, taip siekiant paskatinti juos palaikyti būsimą (galimą) Gruzijos prisijungimą prie ES. Padėkojusios ir dar išsiprašiusios po Gruzijos-ES vėliavėlę, patraukėme tolyn. Apžiūrėjusios vaikams skirtą zoną, pilną karinių ir policijos mašinų, pagalbos telefoną pristatantį stendą ir kitas atrakcijas, nusprendėme kiek pasitraukti iš jau visiškai žmonėmis užsikimšusios šventės zonos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4439/37077844096_729dcbcfcc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4439/37077844096_729dcbcfcc_o.jpg" /></a></div>
<br />
Mtatsminda parkas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria visas Tbilisis. Į parką galima pakilti pėstute arba funikulieriumi, kuris kainuoja 1,5 GEL (~0,63 EUR) į vieną pusę (bei kortelė, be kurios negali įsigyti bilieto, dar kainuoja 4 GEL, t. y. ~1,68 EUR). Mtatsminda parkas garsėja savo atrakcionų parku bei apžvalgos ratu. Kiek paklaidžiojus pirmyn atgal, galiausiai pavyko nusipirkti 3,5 GEL (~1,47 EUR) kainuojantį bilietą į apžvalgos ratą ir apsisukti juo kartą.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37125700431_ff6e5f1b13_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37125700431_ff6e5f1b13_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4417/36870328950_25cb71a157_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4417/36870328950_25cb71a157_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4386/37077861176_786164145a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4386/37077861176_786164145a_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37125700311_c6202ce403_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4350/37125700311_c6202ce403_o.jpg" /></a></div>
Ten pat rasite ir dinozaurų parką, žaidimų kambarius, vaikams karstytis ir suptis skirtus įrengimus, tad net neabejoju, jog mažiesiems tikrai patiktų. O mes tiesiog paklaidžiojome po parką, pasigrožėjome vaizdais ir galiausiai nusprendėme leistis žemyn ir ieškoti, kur būtų galima užsukti pietų.<br />
Kadangi diena buvo saulėta ir karšta, išlipusios iš funikulieriaus neskubėdamos leidomės link pagrindinės Rustaveli gatvės. Šventė tikrai buvo pačiame įkarštyje, nes leisdamosis matėme, kokia gatvė sausakimša ir koks šurmulys apėmęs visą miestą.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4399/37125700031_03fc2078cb_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4399/37125700031_03fc2078cb_o.jpg" /></a></div>
Bebandant įsilieti į tą šurmulį, staiga buvome nustumtos į šoną apsauginių ir atsidūrėme vos per žingsnį nuo žmogaus, kuris, sprendžiant iš aplinkinių elgesio, buvo itin svarbi persona - aplink sustoję žurnalistai buvo nukreipę į jį savo objektyvus, o vaikučiai ir praeiviai bandė jį pakalbinti ar nusifotografuoti. Mes, suprantama, neturėjome nei menkiausio supratimo, kas jis per vienas, bet pasekėme minia ir taip pat atminimui pasidarėme pora nuotraukų.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4396/36430693174_1b4246e162_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4396/36430693174_1b4246e162_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4442/37125699261_dbb1f90969_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4442/37125699261_dbb1f90969_o.jpg" /></a></div>
Vėliau išvydusios per žinias tą patį veidą, žvelgiantį į mus iš nuotraukų, susivokėme, jog stovėjome prie pat Gruzijos ministro pirmininko Giorgi Kvirikashvili. Žodžiu, pavyko ne tik paatostogauti, bet ir beveik sudalyvauti Gruzijos politiniame gyvenime.<br />
Pietų užsukome į <a href="https://www.tripadvisor.com/Restaurant_Review-g294195-d12273404-Reviews-Khinkali_House-Tbilisi.html">Khinkali house</a> paragauti jų tradicinių koldūnų. Pats restoranas gana apverktiname stovyje, be to, įsikūręs rūsyje, kuriame, kaip ir visur kitur, leidžiama rūkyti, tad aplinka nepadarė įspūdžio. Tačiau khinkalių valgyti pas juos tikrai dar sugrįžčiau.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4335/36453587433_6322a82c14_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4335/36453587433_6322a82c14_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4377/37095900262_ed9071b96f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4377/37095900262_ed9071b96f_o.jpg" /></a></div>
Beje, jei kada valgysite khinkalius, turėkite omenyje, kad viršus - "ąselė" - nėra valgoma. Mes šią taisyklę puikiai žinojome, bet alkis ir gobšumas mumyse nusprendė kitaip, tad padavėjai atidavėme visiškai tuščias lėkštes (ir kiek paraudonavome, jog taip stropiai viską iššlavėme). Už keturių rūšių khinkalius ir gėrimus sumokėjome dviese 20 GEL (~8,4 EUR), tad kainos tikrai nedidelės.<br />
Po pietų (kurie dėl gana vėlyvo laiko labiau panašėjo į vakarienę) dar kartą perėjome šventiškai nusiteikusią gatvę ir užsukusios į savo laikinus namus bei pasilabinusios su šeimininke, patraukėme pažiūrėti tautinių šokių pasirodymo ir šiaip šventei skirto koncerto. Šeimininkė labai primygtinai jį mums rekomendavo, tad nusprendėme paklausyti patarimo.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4434/36430692784_4c68f1d476_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4434/36430692784_4c68f1d476_o.jpg" /></a></div>
Bet nuėjusios iki scenos, kur jau buvo prasidėjęs koncertas, susidūrėme su netikėta problema: mes abi esame pakankamai žemos. Tuo tarpu gruzinai - ne. Stovėdamos vos už kelių žmonių nuo scenos nematėme netgi šokėjų galvos apdangalų (kurie, kaip akivaizdu iš nuotraukos viršuje, yra gana aukšti). Nematėme tiesiog nieko. Dar kai pradėjo ir lyti, nusprendėme, kad koncerto tai dienai jau pakaks.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4384/36870325240_6d22380a1c_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4384/36870325240_6d22380a1c_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4386/37268563195_17996024f5_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4386/37268563195_17996024f5_b.jpg" /></a></div>
<span id="goog_585296719"></span>Gruzijos Nepriklausomybės dienai prie pat mūsų gyvenamosios vietos buvęs stiklinis Taikos tiltas buvo nušviestas Gruzijos vėliavos spalvomis, tad užsukome pasigrožėti ir juo. Pasislėpusios nuo lietaus po tilto skliautais, sulaukėme šventinių fejerverkų ir galiausiai patraukėme ilsėtis.<br />
<br />
<div id="7diena">
</div>
<b>7 DIENA (penktadienis)</b><br />
Žiūrėdami į Tbilisį iš bet kurios aukštesnės vietos matysite tolumoje ant kalvelės pūpsančią, auksiniu kupolu pasipuošusią Šv. Trejybės katedrą, vietine kalba žinomą kaip Sameba katedra. Kadangi Tbilisyje buvome jau ketvirta diena, nusprendėme, kad penktadienį būtų pats laikas aplankyti ir šią katedrą. Tik, aišku, problemų kilo su "ant kalvelės" dalimi, nes per karščius visiškai nesinorėjo kopti į kalnus. Kiek pastudijavusios žemėlapį ir internetą, susiradome autobusą, kuris kursuoja iki katedros (iki tol visur keliaudavome pėstute) ir atsistojome stotelėje laukti savo nedidukės geltonos transporto priemonės.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4382/37125698521_ef064be63c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4382/37125698521_ef064be63c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4337/36462220173_15f484b2ba_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="467" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4337/36462220173_15f484b2ba_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4335/36453581303_d5c8d8ac04_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4335/36453581303_d5c8d8ac04_o.jpg" /></a></div>
Autobusu važiavome išties netoli, bet bent jau išvengėme nemalonaus kopimo į kalną proceso. Pati katedra pastatyta visiškai neseniai - užbaigta tik 2004 m., tačiau vieta jai parinkta tikrai puiki: nuo kalvelės atsiveria vaizdas į tolumoje esančius kalnus ir kiek žemiau išsidėsčiusį miestą. Apėjome pačią katedrą, užsukome į vidų, pasigerėjome ikonomis ir pasukome atgal link Tbilisio senamiesčio (<i>leistis nuo kalno žyyymiai maloniau nei į viršų</i>).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4385/36430694594_04cf5e978f_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4385/36430694594_04cf5e978f_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4400/36430694104_844f9ca472_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4400/36430694104_844f9ca472_o.jpg" /></a></div>
Pakeliui užsukome į Karalienės Darejan rūmus (iš tiesų iš ankstesnės karališkosios šeimos vasaros rezidencijos išlikęs tik nedidukas bokštas su bažnyčia šalia) ir tyliai pasigėrėjome mediniu balkonu, juosiančiu bokštą, bei rožių sodeliu, slapta pažvilgčiojome į tamsiai apsirengusias besimeldžiančias vienuoles. Nusileidusios dar kiek žemiau aplankėme Metekhi šventyklą, nuo jos laiptų paspoksojome į Tbilisio įkūrėjo karaliaus Gorgasali skulptūros prastesniąją dalį ir galiausiai pasiekėme senamiestį. Kadangi tai buvo mūsų paskutinioji pilna diena Tbilisyje ir priešpaskutinė Gruzijoje, nusprendėme pasidairyti lauktuvių.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4407/37268558415_b4e408a75b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4407/37268558415_b4e408a75b_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Keista tarp suvenyrų buvo rasti lietuvišką magnetuką, Amerikos vėliavos magnetuką, Ukrainos vėliavos raktų pakabutį ir galiausiai pastebėti, jog ir patys gruzinai nėra tikri, kaip iš tiesų jų šalis vadinasi angliškai</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4370/36430693594_600df26020_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4370/36430693594_600df26020_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4416/36430693584_70dd8dc0d1_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4416/36430693584_70dd8dc0d1_b.jpg" /></a></div>
Toliau sekė pietūs mažame restoranėlyje, kur vyresnio amžiaus padavėja labai nuoširdžiai džiaugėsi, jog mes suprantame rusų kalbą ir jai neprireiks eilinį sykį turistams gestų kalba aiškinti, kokius patiekalus jie siūlo. Taip pat užsukome šaltos kavos į puikiai žinomą amerikietišką tinklinį restoraną ir ją begerdamos aptarėme vakaro planus.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4418/37095901652_c61b33f886_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4418/37095901652_c61b33f886_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kairėje - bilietų perpardavinėtojų skelbimas, dešinėje - netoli mūsų hostelio buvusio Gabriadze lėlių teatro laikrodis, kur vietoj gegutės valandas pranešdavo nedidelis angeliukas</td></tr>
</tbody></table>
O vakarui mūsų planas buvo klausytis pirmąkart į Gruziją atvykstančio Robbie'o. Prieš važiuojant į Gruziją, bet jau nusipirkus lėktuvo bilietus ir daugmaž susiplanavus kelionę, viename gruziniškame tinklapyje atsitiktinai pamačiau reklamą, jog Robbie Williams koncertuos Tbilisyje. Tuo pačiu metu, kai mes ten lankysimės! Neabejotinai, tai buvo ženklas, jog ir mes privalome koncerte sudalyvauti. Juolab, kad sėdimo bilieto kaina tebuvo ~8 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje Robbie'o koncertų bilietai prasideda nuo 70 EUR, jokių klausimų, ar mes į šį koncertą eisime, nebeliko.<br />
Po pietų sėdome į autobusą, vežantį link Dinamo arenos, kurioje ir buvo numatytas koncertas. Jau privažiavus upę, paaiškėjo, kad koncertui uždarytos aplinkinės gatvės ir pakeisti autobusų maršrutai, kas labai papiktino vietinius gyventojus, bet visiškai nenustebino mūsų. Iš piktų keleivių gestų supratome, jog reikia laipintis lauk, nes autobusas toliau važiuos į priešingą, nei mums reikalinga pusę, ir su visa minia ėmėme plaukti link Dinamo arenos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4415/37125761131_02139940d5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4415/37125761131_02139940d5_o.jpg" /></a></div>
Arena po truputį pildėsi, galiausiai pasirodė vakaro žvaigždė ir koncertas prasidėjo. Gruzinai pakankamai santūriai reagavo į pirmąsias dainas, bet vakarui einant ir jie įsidrąsino ir ėmė šėlti kartu su atlikėju.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4418/36870412070_13bce35a72_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4418/36870412070_13bce35a72_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4413/36870411620_9575582b63_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4413/36870411620_9575582b63_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4424/36870410710_aa4e1beba6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4424/36870410710_aa4e1beba6_b.jpg" /></a></div>
<br />
<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="405" src="https://www.youtube.com/embed/47mRxn9eMpg" width="720"></iframe>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Prasidėjus koncerto encore daliai, nutarėme, kad verčiau išvengti spūsčių viešajame transporte (ir tuo labiau verčiau spėti į paskutinį metro), tad dar tebeskambant Robbie dainoms (ir mums jas tebeniūniuojant), patraukėme link Station Square metro stoties, sulaukėme metro ir ramiai parsiradome į hostelį. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4430/37125771101_9b59f3c4a5_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4430/37125771101_9b59f3c4a5_b.jpg" /></a></div>
<div id="8diena">
</div>
<div style="text-align: justify;">
<b><br /></b></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>8 DIENA (šeštadienis)</b></div>
<div style="text-align: justify;">
Atgal į Lietuvą turėjome skristi ankstyvą sekmadienio rytą iš Kutaisi, tad tik atvykusios į Gruziją susitarėme su Geno, jog šeštadienio naktį nakvosime jo namuose, o ryte jis mus nugabens į oro uostą. </div>
<div style="text-align: justify;">
Šeštadienio rytą susipakavome savo daiktus, atsisveikinome su svetinga hostelio šeimininke ir patraukėme į Tbilisio stotį. Pakeliui metro dar buvome pakalbintos kelių gruzinų, kuriems buvo smalsu, iš kur mes, o išgirdę atsakymą, prisimindavo patys ten buvę ar turintys draugų ir pažįstamų Lietuvoje. Kelių valandų kelionė <i>mikrushka </i>(šįkart sėdint neprestižinėse vietose gale) ir pasiekėme Kutaisio McDonald'ą, oi, t. y. Kutaisio stotį, kur mūsų jau laukė Geno su savo Toyota. Kadangi lankantis Kutaisi pirmąjį sykį, nebuvome spėjusios pamatyti Bagrati katedros, Geno mus paslaugiai nuvežė jos apžiūrėti.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4383/36430692464_5deecdb0bf_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4383/36430692464_5deecdb0bf_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Nelabai supratome, kodėl vietoj to, kad katedrą atrestauruotų, jie tiesiog pristatė modernų priestatą</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4422/37077861386_9f25d4cfce_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="480" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4422/37077861386_9f25d4cfce_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kutaisi nuo Bagrati katedros</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Geno dar užsuko į turgų ir parduotuves ir galiausiai pasukome jo namų link, kur laukė pietūs/vakarienė ir nakvynė. Nežinia, kodėl buvome įsitikinusios, kad Geno gyvena Kutaisyje, tačiau pasirodė, kad iš tiesų jis gyvena ~20-30 km nuo Kutaisio nutolusiame mažame kaimelyje, kur gatvėse dažniau galima sutikti karvę nei mašiną. Bet vakaras Gruzijos kaime taip pat buvo savotiška atrakcija. Iškart susipažinome su Geno žmona, kuri papasakojo ir parodė, kaip gamina tradicinį <i>imeruli khachapuri</i> (kurį vėliau dar ir turėjome garbės suvalgyti). Pietums/vakarienei Geno nuklojo stalą maistu, pavaišino ne tik chacha, bet dar ir vynu, atnešė paragauti arbūzų uogienės, sakė tostus, už kuriuos gerti liepė iš tikrų tikriausio rago. Prie stalo sėdėjome gana ilgai, aptarėme Gruziją, jos kainas, atlyginimus, vestuves ir jų tradicijas, Geno papasakojo apie savo vaikus. Žodžiu, tikrai nebuvo liūdna. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4354/37125770981_b303458f5c_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4354/37125770981_b303458f5c_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4347/37268563805_0cb7338579_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="533" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4347/37268563805_0cb7338579_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Geno žmona ir jos gamintas khachapuri</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4366/36870410520_28306d328e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="467" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4366/36870410520_28306d328e_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ne, ten ne Chivas Regal ir ne limonadas žaliame butelyje</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Po sočios vakarienės nusprendėme truputį pasivaikščioti ir apžiūrėti kaimelį. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/5/4395/37125770921_7b17fd09f8_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="467" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4395/37125770921_7b17fd09f8_b.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4343/36870410280_e9f7ef0685_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="405" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4343/36870410280_e9f7ef0685_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Sovietų kariams skirtas paminklas</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://c1.staticflickr.com/5/4370/36870410850_aa4e1beba6_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="467" data-original-width="720" src="https://c1.staticflickr.com/5/4370/36870410850_aa4e1beba6_b.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Kaimo realybė - duobėtas žvyrkelis, geltoni virš žemės einantys dujų vamzdžiai ir tiesiog gatvėje besiganančios karvės</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Apėjusios kelis ratus grįžome atgal prie Geno namų, kur buvome pristatytos į gatvę išėjusiems Geno kaimynams. Sužinojus, kad mes iš Lietuvos, tema pakrypo link "Kaip ten, Europos Sąjungoje, gyvenimas?". Buvome išklausinėtos vidutinių atlyginimų, pensijų dydžių ir liūdnai informuotos apie gruziniškus, paprašytos palyginti Gruzijos ir Lietuvos kaimus ir šiaip gyvenimą abiejose valstybėse. Buvo jaučiama nostalgija geriems sovietiniams laikams ir tuo pačiu nusivylimas, kad Gruzijos dar laukia netrumpas kelias iki Europos Sąjungos lygio. </div>
<div style="text-align: justify;">
Grįžusios namo pas Geno, pasėdėjome terasoje, išgėrėme arbatos, Geno įkyriai bandė įsiūlyti pašnekėti telefonu su jo sūnumi (neklauskit, nežinau, kodėl), papasakojo apie kitus pas jį atvažiuojančius ir apsistojančius turistus ir jau buvo laikas ruoštis miegui. </div>
<div style="text-align: justify;">
Anksti kitą rytą (tiksliau - dar gūdžią naktį), Geno mus nuvežė į oro uostą, kur atsisveikinome su juo ir su Gruzija. Ne visiems laikams, tik iki kito karto.</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-82769096876033243042016-07-15T13:00:00.000+03:002016-07-15T13:00:11.150+03:00Jaunų bulvyčių salotos su mėlynojo pelėsio sūriu<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7500/27726923600_5a04db4917_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7500/27726923600_5a04db4917_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Prieš pusantro mėnesio persikrausčiau. Pakeičiau gyvenamą vietą, miestą, darbą,<strike> vyr...</strike> (<i>oi, per daug įsijaučiau</i>), palikau draugus, užsiėmimus (<i>vis dar liūdžiu savo nerealios jogos instruktorės Linutės ir patrakusios zumbos trenerės Medos</i>) ir tiesiog išvažiavau. Netoli, tiesa. Bet net nedideli pokyčiai yra pokyčiai. Kažkada rašiau, kad <a href="http://vorastinkle.blogspot.lt/2013/06/grikiu-keksiukai-su-aguonomis-ir.html">nereikia bijoti naujų dalykų ir liūdėti dėl senųjų pabaigos</a>. Tikrai nereikia. Bet kaip viskas neįprasta ir reikalauja laiko priprasti. Pvz., vis dar negaliu priprasti prie fakto, kad mano nauja virtuvė yra tiesiog neįtikėtinai tamsi. Net vidury dienos ten tamsu kaip kokiam sandėliuke po laiptais. Arba pvz., prie fakto, kad didesniame mieste viskas ilgiau trunka ir mažiau laiko lieka gaminimui. Be to, kas nori ilgai sėdėti toje tamsioje virtuvėje. Tad viskas, ką gaminau pastaruoju metu yra itin greiti patiekalai. Kaip kad šios bulvyčių salotos. </div>
<div style="text-align: justify;">
Kad jau prašnekom apie pagrindinį šio įrašo kaltininką, atkreipsiu dėmesį, kad salotos pagardintos mėlynojo pelėsio sūriu – Castello Bleu Burger Blue<span style="font-size: x-small;">*</span>. Ne, neišsigąskite, aš tebemoku skaityti ir puikiai suprantu, kad šis sūris tobuliausiai tinka pagardinti mėsainiams, bet kadangi neturiu grilio, mėsainių bent jau laikinai nekepu. Tačiau... jei į savo rengiamą mėsainių vakarėlį pasikviestumėte mane (<i>ahem... laukiu kvietimo</i>), pažadu šio sūrio<span style="font-size: x-small;">**</span> parūpinti (beje, <a href="http://gpmagija.blogspot.lt/2016/07/mesainis-su-vistiena-pelesiniu-suriu-ir.html">mėsainių su pelėsiniu sūriu receptą</a> rasite Indrės tinklaraštyje). </div>
<div style="text-align: justify;">
*<a href="http://vorastinkle.blogspot.lt/2015/07/lydytas-ghi-sviestas.html">Kaip ir pernai</a>, UAB Eugesta, Lietuvoje atstovaujanti įvairiausius prekės ženklus, pasiūlė maisto tinklaraštininkams išbandyti įvairių naujų gaminių, tarp kurių buvo ir <a href="http://www.castellocheese.com/en/">Castello sūrių</a>. Nors sūrius gavau dovanų, tačiau nuomonė ir receptas yra mano. </div>
<div style="text-align: justify;">
**O jis tobulai tinka ir prie vyno – mano draugės šį faktą patvirtina.</div>
<br />
<b>Jaunų bulvyčių salotos su mėlynojo pelėsio sūriu</b><br />
14 mažų šviežių bulvyčių<br />
2 riekelės Castello Bleu Burger Blue sūrio (<i>arba daugiau... daugiau visada yra geriau nei mažiau</i>)<br />
2 saliero kotai<br />
1 svogūno laiškų galvutė<br />
1/4 raudonojo svogūno<br />
1 skiltelė česnako<br />
saujelė petražolių<br />
100 ml majonezo<br />
žiupsnelis druskos<br />
žiupsnelis maltų juodųjų pipirų<br />
1 arb, š. šviežių citrinos sulčių<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7407/28007075275_51cf6d3ef7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7407/28007075275_51cf6d3ef7_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Bulvytes nuskuskite (ar tiesiog gerai nuplaukite), supjaustykite į keturias dalis ir suberkite į nedidelį puodą su vandeniu. Virkite ~15 min. (ar iki kol bulvytės suminkštės). Kol bulvės verda, smulkiai supjaustykite raudonąjį svogūną, svogūno laiškus, saliero kotus ir suberkite į didesnį dubenį. Susmulkinkite česnako skiltelę ir sumaišykite su majonezu, druska, pipirais bei citrinos sultimis. Išvirusias bulvytes nusunkite ir leiskite pravėsti, o tada suberkite į didesnį dubenį. Į tą patį dubenį supilkite majonezo padažą, smulkintas petražoles bei sutrupinkite mėlynojo pelėsio sūrį. Išmaišykite ir padalinę į dvi dalis tiekite (jei mėgstate aštriau, salotas galite pagardinti čili dribsniais, kaip kad padariau aš).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7318/27929266361_16cf1729ef_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7318/27929266361_16cf1729ef_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7089/28007075795_4eac5904b3_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7089/28007075795_4eac5904b3_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-85789407044476632832016-05-18T11:00:00.000+03:002016-05-18T11:00:01.143+03:00Graikiškas suktinukas su vištiena ir kopūstais<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7787/26887849611_b41ac81615_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7787/26887849611_b41ac81615_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Pirmoji metų pusė (na, beveik pusė) nuo manęs pabėgo. Ir dar tokiu greičiu, kad net Usain Bolt'ui būtų ko pasimokyti. Bet rimtai galiu pasakyti, kad 2016-ųjų pirmi penki mėnesiai buvo pamišę. Žinot, kas yra smagiausia? Netikėtumai: įvykiai, žmonės, kelionės, nutikimai, kurių sausio pirmąją net nesitikėjau patirti, išvysti ir sutikti. Aš esu iš tų (gana įkyriai laimingų) žmonių grupės, kurie tiki, kad net tie dalykai, kurie šiuo metu atrodo kaip tamsus debesis, iš tiesų atneša galimybes augti ir tobulėti. Kovą skundžiausi, kad šiemet norėjau dviejų dalykų ir abu jie išsprūdo pro pirštus, o balandį jau džiaugiausi tokia įvykių eiga, nes tik jos dėka atsivėrė naujos pažintys, patirtys ir galimybės.<br />
Šnekant apie tobulėjimą, šitas suktinukas savo išvaizda tikrai galėtų patobulėti, tačiau skonio atžvilgiu jam nėra lygių. Iš linų sėmenų, migdolų ir kokoso miltų pagaminti paplotėliai šiek tiek primena rūgštoką ruginės duonos skonį, o žagreniu gardinta vištiena ir kopūstų salotos yra pavasariškai gaivios ir idealiai dera tarpusavyje. Tiesa, paplotėlius galite naudoti ne tik salotoms įsukti, bet ir kaip picos pagrindą ar supjaustę gabalėliais ir pakepę orkaitėje kaip traškučius prie užtepėlių ar salotų.<br />
<br />
<b>Paplotėliai</b><br />
100 g migdolų miltų<br />
110 g maltų linų sėmenų<br />
30 g kokoso miltų<br />
2 š. balkšvojo gysločio sėklų luobelių (<i>rasite specializuotose maisto parduotuvėse arba vaistinėse</i>)<br />
2 š. maltų ispaniškojo šalavijo sėklų (<i>galite patys susimalti kavamalėje</i>)<br />
1 arb. š. druskos<br />
1 arb. š. saldžiosios paprikos miltelių<br />
0,5 arb. š. česnako miltelių (malto džiovinto česnako)<br />
1 puodelis (250 ml) drungno vandens<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7255/26802767606_103064922b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7255/26802767606_103064922b_o.jpg" /></a></div>
Sausus ingredientus sumaišykite dubenyje. Supilkite vandenį ir gerai išmaišykite bei išminkykite rankomis. Tešlos rutuliuką palikite 30-60 min. pastovėti (ant spintelės ar šaldytuve), kad maltos sėklos išbrinktų. Tešlą padalinkite į penkias apylyges dalis ir kiekvieną jų plonai iškočiokite (geriausia - ant silikoninio kilimėlio, kadangi tešla ganėtinai lipni) ir uždėję ką nors apvalaus (lėkštę? puodo dangtį?) apipjaukite. Iš tešlos likučių padarykite naujus kamuoliukus ir juos kočiokite į naujus paplotėlius.<br />
<br />
<b>Graikiški suktinukai su vištiena ir kopūstų salotomis</b><br />
3 vištos krūtinėlės puselės<br />
žiupsnelis druskos<br />
žiupsnelis maltų juodų pipirų<br />
2 arb. š. alyvuogių aliejaus<br />
3 š. + 1 š. malto žagrenio (<i>rasite prie artimųjų rytų prieskonių</i>)<br />
2 arb. š. + 2 arb. š. kmynų<br />
140 g šviežio kopūsto<br />
1 storas saliero kotas (ar 2 plonesni)<br />
2 morkos (170 g)<br />
1/2 raudonojo svogūno (50 g)<br />
1 obuolys<br />
1 čili pipiras<br />
1,5 š. obuolių acto<br />
150 ml graikiško jogurto<br />
saujelė mėtų lapelių<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7482/26231599054_a8e01bba53_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7482/26231599054_a8e01bba53_o.jpg" /></a></div>
Jei paplotėlius naudosite tik salotoms susukti, tuomet į keptuvę įdėkite 1 arb. š, kokoso aliejaus ar ghi sviesto, keptuvę įkaitinkite ir dėkite po vieną paplotėlį. Kiekvieną paplotėlio pusę apkepkite dvi minutes, kol jis švelniai paruduos (<i>neperkepkite, kitaip paplotėliai taps traškučiais</i>). Iškepusius atidėkite į šoną.<br />
Vištienos krūtinėles supjauskite išilgai juostelėmis, pabarstykite druska ir pipirais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir išmaišykite, kad juostelės pasidengtų prieskoniais ir aliejumi. Juosteles dėkite į įkaitintą keptuvę ir apskrudinkite iš abiejų pusių (šiuo atveju tik apskrudinkite, nekepkite iki galo). Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir 3 š. malto žagrenio paskleiskite plonu sluoksniu, ant viršaus užberkite 2 arb. š. kmynų. Apskrudintą vištieną iš abiejų pusių išvoliokite šiuose prieskoniuose ir tuomet kiškite į iki 200 C įkaitintą orkaitę 5-6 min.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7007/26232359823_8bf0648cf9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7007/26232359823_8bf0648cf9_o.jpg" /></a></div>
Kol vištiena kepa, smulkiai supjaustykite (ar sutarkuokite) kopūstą, saliero kotus, išilgai perpjaukite ir plonai supjaustykite morkas, svogūną, plonais šiaudeliais supjaustykite obuolį. Daržoves sumaišykite, įpilkite obuolių acto ir jas minkydami gerai išmaišykite, kad iš daržovių išsiskirtų sultys. Suberkite likusius žagrenį ir kmynus, įmaišykite graikišką jogurtą. Susmulkinkite čilį pipirą ir šiek tiek mėtų lapelių bei įmaišykite į kopūstų salotas.<br />
Iškepusias vištienos juosteles supjaustykite į kelias dalis. Ant paplotėlio dėkite porą šaukštų kopūstų salotų ir šiek tiek vištienos, vyniokite ir tiekite.<br />
<span style="font-size: x-small;"><i>Receptai pritaikyti iš <a href="http://ketodietapp.com/Blog/post/2015/01/28/Best-Keto-Paleo-Tortillas-Taco-Shells-Nachos">KetoDiet Blog</a> ir <a href="https://www.youtube.com/watch?v=DgzrR5yWsic">FoodTube</a>.</i></span><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7597/26922721506_6633fc8e14_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7597/26922721506_6633fc8e14_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7264/26757133620_f0a0957211_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7264/26757133620_f0a0957211_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/8/7639/26405334143_fea1c3c0b9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/8/7639/26405334143_fea1c3c0b9_o.jpg" /></a></div>
</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-38268273191115622222015-12-22T09:36:00.000+02:002015-12-22T09:36:01.143+02:00Kalėdų dovanos<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/654/23739735602_c033692607_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/654/23739735602_c033692607_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Nespėjau pastebėti, kaip vėl atėjo kalėdinis laikotarpis. Atrodo, tik neseniai jis čia buvo, tik puošėm eglutę, o vėliau nupuošėm ir dar mėnesį rankiojom eglutės spyglius iš baldų, parketo ir užuolaidų. Akimirka - ir Kalėdos vėl čia. O su Kalėdomis ir jau penktą kartą <a href="http://receptumedis.lt/">Viktorijos</a> organizuojamas Kalėdų senelio slapuko apsikeitimas dovanėlėmis tarp kulinarinius tinklaraščius rašančių žmonių. Dalyvauju jau ketvirtąjį kartą, tad buvo labai smagu, jog šįkart, k<a href="http://vorastinkle.blogspot.lt/2013/01/kaledu-senelis-slapukas-ir-kiti-seneliai.html">aip ir pirmaisiais metais</a>, mano Kalėdų senele slapuke tapo <a href="http://www.forellesreceptai.lt/">Skirmantė</a>. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad dievinu kavą (kiti tai vadina priklausomybe, bet ką jie supranta), tad Skirmantės dovanėlė tikrai nudžiugino. Sėdžiu apsikabinusi garuojantį ir karamele kvepiantį kavos puodelį, žiūriu kalėdinį Hallmark filmą ir planuoju, ką veiksiu 2016-aisiais. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/651/23822022496_d24ccab55d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/651/23822022496_d24ccab55d_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Šiais metais dovanomis keitėmės ne tik tarp tinklaraštininkų, tačiau ir tarp Lietuvoje kiek mažiau populiaraus socialinio tinklo twitter naudotojų. Jei įdomu, apie Twitter Kalėdas (o taip pat ir apie tai, kas yra Twitter) galite pasiskaityti <a href="http://us10.campaign-archive2.com/?u=72e61ee9f8ba8ace41e121f74&id=556eb59d01&e=cdff637159">šiame naujienlaiškyje</a>, o dovanėles, kurias twitter'iečiai siuntė vieni kitiems galite pamatyti <a href="http://twitterkaledos.tumblr.com/">čia</a>.<br />
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVPYedxy4M9bWY0bYRWLQQ6PQa13j-PctDPkaljckK0uUK-UXYdUbPnOQwrHgicHzxtpqu_5_Fa1KRe4YlS__JhQAKDNIDBCFy5m0lNl_Rkhm3YBhnTW3sZ-Q7E9YlAiFkz_ZMQavd67bI/s1600/2015-12-12_04-47-49.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVPYedxy4M9bWY0bYRWLQQ6PQa13j-PctDPkaljckK0uUK-UXYdUbPnOQwrHgicHzxtpqu_5_Fa1KRe4YlS__JhQAKDNIDBCFy5m0lNl_Rkhm3YBhnTW3sZ-Q7E9YlAiFkz_ZMQavd67bI/s720/2015-12-12_04-47-49.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Mano Twitter Kalėdos dovanėlė atkeliavo iš Vilniaus ir dovanotojas puikiai pataikė - rankų darbo natūralus muilas (tikrai visiems rekomenduoju!) bei prieskoniai - maltos garstyčios (kaip tik naminiam majonezui gaminti) ir malti kuminai (einu pirkti avinžirnių ir gaminsiu humusą).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5716/23477292881_709bdc1e2d_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://c2.staticflickr.com/6/5716/23477292881_709bdc1e2d_c.jpg" width="720" /></a></div>
Na, o pabaigai, jei vis dar svarstote, kuo pradžiuginti artimuosius, draugus ar mylimą kolegą, kurie mėgsta gaminti (ar valgyti) ir kuriems patinka gaminti įdomiau ir sveikiau, rekomenduoju dovanoti knygą <a href="https://www.knygos.lt/lt/knygos/sveiki-pusryciai-ir-uzkandziai-daugiau-nei-100-sveiku-pusryciu-ir-uzkandziu-ideju/">Sveiki Pusryčiai ir Užkandžiai</a>, kurios bendraautorė esu ir aš. Aš jau žinau, ką Kūčių vakarienei gaminsiu iš šios knygos, o jūs?</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-50656346548108486352015-11-13T10:30:00.000+02:002015-11-13T10:30:00.811+02:00Menemen (turkiška kiaušinienė)<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/776/22925389975_92169809c1_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/776/22925389975_92169809c1_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Žymus JAV šefas David Rosengarten, vienoje iš savų knygų (Taste: One Palate's Journey through the World's Greatest Dishes) aptardamas kelionių ir gastronomijos sąveiką, gana taikliai nurodė: "Jei norite valgyti kaip namie... likite namie. Kelionės suteikia puikiausią galimybę pažinti kitos šalies virtuvę, tačiau šią galimybę prarasite, jei visiškai neatsiduosite tos šalies maistui, kol joje viešite." Ir aš manau, kad jis visiškai teisus, nes keliaudamas kažkur tūkstančius kilometrus ir pusryčiams, pietums ir vakarienei vis tiek valgydamas tai, ką paprastai valgai namie, netenki galimybės pažinti šalį iš kitos, neturistinės pusės. Mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti tos šalies virtuvę, David be kita ko pataria prieš važiuojant perskaityti viską, ką tik įmanoma rasti apie norimos šalies maistą: gaminimo knygas, kelionių ir restoranų gidus, maisto žodynus. Taip greičiau ir paprasčiau gaudytis naujoje šalyje ir naujoje virtuvėje.</div>
<div style="text-align: justify;">
Cituotą frazę ir patarimus radau knygoje apie Stambulą, kurią pasirinkau, nes norėjau daugiau sužinoti apie Turkijos virtuvę (nors žmonės šneka, kad Turkijos ir Stambulo virtuvės yra du skirtingi dalykai). O sužinoti norėjau dėl to, kad savaitgaliui turiu lėktuvo bilietus į magiškąjį Stambulą. Ir gana ilgą sąrašą patiekalų, kurių noriu paragauti lankydamasi ten. Jei tik mano pakeleivė per daug nesipriešins mano užmojams maitintis svilinto pieno pudingais ir orchidėjų šaknies milteliais pagardintais ledais.</div>
<div style="text-align: justify;">
Visi Stambulo kelionių gidai, tinklaraščiai ir straipsniai, rašydami apie Stambule įprastus pusryčius, minėjo <i>menemen</i> - turkišką maišytą kiaušinienę su pomidorais, tad dar prieš keliaudama labai norėjau ją išbandyti. Ir tikrai nenusivyliau. Tai vienas geriausias pastaruoju metu valgytų pusryčių patiekalų: švelniai salstelėję pomidorai, lengvo aštrumo suteikiantis čili pipiras, kreminį pojūtį priduodantis alyvuogių aliejus ir maistingi kiaušiniai. Tobula! O dar užtarkavus ožkos sūrio... mmm, galėčiau viena suvalgyti visą keptuvę. Tikiuosi, patiekalas patiks ir Jums ir ragaudami bent trumpam nusikelsite į ant Europos ir Azijos ribos įsikūrusį Stambulą.</div>
<br />
<b>Menemen (turkiška kiaušinienė)</b><br />
2 dideli itin mėsingi pomidorai (~800-900 g)<br />
1/3 raudonos paprikos<br />
1 čili pipiras<br />
4 kiaušiniai<br />
3 šakelės čiobrelio<br />
100 ml alyvuogių aliejaus<br />
žiupsnelis druskos<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/642/22507268368_2dedfa80f9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/642/22507268368_2dedfa80f9_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Pomidorus nulupkite (nuplikykite ir tada odelė lengvai atsilups), pašalinkite sėklas ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Jei pomidoruose vis dar nemažai sulčių, jas nupilkite ir pomidorus šiek tiek nusunkite. Susmulkinkite čili pipirą ir raudoną papriką. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite čili bei papriką. Pakepkite kelias minutes, kol paprika ir čili suminkštės, bet neapdegs. Tuomet suberkite pjaustytus pomidorus ir nuo šakelių nuskabytus čiobrelio lapelius, išmaišykite ir kepkite kol iš pomidorų išgaruos vanduo (ar bent jau didžioji jo dalis). Kol pomidorai kepa, į dubenėlį įmuškite kiaušinius ir lengvai išplakite su žiupsneliu druskos. Kai pomidorų masė taps pakankamai tiršta, supilkite plaktus kiaušinius ir kelis kartus pamaišykite, leiskite kiaušiniams dar kiek pakepti, išmaišykite ir tiekite. Prie menemen tikrai labai tinka tarkuotas puskietis ožkos sūris, o taip pat kiaušinienę galite pagardinti fetos sūriu.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5638/22507217507_8922fe3aaa_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5638/22507217507_8922fe3aaa_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/727/22507269708_87b92a5bce_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/727/22507269708_87b92a5bce_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-49693053234445015132015-09-24T12:41:00.000+03:002015-09-24T12:41:53.529+03:00Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5749/20823611768_eea66fedcb_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5749/20823611768_eea66fedcb_b.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Šiandien tikriausiai paskutinė šilta diena šiais metais. Ar tik čia man vienai taip atrodo, kad vasara be proto greit praėjo? Na, nors žmonės kalba, kad laikas su metais vis greičiau ir greičiau bėga. Juk kai buvom mokinukai, vasara būdavo tokia neapsakomai ilga, kaip, beje, ir pamokos, kurios, atrodo, tęsdavosi amžinybę. Tad, šiandien dar pasidžiaukim šiluma (kuria vasaros dienomis šiaip jau skųsdavomės, nes juk <i>"kodėl taip kaaaaršta..."</i>) ir vakarienės valgykim ledus. Tiesa, minkštus, bananinius, be pridėtinio cukraus, bet puikiai atgaivinančius ir numalšinančius tą piktą "<i>noriu ko nors skanaus</i>" kirminą ir nesukeliančio kaltės jausmo po to. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis</b></div>
<div style="text-align: justify;">
9 prinokę bananai (supjaustyti riekutėmis ir sušaldyti per naktį)</div>
<div style="text-align: justify;">
200 ml kokoso pieno</div>
<div style="text-align: justify;">
0,5 arb. š. vanilės miltelių (ar vanilės ekstrakto)</div>
<div style="text-align: justify;">
30 g skaldytų kakavos pupelių (<i>cacao nibs</i>)</div>
<div style="text-align: justify;">
30 g migdolų plokštelių, lengvai paskrudintų ir atvėsintų</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5787/21011547375_bae430e3c6_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5787/21011547375_bae430e3c6_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Skaldytas kakavos pupeles sumaišykite su migdolų plokštelėmis. Šaldytus ir riekelėmis pjaustytus bananus padalinkite į tris dalis. Į virtuvinį kombainą suberkite trečdalį bananų ir trečdalį kokoso pieno, o taip pat ir trečdalį vanilės miltelių. Įjunkite virtuvinį kombainą ir susmulkinkite bananų masę iki ji taps vientisa. Išverskite ledus į dubenį, užberkite trečdalį migdolų ir kakaos pupelių. Tą patį pakartokite ir su likusiomis dviem bananų, pieno ir vanilės miltelių dalimis. Visas tris dalis gerai išmaišykite, sukrėskite į tiekimui ant stalo skirtą indą, viršų papuoškite migdolais ir kakavos pupelėmis (taip pat galite puošti ir šviežiomis ar džiovintomis uogomis, riešutais ir pan.) ir skubėkite valgyti - ledai labai greitai tirpsta. Nesuvalgytus likusius ledus galite statyti į kamerą, tačiau turėkite omenyje, kad sušalę jie nebebus purūs.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5736/21471314749_de403092df_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5736/21471314749_de403092df_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/622/21470207380_812f65342d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/622/21470207380_812f65342d_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-1593713840770505452015-09-20T11:40:00.000+03:002015-09-20T11:40:00.281+03:00Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/649/20309518284_57069669d1_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/649/20309518284_57069669d1_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Juokaudami sakome, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija ir kad turime net 3 milijonus krepšinio trenerių, bet kartu didžiuojamės, jog mūsų rinktinė (ar komandos) deda visas pastangas ir nugali net milžiniškų valstybių krepšininkus. Smagu, kai senukas bevardžiame Kipro automobilių nuomos punkte, turinčiame du automobilius, išgirdęs, iš kur mes, ima vardinti legendinius lietuvių krepšininkus, ar Amsterdamo Magna Plaza prekybos centre įsikūrusio suvenyrų kioskelio pardavėjas leidžiasi į diskusijas apie lietuvių krepšinio stiprybes. Ir kol dar neužsiminėte, kad lietuviai tikrai turi daugiau kuo didžiuotis ir garsinti Lietuvos vardą nei vien krepšinis (ir tikrai turim), išgirsti lietuvių krepšininkų vardus yra žymiai smagiau nei sulaukti gana suglumusio kinės žvilgsnio, net kai penkiomis kalbomis įvardini, iš kur atvažiavai (<i>Lithuania! Lituania! Litouwen! Lituanie! Litauen!</i>), ar replikos "A, Lietuva, aišku žinau - praėusią savaitę buvau Rygoje" iš brito, su kuriuo ką tik intelektualiai aptarinėjai koncertą, iš kurio abu išėjot. Taigi, šiandien, žiūrėdami Europos čempionato finalą, kad ir kaip jis pasibaigtų, būsim tikri, kad garsas apie mūsų krepšininkų jėgą ir Lietuvos vardą plinta vis toliau ir plačiau. Net iki Rio. </div>
<div style="text-align: justify;">
O šio vakaro krepšinio rungtynėms alkiui ir nervams (<i>o pažiūrėjus į visas jau sužaistas rungtynes, neabejotina, kad jų bus</i>) numalšinti siūlau pasigaminti ementalio sūrio skrituliukų, kuriems traškesio suteikia sezamo sėklos, o dūmo skonio - rūkyta paprika, ir kurie puikiai dera prie alaus (<i>tik jei Jums jau virš 18! Ir ne per daug!</i>). Skrituliukams pasirinkau puskietį ementalio sūrį, kuris garsėja savo didelėmis skylutėmis, atsirandančiomis sūrį brandinant, ir puikiai lydosi bei apskrunda kepant. Iš <a href="https://instagram.com/p/4jvo9-ty2t/">prieš tris mėnesius gautos UAB "Eugesta" dėžės, pilnos daniškų Arla ir Lurpak pieno produktų</a> šis ementalio sūrio pakutis buvo paskutinis. Liūdna, bet juk nepritaupysi sūrio visam gyvenimui, juolab, kad vakar mačiau jo pirkti Rimi. Taigi griebkit sūrį ir einam gaminti užkandžių vakarui. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais</b></div>
<div style="text-align: justify;">
150 g Arla "Emmental" sūrio (1 pakutis)</div>
<div style="text-align: justify;">
1 arb. š. rūkytos paprikos miltelių</div>
<div style="text-align: justify;">
1,5 š. sezamo sėklų</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c2.staticflickr.com/6/5801/20550600018_12e7b5eb34_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c2.staticflickr.com/6/5801/20550600018_12e7b5eb34_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Sūrį sutarkuokite stambia tarka, įmaišykite sezamo sėklas ir rūkytos paprikos miltelius ir gerai išmaišykite. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir formele (ar pirštais) formuokite apskritimus: pridėję sluoksnį sūrio mišinio uždėkite medinį pagaliuką/iešmelį ir jį paslėpkite po dar vienu sūrio sluoksniu (iš viso turėtų išeiti 9-10 skrituliukų). Skardą (ar skardas) pašaukite į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 7-8 minutes, kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus. Stebėkite, kad sūris nesudegtų (geriau jau trumpiau kepti nei per daug). Ištraukę skardą iš orkaitės, leiskite atvėsti ir tada skrituliukus atsargiai nulupkite nuo popieriaus. Skrituliukai paruošti vakarui!<br />
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/611/21060252520_1d5614a0b0_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/611/21060252520_1d5614a0b0_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/583/20906176206_d7f47e261a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/583/20906176206_d7f47e261a_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://c1.staticflickr.com/1/746/20744596290_6e3a55ab18_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://c1.staticflickr.com/1/746/20744596290_6e3a55ab18_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-68562122581326281582015-09-16T10:00:00.000+03:002015-09-16T10:00:07.320+03:00Vinalia Rustica šventė Monte Pacis Pažaislyje<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm1.staticflickr.com/582/21452547541_f33173ef03_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/582/21452547541_f33173ef03_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;">Nuotrauka <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Ruduo man asocijuojasi ne su lietingomis dienomis ar vis didėjančiu saulės trūkumu. Tikrai ne. Ruduo reiškia spalvas visur, kur tik pasisuksi: derliuje, lapuose, danguje. Ruduo reiškia jaukumą. Neabejoju, kad <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis svetingumo komplekso</a> kolektyvas, jau antrus metus organizuojantis Vinalia Rustica vyno šventę, su manimi visiškai sutinka, nes Vinalia Rustica šventėje netrūko nei spalvų ar jaukumo, nei naujų atradimų ir įspūdžių.</div>
<div style="text-align: justify;">
Praėjusią savaitę pradžiugino į elektroninį paštą atkeliavęs kvietimas apsilankyti Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame Monte Pacis svetingumo komplekse vyksiančią Vinalia Rustica šventę. Čia jau antrus metus vyno importuotojai ir Lietuvos vyno gamintojai susirenka papasakoti ir pristatyti lankytojams naujus vynus ir, be abejo, jais pavaišinti. Vos įžengusias pro Pažaislio vienuolyno kiemo vartus mus pasitiko besišypsanti mergina, kuri įteikė Monte Pacis ženklu pažymėtas vyno taures ir palinkėjo gero vakaro. Iš tiesų, apeiti visus raudonus, baltus, rausvus, putojančius ir net nealkoholinius vynus pristatančius vyno stendus, paragauti siūlomų vynų ir išsiklausinėti apie kiekvieną vyną būtų prireikę visos dienos (užtat gerai, kad šventė vyksta dvi dienas). Be vyno, čia taip buvo galima rasti <a href="http://www.sakiskiualus.lt/">Sakiškių alaus</a> stendą (<i>kuriame, beje, merginos informavo, kad šią savaitę Sakiškių alus išleidžia naujo - jau ketvirto - skonio alų, tad dabar labai smalsu, koks jis</i>), paragauti <a href="http://www.gerejasuris.lt/">Gerėja sūris</a> sūrių (<i>o jie sūrius gamina tik iš nepasterizuoto pieno, todėl visos gerosios pieno savybės ir vitaminai, kuriuos karvutė surenka iš žolės, išlieka!</i>), Šušvės midaus ir kitų (prie kurių mes tiesiog nebespėjome prieiti). </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm1.staticflickr.com/680/20822963453_d5f664275a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/680/20822963453_d5f664275a_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotrauka <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5746/21256234268_b2bd62a105_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5746/21256234268_b2bd62a105_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotraukos <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
Monte Pacis ir aplinką, stalus ir stendus puošę "Studija Si 888" meistrai tikrai pasistengė sukurti stebuklingą rudenišką nuotaiką. Neįtikėtina, bet papuošimui jie sunaudojo 100 kg obuolių, 480 kg vynuogių, 1 400 gėlių žiedų ir kitų elementų. Ir, nors šiaip jau kiemas šurmuliavo nuo šventiškai nusiteikusių lankytojų, atmosfera buvo užburianti ir labai romantiška, ypač į pavakarę, kai nusileido saulė ir Liepų alėjoje padengtą stalą apšvietė tik jį puošiančios žvakės.<br />
<br /></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5809/20822980663_7717dbdb2f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="533" src="https://farm6.staticflickr.com/5809/20822980663_7717dbdb2f_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotraukos <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm1.staticflickr.com/641/21256226948_0ca9a53fc0_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/641/21256226948_0ca9a53fc0_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotrauka <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
Jau visai sutemus Monte Pacis restorano šefas Ernestas Viršilas pakvietė svečius vakarienės, kurios meniu buvo specialiai sukurtas taip, kad derėtų prie lietuviško uogų ir vaisių "<a href="http://gintarosino.eu/">Gintaro Sino vyno</a>".<br />
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5718/21257174109_1ac9297699_o.jpg" imageanchor="1"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5718/21257174109_1ac9297699_o.jpg" /></a></div>
Atmosfera, maistas, gėrimai, žmonės - viskas buvo tikrai magiška, tad gailėjausi nepasiėmusi su savimi DSLR fotoaparato, kad ta magija galėčiau pasidalinti su jumis (<i>atsiprašau dėl savo kelių nelabai kokybiškų nuotraukų, darytų telefonu, bet visą grožį galite pamatyti profesionalaus fotografo nuotraukose</i>).<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm1.staticflickr.com/774/20821372304_75799590d1_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/774/20821372304_75799590d1_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotrauka <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm1.staticflickr.com/630/21433097602_814638a028_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/630/21433097602_814638a028_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;"><span style="font-size: x-small;">Nuotraukos <a href="http://montepacis.lt/">Monte Pacis</a> / <a href="http://samali.us/">Justo Samaliaus</a></span></td></tr>
</tbody></table>
Vakarienę pradėjome paštetu (kuris buvo siurprizas, neįtrauktas į meniu), toliau sekė krevetės, keptos chorizo aliejuje, suteikusio joms aštrumo, patiektos su wakame jūros dumblių salotomis, agurkų granite ir krevečių kapotiniu bei akomponuojamos lietuviško <a href="http://gintarosino.eu/products-category/vaisu-uogu-vynas/">rožinio vaisių ir uogų vyno</a>. Antrasis patiekalas buvo trimis skirtingais būdais ruošta kiauliena (papilvė, išpjova ir sprandinė), patiekta su šviežiomis bulvytėmis ir grybų padažu - sutiksiu su <a href="http://gpmagija.blogspot.lt/2015/09/vinalia-rustica-renginys-svetingumo.html">Indre</a>, kad papilvė tiesiog tirpo burnoje. Prie šio patiekalo buvo parinktas <a href="http://gintarosino.eu/products-category/raudonas-uogu-vynas/">raudonas uogų vynas</a>, kurį nuo šiol skelbiu savo mėgstamiausiu raudonu vynu - švelnus, su netikėtu uogų (mėlynių? juodųjų serbentų?) skoniu.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5660/20822982803_2b4f7becdd_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5660/20822982803_2b4f7becdd_o.jpg" /></a></div>
Kadangi trečiasis meniu patiekalas buvo žuvis, skonio receptoriams atšviežinti svečiams buvo patiektas obuolių šerbetas su karamelizuotais riešutais - puikiai jaučiamas šviežiai spaustų obuolių sulčių skonis tikrai atgaivino. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjome pasilikti ir paragauti kitų dviejų patiekalų - meduje marinuotos kuprės bei Pažaislio obuolių obuolienės, patiektos su lietuviško sūrio kremu, bet tikrai pavydžiai spoksojome į kitų svečių Facebook ir Instagram paskyrose pasidalintas šių patiekalų nuotraukas.<br />
Dėkui organizatoriams už kvietimą ir puikią šventę, dalyviams - už kantrybę aiškinant apie skirtingus vynus ir jų savybes, o svečiams - už puikią kompaniją ir šypsenas.<br />
<br />
Ir dar, kadangi kažkaip neradau, kur dar kartą išreikšti savo naujai įsižiebusią meilę lietuviškam vynui, pasikartosiu: lietuviškas <a href="http://gintarosino.eu/">Gintaro Sino vynas</a> yra tiesiog nepakartojamas!<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5819/20821389914_42914eda62_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5819/20821389914_42914eda62_o.jpg" /></a></div>
Jau šventės vakarą įsigijome desertinio <a href="http://gintarosino.eu/products-category/obuoliu-ledo-vynas/">obuolių ledo vyno</a> (kuris, kaip ir dauguma ledo vynų, yra kiek brangesnis ir saldesnis už savo kolegas vynus). O kitą vakarą, vykdama į svečius, užsukau nusipirkti dar du Gintaro Sino vynus - pusiau saldaus <a href="http://gintarosino.eu/products-category/aviuciu-vynas/">aviečių vyno</a> ir jau mano minėto <a href="http://gintarosino.eu/products-category/raudonas-uogu-vynas/">raudono uogų vyno</a>. Vynotekoje pasiteiravus, kur stovi lietuviški vynai, pardavėjas gana nesmagiai mostelėjo ranka "Čia, bet tik tiek..." - Gintaro Sino vynai ir buvo visa lietuviško vyno pasiūla. Vis tik, man labai džiugu, kad ta pasiūla atsirado ir kad ji visai neprasta, tad turėdami galimybę, būtinai paragaukite. </div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-4429386383035803782015-08-14T10:00:00.000+03:002015-09-03T08:32:26.105+03:00Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5800/20353071529_b5c43c8c3c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5800/20353071529_b5c43c8c3c_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Kai su broliu buvome vaikai, tėvai kartą į metus išsiruošdavo į kelionę autobusu į kurią nors pietų šalį: Graikiją, Italiją, Ispaniją ir pan. Ir mes jų tikrai nuoširdžiai laukdavome grįžtant (ir ne tik dėl to, kad mus palikdavo su itin griežta močiute... tiksliau net dviem močiutėm). Tėvų grįžimo proga visada bandydavome paruošti jiems ką nors skanaus, pvz., pyragą, puoštą grietinėle (ir niekaip nesuprasdavau, kodėl grietinėlė susitraukdavo šaldytuve) ar želė tortą (na, tiksliau tiesiog želė tortinėje). Tiesa, gaminant pastarąjį, didesnioji dalis želė atsidūrė ant šaldytuvo lentynos ir sienelių, kadangi nesandari <i>maksiminė</i> torto forma leisdavo skysčius pro apačią ir želė prieš sustingdama išbėgo į šaldytuvą. Tai buvo pamoka ateičiai, kaip svarbu pasirinkti tinkamus virtuvės įrankius (tėvai irgi kažkodėl nebuvo labai sužavėti staigmena šaldytuve). Kai prieš kurį laiką su manimi susisiekė namų apyvokos reikmenimis prekiaujanti UAB "<a href="http://www.gerduva.lt/">Gerduva</a>" ir pasiūlė išbandyti vokišką <a href="http://www.gerduva.lt/kepimo-forma-kaiser-la-forme-apvali-26">"Kaiser" prekės ženklo 26 cm kepimo formą</a>, buvau beveik atsisakanti, nes kepimo formų aš turiu... Tačiau pasiskaičiusi apie pačią "Kaiser" formą, suvokiau, kad nieko panašaus net nesu mačiusi, o maniškės kokybe niekaip neprilygs šiai. Pirmiausia, ši forma turi platesnį dugną, kuris neleis išbėgti nei želė, nei kepamų mėsiškų pyragų sultims, be to, paviršius atsparus peiliams, todėl galima drąsiai pjaustyti tiesiai ant formos dugno (o formai dar taikoma 10 metų garantija, tad užteks ilgam), formos paviršius nelimpantis, o pati forma pagaminta iš geros kokybės metalo (išėmusi iš šaldytuvo formą su pyragu 2 valandas karštą dieną vežiau automobilyje ir, nepatikėsite, forma ir pyragas išliko vėsūs; manau, kad formą imsiu naudoti ir kaip indą naminiams ledams šaldyti, nes tikrai puikiai išlaiko ne tik šilumą, bet ir šaltį). Žodžiu, jei Jums reikia geros ir tikrai kokybiškos torto formos, keliaukite į <a href="http://www.gerduva.lt/">Gerduva</a>, kuri yra oficiali "Kaiser" prekės ženklo atstovė Lietuvoje, ir išsirinkite vieną iš "Kaiser" kepimo formų linijos "La Forme" formų. Tikrai nuoširdžiai sakau, mane ši kepimo forma sužavėjo. </div>
<div style="text-align: justify;">
Ir, nors šiaip jau 26 cm forma idealiai tiks didžiuliam saldžiam tortui iškepti, šįkart siūlau pamėginti pagaminti nesaldų pyragą su tunu, kuris padės pasotinti nemažą būrį išalkusiųjų. </div>
<br />
<b>Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele</b><br />
3 puodeliai virtų bolivinių balandų (kynvos) (apie 175 g nevirtų)<br />
2 nedideli svogūnai<br />
4 skiltelės česnako<br />
8 XL dydžio kiaušiniai,<br />
800 g konservuoto tuno aliejuje (geriausia alyvuogių aliejuje, bet jei nerasite, tiks ir saulėgrąžų)<br />
125 ml kokoso pieno<br />
2 arb. š. kario miltelių<br />
0,5 arb. š. garstyčių miltelių<br />
sauja petražolių (susmulkinus turėtų būti apie 0,25 puodelio)<br />
druskos<br />
juodųjų pipirų<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/441/20319575170_03a86ae25a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/441/20319575170_03a86ae25a_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Bolivines balandas išvirkite (nepamirškite nuplauti prieš virdami; vandens ir bolivinių balandų turėtų būti santykiu 2:1), palikite atvėsti. Vieną svogūną susmulkinkite, įmuškite vieną kiaušinį, suberkite bolivines balandas, kario miltelius, įberkite žiupsnelį druskos, pipirų, viską gerai sumaišykite. Torto formą ištepkite alyvuogių aliejumi, supilkite bolivinių balandų mišinį ir jį paskirstykite po formos dugną ir šonus. Konservuotą tuną gerai nusunkite ir paskirstykite ant bolivinių balandų pagrindo. Dubenyje išplakite likusius kiaušinius ir kokoso pieną, suberkite susmulkintą antrąjį svogūną ir česnako skilteles, įberkite 0,5 arb. š. garstyčių, druskos, pipirų, susmulkintas petražoles, gerai išmaišykite ir supilkite ant tuno. Paskirstykite, kad kiaušinių mišinys padengtų visą pyragą. Orkaitę įkaitinkite iki 170 С ir orkaitėje pyragą kepkite apie 50 min. (<i>jei naudojate ne "Kaiser" kepimo formą, po forma padėkite kitą skardą ar patieskite popieriaus, nes tuno sultys/aliejus kepant gali varvėti ir tada teks valyti visą orkaitę</i>). Pyragą patiekite su česnakiniu ar krienų padažu. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5761/20530887242_3d4081296c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5761/20530887242_3d4081296c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5661/20353077269_6d441b0028_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5661/20353077269_6d441b0028_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5637/20530902872_c564070fbb_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm6.staticflickr.com/5637/20530902872_c564070fbb_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-47515604752400578252015-08-11T14:11:00.000+03:002015-08-11T14:11:18.564+03:00Keptas sumuštinis su HAVARTI sūriu ir žiedinio kopūsto duona<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/455/20440487716_1d14e808a2_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/455/20440487716_1d14e808a2_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Nežinau, ar jums teko žaisti The Sims žaidimą (toks kompiuterinis žaidimas, kuriame reikia kontroliuoti skaitmeninę šeimą ir rūpintis jos gerove - gyvenimo simuliacija), bet jame sims'ai (tie skaitmeniniai žmogeliai) net ir su menkais gaminimo mokėdavo pasigaminti <a href="http://i.ytimg.com/vi/jI5lklEiun8/hqdefault.jpg">tokius kvadratėlius</a> (kurie maniškiams kažkodėl dažniausiai sudegdavo) - <i>grilled cheese</i> (kepti sumuštiniai su sūriu). Pas mus Lietuvoje tai gana retai randamas valgis, bet JAV <i>grilled cheese</i> - vienas pagrindinių "jaukaus maisto" (<i>comfort food</i>) patiekalų - dvi gausiai sviestu apteptos duonos riekutės ir tarp jų ištirpęs tįstantis sūris, apkeptos keptuvėje. Jauku, greita ir paprasta. Tačiau tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali ar nenori valgyti gliuteno ar net grūdų, ne visada taip paprasta pasimėgauti tokiu jaukiu maistu. Beeeeeet, į pagalbą vėl galime pasitelkti dažną šio tinklaraščio svečią - žiedinį kopūstą (odžių jam nebekursiu, nes jau darosi nebesmagu, kad <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/06/sveika-pusryciu-kose-su-ziediniu-kopustu.html">pusė tinklaraščio įrašų</a> mini mano meilę žiediniam kopūstui ir jo universalumui). Ir patikėkit manimi, (kaip visada) žiedinio kopūsto skonio šiuose sumuštiniuose tikrai nejusite. Aš pažadu!</div>
<div style="text-align: justify;">
Taigi, pasirūpinom duona, tad reiktų kito itin svarbaus ingrediento - sūrio, geriausia puikiai tirpstančio ir pasižyminčio išskirtiniu skoniu. <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/07/lydytas-ghi-sviestas.html">Kaip jau minėjau</a>, UAB "Eugesta", pristatydama Lietuvos rinkai naują Danijos prekės ženklo "Arla" produkciją, nemažai tinklaraštininkų pavaišino naujais sūriais, tarp kurių buvo ir man dar negirdėtas Havarti sūris. Havarti - tai puskietis daniškas karvės pieno sūris. Man patiko jo švelnus, nepretenzingas ir net kiek saldokas skonis. Tai, kad Havarti puikiai tirpsta, ir nulėmė jo likimą atsidurti tarp dviejų žiedinio kopūsto duonos riekučių.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Keptas sumuštinis su Havarti sūriu ir žiedinio kopūsto duona</b></div>
<div style="text-align: justify;">
1 vidutinis žiedinis kopūstas</div>
<div style="text-align: justify;">
1 kiaušinis</div>
<div style="text-align: justify;">
50 g mocarelos sūrio (1 nedidelis rutuliukas)</div>
<div style="text-align: justify;">
0,5 arb. š. druskos</div>
<div style="text-align: justify;">
0,25 arb. š. maltų juodųjų pipirų</div>
<div style="text-align: justify;">
1 š. sviesto</div>
<div style="text-align: justify;">
100 g Havarti sūrio (kurio įsigyti rasite Rimi parduotuvėse)</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/350/20281968838_fc5b79754e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/350/20281968838_fc5b79754e_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Žiedinį kopūstą sulaužykite į žiedynėlius, suberkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite, kol žiedinis kopūstas ims priminti ryžių grūdelius. Žiedinio kopūsto turėtumėte gauti apie 3 puodelius (750 ml), kuriuos supilkite į mikrobangų krosnelei atsparų indą. Indą su žiediniu kopūstu statykite į mikrobangę, nustatykite aukščiausiu pajėgumu ir kaitinkite 8 minutes, kol žiedinio kopūsto "grūdeliai" išvirs. Ištraukę leiskite šiek tiek pravėsti ir tuomet išvirusius "grūdelius" gerai nusunkite per marlę ar sūrmaišį (tačiau nepamirškite atvėsinti, nes priešingu atveju - nusideginsite). Žiediniame kopūste turi beveik nelikti jokio skysčio, kuris galėtų sugadinti duonos riekučių patvarumą. Į nusunktą žiedinį kopūstą įmuškite kiaušinį, suberkite druską, pipirus, sutarkuokite mocarelos sūrį ir gerai išmaišykite. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/373/20281970598_fa02241dbc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/373/20281970598_fa02241dbc_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Orkaitę įkaitinkite iki 220 C temperatūros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumį, kurį gausiai ištepkite alyvuogių aliejumi. Žiedinio kopūsto masę padalinkite į keturias dalis ir formuokite duonos riekutes (o jos nebūtinai turi būti kvadratinės - tiks ir stačiakampės, apvalios, ovalios, trikampės, oktagono formos ir kt.). Kepimo skardą kiškite į orkaitę ir kepkite 16 min. arba iki riekutės gražiai apskrus. Ištraukite skardą ir palikite 10 min. atvėsti, o po to atsargiai nuo popieriaus nulupkite žiedinio kopūsto duonos riekutes. Sutarkuokite Havarti sūrį (jei kiek sunkoka tarkuoti, galite sūrį šiek tiek pašaldyti, tik prieš tai nepamirškite išimti sūrio gabaliukus skiriančių popieriaus juostelių). Duonos riekelių vieną pusę aptepkite sviestu. Po vieną riekutę sviestuotąja puse dėkite į įkaitintą keptuvę, ant viršaus berkite pusę sutarkuoto Havarti sūrio ir uždenkite kita riekute (šįkart sviestu ištepta puse turėtų žiūrėti į viršų). Sumažinkite ugnį ir sumuštinį apkepkite iš pradžių iš vienos pusės (apie 2-3 min.), o tada apvertę, iš kitos (taip pat 2-3 min.). Tą pačią procedūrą pakartokite ir su kitomis dviem riekutėmis. Ir, be abejo, nepamirškite suvalgyti, kol dar šilti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-size: x-small;"><i>Receptas pritaikytas iš <a href="http://www.theironyou.com/2014/05/cauliflower-crust-grilled-cheese.html">The Iron You</a>.</i></span> </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/303/20281962798_838cf4a7bc_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/303/20281962798_838cf4a7bc_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/419/20461283662_629ee13911_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/419/20461283662_629ee13911_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/337/20443767806_09a9580f09_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/337/20443767806_09a9580f09_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-71101212102037528612015-07-29T11:00:00.000+03:002015-07-29T11:00:00.814+03:00Lydytas ghi sviestas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/301/19906014118_fb401f626b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/301/19906014118_fb401f626b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Tikriausiai dauguma esate ragavę ar bent girdėję lydytą sviestą, kuris pas mus dar vadinamas valytu sviestu arba ghi (<i>nors, iš tiesų, ghi ir valytas sviestas šiek tiek skiriasi savo spalva ir skoniu</i>). Ghi jau nuo senų laikų naudojamas indų virtuvėje, bet pastaruoju metu jį pradėjo vertinti ir vakarų virtuvės atstovai. Lydytas sviestas neturi pieno baltymų (todėl ir vadinamas valytu, nes išvalomas nuo jų), tai beveik gryni riebalai, todėl ghi dūmo taškas (t. y. temperatūra, kurioje riebalai oksiduojasi, ima degti ir tampa pavojingi mūsų organizmui) yra itin aukštas - 250 C (kai tuo tarpu įprasto sviesto - 175 C). Dėl pašalintų pieno baltymų ghi tinka ir pvz., filo tešlos sluoksniams sutepti, gaminant graikiškus patiekalus, - gaminiai bus traškūs, nes pieno baltymai nesusigers į tešlą. Be to, ghi sviestas yra ir labai kvapnus bei skanus, o tai, neabejotinai, yra svarbiausias dalykas. </div>
<div style="text-align: justify;">
Geram ir skaniam ghi pasigaminti reikia kokybiško sviesto. Suprantama, geriausia būtų pačiam pasigaminti sviestą namie (prieš tai pasimelžus savo karvutę ir nugriebus grietinėlę), bet neturėdami tokių galimybių (ir karvės), ieškome kitų išeičių. Aš iš pat pradžių buvau įsitikinusi, jog geriausia būtų gaminti ghi iš naminio nepasterizuoto pieno grietinėlės sviesto. Ir neabejotinai geriausia. Blogai tik vienas dalykas, kurį puikiai apibūdina tai, kad man beverdant ghi užsukusi aplankyti draugė atrodė itin išsigandusi: "O kas čia pas tave nudvėse?". Hm, sviestas. Nuo tada ghi gaminu tik iš pasterizuoto pieno grietinėlės sviesto, bet jį stengiuosi rinktis geresnės kokybės. </div>
<div style="text-align: justify;">
Dėl šios priežasties tikrai apsidžiaugiau, kai UAB "Eugesta", Lietuvoje atstovaujanti tokius prekės ženklus, kaip Nestle, Pergalė, Unilever, Henkel, Danone (<i>kalbant apie Danone... mėgstantys bėgioti, ar matėte, kad su <a href="http://activia.lt/lt/naujienos/activia-begimas.html">Activia yra galimybė nemokamai bėgti Vilniaus maratone</a>? Pas mane jau visi kampai prikaišioti Activia jogurto kamštelių...</i>), pasiūlė išbandyti visai neseniai Lietuvos rinkai pristatytų <a href="https://instagram.com/p/4jvo9-ty2t/">daniškų Arla sūrių ir daniško Lurpak grietinėlės sviesto</a>. Be abejo, Lurpak sviestas puikiai tiks tiek sutepti sumuštinius keliaujant į gamtą, iškepti pyragui draugės gimtadieniui ar pagardinti lauže keptas bulves, tačiau aš šįkart pasirinkau gaminti kvapnų ghi. Taigi griebiam kelis pakučius Lurpak sviesto (kurio, beje, galite įsigyti didesnėse IKI parduotuvėse), puodą ir einam virti.<br />
<br />
<b>Lydytas (ghi) sviestas</b><br />
400 g nesūdyto geros kokybės sviesto<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/375/19473127713_0715dff4a6_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/375/19473127713_0715dff4a6_o.jpg" /></a></div>
Sviestą supjaustykite nedideliais gabaliukais, suberkite juos į puodą, kurį statykite ant vidutinės ugnies. Vis pamaišydami ištirpinkite sviestą ir virkite, kol sviesto viršuje susidarys baltos putos (na, sviestas ims virti). Sumažinkite ugnį ir leiskite sviestui 10-15 min. ramiai burbuliuoti. Pastebėsite, kad burbulai vis didėja, o pieno baltymai (baltos putos viršuje, kurios vėliau pavirsta į tokią... varškytę) ima sėsti į puodo dugną. Sviestas iš sodraus gelsvo skysčio (antra nuotrauka kvadrate) pavirs skaidriai geltonu (trečia nuotrauka). Jei sviesto baltymai prikibs prie puodo šonų, juos galite švelniai nustumti į dugną. Sviestui tapus skaidriam, jau galite perkošti dugne nusėdusius baltymus ir taip gausite valytą sviestą, tačiau tikrasis ghi sviestas turi tamsesnę spalvą ir savotišką riešutų skonį, kuris išgaunamas dar kiek pavirus dugne nusėdusius pieno baltymus. Tad jei norite kvapnumo ir sodresnės spalvos, sviestą pavirkite dar ~10 min., tačiau stebėkite, kad sviestas nevirstų <i>beurre noisette </i>(ghi spalva ir skonis yra tame tarpe tarp valyto sviesto ir beurre noisette - nei per daug šviesus, nei per tamsus) ar nesudegtų. Kai jau būsite patenkinti sviesto spalva, skystį nukoškite per kelis kartus sulenktą marlę ar sūrmaišį. Leiskite sviestui atvėsti, statykite į šaldytuvą, kad sustingtų (ypač vasarą jis paliktas ant spintelės lieka itin minkštas) ir galiausiai naudokite jį visur, kur patinka.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/292/20086167152_d6a8daf5b3_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/292/20086167152_d6a8daf5b3_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/508/19906012698_31557da8ba_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/508/19906012698_31557da8ba_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3706/19471479724_5104d7917a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm4.staticflickr.com/3706/19471479724_5104d7917a_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm1.staticflickr.com/488/19906110030_301ee74bcd_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm1.staticflickr.com/488/19906110030_301ee74bcd_o.jpg" /></a></div>
</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-84639217436259531882015-06-05T10:00:00.000+03:002015-06-05T10:17:27.550+03:00Sveika pusryčių košė su... žiediniu kopūstu<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8856/18085700689_49284b2f9d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8856/18085700689_49284b2f9d_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Vėl tas metų laikas. Ne, ne vasara (<i>nors, taip, vasara</i>) - atėjo pigių žiedinių kopūstų sezonas. <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2012/12/ziedinio-kopusto-pica.html">Pica</a>, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2012/09/kalafijoro-maltinukai.html">maltinukai</a>, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2012/11/piemeneliu-pyragas-tik-sveikiau.html">piemenėlių pyragas</a>, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2014/08/antroji-whole30-savaite.html#piure">piure</a>, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2014/08/trecioji-whole30-savaite.html#paella">paelja</a>, <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2013/07/kuskuso-salotos-su-feta.html">kuskuso salotos</a> - ir tai tik nedidelė dalis patiekalų, kuriems puikiai tiks žiedinis kopūstas ir suteiks ne tik gausybę mineralų ir vitaminų, bet ir naują skonį. O šįkart siūlau paragauti pusryčių košės be kruopų ar grūdų, tačiau su žiediniu kopūstu. Kaskart gamindama ką nors iš žiedinio kopūsto netikiu, jog ši daržovė gali įgauti tokią skonių įvairovę - tarsi baltas lapas, visiškai pasiduodantis Jūsų fantazijai. Patikėkit, ir šįkart niekas neatskirs, jog košė iš sveikų daržovių, o ne iš avižinių dribsnių. Dieną pradėkit lėkšte antioksidantų (C vitamino, beta karoteno, rutino), širdies veiklą gerinančio sulforafano ir B vitaminų, kuriais gali pasigirti žiedinis kopūstas, ir tuo pačiu mėgaukitės jaukumo jausmą sukeliančiu patiekalu. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Sveika pusryčių košė su... žiediniu kopūstu</b></div>
<div style="text-align: justify;">
1 vidutinio dydžio žiedinis kopūstas (~400 g)</div>
<div style="text-align: justify;">
200 ml kokoso pieno</div>
<div style="text-align: justify;">
120 ml vandens</div>
<div style="text-align: justify;">
1/2 arb. š. cinamono</div>
<div style="text-align: justify;">
1 arb. š. vanilės ekstrakto (ar 1/2 arb. š. vanilės miltelių)</div>
<div style="text-align: justify;">
1 nedidelis bananas</div>
<div style="text-align: justify;">
40 g linų sėmenų</div>
<div style="text-align: justify;">
žiupsnelis jūros druskos</div>
<div style="text-align: justify;">
2 dideli kiaušiniai</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8798/18084099308_8ebed1abf4_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8798/18084099308_8ebed1abf4_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Žiedinio kopūsto žalius lapelius nulupkite, kopūstą suskirstykite žiedinėliais ir sumeskite į virtuvinį kombainą bei susmulkinkite iki "ryžių" konsistencijos (nedidelių grūdelių). Puode sumaišykite kokoso pieną (prieš atidarydami skardinę nepamirškite pieno gerai suplakti), vandenį ir žiedinio kopūsto "ryžius", suberkite cinamoną ir dar kartą išmaišykite. Net jei atrodys, kad košei trūksta vandens, papildomai jo jokiu būdu nepilkite - žiedinis kopūstas turi pakankamai drėgmės, kuri verdant išsiskirs. Puodą statykite ant viryklės ir užvirkite (kol ims burbuliuoti) bei pavirkite 12-15 min. Tuo tarpu sutrinkite bananą iki košytės ir kavamale sumalkite linų sėmenis (galite naudoti ir jau maltus, tačiau kadangi linų sėmenyse esančios polinesočiųjų riebalų rūgštys gana greitai oksiduojasi, rekomenduočiau geriau šviežiai susimalti patiems). Į išvirusį žiedinį kopūstą supilkite trintą bananą ir maltus sėmenis, įberkite žiupsnelį druskos, kiek sumažinkite ugnį ir dar pavirkite kelias minutes, vis pamaišydami (atsargiai, kad košė nepradėtų kibti prie dugno). Dubenėlyje išplakite du kiaušinius (tik kad susimaišytų trynis ir baltymas), sutirštėjusią košę nukelkite nuo viryklės ir iškart į karštą košę maišydami lėta srovėle pilkite kiaušinių plakinį. Įmaišę visą kiaušinių masę, statykite puodą ant viryklės ir greitai maišydami dar pavirkite 30 sekundžių. Nukelkite nuo viryklės, padalinkite į dubenėlius, papuoškite banano riekelėmis, uogomis, sėklomis, skaldytomis kakavos pupelėmis, šaukštu mėgstamo riešutų sviesto ar kokoso sviesto ir tiekite.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8878/18268117332_b6227f0b1f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8878/18268117332_b6227f0b1f_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7729/18085706759_377ffc5de2_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7729/18085706759_377ffc5de2_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-24652376359487325262015-04-14T23:47:00.000+03:002015-06-02T09:02:49.469+03:00Paryžiaus maratono savaitgalis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8728/16959351538_5b2a2f881c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8728/16959351538_5b2a2f881c_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Trys naktys, trys rytai ir trys vakarai Paryžiuje, nueiti 54 km, Paris breakfast run 5 km bėgimas, begalinis džiaugsmas pasitikus draugę, kirtusią Paryžiaus maratono finišo liniją ir šūksniai ją pamačius trasoje, dvi pamestos Lietuvos vėliavėlės, vienas panikos priepuolis, jog mirsiu, taip pati ir nenubėgusi maratono (<i>dėl panikos kaltinkit 15 min. trukusį nusileidimą Vilniaus oro uoste per lietų ir debesis lengvučiu AirLituanica Embraer E170</i>), septyni puodeliai kavos, vienas <i>macaron</i>, kalnai naujos informacijos apie bėgimą ir atgimusi motyvacija pačiai kirsti maratono finišą - toks buvo praėjęs savaitgalis. Bet pradėkim nuo pradžių. </div>
<div style="text-align: justify;">
O nuo pradžių reiškia, kad beveik nuo Ievos ir Adomo: internetas yra neįtikėtinas išradimas. Prieš trejus metus pradėjau skaityti merginos, vardu Indrė, tinklaraštį <a href="http://keistaipaprasta.blogspot.com/">Keistai Paprasta</a>; beveik tuo pačiu metu ji pradėjo skaityti manąjį. Kai komentaruose po įrašais ėmė trūkti vietos, persikėlėm bendrauti į Skype ir Facebook. Turbūt net pačios nepastebėjom, kaip tapom geriausiom draugėm. Indrė - užsispyrusi ir sugebanti nugalėti visus sunkumus, nebijanti naujų iššūkių, geranoriška ir lengvai pamišusi dėl sporto. Pvz., praėjusią vasarą ji dalyvavo <a href="http://keistaipaprasta.blogspot.com/2014/09/goretex-transalpine-2014-atostogos.html">Transalpine ultrabėgime</a> (<a href="http://keistaipaprasta.blogspot.com/2015/03/goretex-transalpine-atostogos-tesinys.html">antroji dalis pasakojimo apie jos nuotykius čia</a>) - 293 km per 8 dienas Alpėse (<i>juk sakiau, kad pamišusi</i>). Susitikti mums tenka tikrai retai, nes ji gyvena karalystėje už jūrų marių (<i>literally!</i>), tad jai užsiregistravus į Paryžiaus maratoną, nedvejodama nusipirkau lėktuvo bilietus į Paryžių tam pačiam savaitgaliui. Ir nuoširdžiai pasakysiu, <strike>jei</strike> kai aš bėgsiu savo pirmąjį maratoną, noriu, kad mano geriausia draugė būtų kartu. Sutinku su Indre, kad maratonas yra šventė, tad kirtus tą išsvajotą finišo liniją norisi su kuo nors pasidalinti džiaugsmu, o be to, bėgti kiek lengviau, kai žinai, kad tavęs prie finišo kažkas laukia. Na, o finišavus, draugas palaikys už rankos, nutemps į palapinę masažo, prigriebs vandens, apelsinų, cukraus, pasirūpins, jog tinkamai <i>recover'</i>intum. Tad jei svarstot bėgti maratoną (ar trumpesnį atstumą), griebkit savo geriausius draugus, antras puses, šeimos narius ir <i>just do it! </i></div>
<div style="text-align: justify;">
<i><br /></i></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8777/16526961023_efa89f350c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8777/16526961023_efa89f350c_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Penktadienį man pasiekus Paryžiaus Charle de Gaulle - Etoile metro stotį (dar žinomą kaip <i>"nu ta, kur prie Triumfo arkos"</i>), Indrė jau manęs laukė su dviem avietiniais Ladurée <i>macarons. </i>Įsikūrusios savo prabangiuose, palėpėje įrengtuose apartamentuose, kurių tualeto durys užsidarydavo tik smarkiai į jas spyrus (<i>per savaitgalį tapom Jackie Chan'o pasekėjomis</i>)<i>, </i>o išeiti galėdavome tik perkėlusios improvizuotą stalą-kėdę (<i>užtat maratono starto ir finišo linijos buvo vos už 10 min. nuo mūsų</i>), patraukėme į Paryžiaus maratono expo Porte de Versailles, šiemet pavadintą Le Salon du Running.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8814/16959601830_d22d4ae138_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8814/16959601830_d22d4ae138_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Už šių durų gyvenom! (<i>ir dar kokių penkių kitų, esančių už jų</i>) // Vaizdas pro apartamentų langą </td></tr>
</tbody></table>
Tik pakilus iš metro vedančiais laiptais, galėjai lengvai atskirti savaitgalį maratoną bėgsiančiuosius nuo šiaip žioplinėjančių (pvz., <i>moi</i>) - visi maratonininkai turėjo žalius Paris marathon maišelius su dalyvio paketu. Indrei gavus savąją maratonininkės žymę (<i>na, žaliąjį maišelį</i>) bei bėgikės numerį su bib'u (<i>t. y. laiko fiksavimo mikroschemą - baisiai ilga frazė</i>), pasukom atsiimti Paris breakfast run bėgimo marškinėlių.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7585/16959354448_0b0cb4dfc9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7585/16959354448_0b0cb4dfc9_o.jpg" /></a></div>
Paryžiaus maratono organizatoriai jau keli metai dieną prieš maratoną, t. y. šeštadienį, rengia Paryžiaus pusryčių bėgimą - 5 km bėgimą Paryžiaus gatvėmis, kurio laikas nėra fiksuojamas. Tai tiesiog bėgimas <i>for fun</i> su minia žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių, kurį pabaigus prie finišo laukia pusryčiai - kava, arbata, <i>croissants</i>, <i>pain au chocolat</i>, bananai (berods ir obuoliai, nors nesu tikra). Vietoj bėgimams įprasto numerio dalyvio bilietu tampa ryškūs marškinėliai (nors pirmuosiuose bėgimuose dalyviai rengdavosi taip, kad pristatytų savo šalį, iš kurios yra atvykę), o bėgikų įvairovę galima įvertinti iš organizatorių taip pat parūpinamų vėliavėlių gausybės. Pasiėmusios savo marškinėlius ir gavusios Lietuvos vėliavėles (kažkodėl baisiai apsidžiaugėm pamačiusios, jog tarp visų vėliavėles saugančių dėžučių stovi ir dėžutė su Lietuvos vėliava... nors Lietuvos vėliavėlės ir buvo sukrautos į Latvijos dėžutę) bei man pademonstravus savo puikius prancūzų kalbos gebėjimus (išties keista, kad berniukas expo man netrenkė, kai aš septyniolika kartų jam kartojau "<i>Lituanie</i>", kol jis ieškojo reikiamos vėliavėlės), apžiūrėjom mugę. O ten matėm patį Scott Jurek! (<i>ir, aišku, iš apartamentų pamiršau pasiimti jo <a href="https://www.goodreads.com/book/show/15775416-eat-and-run">Eat&Run</a>, kurią atsivežiau specialiai, kad gaučiau autografą...</i>).<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7612/16524688264_551ed43ca5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7612/16524688264_551ed43ca5_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paryžiaus maratono trasa (prie kurios vyko pagrindinės fotosesijos ir selfiesesijos)</td></tr>
</tbody></table>
Kadangi po expo turėjom laiko, nusprendėm dar pasivaikščioti po Paryžių: Liuksemburgo parke, palei Seną ir Champs-Élysées. Ne pats protingiausias žingsnis, žinant, kad Indrės sekmadienį laukė 42,195 km bėgimas. Bet jei buvo įdomu, kaip susidarė tie per tris dienas nueiti 54 km, tai dabar žinot - mes vaikščiojom.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVsOQfnYElgy1oj7L7ViavYB_Ja46j9hp-_P-nDoINvxpFNzneB8JB5GPkOOWF-fjEgysuyQMOjhocTosPVOkZfG498Vsn5BjFCx2dSpyW_ZcpvY9m8xuhCA2keMIOU3JYFePl3am7vgKU/s1600/jawbone.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVsOQfnYElgy1oj7L7ViavYB_Ja46j9hp-_P-nDoINvxpFNzneB8JB5GPkOOWF-fjEgysuyQMOjhocTosPVOkZfG498Vsn5BjFCx2dSpyW_ZcpvY9m8xuhCA2keMIOU3JYFePl3am7vgKU/s1600/jawbone.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Jawbone aktyvumo matuoklis mane informavo, kad per savaitgalį nuėjom maratoną. O Indrė dar vieną nubėgo.</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7610/17145525582_640ae1cd29_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7610/17145525582_640ae1cd29_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Jardin du Luxembourg (Liuksemburgo parkas)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8800/17145539072_09161d5920_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8800/17145539072_09161d5920_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8812/16524691334_2f7d3b686e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8812/16524691334_2f7d3b686e_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8744/16959588850_93a86f6970_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8744/16959588850_93a86f6970_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8817/17147127995_1a874a16ab_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8817/17147127995_1a874a16ab_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Stalo improvizacija ir mūsų vakarienė penktadienį</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7630/16960917599_7e57b38fee_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7630/16960917599_7e57b38fee_o.jpg" /></a></div>
Šeštadienio rytą atsikėlėm į Paris breakfast run. Ok, <i>po teisybei</i>, aš sėdėjau su pižama lovoj iki paskutinės minutės ir protestavau prieš ėjimą kur nors. Juolab bėgioti. Saulėtą penktadienį pakeitė gana šaltas ir lietingas šeštadienis. Jei ne Indrė, tikrai nebūčiau kur nors ėjus. Jei ne jos "tau reikia spyrio, renkis ir einam", būčiau likus namie. Ir labai pasigailėjusi. Nes buvo išties <i>fun</i>. Jau išėjus pro namų duris Avenue de Wagram pamatėm link Triumfo arkos traukiančius žydrais marškinėliais apsirengusius žmones. Kuo arčiau arkos, tuo jų buvo daugiau. Nerealus jausmas būti tokioje minioje. 5 km bėgimo startas buvo nuo maratono finišo linijos (o trasa ėjo į priešingą pusę nei maratono) Avenue de Foch (beje, juokingiausias užrašas ant marškinėlių, kurį mačiau maratone, buvo "<i>Where the Foch is the finish line?</i>").<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8724/17147129535_9e7d1e5588_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8724/17147129535_9e7d1e5588_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paris breakfast run dalyviai ir tolumoje matoma žalia maratono finišo linija</td></tr>
</tbody></table>
Paryžiaus pusryčių bėgimas žymus tuo, kad trasa eina pro pat Eifelio bokštą ir baigiasi Marso laukuose, tad įveikę pusę distancijos didžioji dalis bėgikų ima stoviniuoti kas kelias minutes, nes juk... Eifelis! O mes tikrai ne kitokios.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8703/16960929939_7118c65e5c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8703/16960929939_7118c65e5c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7609/16524694794_3d9b7118c9_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7609/16524694794_3d9b7118c9_o.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7592/16959357588_989e1f8ab8_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7592/16959357588_989e1f8ab8_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paris breakfast run finišas ir mano pusryčiai (ne, vėliavos nevalgiau)</td></tr>
</tbody></table>
Pabaigusios distanciją ir nutvėrusios po bananą, visai netikėtai sutikom dar vieną lietuvį bėgiką (nors visą kelią pareigingai dairėmės kitų lietuvių, sugebėjom jį pražiopsoti). Lietuvius susitikti svetur visada yra smagu, o čia dar pasitaikė be galo įdomus ir draugiškas žmogus (ir taip galvoju ne aš viena - Pingvino kojos tinklaraštininkai taip pat mano, jog <a href="https://pingvinokojos.wordpress.com/2015/04/10/situacija-lt-begimo-blogu-padangeje/">pats laikas būtų jam pradėti blogą</a>. Na, arba bėgimo seminarus tai tikrai. Beje, pastarojoje nurodoje išvardinta nemažai lietuvių bėgikų blogų, kurių pusė man buvo naujiena, tad žvilgtelkit, jei įdomu).<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7696/17147130895_9be978e928_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7696/17147130895_9be978e928_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pusryčiai (ar kas iš jų liko) prie finišo</td></tr>
</tbody></table>
Pokalbį apie bėgimą (<i>ir, o.die.ve, koks naujos informacijos srautas</i>) pratęsėm prie kavos puodelio, o tada su Indre pažaidėm žvaigždžių karus Decathlon parduotuvėje ir pabandėm išsirinkti povandeninius bėgimo buff'us. Galiausiai maisto (<i>nes buvom girdėjusios, kad maratono bėgikams lyg ir reiktų valgyti</i>) užsukom į Rue Poncelet turgelį, kur <i>papigiam</i> už 3 eurus gavom saldžią bulvę (<i>ir, suprantama, labai tingėjom ją lupti bei virti, tad ir nedarėm nieko</i>). Labai turininga pirma dienos pusė. Pailsėjusios (<i>nuo dar vieno 5 km pasivaikčiojimo dieną</i>) ir palaukusios, kol pasibaigs lietus, išėjom iki parko. Parko, kuris jau valandą buvo užrakintas. Ta proga dar kartą pasivaikščiojom po vakarinį Paryžių (<i>kur, pasirodo, yra visai įprasta, jog uniformuoti kariškiai tiesiog gatvėje stovi ginkluoti automatais</i>).<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7596/16960920629_d45e1a6a77_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7596/16960920629_d45e1a6a77_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Rue Poncelet turgaus jūros gėrybių prekystalis</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8733/17145543532_a6fd143ca7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8733/17145543532_a6fd143ca7_o.jpg" /></a></div>
Sekmadienis išaušo saulėtas, o danguje nebuvo beveik jokio debesėlio. Mano maratonininkė draugė anksti pabudo, susiruošė ir galiausiai pusę dešimtos ryto iškeliavom link starto linijos.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7667/17146497391_6bd522f83e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7667/17146497391_6bd522f83e_o.jpg" /></a></div>
<br />
Palydėjusi Indrę iki jos grupės rausvojo gardelio ir palaukusi, kol 4h30 grupė startuos, pasirinkau vietą, į kurią planavau vykti stebėti maratono bėgikų (o tiksliau, palaikyti savo draugės). Tačiau masiniai renginiai yra blogi tuo, kad jie masiniai. Ir tos masės irgi nori važiuoti metro. Vieną linijos metro traukinį praleidusi, kito durimis gavusi per šoną (nes prancūzai tingi pasitraukti atgal), po to tiesiog pradėjau grūstis į vidų (aišku, neišvengiamai sulaukiau piktų žvilgsnių, bet oh well, <i>je no parle pas francais</i>). Pavėlavusi sutikti Indrę ties 10 km (aha, valandą važiavau metro), atsistojau 19-ame maratono trasos kilometre.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7683/16959605930_a1af9b84d5_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7683/16959605930_a1af9b84d5_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Žiūrovai 19-ame kilometre ir bėgikai</td></tr>
</tbody></table>
Minia šioje vietoje buvo tikrai draugiška (priešingai visų tvirtinimams, kad prancūzai bėgikų beveik nepalaiko), skatindami bėgikus, žmonės klykavo <i>allez!</i> (<i>liet. pirmyn,</i> <i>nors kai aš tokia puiki prancūzų kalbos žinovė, tai jie galėjo ir Prancūzijos himną giedoti, vis tiek nebūčiau atskyrusi</i>). Stovėjau, mojavau savo Lietuvos vėliavyte ir laukiau Indrės. Visai netikėtai vienu momentu prie manęs pribėgo (tiksliau būtų sakyti, kad prabėgo) lietuvė bėgikė, linksmai šaukdama "Lietuva, Lietuva, Lietuva". Visai nesitikėjau jos ten pamatyti, todėl pasimečiau ir nespėjau nieko doro sugalvoti, ką jai šūktelėti (<i>aha, vietoj to klyktelėjau iš nuostabos. Puiku, Vita, puiku</i>), tačiau neabejoju, jog ji tvirtai finišavo. Beveik tuoj pat pamačiau ir Indrę, bėgančią kairiąja puse. Paklykavau, drąsindama ją, ir galiausiai patraukiau link kitos maratono vietos. Tiesa, dar prieš tai vienas vyriškis sustabdė mane pasiteirauti, kokios valstybės vėliavėlę laikau. Pirmąkart mano pasakytą <i>Lithuania </i>jis išgirdo kaip <i>Ukraine</i>, bet galiausiai palinksėjo galvą, jog <i>ah, Lithuania</i>. Labai viliuosi, kad man nuėjus, jis neliko galvoti <i>oh, so that was Finland's flag</i> (liet. <i>a, tai čia buvo Suomijos vėliava</i>).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7714/16939730217_9c985409fb_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7714/16939730217_9c985409fb_o.jpg" /></a></div>
Metro su dviem persėdimais (nes pražiopsojau, jog galima ir su vienu nuvažiuoti) nukeliavau iki maratono 30 km žymės (prie Passy metro stoties). Aišku, prieš tai dar maloniai pabendravau su kontroliere (<i>ne, tikrai maloniai. Ir lietuviškai, nes jos vis tiek angliškai nemoka. Iš mano keturių paduotų metro bilietėlių ji atsirinko tą, kurį buvau pasižymėjusi būtent tai kelionei, ir prancūziškai paaiškino, jog čia tas, kurio reikia. Gerai, kad aš viską supratau</i>). Prie 30 km laukdama Indrės, pergyvenau, jog būsiu per vėlai čia atsigavusi. Paris maratono mobilioji programėlė neveikė kaip priklauso (apie nubėgtus 5 km, 10 km, 15 km etc. pranešdavo tik po valandos nuo tikrojo kirtimo), o sms iš organizatorių su Indrės buvimo vieta gavau tik praėjus kelioms valandoms po finišo, tad buvau beveik bepasiduodanti, kai pamačiau draugę, kertančią 30 km liniją. Pabėgėjau kiek į trasą, kol pasivijau Indrę, bakstelėjau į ranką ir paleidau. Ką gi, toliau - link finišo.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7608/16960935619_0fea8028ae_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm8.staticflickr.com/7608/16960935619_0fea8028ae_o.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Maratonininkai finišo zonoje (na, jau už finišo)</td></tr>
</tbody></table>
Prie finišo kartu su vakar sutiktu lietuviu (kuris, aišku, jau buvo finišavęs) sulaukėm Indrės. Apie jos pačios įspūdžius bėgant 42 km Paryžiaus gatvėmis galite perskaityti jos <a href="http://keistaipaprasta.blogspot.com/2015/04/paryziaus-maratonas-2015.html">tinklaraštyje</a>.<br />
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7707/16526953063_d527e0ed79_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7707/16526953063_d527e0ed79_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Finišo zona (atkreipkit dėmesį į apelsino luobeles ir Vittel buteliukus abipus gatvės)</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8803/17145534462_f9864257ca_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8803/17145534462_f9864257ca_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">O štai ir jis, Paryžiaus maratono 2015 medalis</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8730/16524699184_7a5996cc2d_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8730/16524699184_7a5996cc2d_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>No big deal</i>, tiesiog pelikanas su maratoną įveikusiojo marškinėliais ir medaliu rankoje. Paryžiaus maratone nėra jokios diskriminacijos - bėgti gali net ir pelikanai.</td></tr>
</tbody></table>
Po Indrės masažo (ir eilės prie jų) su Indre ir nauju draugu lietuviu (o, <i>deja, pelikanas turėjo kitų planų</i>) patraukėm namo (į savo kišeninį butuką), atkimšom šampaną ir pasidžiaugėm pasiekimais. Juk 42,195 km!!! Beje, jei galvojat, kad maratonininkai po maratono ilsisi ir, pavyzdžiui, nesugalvoja į šeštą aukštą lipti laiptais vietoj lifto, o į Monmartrą rinktis laiptus vietoj funikulieriaus, tai aš jus nuvilsiu. Nes jie išprotėję ir taip daro. Nepatikėsit, bet aš paslapčia irgi norėčiau būti tokia išprotėjusi kaip jie. Nes juk... neturim ko prarasti!<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm9.staticflickr.com/8684/17145548342_c592db6839_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm9.staticflickr.com/8684/17145548342_c592db6839_o.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Sacre Coeur bazilika ant Monmartro kalno</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7721/17147137235_1afe38ceb7_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7721/17147137235_1afe38ceb7_o.jpg" /></a></div>
<br />
Pabaigai (nes ir taip šis įrašas apie nežinia ką šiame, šiaip jau receptų, tinklaraštyje užsitęsė) paveiksliukas, kaip atrodo tikro bėgiko/maratoninko spintelė.<br />
<br />
P. S. atsiprašau dėl visų angliškų žodžių įraše, bet taip jau nutinka, kai savaitgalį praleidi Paryžiuje su Londone gyvenančia drauge :)</div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-16861281910381782242015-03-29T18:26:00.000+03:002015-03-29T18:26:30.166+03:00Malta<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg8POcwcp6VzmpAxV_mkbOej6qC3lQ1OKv-9n8o-SE0zEmGUc-a3K5XzYV8z15Ysm-BV41LtDWZek10LeqJV3bkHrL9ZfZnH0fKfYGpBOSXIZZB8oQMXV53t0jQOfvibbZIijCxGzGR9moe/s1600/Malta_cover.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg8POcwcp6VzmpAxV_mkbOej6qC3lQ1OKv-9n8o-SE0zEmGUc-a3K5XzYV8z15Ysm-BV41LtDWZek10LeqJV3bkHrL9ZfZnH0fKfYGpBOSXIZZB8oQMXV53t0jQOfvibbZIijCxGzGR9moe/s1600/Malta_cover.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Jeigu Europoje vyktų valstybės, geriausiai tinkančios aplankyti per 7 dienų atostogas, rinkimai, juos neabejotinai laimėtų Malta. Nedidelė Maltos sala turi viską, ko galėtumėte norėti iš atostogų vietos: paplūdimius, kalvas, senus miestus, antikines vietoves, nardymui tinkantį dugną ir grotas, skanų maistą ir draugiškus gyventojus. Nepaisant to, ar norite ilsėtis aktyviai, ar kiauras dienas tįsoti paplūdimyje, ši sala visa tai gali pasiūlyti. O geriausia, kad viskas taip kompaktiškai išsidėstę, kad nereiks laiko švaistyti ilgoms kelionėms tvankiame automobilyje (na, ar kondicionieriumi apsirūpinusiame Maltos autobuse). </div>
<div style="text-align: justify;">
Iš tiesų Maltoje buvau prieš metus, Maltai švenčiant stojimo į Europos Sąjungą dešimtmetį. Metus laiko bandžiau nuspręsti, rašyti įrašą į tinklaraštį ar ne (<i>žmonės kalba, kad teisininkai turi sutrikusių prioritetų sindromą ir niekad nesugeba greitai apsispręsti</i>), bet praėjusių metų atostogos buvo puikios, tad dalinuosi įspūdžiais ir vaizdais iš jų. Galbūt tarp jų rasite naudingos informacijos ar įkvėpimo savo atostogoms, o gal prisiminsite, kur jau patys lankėtės (<i>ir kur, neabejoju, norite sugrįžti dar ne kartą</i>). </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div style="text-align: justify;">
</div>
<a name='more'></a><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4Kb8W14bSOj1MlQfDOl-Z85zLLjGKGFsAqq6WJmDPipA6_2HrI3XhyqgWeU9WNR3y2miAy4aJk2qaJVX7XRauTZFXc9ATbsTFUl9C4pOm0vL5Jxygsr-3ZtKNhlpozZ1csHuF-AVHZRgS/s1600/Malta2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4Kb8W14bSOj1MlQfDOl-Z85zLLjGKGFsAqq6WJmDPipA6_2HrI3XhyqgWeU9WNR3y2miAy4aJk2qaJVX7XRauTZFXc9ATbsTFUl9C4pOm0vL5Jxygsr-3ZtKNhlpozZ1csHuF-AVHZRgS/s1600/Malta2.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<div id="rodykle">
</div>
Kadangi įrašas gana ilgas, paspaudę žemiau surašytas nuorodas, peršoksite į dominančią įrašo vietą. </div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#mellieha">Mellieha</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#valletta">Valletta</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#miestai">Trys Miestai</a> (Vittoriosa, Cospicua, Senglea)</div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#mdina">Mdina</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#marsaxlokk">Marsaxlokk</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#gozo">Gozo sala</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#attard">Attard</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#mosta">Mosta</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#sventyklos">Šventyklos</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#maistas">Maltos maistas ir gėrimai</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#festos">Festos ir fejerverkai</a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div id="mellieha">
</div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;"><b>MELLIEHA</b></span></div>
<div style="text-align: justify;">
Pradedu pasakoti apie Maltą nuo Mellieha miestelio ne dėl to, kad jis svarbiausias, o dėl to, kad būtent ten buvome apsistoję, ten prasidėdavo visi mūsų rytai ir baigdavosi vakarai. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgs4j6YYtElkpHNPV7AFkdnnncNN3Nh01Y-HSS-NOrsxTJSQ4bvsJZmpotmilBJlFiNnFFYnqLBGUR4vVqE_DDvTvyoBKYkaYJJ6UHtrc_5BR0WvUNjOWXLzlpZ2_Y2vaqSQsKkxAA03cO_/s1600/salos.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgs4j6YYtElkpHNPV7AFkdnnncNN3Nh01Y-HSS-NOrsxTJSQ4bvsJZmpotmilBJlFiNnFFYnqLBGUR4vVqE_DDvTvyoBKYkaYJJ6UHtrc_5BR0WvUNjOWXLzlpZ2_Y2vaqSQsKkxAA03cO_/s1600/salos.jpg" /></a>Maltos valstybę sudaro trys gyvenamos salos: Maltos sala, Comino sala (kurioje gyvena vos vienas ar du žmonės) ir Gozo sala, bei trys negyvenamos salos: Filfla, kuri Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kaip bombonešių lėktuvų treniruočių vieta, Cominotto ir Šv. Pauliaus sala. Visos trys gyvenamos salos yra netoliese viena kitos, į Gozo ir atgal kasdien plaukia keli keltai, į Comino salą keltas plaukia kiek rečiau, ypač ne turistinio sezono metu. Mellieha yra paskutinė didelė gyvenvietė, kurią tenka pravažiuoti tiems, kurie keliauja link Cirkewwa keltų prieplaukos ir ketina keltis į Gozo. Už tai iš ant kalvos įsikūrusios Mellieha atsiveria puikus vaizdas į abi mažąsias salas. Mellieha pasirinkome atsitiktinai, airbnb radę jaukius apartamentus su gražiu vaizdu. Apartamentų pasirinkimas tikrai pasiteisino, tad jei ieškosite, kur apsistoti didesnei žmonių grupelei (iki 8 žmonių), tikrai <a href="https://www.airbnb.com/rooms/4380617?s=4">rekomenduoju šiuos</a>: 4 miegamieji, 2,5 vonios, apartamentuose daug vietos (nes jie ~42 metrų ilgio). Tiesa, mes nuomojomės juos iš kito savininko (panašu, kad dabar jis pasikeitęs), bei apartamentuose nėra oro kondicionieriaus, tad vasarą jie tikriausiai netiks. </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3895/14334110110_7bafc5884e_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3895/14334110110_7bafc5884e_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdas iš apartamentų balkono į Mellieha įlanką. Tolumoje ant kalno matosi Raudonasis bokštas.</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3873/14542331614_c1b7bb1d92_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3873/14542331614_c1b7bb1d92_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Mellieha miestas ir Mellieha bažnyčia nuo Mellieha įlankos paplūdimio (Ghadira paplūdimio).</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Pagrindinė Mellieha traukos vieta - Mellieha Mergelės bažnyčia (<i>Il-Madonna tal-Mellieha</i>), kurią 1990 m. palaimino Popiežius Jonas Paulius II ir kuri matoma iš visų miestelio vietų. Šalia bažnyčios taip pat rasite II pasaulinio karo bunkerius, kuriuose gyventojai slėpdavosi nuo krentančių bombų. Tokių bunkerių Maltoje yra nemažai, kadangi nedidelė sala sunkiai kentėjo nuo bombardavimų, tad ir taip nedidelė salos populiacija ėmėsi veiksmų apsisaugoti. Tiesa, jei nuspręsite aplankyti tik vienus bunkerius Maltoje, rinkitės Birgu (Vittoriosa) apsauginėse sienose įsikūrusį Malta At War muziejų. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVZURKTyLT0PT3zFDTWioc2liNlgPMIfHRjYonPz1XYnI7jfTN23mGZQ-6UImYBcyyl9l7gjJOzz0xrVz5Va9Hwloqyl7augqVyAGfEZ3aPfX4zcEEbtIAqmsXCsAbNxqgFDuhQCyO3Tf3/s1600/IMG_0545.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVZURKTyLT0PT3zFDTWioc2liNlgPMIfHRjYonPz1XYnI7jfTN23mGZQ-6UImYBcyyl9l7gjJOzz0xrVz5Va9Hwloqyl7augqVyAGfEZ3aPfX4zcEEbtIAqmsXCsAbNxqgFDuhQCyO3Tf3/s1600/IMG_0545.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj8VE30Z_2fVLVb-2-DR1nfjpAxzkqn4N_gwpZif4OzNNSOWWKMa_JHQBSo5wToce_ESgsavGNDwLOwTa0OJ9w-J1gvn1Eame5Gv_gtqcG0P3dr7t1Dhgt3Gz-2HYk15lAG29jcIYkhNoYY/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj8VE30Z_2fVLVb-2-DR1nfjpAxzkqn4N_gwpZif4OzNNSOWWKMa_JHQBSo5wToce_ESgsavGNDwLOwTa0OJ9w-J1gvn1Eame5Gv_gtqcG0P3dr7t1Dhgt3Gz-2HYk15lAG29jcIYkhNoYY/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiTOzrMAQqoNy83auxBduDIn1-Ym1gYNVYW7R8-vtSfxjw1O4wwcKuolzvkf_8OTLYwW4k2ev98mHVQoVSXXU0CLG8zacJyxW3X5eVG9PS1fuUFn7tYXNt-fF_vwuYnuLvUB-KHpnQ7Gy1W/s1600/IMG_1710.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiTOzrMAQqoNy83auxBduDIn1-Ym1gYNVYW7R8-vtSfxjw1O4wwcKuolzvkf_8OTLYwW4k2ev98mHVQoVSXXU0CLG8zacJyxW3X5eVG9PS1fuUFn7tYXNt-fF_vwuYnuLvUB-KHpnQ7Gy1W/s1600/IMG_1710.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhNA16_aoDAUVdAT63XnEtZvGDHoKhRoRYURVXWMb8ouUhRD6L7PHygVHQgkINDU5bjh6c-VQuUR-HxBz0LnavYHTGyS9eUGdca4xDQ_eRs5sMett-IwFvqYiz4YbbDRAdV8gYbV9bzJ4XA/s1600/5l.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhNA16_aoDAUVdAT63XnEtZvGDHoKhRoRYURVXWMb8ouUhRD6L7PHygVHQgkINDU5bjh6c-VQuUR-HxBz0LnavYHTGyS9eUGdca4xDQ_eRs5sMett-IwFvqYiz4YbbDRAdV8gYbV9bzJ4XA/s1600/5l.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJ09ko6Cv60AvAPAoydD6iMeIJp83gPK9hiF9Qf86IOYLWJIsxzMgY0EVgvocfNeF45J_kEp8GFr2XaYtZ3E6jMcl3XwdNXUvxYlbmb9-E61RLxjWb7nWD5YWVzaF0aXTaW-ZAHA3OtEIo/s1600/IMG_1699.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJ09ko6Cv60AvAPAoydD6iMeIJp83gPK9hiF9Qf86IOYLWJIsxzMgY0EVgvocfNeF45J_kEp8GFr2XaYtZ3E6jMcl3XwdNXUvxYlbmb9-E61RLxjWb7nWD5YWVzaF0aXTaW-ZAHA3OtEIo/s1600/IMG_1699.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhLtoGt8Ch-phTUbX2HMILm67_GCy8Zicf9BU9N3Av2GBFJnHSklKATXQ-w6hdS1yLTTNM70gIvPf-kqaxUVT2pRkX1HTZbAy5dlp3pEOgJftStv29-giYd0sps_fKJqgWaozV1EnPqcawL/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhLtoGt8Ch-phTUbX2HMILm67_GCy8Zicf9BU9N3Av2GBFJnHSklKATXQ-w6hdS1yLTTNM70gIvPf-kqaxUVT2pRkX1HTZbAy5dlp3pEOgJftStv29-giYd0sps_fKJqgWaozV1EnPqcawL/s1600/4.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQGCxztld7XULkS2q7S81gLaY4wp5NUgLS7yTPsKuj3O0i7ST4L2fB9MzbLoMvvSUkdlzJdNZBD8D9vhOF_ScTsniMCPmKsZx9C_tSgO3PnvdKNBY03VtCYLgxjqkkaTTkQiL88a4tNk2w/s1600/IMG_1362.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQGCxztld7XULkS2q7S81gLaY4wp5NUgLS7yTPsKuj3O0i7ST4L2fB9MzbLoMvvSUkdlzJdNZBD8D9vhOF_ScTsniMCPmKsZx9C_tSgO3PnvdKNBY03VtCYLgxjqkkaTTkQiL88a4tNk2w/s1600/IMG_1362.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgeqM2GrpA4XFh65_wkRSDx2MJEHxo1fYe8YcuS0waH3rLyKBoOMVj6b3kz-M8iIV7ofz9hRzCwiO3nfd3vSTzjWFhMXUxECm09FCD-fWBU80ufej7r8DO6R4dR2bYvxDAf5hYQE6dOAv_Y/s1600/6.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgeqM2GrpA4XFh65_wkRSDx2MJEHxo1fYe8YcuS0waH3rLyKBoOMVj6b3kz-M8iIV7ofz9hRzCwiO3nfd3vSTzjWFhMXUxECm09FCD-fWBU80ufej7r8DO6R4dR2bYvxDAf5hYQE6dOAv_Y/s1600/6.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<span style="text-align: justify;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<span style="text-align: justify;">Mellieha apylinkėse taip pat rasite ir neįprastą kaimelį, kurį 1979 m. Paramount Pictures ir Walt Disney Productions pastatė kino filmui </span><a href="http://www.imdb.com/title/tt0081353/" style="text-align: justify;">Popeye</a><span style="text-align: justify;"> (Popajus) su Robin'u Williams. Anchor Bay (Inkaro) įlankoje pastatytas spalvingas kaimelis buvo planuojamas nugriauti filmavimams pasibaigus, bet dėl kažkokių priežasčių liko stovėti. Šiuo metu jame įsikūręs pramogų parkas (</span><i style="text-align: justify;">o pramogų parkas nebūtinai reiškia vandens parką</i><span style="text-align: justify;">), dirbantis visą savaitę ir labiausiai tinkantis mažiesiems Maltos lankytojams. Norėdami kaimelį aplankyti, turėsite kiek paėjėti nuo Mellieha pėstute (~15 min.), nes, deja, autobusas ten nevažiuoja, tačiau nuo uolos atsiveriantis vaizdas tikrai vertas šios trumpos kelionės.</span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<span style="text-align: justify;"><br /></span></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBxkCUs31Tx-YyPrefUpq68BzQW5nN8fmEo899CU7L41BVV_FdNiS-xsZYX87JgDEeMJ779bYvmTm3FHQlk16pk5KPXVndHWJVZlMAPLwFICBes_2diLTUhyjpJYG19Bju36pxh39MBmLY/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBxkCUs31Tx-YyPrefUpq68BzQW5nN8fmEo899CU7L41BVV_FdNiS-xsZYX87JgDEeMJ779bYvmTm3FHQlk16pk5KPXVndHWJVZlMAPLwFICBes_2diLTUhyjpJYG19Bju36pxh39MBmLY/s1600/2.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Keliukas link Popajaus kaimelio bei šiuo keliuku einant tolumoje matoma Mellieha bažnyčia. </td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh3ndyBkgtWz3xc3bkS260zl7piosV5WRDDjIMelfEkN9447SIvjJFlvP1AJDm3npeSF5-ni1qcCq7VjUxnd0gVRwtp-Ae8E7B2_gqLH8j4S7SQUc1DsYIookhV3t-koq5W9SGxiAQFameE/s1600/IMG_1314.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh3ndyBkgtWz3xc3bkS260zl7piosV5WRDDjIMelfEkN9447SIvjJFlvP1AJDm3npeSF5-ni1qcCq7VjUxnd0gVRwtp-Ae8E7B2_gqLH8j4S7SQUc1DsYIookhV3t-koq5W9SGxiAQFameE/s1600/IMG_1314.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Popajaus kaimelio prieplauka</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOUNv48_MLy9a3QE0bBd9kJL-6NtKJtbaIm8CmqF4LnDtnl5poJvcp8ljBLn2uquVPmoUKD5yiGsVlZEc_5YWzZ6vgtRSGcf8Q4vIjgalSnrCnlSlPgIBi8ZmFeDKptmhSszkfBK7KQgd6/s1600/7.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOUNv48_MLy9a3QE0bBd9kJL-6NtKJtbaIm8CmqF4LnDtnl5poJvcp8ljBLn2uquVPmoUKD5yiGsVlZEc_5YWzZ6vgtRSGcf8Q4vIjgalSnrCnlSlPgIBi8ZmFeDKptmhSszkfBK7KQgd6/s1600/7.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Popajaus Sweethaven'o kaimelis</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="valletta">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">VALLETTA</span></b></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Malta už savąją sostinę turi būti dėkinga Hospitaljerų šv. Jono ordino riteriams (arba kitaip - Maltos ordinui), kurie 16 a. turkų išvyti iš Rodo salos apsistojo Maltoje ir, sulaukę finansinės paramos iš krikščioniškojo pasaulio, pasistatė sau miestą. Tuo metu ordino Didysis magistras buvo de Valette, kuris pasistengė, jog jo ryšys su miestu liktų amžiams - naująją riterių sostinę pavadino Humilissima Civitas Valletta, t. y. Nuolankiausias Vallettos miestas (<i>magistro kuklumas tiesiog neišpasakytas</i>). Valletta - nedidukas miestas (tačiau kadangi apsuptas krūvos kitų - Floriana, Vittoriosa, Sliema etc., atrodo tarsi milžinas), jame gyvena vos 7 tūkst. žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais miestas, kaip valstybės sostinė, buvo bombardavimų centre, tad gyventojai išsikėlė į aplinkinius miestelius, kur "dovanų" iš dangaus sulaukti buvo mažesnė tikimybė. Vallettos gatvelės siaurutės, kylančios ir besileidžiančios nuo Sceberras kalno (ant kurio Valletta ir įsikūrusi), laiptuotos ir tiesios (mane labai labai žavi laiptuotos gatvelės, tikriausiai dėl to, kad pas mus tokių nėra). Rinkdamiesi dieną, kurią ketinate apsilankyti Vallettoje, pasitinkrinkite, kokio dydžio kruizinis laivas tądien švartuosis Vallettos krantinėje. Maltos uostas itin populiarus tarp Viduržemio jūros kruizų, tad jau ir taip siaurose ir turistų pilnose gatvelėse, atplaukus vienam ar net dviem kruiziniams laivams, susidaro nepraeinamos spūstys. O jei jau pateksite į tokius kamščius, rinkites šalutines gatveles, o ne pagrindinę Respublikos gatvę (Triq ir-Repubblika).</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3870/14334791710_c8beae68e0_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3870/14334791710_c8beae68e0_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Quarry Wharf, miesto Victoria vartai ir tolumoje matomi Vallettos uosto vartai</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipEQmkLwKjsfxeEsUuTcALOWX7rsJTMQNyPXYzUfmfUjV2yIc1Gx97FmygG5lx0pea9RK3I3os90ef_ayxwb5GoCgz2Q2oi8GMR1DTXR1Twpb9KjRAY5GFRXfB4mW71ETh8m077hdx-WCa/s1600/collage_2.2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipEQmkLwKjsfxeEsUuTcALOWX7rsJTMQNyPXYzUfmfUjV2yIc1Gx97FmygG5lx0pea9RK3I3os90ef_ayxwb5GoCgz2Q2oi8GMR1DTXR1Twpb9KjRAY5GFRXfB4mW71ETh8m077hdx-WCa/s1600/collage_2.2.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Respublikos gatvė (Triq ir-Repubblika) nuo pagrindinių miesto vartų pusės ir Pirklių gatvė (Triq il-Merkanti) iš šv. Jono Ko-Katedros</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2922/14541548663_3205a64983_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2922/14541548663_3205a64983_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vallettos krantinė (ir kruizinių laivų prieplauka)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Vallettoje svarbiausia lankytina vieta yra... pati Valletta - riterių laikų gatvelės, pastatai, įmantrios durys ir sienų papuošimai, tad būtinai pasiklaidžiokite po miestą (nebijokit, pasiklysti ten nelabai yra kur). Kita vieta, kur būtina apsilankyti - šv. Jono Ko-Katedra (vadinama ko-katedra, kadangi Mdinos katedra nuo seno buvo pagrindinė, tad jos dalinasi svarbiausios bažnyčios Maltoje vaidmeniu). Kartu su bilietu į Ko-Katedrą gausite ir audio gidą, kuris padės susipažinti ne tik su visa bažnyčia, bet ir su Maltos ir ordino istorija. Aplankykite Upper ir Lower Barrakka sodus, iš Upper Barrakka sodų nusileiskite liftu į Vallettos krantinę (Valletta Waterfront). Jei bus noro, galite apžiūrėti Antrojo pasaulinio karo bunkerius bei vadų slėptuvę, iš kurios buvo planuojamos visos karinės operacijos. Nepamirškite užsukti į Didžiojo Magistro rūmus arba bent jau apžiūrėkite ilgąją rūmų gallariją, kuri įkvėpė beveik Maltos simboliu tapusių gallarijų išplitimą po visą Maltą (gallarija - medinis uždaras balkonas su langais). </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEherOpCFnWlWELYbjs3vXpI-0f2Ay6T16dlrgOBbq-pUtQfBcyKMCTyZhmz61f8HC5k_Pwz5sTNJaJ25QlA9hX3vnNYF-5Azzy574iO8vwUX3F7QAIJu3fHDHnUNnM5Rve4RpVCvJWjGAbz/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEherOpCFnWlWELYbjs3vXpI-0f2Ay6T16dlrgOBbq-pUtQfBcyKMCTyZhmz61f8HC5k_Pwz5sTNJaJ25QlA9hX3vnNYF-5Azzy574iO8vwUX3F7QAIJu3fHDHnUNnM5Rve4RpVCvJWjGAbz/s1600/2.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Šv. Jono Ko-Katedra iš išorės ir viduje</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5584/14541447663_4013b54d20_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5584/14541447663_4013b54d20_c.jpg" width="720" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3862/14520396462_611901942f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3862/14520396462_611901942f_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Upper Barrakka Gardens</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzuSnPIKY8qkc36y2YebXgIgspNoDr_U-IUF-bFuqxd1V3aev-MSFaH_HWvNwLV03iEooFSU2URClcQDMXW1U_D7mCQy-bdeWfz1aTLtDZCUGNnMmZIcbpvoSLhFf8OcsYXhTkGbLvonal/s1600/Collage_4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzuSnPIKY8qkc36y2YebXgIgspNoDr_U-IUF-bFuqxd1V3aev-MSFaH_HWvNwLV03iEooFSU2URClcQDMXW1U_D7mCQy-bdeWfz1aTLtDZCUGNnMmZIcbpvoSLhFf8OcsYXhTkGbLvonal/s1600/Collage_4.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vaizdai iš Upper Barrakka Gardens į Vallettą ir Senglea (kitapus Didžiojo Uosto)</td></tr>
</tbody></table>
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhyf28yTuiVhuw8Eia5HdicTV8QzEYift5uXMqgSFs7o-Gbk1dlhApW78dVvwfV6spp3y1uLLtMTDzxeMcSsPNHQK0_W0iogYbB1UFTGka-tdewQ5NoPgBiasJsBw36OELIqHrUKKNZLnw1/s1600/IMG_0404.2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhyf28yTuiVhuw8Eia5HdicTV8QzEYift5uXMqgSFs7o-Gbk1dlhApW78dVvwfV6spp3y1uLLtMTDzxeMcSsPNHQK0_W0iogYbB1UFTGka-tdewQ5NoPgBiasJsBw36OELIqHrUKKNZLnw1/s1600/IMG_0404.2.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4k2Vp1qXMi2a5wYhMkhIupL_dvXtiljqx5CRk5KTDR4l8tovLonhULSFfBeeklO7J8LkyqiV3JupC6D2CL8GyuqFMLul2PmYfNO43RJIn5iybGJlcY7hMYmBzFFbELCbWOqCEPQdGSLsO/s1600/IMG_0389.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4k2Vp1qXMi2a5wYhMkhIupL_dvXtiljqx5CRk5KTDR4l8tovLonhULSFfBeeklO7J8LkyqiV3JupC6D2CL8GyuqFMLul2PmYfNO43RJIn5iybGJlcY7hMYmBzFFbELCbWOqCEPQdGSLsO/s1600/IMG_0389.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2938/14521546435_16e298f80b_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2938/14521546435_16e298f80b_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Gallarijos (maltietiški balkonai)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4Mxa0-WSR4iwiYteU7xe5_TA7-y6yY7NUBgvvvpe8K9JkNraWZPWGvFdx-c_3QqAIhjRjBaNKAmItdmXGpsQ4Jyy2Y31YF0YUJGUTRJLRulczBRnspUKnMp8xb3WDnoH2JalWqiPdElzA/s1600/Collage_3.2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4Mxa0-WSR4iwiYteU7xe5_TA7-y6yY7NUBgvvvpe8K9JkNraWZPWGvFdx-c_3QqAIhjRjBaNKAmItdmXGpsQ4Jyy2Y31YF0YUJGUTRJLRulczBRnspUKnMp8xb3WDnoH2JalWqiPdElzA/s1600/Collage_3.2.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3870/14335110847_ecf17cd756_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3870/14335110847_ecf17cd756_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vienas iš Trijų Miestų - Birgu (Vittoriosa) kitapus Didžiojo uosto (nuo Vallettos krantinės)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_HIAsu0dTsTTKTnzhSTl9oQIUfBW08kXO-DEtW49xWcChXQRdU846mp9v8tIt44zQ8AXWaEGuQ9ozMPqyDu-123qbDE3LkkTNoNujAbRSUUBoF9gacjZjgJyKOG3kf6yIW3DBdXfqXxh3/s1600/collage_6.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_HIAsu0dTsTTKTnzhSTl9oQIUfBW08kXO-DEtW49xWcChXQRdU846mp9v8tIt44zQ8AXWaEGuQ9ozMPqyDu-123qbDE3LkkTNoNujAbRSUUBoF9gacjZjgJyKOG3kf6yIW3DBdXfqXxh3/s1600/collage_6.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3845/14521614165_b0583135ff_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3845/14521614165_b0583135ff_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjueJArfEfBksKO2JYPEsthQTV3U0T1xMTExns-7OlhhgF38vnPiCeJXZDSecLn9XC1NXzrv8kBtckSQ7HxSFoxCtm6_Lf8kT5kxeFHWpl72uO546Jse_2QZDCC2ssxdUTT27eRgBA2i780/s1600/collage_5.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjueJArfEfBksKO2JYPEsthQTV3U0T1xMTExns-7OlhhgF38vnPiCeJXZDSecLn9XC1NXzrv8kBtckSQ7HxSFoxCtm6_Lf8kT5kxeFHWpl72uO546Jse_2QZDCC2ssxdUTT27eRgBA2i780/s1600/collage_5.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4-TyMScB51FndJHDbAihrjwH2st5gNF-hDthG6Al3pzNgjc7Gkn-glZHLbDYWN9FaItoGWYAtGv1Y81i4sn5TvbVwNyay9TTZqEcAhCrDhiJy9E7knlCOPJpbDwwYF3QoO-pq56rtis9e/s1600/collage_8.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4-TyMScB51FndJHDbAihrjwH2st5gNF-hDthG6Al3pzNgjc7Gkn-glZHLbDYWN9FaItoGWYAtGv1Y81i4sn5TvbVwNyay9TTZqEcAhCrDhiJy9E7knlCOPJpbDwwYF3QoO-pq56rtis9e/s1600/collage_8.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxJvpspolmR-nYeITaySZftJ8uXwF2C6mu10nJgx5RnMnQTt0OVNfkt6pJQrsNvgUJxVUnxWHYydWbh1SK23SM-rNHROy44S0EpER_CbWpmfBkaAYaHF_0kqI76LnmlMp-X3t0REXgxYYj/s1600/Collage_7.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxJvpspolmR-nYeITaySZftJ8uXwF2C6mu10nJgx5RnMnQTt0OVNfkt6pJQrsNvgUJxVUnxWHYydWbh1SK23SM-rNHROy44S0EpER_CbWpmfBkaAYaHF_0kqI76LnmlMp-X3t0REXgxYYj/s1600/Collage_7.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgW9n8oILRUqHGlOM515Ggwy0HUqQUjxnH-he4bQSmwwQWqwAgOiGXOcAceE3ZMbp9po5pP-TXqGVvRa7mIIFb6WyVn9cRiI6Kjbl8PI3FXwvNHM95Dz8Bcs3KfbxY0BoRlE1A5O1lG67f3/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgW9n8oILRUqHGlOM515Ggwy0HUqQUjxnH-he4bQSmwwQWqwAgOiGXOcAceE3ZMbp9po5pP-TXqGVvRa7mIIFb6WyVn9cRiI6Kjbl8PI3FXwvNHM95Dz8Bcs3KfbxY0BoRlE1A5O1lG67f3/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<br />
<div id="miestai">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">TRYS MIESTAI</span><span style="font-family: inherit;"> (Vittoriosa, Cospicua, Senglea)</span></b></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Stovėdami Vallettoje (Vallettos krantinėje ar Barrakka soduose) ir žvelgdami į kitą Didžiojo uosto pusę, pamatysite tris miestus - Vittoriosa, Cospicua ir Senglea, išsidėsčiusiuose dviejuose išsikišusiuose pusiasaliuose aplink Dockyard įlanką, kurie iki į Maltą atsikeliant riteriams hospitaljerams (arba kitaip, Maltos ordinui) vadinosi Birgu, Bormla ir L-Isla (ir daugelio vietinių iki šiol taip vadinami). Riteriai, išvyti iš Rodo salos, atsikėlė į Maltą ir pirmiausia 1530 m. įsikūrė mažame Birgu miestelyje, kurį bei kaimyninius Bormlą ir L-Islą apjuosė storomis gynybinėmis Santa Margerita ir Cottonera sienomis. </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3897/14520353422_771aef5e40_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3897/14520353422_771aef5e40_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Birgu (Vittoriosa) miesto St Angelo fortas</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5472/14334847838_df12ae6e5f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5472/14334847838_df12ae6e5f_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Senglea (L-Isla) ir jo Senglea Point bokštelis bei Gardjola parkas</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Kaip ir Valletta, Birgu pagrindinė atrakcija yra pats miestelis ir jo siauros gatvelės, il Collachio rajonas, kuriame atsikėlę riteriai apsigyveno, Inkvizitoriaus rūmai (vieninteliai atviri visuomenei visame pasaulyje, tačiau nuolat restauruojami, tad neverti 7 € už įėjimą), bažnyčios ir Birgu krantinė, apstatyta prabangiomis jachtomis. </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3851/14528189742_b328fbda88_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3851/14528189742_b328fbda88_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Couvre Porte - trejų vartų sistema į Birgu</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjyF0NBCkopbKVbt4El_hFGI58HZtLNMxOXlZOhnRpMJ-5k_AavPQm_jDXsO3x4SZ-NUd1s8N94uOYlDlw6G7zQioxwls9SZIJ_RcCCGlGOgBlmm5rR00ksURlTkcPjWj4msDPwF6Zrwhnq/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjyF0NBCkopbKVbt4El_hFGI58HZtLNMxOXlZOhnRpMJ-5k_AavPQm_jDXsO3x4SZ-NUd1s8N94uOYlDlw6G7zQioxwls9SZIJ_RcCCGlGOgBlmm5rR00ksURlTkcPjWj4msDPwF6Zrwhnq/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIDfpl-DpEb_eRHkcwIAExHdmCGqxer3s18akZ2dk3hScB5WrMjA6dMbUllL5w1th0gYQN_YX0WnCc8IbDEtHxqmJAwy3l6GSgCUywrpEZmPXCjDUXNDlvhp1oOgc-4525MSFv1vMCiqRn/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgIDfpl-DpEb_eRHkcwIAExHdmCGqxer3s18akZ2dk3hScB5WrMjA6dMbUllL5w1th0gYQN_YX0WnCc8IbDEtHxqmJAwy3l6GSgCUywrpEZmPXCjDUXNDlvhp1oOgc-4525MSFv1vMCiqRn/s1600/2.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHQmSNwOyId-kkGCPL07eJ9PvUwlKcUz3KaIx9McrgVfHrAWFp5VbaJpMOH1Le8X_YAVX-Zkg_3CMupdlx4Im9QG6KZcOnUD4vXQgV08FbKr34vD6y2jrdgVjb04TYPtYXGKmjJkg07eHr/s1600/3.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHQmSNwOyId-kkGCPL07eJ9PvUwlKcUz3KaIx9McrgVfHrAWFp5VbaJpMOH1Le8X_YAVX-Zkg_3CMupdlx4Im9QG6KZcOnUD4vXQgV08FbKr34vD6y2jrdgVjb04TYPtYXGKmjJkg07eHr/s1600/3.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3898/14334990078_7128814fd3_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3898/14334990078_7128814fd3_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Senglea (L-Isla)</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Apžiūrėjus Birgu, į kitapus Dockyard įlankos esančią Senglea patarčiau keltis valtele - tradicine maltietiška <i>luzzu</i> valtele, kuri visai netradiciškai varoma ne irklais, bet varikliu (bet galiu suprasti senuką, keliantį ta valtele - kas norėtų tiek irkluoti). Persikėlimas žmogui kainuos 4 € žmogui, o išlipę Senglea galėsite apžiūrėti jos įžymybes - Gardjola bokštelį ir sodus, Senglea baziliką, o po to pėstute per Bormlą keliauti atgal į Birgu. Arba sėsti į autobusą ir keliauti kur nors kitur. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBhy8SnlrvVJRYW4GPfuc0pjKBqMWCYlkgn9e8UgiREpHmw8HRfzvBzzrRI_8FyQHtvkQiLQiD_JcTylucc2fNPMhNCZd-HzzkaIulgcbE4WtFxGjHORFowwqxVZHLKZV0t_CLaBd5o7pj/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBhy8SnlrvVJRYW4GPfuc0pjKBqMWCYlkgn9e8UgiREpHmw8HRfzvBzzrRI_8FyQHtvkQiLQiD_JcTylucc2fNPMhNCZd-HzzkaIulgcbE4WtFxGjHORFowwqxVZHLKZV0t_CLaBd5o7pj/s1600/4.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5277/14525905671_fc5c02b16d_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5277/14525905671_fc5c02b16d_c.jpg" width="720" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgGeCh_YxChPWuXNegkScLBtc8Fo6c6zAay9c5KXfEWErMhkDH_DEaE6vK0-7q6fnEHOJ-TyGDWpcYGJL8cERMXrldxs6jh1SsM66ybTtqUZ8uoO-KAysJ9_e1nPRg_ROe8BMqtRZUBidto/s1600/IMG_1864.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgGeCh_YxChPWuXNegkScLBtc8Fo6c6zAay9c5KXfEWErMhkDH_DEaE6vK0-7q6fnEHOJ-TyGDWpcYGJL8cERMXrldxs6jh1SsM66ybTtqUZ8uoO-KAysJ9_e1nPRg_ROe8BMqtRZUBidto/s1600/IMG_1864.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Senglea naktį</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Dar viena vieta, kur verta užsukti lankantis Trijuose Miestuose - mano jau minėtas Malta At War muziejus, įsikūręs Birgu supančiose sienose. Čia ne tik apžiūrėsit parodas, pasakojančias apie Maltos vaidmenį ir kovą Antrajame pasauliniame kare, pažiūrėsit 1942 m. statytą 20 min. filmą, įgarsintą tuo metu dar nežinomo jūrų karininko Laurence Olivier ir pasakojantį apie Maltos vargus minėtame kare, bet ir galėsite nusileisti į bunkerius, kuriuose žmonės slėpdavosi nuo krentančių bombų. Nors, be abejo, suprantu, kad ne visiems istorija ir bunkeriai gali būti įdomūs (<i>ne, iš tiesų nesuprantu - juk be galo įdomu</i>). </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpOfUwZLP1nMm-z_b168m2giJJyB643SrTNyI3yjHEZryTjTiarBjllmF5jJw89JaJFeUrzFo5g-7Igb4AVbGnDzmIhHOc2sg1nog00-eExw9B4m2OMXImdbzUa2F_gG4y4Jq2Y6R2Wf_y/s1600/5.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpOfUwZLP1nMm-z_b168m2giJJyB643SrTNyI3yjHEZryTjTiarBjllmF5jJw89JaJFeUrzFo5g-7Igb4AVbGnDzmIhHOc2sg1nog00-eExw9B4m2OMXImdbzUa2F_gG4y4Jq2Y6R2Wf_y/s1600/5.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgalwRrUfUOCYEffVevQH-CQhfKwZTKWRA91iOdazE6p0A-m8AXp-rndNGXG2sGZ0m4z9HQg_oH9VdxWfPYhV9GEUqu4VO3mtvVrs5q5IepT2XOb3tSSf820yzPbP7eSzM1D46wOlOWqDY/s1600/6l.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgalwRrUfUOCYEffVevQH-CQhfKwZTKWRA91iOdazE6p0A-m8AXp-rndNGXG2sGZ0m4z9HQg_oH9VdxWfPYhV9GEUqu4VO3mtvVrs5q5IepT2XOb3tSSf820yzPbP7eSzM1D46wOlOWqDY/s1600/6l.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="mdina">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">MDINA</span></b></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Mdina - senoji Maltos sostinė, įsikūrusi salos centre ant nedidelės kalvelės. Į Maltą atsikėlę riteriai pageidavo gyventi arčiau savo laivų, tad apsistojo Birgu, o vėliau įkūrė Vallettą, tačiau Maltos aristokratai liko gyventi Mdinoje. Sienomis apjuostame mažame miestelyje pagrinde vien <i>palazzi</i> - seni didingi pastatai, kuriuose kadaise gyveno Maltos aukštuomenė. Į Mdiną įvažiuoti leidžiama tik vietiniams gyventojams, tačiau nenustebkite, jog siauros gatvelės bus sausakimšos turistų ir arkliais kinkytų karietų, o karts nuo karto teks duoti kelią automobiliams. Sako, kad vakarais, kai turistų būriai grįžta į savo kruizinius laivus, Mdina būna daug ramesnė ir didingesnė, tad jei apsistosite kur netoliese, būtinai aplankykite Mdiną ir pavakarėje. Jei esate prisiekę Game of Thrones (Sostų karai) serialo gerbėjai, neabejotinai atkreipsite dėmesį, jog Mdinos pagrindiniai vartai ir tiltas buvo filmuoti pirmajame serialo sezone. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3921/14535253444_8a515a2eb3_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3921/14535253444_8a515a2eb3_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1UKMy8ZfIkQoRUZi_jPkq6f1RDlRgRQrwyU-DDozbMu44Y4bZD9HeH8McMk2s8IxIEdQ6spwjADuus-6rXUaOBjgGU09D_ZZfiGt-tKQBFEbQTMFCsvO-ajCSULmEtTt5mcjFzUQABNQj/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1UKMy8ZfIkQoRUZi_jPkq6f1RDlRgRQrwyU-DDozbMu44Y4bZD9HeH8McMk2s8IxIEdQ6spwjADuus-6rXUaOBjgGU09D_ZZfiGt-tKQBFEbQTMFCsvO-ajCSULmEtTt5mcjFzUQABNQj/s1600/1.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5318/14533376951_3cd8bd8259_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5318/14533376951_3cd8bd8259_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Mdina katedra - ta, su kuria Vallettoje esanti katedra dalinasi statusu</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjhbOjgiAcrSZsVS_L6U-FvIEZwjIBs4NUHSz9ncjwDuOV5Tlmyh-L_a2QGvsZhQh5e0IfCxRCgTWJGfXR7VUZQWojQHuc4JV4zbUbfy4n-kogzcDkhRgsovVQXljPiQGcn5PA__FBb0zrh/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjhbOjgiAcrSZsVS_L6U-FvIEZwjIBs4NUHSz9ncjwDuOV5Tlmyh-L_a2QGvsZhQh5e0IfCxRCgTWJGfXR7VUZQWojQHuc4JV4zbUbfy4n-kogzcDkhRgsovVQXljPiQGcn5PA__FBb0zrh/s1600/2.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJOrUbjsyZpJ-cj5N-iamrA8rrvoj_YqMIpeDEtHNgitbJa0rlQv7Ysoo2XVZaEmv_EGvGdrrAe7qSdCm_vezB8W6O2vNgecHCyljkvFK7KqDSoTq_By1Rdnl1gMN6V0zn279OfnAVAeKA/s1600/3l.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJOrUbjsyZpJ-cj5N-iamrA8rrvoj_YqMIpeDEtHNgitbJa0rlQv7Ysoo2XVZaEmv_EGvGdrrAe7qSdCm_vezB8W6O2vNgecHCyljkvFK7KqDSoTq_By1Rdnl1gMN6V0zn279OfnAVAeKA/s1600/3l.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2935/14350159380_e6fa418229_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2935/14350159380_e6fa418229_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Nuo Mdina sienų atsiveria puikus vaizdas į Maltą. Didžiulis kupolas nuotraukos centre - Mosta Dome bažnyčia</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Mdinoje paklaidžiokite gatvelių labirintais, užsukite į Mdinos katedrą, užlipkite ant gynybinių sienų ir pažvelkite į likusią Maltos dalį ir tankiai vieną prie kito susispietusius miestelius. Jei įdomu, iš anksto susitarkite su Karmelitų vyrų vienuolyno vienuoliais, kad įsileistų ir aprodytų vienuolyną, papasakotų jo istoriją. Aš prieš savaitę iki kelionės el. paštu susitariau su tėvu Charlo, o atvykus į Mdiną, vienuolyno duris atvėręs jaunesnis vienuolis pavedžiojo po vienuolyno celes ir pagrindines patalpas, kuriose vienuoliai gyvena ir dabar. Išleisdamas mus jis prasitarė, kad mūsų kalba labai primena rusų kalbą, kurią jis kaip tik mokosi. Hm, <i>faux pas</i>. Pietų galite užsukti į tame pačiame vienuolyne esantį restoranėlį, o desertui - į Maltoje gana garsią Fontanella Tea Garden kavinę, kurios terasoje gerdami kavą galėsite grožėtis Maltos vaizdais. </div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3896/14350231620_cca30ec497_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3896/14350231620_cca30ec497_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Karmelitų vienuolyno bažnyčios kupolas</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhx_uwP8YG9wltfqdgyyZv9GNv8aWDoJiqKUTA7ihGaVJ0tRYGs27boteprSME3zfJnWGgb7yKxuFv6CECHrExB40c6EGDJmUI2Y5X0Qppv1zpCHEeZ1qUcooBbBlHlL-H3H82jl4iaiU_J/s1600/5.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhx_uwP8YG9wltfqdgyyZv9GNv8aWDoJiqKUTA7ihGaVJ0tRYGs27boteprSME3zfJnWGgb7yKxuFv6CECHrExB40c6EGDJmUI2Y5X0Qppv1zpCHEeZ1qUcooBbBlHlL-H3H82jl4iaiU_J/s1600/5.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5474/14542067244_3f18093548_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5474/14542067244_3f18093548_c.jpg" width="720" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjereS6-XZOzSw33ooXEQVy26_tCO9dOyaMQMZEBZNqPa-mjq-Ys6pqkGGOpaVkC33ExUSoxECaC2YIeSFmz8me3Js2lyds-BuSq8OOuZMJ8dLcyTwnW5ZQvTEn0_Ck2sYOoBAN6sZ-OO3m/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjereS6-XZOzSw33ooXEQVy26_tCO9dOyaMQMZEBZNqPa-mjq-Ys6pqkGGOpaVkC33ExUSoxECaC2YIeSFmz8me3Js2lyds-BuSq8OOuZMJ8dLcyTwnW5ZQvTEn0_Ck2sYOoBAN6sZ-OO3m/s1600/4.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Fontanella Tea Garden tikrai rasite, nes nuorodų pilna visame miestelyje. Labai rekomenduoju gliuteno neturintį apelsinų ir migdolų pyragą</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5515/14520587346_71918b0f22_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5515/14520587346_71918b0f22_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Na, arba tradicinį maltietišką pastizz su kava</td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="marsaxlokk">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">MARSAXLOKK</span></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Marsaxlokk garsėja savo spalvingomis valtelėmis ir kassavaitiniu sekmadienio turgumi, į kurį apsipirkti suvažiuoja visa Malta. Ir jau verčiau patikėkite, kad suvažiuoja visi, kas tik netingi ir rinkitės viešąjį transportą, o ne automobilį, nes priešingu atveju įstrigsite mažose Marsaxlokk gatvelėse automobilių spūstyse ir kankinsitės beviltiškai ieškodami, kur pastatyti savąjį transportą. Kiek teko girdėti, sekmadienio turgų Marsaxlokk tikrai būtina aplankyti. Jis pareingingai vyksta kiekvieną savaitgalį visus metus, išskyrus du sekmadienius: Velykų ir Atvelykio. Aišku, mums teko laimė į Marsaxlokk atvykti būtent Atvelykio savaitgalį ir gana desperatiškai ieškoti turgaus. Vietoje jo tądien grojo mažas maltietiškas orkestras, o minios žmonių sėdėjo prie kavinukių lauko staliukų. Atvykę kitomis dienomis Marsaxlokk rasite mini turgelį, skirtą turistams: suvenyrai, magnetukai, rankomis siuvinėtos staltiesės, vynai ir likeriai, uogienės ir sausainiai. Bet miestelį tikrai verta aplankyti vien dėl dailių valtelių, tingiai besiilsinčių Marsaxlokk uoste - vaizdas išties gražus.<br />
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2900/14527619794_8c9327e61b_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2900/14527619794_8c9327e61b_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5586/14342641157_906a99d728_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5586/14342641157_906a99d728_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3894/14349405850_21871dc100_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3894/14349405850_21871dc100_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5568/14349553407_e7f6475b7c_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5568/14349553407_e7f6475b7c_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3883/14512901696_705d64348c_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3883/14512901696_705d64348c_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3841/14535988925_4560b1b069_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3841/14535988925_4560b1b069_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2901/14535052692_c0295723e6_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2901/14535052692_c0295723e6_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="gozo">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">GOZO SALA</span></b></div>
Man patinka keltis keltais. Nepatinka laukti eilėje prie kelto, bet plaukti labai smagu. Maždaug pirmas dešimt minučių. O tada atsibosta ir norisi kranto. Gerai, kad keltas iš Maltos į Gozo salą trunka vos 25 min. Beje, jei kelsitės, nelakstykite aplinkui prašydami, kad kas nors paimtų jūsų pinigus už kelto bilietą - mokėti reikia keliantis iš Gozo atgal į Maltą.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2914/14519250634_5060b30001_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2914/14519250634_5060b30001_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Laukiant eilėje prie kelto</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2913/14180546513_9af97e6741_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2913/14180546513_9af97e6741_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Plaukiant pro Comino salą</td></tr>
</tbody></table>
Pirmasis sustojimas Gozo saloje - Xewkija ir jos milžinišką kupolą turinti bažnyčia. Xewkija bažnyčios kunigas labai draugiškas ir šnekus, moka kelias kalbas. Jis mums trumpai papasakoja apie bažnyčią, aprodo zakristiją ir senos bažnyčios likučius ir už 2 € auką nuo žmogaus pasikeliame liftu į bažnyčios kupolo viršų (ok, iš tiesų šoną) ir pasidairom po apylinkes.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj5ySfD-uG1Vb1X6VJ97bOJ6KxoDfjXHsOONn270C9mgf8NpQpuGIzyBjMn_NDDyVQYqiY5a9R4B8yDuocjPLuEPmCZWld9nYGDwtGYggTHPe8huADO-oKGtqX1miNnzKWPLkW629AYZCVV/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj5ySfD-uG1Vb1X6VJ97bOJ6KxoDfjXHsOONn270C9mgf8NpQpuGIzyBjMn_NDDyVQYqiY5a9R4B8yDuocjPLuEPmCZWld9nYGDwtGYggTHPe8huADO-oKGtqX1miNnzKWPLkW629AYZCVV/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3883/14333790789_39c64ccc0b_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3883/14333790789_39c64ccc0b_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2897/14333830618_650843bc77_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2897/14333830618_650843bc77_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3844/14520407675_055b80690e_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3844/14520407675_055b80690e_c.jpg" width="720" /></a></div>
Toliau kelionės maršrute - Gozo salos sostinė Victoria, kuri dažnai vadinama senuoju vardu - Rabat, reiškiančiu "priemiestis". Rabat miestas pradėjo kurtis prie seno 15 a. Gozo miesto, aptverto storomis gynybinėmis sienomis - Il Kastell (Citadelės). Il Kastell dar mažesnis nei Mdina miestelis, galintis pasigirti katedra su <i>trompe l'oeil</i> piešiniu - optine apgaule, jog katedra turi kupolą, kuriam statant nepakako pinigų. Nuo Citadelės sienų taip pat puikiai matosi visa sala ir Victoria miestas. Nusileidę nuo Il Kastell kalvos, dar paklaidžiojame Il Borgo (senamiesčio gatvelėmis), žvilgtelime į Šv. Jurgio baziliką ir patraukiame į kitą kelionės tašką.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr-YCm3SU-J9RX0-YWtLHD9wM_tA_zIyDkxV-4_jYGXoJd8IdAXsVKUbOtjsX8wsYkCmvE_fD4MlF-0AEpxtChyphenhyphenAdRbOcTgMucqls-TIPykq3wC5635ltu99VKCVt7nHtZjrSLdNdGJUiZ/s1600/IMG_0195.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr-YCm3SU-J9RX0-YWtLHD9wM_tA_zIyDkxV-4_jYGXoJd8IdAXsVKUbOtjsX8wsYkCmvE_fD4MlF-0AEpxtChyphenhyphenAdRbOcTgMucqls-TIPykq3wC5635ltu99VKCVt7nHtZjrSLdNdGJUiZ/s1600/IMG_0195.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Victoria katedra</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJLMCEu3LFir85hskxK6LMHMC0BBAlAwOFmJKvOABskFdUvatRchIGf51Ixe4XUeCFBKAElPGFQHWSEm-048M84zd5weFq2IPaE6dDDlZzFBGGqZ3Cm6VeKbQ4QiYqSKgZiT3B1LUAGJcQ/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJLMCEu3LFir85hskxK6LMHMC0BBAlAwOFmJKvOABskFdUvatRchIGf51Ixe4XUeCFBKAElPGFQHWSEm-048M84zd5weFq2IPaE6dDDlZzFBGGqZ3Cm6VeKbQ4QiYqSKgZiT3B1LUAGJcQ/s1600/2.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3871/14333876288_975ef97a01_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3871/14333876288_975ef97a01_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Trompe l'oeil</i></td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5473/14333895058_d0e6ac943d_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5473/14333895058_d0e6ac943d_c.jpg" width="720" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3861/14333866370_499d657f2b_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3861/14333866370_499d657f2b_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Victoria miestas ir šv. Jurgio bazilika nuo Il Kastell sienų</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2896/14520533485_3df9f20262_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2896/14520533485_3df9f20262_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiFnb8MBnVRFNaxf-M4EZQ_XWDexMG8sX7HhJF4qIrQ9ruUWIi1uq_39fZGvuGqFd4T2kYvTXRiOoz7zN8Kksibre27r6ycX9n6fq7jRRSt5b9TMcJlMBl_sPsY1gT7cmTvuatQbOWExlD9/s1600/3.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiFnb8MBnVRFNaxf-M4EZQ_XWDexMG8sX7HhJF4qIrQ9ruUWIi1uq_39fZGvuGqFd4T2kYvTXRiOoz7zN8Kksibre27r6ycX9n6fq7jRRSt5b9TMcJlMBl_sPsY1gT7cmTvuatQbOWExlD9/s1600/3.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3aJj4_TZRdeIGod5g1Ec0jv7bJV5r5-4QdqHwJDUSAPdsWxVpBc-6yjEpUVwYXIEUjNslszjYMjOHRvFpXABQajB-jdqQK3kJ36AwHMDfZjTVQg7E1wIydmHMHcYjDrRoAvY5LtlFbffB/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3aJj4_TZRdeIGod5g1Ec0jv7bJV5r5-4QdqHwJDUSAPdsWxVpBc-6yjEpUVwYXIEUjNslszjYMjOHRvFpXABQajB-jdqQK3kJ36AwHMDfZjTVQg7E1wIydmHMHcYjDrRoAvY5LtlFbffB/s1600/4.jpg" /></a></div>
Tikriausiai pati populiariausia vieta Gozo saloje yra Azure Window (Tieqa Zerqa) arba Žydrasis Langas - natūraliai susiformavusi uolienos arka. Prognozuojama, jog dėl gamtos proceso ši arka greitu metu grius, tad lankydamiesi Maltoje nepraleiskite progos aplankyti ir ją. Šalia Azure Window rasite ir nediduką uolų apsuptą ežerą (iš tiesų - mažutį ežeriuką), kuris siauru tuneliu, vedančiu per uolas susisiekia su jūra. Už kelis eurus vietiniai žvejai (ar bent jau valtimis apsirūpinę gyventojai) jus perplukdys šiuo tuneliu ir aprodys Žydrąjį Langą iš kitos pusės, taip pat kaukolės ir krokodilo uolas. Tik nepamirškite, kad atviroje jūroje plaukiojimas valtimi nėra labai ramus (<i>lengvos bangelės primena pasivažinėjimą Anykščių - Molėtų keliu</i>).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2930/14520587565_dfa800bb7f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2930/14520587565_dfa800bb7f_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm6.staticflickr.com/5564/14540594543_4753f84a7e_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5564/14540594543_4753f84a7e_c.jpg" width="720" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibWHt3JeHHr6OIWEi1VxU1y67K2GG8rBGCat7nPkGP0T5uNQZ-cikJWyQ4QT-g5BrTQbPM6YavU1NMKcbhSL81bsaKFcGO_arAJEuRubqO4fM-r7w5KIzC-X42ed0IYKgih7YSD5XvNr5J/s1600/5.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibWHt3JeHHr6OIWEi1VxU1y67K2GG8rBGCat7nPkGP0T5uNQZ-cikJWyQ4QT-g5BrTQbPM6YavU1NMKcbhSL81bsaKFcGO_arAJEuRubqO4fM-r7w5KIzC-X42ed0IYKgih7YSD5XvNr5J/s1600/5.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Azure Window iš jūros pusės bei kaukolės uola</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEig4L-bCwiGwP_e-YqCM499TJmpCC0ZKSEa0I2L-WOEOxgTpFhO_7yujmzkIGQ5TroLKTAiJ_nmVqlor5FDwQzYs4QZ07ihwGHdyWcmXHgmFlPyeQLH8nXgiMRYaWADR9o0tucm-9AVTwDV/s1600/6l.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEig4L-bCwiGwP_e-YqCM499TJmpCC0ZKSEa0I2L-WOEOxgTpFhO_7yujmzkIGQ5TroLKTAiJ_nmVqlor5FDwQzYs4QZ07ihwGHdyWcmXHgmFlPyeQLH8nXgiMRYaWADR9o0tucm-9AVTwDV/s1600/6l.jpg" /></a></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm3.staticflickr.com/2940/14334098619_0ac984df87_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2940/14334098619_0ac984df87_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paliekant Gozo</td></tr>
</tbody></table>
</div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="attard">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">ATTARD</span></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Attard miestelis garsus tuo, kad jam yra Maltos Prezidento rezidencija, apsupta visus metus žalio Šv. Antano parko (St Anton Gardens). Maltoje, kurios gamta nuo karštos saulės greitai apdega, šis sodas yra salos pasididžiavimas. Prisišliejusį prie parko rasite ir prezidentinį daržą, prisodintą žolelių, daržovių ir gėlių. Šis parkas žinomas ir tuo, kad jame esantys vartai su virš kabančiu laikrodžiu buvo vienas iš Game of Thrones (Sostų Karai) scenų fonas. Mažiesiems (ir ne tik) patiks ir mini zoologijos sodas su poniais, vištomis, ožkytėmis, lama ir keistu piktu ilgakoju paukščiu. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh0SS4H174c63G4wrS_obaSjKmn0YzP_R4gJeLTMDlZ6z28Kal3c2HqPkIrrQ3FvXgcoATUhy7T5WZyn41hW3tNA6IQ-TejWEN4-g58uHA37xN-8cW4iVPD6n0L_Ws-4K_snwA40hs4t9nN/s1600/St+Anton+sodas.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh0SS4H174c63G4wrS_obaSjKmn0YzP_R4gJeLTMDlZ6z28Kal3c2HqPkIrrQ3FvXgcoATUhy7T5WZyn41hW3tNA6IQ-TejWEN4-g58uHA37xN-8cW4iVPD6n0L_Ws-4K_snwA40hs4t9nN/s1600/St+Anton+sodas.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQpc3Z1QpjOu2QvHztQ7sqBTD5uNUp0QOWz246eiG7kse7UJ_ggRHQ3C7erjwM4daaj3pmuI_cwRu23eMugAtySFNZZTC1otQZva9dwfXexIx2NOCHDMWuKYgCy13OlrkEVQBrCAvvWVHN/s1600/1l.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiQpc3Z1QpjOu2QvHztQ7sqBTD5uNUp0QOWz246eiG7kse7UJ_ggRHQ3C7erjwM4daaj3pmuI_cwRu23eMugAtySFNZZTC1otQZva9dwfXexIx2NOCHDMWuKYgCy13OlrkEVQBrCAvvWVHN/s1600/1l.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3835/14349533979_e5fd10b32d_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3835/14349533979_e5fd10b32d_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm4.staticflickr.com/3845/14513042446_a62b7187e7_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3845/14513042446_a62b7187e7_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pamatęs mus vaikštančius, vienas iš parko prižiūrėtojų nuskynė mums pomelo greipfrutą</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm6.staticflickr.com/5274/14556318863_677b4d19bc_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="480" src="https://farm6.staticflickr.com/5274/14556318863_677b4d19bc_c.jpg" width="720" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Vieta, kurioje filmuotas Game of Thrones serialas ir vartai, skiriantys parką nuo Prezidento rezidencijos kiemo (jį galite pereiti)</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbzj29RGlW9OBR21zNFBev7EsjfJYdpqAlCAQNKIk6Q9oSsdr78RSYYuMnDepLirapWpfQnS7r1xEO_gHQYN_a50D2NRY4-PIT0VBzNh8kk8b_B9JpGprdIunGW-Oauiyw04QthgfPNRMS/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbzj29RGlW9OBR21zNFBev7EsjfJYdpqAlCAQNKIk6Q9oSsdr78RSYYuMnDepLirapWpfQnS7r1xEO_gHQYN_a50D2NRY4-PIT0VBzNh8kk8b_B9JpGprdIunGW-Oauiyw04QthgfPNRMS/s1600/2.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Žvilgsnis pro vartus į privatų Prezidento sodą</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcimt7RAteThwdj5bbzmUtdw4GLfbRFc1sn_egyI_HGAKEm0eq3q6Pm-IM8JtEoEZg1i5tY7KRI0lZKG_VWDSdEUNKeDX6VoiY8DG1jEyIoC-dos56nyhhOmkh9l6_hUOkrqug3Q1FTc0S/s1600/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhcimt7RAteThwdj5bbzmUtdw4GLfbRFc1sn_egyI_HGAKEm0eq3q6Pm-IM8JtEoEZg1i5tY7KRI0lZKG_VWDSdEUNKeDX6VoiY8DG1jEyIoC-dos56nyhhOmkh9l6_hUOkrqug3Q1FTc0S/s1600/4.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Levandos ir lauro krūmas bei žydintis granatmedis</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsTRhCOwJgDSEO6fEU8seWhDneLpavc4vCI3B5Z8m3NGXMGiWdH6Wz0kmcZlYe8I61YxB1QnmJD7cHr1QKtFwC5eYluIJUDlz22wUptbt-NrkDWbrjVte-81E2IbomEeBgydnPxKLRwIZB/s1600/3.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsTRhCOwJgDSEO6fEU8seWhDneLpavc4vCI3B5Z8m3NGXMGiWdH6Wz0kmcZlYe8I61YxB1QnmJD7cHr1QKtFwC5eYluIJUDlz22wUptbt-NrkDWbrjVte-81E2IbomEeBgydnPxKLRwIZB/s1600/3.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3862/14349803418_93a09cc70e_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3862/14349803418_93a09cc70e_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3884/14533003791_9d6bdf3669_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3884/14533003791_9d6bdf3669_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3913/14349827878_6179a530ba_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3913/14349827878_6179a530ba_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="mosta">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">MOSTA</span></b></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Kone iš visų Maltos vietų matoma Mosta Dome bažnyčia turi vieną didžiausių kupolų visame pasaulyje. Jo išorinis aukštis - 61 m. Antrojo pasaulinio karo metais vienų mišių metu 200 kg sverianti bomba pramušė Mosta Dome bažnyčios kupolą ir įkrito vidun, bet įvyko stebuklas ir ji nesprogo ir nieko nesužeidė. Šiandien bombos kolegė (na, kita tokia pati bomba) eksponuojama bažnyčios muziejuje.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3872/14535501442_b4a2f9999e_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3872/14535501442_b4a2f9999e_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzq9hyDJu68zHnfssEiSSERCxkeSSgl6QH28vIgiKaGRn8p7hRZElHgvNnWSPb4j9sSujTONwEzWCKPYFfwUagNJNkerQ26D7qhDoAPblaYlN68reKrnnwqVE1udkjMSFsCrBPOh_3xAJe/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzq9hyDJu68zHnfssEiSSERCxkeSSgl6QH28vIgiKaGRn8p7hRZElHgvNnWSPb4j9sSujTONwEzWCKPYFfwUagNJNkerQ26D7qhDoAPblaYlN68reKrnnwqVE1udkjMSFsCrBPOh_3xAJe/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj11__PnqlZbBZOBjvj_sRgWhUylvjx1A8oGuBkGspUVYkhP3vqm9USrwMMTVvla_m0Ho10DeHdn59_2Ioq6KBe1HRF8L-Szm3oBoC3w4JesqU7vJij8go-5YOBYfPGR4aLWMCnvo36IE5_/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj11__PnqlZbBZOBjvj_sRgWhUylvjx1A8oGuBkGspUVYkhP3vqm9USrwMMTVvla_m0Ho10DeHdn59_2Ioq6KBe1HRF8L-Szm3oBoC3w4JesqU7vJij8go-5YOBYfPGR4aLWMCnvo36IE5_/s1600/2.jpg" /></a></div>
Maltoje tikriausiai pastebėsite nemažai gynybinių sienų. Visur: tiek miestuose ir aplink juos, tiek už miestų esančiose laukymėse. Britams valdant Maltą buvo baiminamasi galimo priešų išsilaipinimo šiaurės Maltoje ir puolimo iš ten, todėl britai pastatė 12 km sieną einančią natūralaus kalnagūbrio viršūne Maltos salos viduryje ir sienas pavadino karalienės Viktorijos garbei - Viktorijos sienos. Tiesa, šios sienos taip niekada ir neatnešė jokios naudos ir ilgainiui ėmė griūti, tačiau jos tikrai atrodo įspūdingai. Mostos Nuotakos parke (Gnien L-Gharusa Tal-Mosta) nedidelė šių sienų atkarpa sutvarkyta, tad ši vieta puikiai tiks sienas apžiūrėti bei pasižvalgyti į apačioje besitęsiantį slėnį.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2912/14534947714_656b105f26_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2912/14534947714_656b105f26_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVmFy4vhfSfV_OJYJMMsIaaguvnSHwV8xBvsYLqkpvqLjtU_cQ00xLDR7-1vqJQv8vmiuKHFOoFgFe0BSETvYxM-e8hyphenhyphenhCnpZpaUfyn4Vr5wtj7QNfgiXYWk7UzR4Iftp2uTpyIUBw6neu/s1600/3.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVmFy4vhfSfV_OJYJMMsIaaguvnSHwV8xBvsYLqkpvqLjtU_cQ00xLDR7-1vqJQv8vmiuKHFOoFgFe0BSETvYxM-e8hyphenhyphenhCnpZpaUfyn4Vr5wtj7QNfgiXYWk7UzR4Iftp2uTpyIUBw6neu/s1600/3.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3838/14535460002_d18dc4db36_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3838/14535460002_d18dc4db36_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="sventyklos">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">ŠVENTYKLOS</span></b></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
Dar ketvirtame amžiuje prieš mūsų erą tuometiniai Maltos gyventojai iš akmenų pradėjo statyti didžiulius statinius. Maltoje ir Gozo saloje šių šventyklų likučių galite pamatyti daugelyje vietų. Tikriausiai patys įspūdingiausia - po žeme esanti Hal Saflieni Hypogeum mirusiųjų šventykla, tačiau norėdami čia apsilankyti, nepamirškite bilietus rezervuoti ar nusipirkti bent prieš mėnesį, nes dėl anglies dvideginio, iškvepiamo lankytojų, daromo neigiamo poveikio šventyklai, lankytojų kiekis yra ribojamas (be to, bilietas kainuoja apie 30 eurų). Iš žemės paviršiuje esančių šventyklų geriausia aplankyti Hagar Qim ir Mnajdra šventyklas, kadangi vienoje vietoje jų net kelios, tad mes pasirinkome būtent jas. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgy3ombVy5zvEg6uQRuHGdlvnvhCRQBJqDyAhu2SxESUCE0MRoWVN6tmaV71wP4iM_aHo2Mpj8Blds0EJZUyEmjasqh1PCFyCvblM0UoFZpi6XMGmhTWID_O2qRU3xzRL0WaFU4c8pD5MHL/s1600/1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgy3ombVy5zvEg6uQRuHGdlvnvhCRQBJqDyAhu2SxESUCE0MRoWVN6tmaV71wP4iM_aHo2Mpj8Blds0EJZUyEmjasqh1PCFyCvblM0UoFZpi6XMGmhTWID_O2qRU3xzRL0WaFU4c8pD5MHL/s1600/1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3863/14541761381_ebb61e87a4_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3863/14541761381_ebb61e87a4_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9MqwFcMMECGrgz-KE74s8yuxo2lNuww9pzQlMdCOKAJVHFToz3JR7_PWG3QPImWFRIymZPLZXd5zwu_-5_xuT-nLolDx1CcjOQdN2pYcLcmNuHoo310EsOFCc0OMOgGQzjYMJmcdrxZ2s/s1600/2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9MqwFcMMECGrgz-KE74s8yuxo2lNuww9pzQlMdCOKAJVHFToz3JR7_PWG3QPImWFRIymZPLZXd5zwu_-5_xuT-nLolDx1CcjOQdN2pYcLcmNuHoo310EsOFCc0OMOgGQzjYMJmcdrxZ2s/s1600/2.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="maistas">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;">MALTOS MAISTAS IR GĖRIMAI</span></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Pažintį su nauja šalimi beveik visada pradedu nuo jos virtuvės. Kaip ir kalba, taip ir maistas yra kultūros dalis, padedanti geriau pažinti vietovę, žmones. Maltos virtuvė yra arabiškos, itališkos ir britiškos virtuvių mišinys. <a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2014/07/trinta-pankolio-ir-saliero-saknies.html">Kaip jau minėjau</a>, Maltoje pankolis itin populiarus ir auga beveik kaip piktžolė, todėl nieko keista, kad patiekalai gardinami pankoliu, o vienas populiariausių saldumynų - <i>mqaret</i> yra pyragėlis, įdarytas datulėmis ir pagardintas pankolių sėklomis. </div>
<div style="text-align: justify;">
Nacionalinis Maltos patiekalas - triušis (<i>fenek</i>), ruošiamas įvairiais būdais ir patiekiamas su įvairiais priedais: <i>fenek bit-tewm u l-inbid</i> yra triušis, troškintas vyno ir česnako padaže, <i>fenek moqli</i> yra keptas
triušis, o <i>stuffat tal-fenek</i> yra troškintas triušis. Riteriams uždraudus paprastiems gyventojams medžioti žvėris (kadangi jie norėjo juos pasilikti savo medžioklei), gyventojams beliko triušiai, kurie ilgainiui tapo populiariausia salos mėsa.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjxDB-kTva8fVuPoSvRVI6GDY19fu9-O77dYxKX5uADLu6cEgXmrZYQ7-LzafB6c8loagP7ImadK2GSXH0yYOgU0LAIrZuYyG2T9_MYfQhQU9S45CeWq65oTd5-Jl3uhR_7KXZsKWtuPUqy/s1600/IMG_0515_2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjxDB-kTva8fVuPoSvRVI6GDY19fu9-O77dYxKX5uADLu6cEgXmrZYQ7-LzafB6c8loagP7ImadK2GSXH0yYOgU0LAIrZuYyG2T9_MYfQhQU9S45CeWq65oTd5-Jl3uhR_7KXZsKWtuPUqy/s1600/IMG_0515_2.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Fenek moqli </i>- keptas triušis, patiektas šampano ir pankolio padaže</td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
Vienas populiariausių užkandžių Maltoje, kurį rasite pardavinėjamą beveik ant kiekvieno kampo ir kiekvienoje kavinukėje, yra <i>pastizzi</i> - sluoksniuotos tešlos pyragėliai su sūrio (arba trintų žirnelių) įdaru. <i>Pastizzi</i> kainuoja vos keliasdešimt centų ir tikrai yra nerealus užkandis pusryčiams ar pavakariams.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4q5lnLsr4JQJg6ozArGUgp6UlaEIFo98inta3Hb_9zJUGoaSngc-xVQPZxHZqM2EHW_YarE9aNQAeeQc7i6DHx5KzWxIarRDQrlLRpPy-kqUHiVZ1OgAXS129NZjJSnDT1p4DdN0FR2iZ/s1600/IMG_0413.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj4q5lnLsr4JQJg6ozArGUgp6UlaEIFo98inta3Hb_9zJUGoaSngc-xVQPZxHZqM2EHW_YarE9aNQAeeQc7i6DHx5KzWxIarRDQrlLRpPy-kqUHiVZ1OgAXS129NZjJSnDT1p4DdN0FR2iZ/s1600/IMG_0413.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pastizzi: viršuje - su sūriu, o apačioje - su žirneliais. </td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEib_V7IL5_b7RiWw4Ch9z99vwVoUoYoqXFKAharUXrcZ9a9xn0VyR0qOULetGpYLgF-Yx5fFK0TG-Q8Jp6graoRR8QAN1gy2rsVB_0f95s6Pc138Yy2j2bfJtz_SDlkdOnBhRXa4QpMOa-O/s1600/IMG_1649.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEib_V7IL5_b7RiWw4Ch9z99vwVoUoYoqXFKAharUXrcZ9a9xn0VyR0qOULetGpYLgF-Yx5fFK0TG-Q8Jp6graoRR8QAN1gy2rsVB_0f95s6Pc138Yy2j2bfJtz_SDlkdOnBhRXa4QpMOa-O/s1600/IMG_1649.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
Dar vienas maltietiškas produktas, kurio nerasite niekur kitur - <i>gbjeniet</i> - ožkos ar avies pieno sūriukai, švieži ar gardinti pipirais, druska, žolelėmis. Švieži primena rikotos ir mocarelos mišinį, o gardinti savo skoniu panašūs į fetą, tad puikiai tinka salotoms. <br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEggPkxfBem52qIaiti65eUXkmBvSoO23f9uVTCUSEm_jpGgusOZTmyRwVlOewbrPImZxkMUbFNwVaryHL7K6nMdlAUD4EKHsnD4TuRs6mETON_eMLnt7JpS9_xyrOwBCcCLXL0AT-NeCL3w/s1600/IMG_1302.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEggPkxfBem52qIaiti65eUXkmBvSoO23f9uVTCUSEm_jpGgusOZTmyRwVlOewbrPImZxkMUbFNwVaryHL7K6nMdlAUD4EKHsnD4TuRs6mETON_eMLnt7JpS9_xyrOwBCcCLXL0AT-NeCL3w/s1600/IMG_1302.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Gbejniet friski - švieži avies pieno sūriukai</td></tr>
</tbody></table>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGY428eQjGnIPovBExw7gW-Vzfk4h1BiHZl7fPJo3c2KSzf34roTDewRTqAtgduRSRfQwajI-HmVCgatOxVV2XiBD90ihMdz718aSCBAJpOPHVSCFfs7nVgUBGEjoeldm2hNwP7D9cs5CL/s1600/IMG_0711.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGY428eQjGnIPovBExw7gW-Vzfk4h1BiHZl7fPJo3c2KSzf34roTDewRTqAtgduRSRfQwajI-HmVCgatOxVV2XiBD90ihMdz718aSCBAJpOPHVSCFfs7nVgUBGEjoeldm2hNwP7D9cs5CL/s1600/IMG_0711.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Gbejna Mhawra - aštrus sūriukas; Gbejna tal-Bzar - sūriukas su pipirais</td></tr>
</tbody></table>
Ar esate ragavę kaktusų vaisių - opuncijų, kurios angliškai vadinamos <i>prickly pears</i> - dygiosios kriaušės? Jei Maltoje būsite vasaros pabaigoje ar rudenį, būtinai jų paragaukite šviežių, o kitu metu - nusipirkite opuncijų džemo ar likerio (anot opuncijų likeriu vaišinusio vieno restorano šeimininko, tai tradicinis Maltos likeris).<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjhSrSFy72TU84yXDKuTFEufK1OXx0ty8_y-JkV_HfBoiBd8TAJcsS2JNrCfMWlGnA5v16zIX6BYSGQahlaA0EAybNvhEfbhhPtVkgx7CdyPVh2OHijAkAwPPnVbGGioid3rwdIPNNdVUe/s1600/IMG_0308.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjhSrSFy72TU84yXDKuTFEufK1OXx0ty8_y-JkV_HfBoiBd8TAJcsS2JNrCfMWlGnA5v16zIX6BYSGQahlaA0EAybNvhEfbhhPtVkgx7CdyPVh2OHijAkAwPPnVbGGioid3rwdIPNNdVUe/s1600/IMG_0308.jpg" /></a></div>
Maltos vynai nėra garsus visame pasaulyje, tačiau pastaruoju metu jų skonis patobulėjo. Norėdami paragauti vietinio vyno, rinkitės Meridiana ar Delicata vyndarių vynus. Tikriausiai populiariausias ir žinomiausias alus Maltoje - lageris Cisk, tačiau taip pat rasite elių HopLeaf ir Blue Label (alus, ne viskis). Ką būtinai rekomenduočiau paragauti iš Maltos gėrimų, tai Kinnie - kiek kartokas gaivusis gėrimas, primenantis toniko ir kolos mišinį, tačiau tikrai labai malonaus skonio. Jo niekur kitur nerasite (nors girdėjau gandus, kad jis importuojamas ir pardavinėjamas Nyderlanduose).<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhR9vanAo2VYjb0ybVOeGsEjYHYJEhPw6O0uf7jXMYxBUfqSJwjV7KGDdAGpczmlD2KL_eIP5rtTICOZaU9nE7PdWZG3VIYtHGarQwse33mPbwJcvBArAs3ThBm3yG3ISQ1PyJood_vZ6Cw/s1600/drink.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhR9vanAo2VYjb0ybVOeGsEjYHYJEhPw6O0uf7jXMYxBUfqSJwjV7KGDdAGpczmlD2KL_eIP5rtTICOZaU9nE7PdWZG3VIYtHGarQwse33mPbwJcvBArAs3ThBm3yG3ISQ1PyJood_vZ6Cw/s1600/drink.jpg" /></a></div>
Maltos vyrai turi tradiciją popietėmis susirinkti paplepėti ir pasidalinti naujienomis. Po pietų mažose kaimo kavinukėse nerasite moterų - visur bus pilna vyrų, geriančių, ne, ne alų, o earl grey arbatą su pienu - dar vienas aiškus ženklas, jog Malta kažkada buvo britų valdos. </div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
<div id="festos">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b><span style="font-family: Verdana, sans-serif; font-size: large;"><i>FESTOS</i> IR FEJERVERKAI</span></b></div>
<div style="text-align: justify;">
Malta - katalikiška šalis, todėl didžiausios šventės šalyje yra šventųjų, globojančių tą miestelį, dienos. Kaip kiekvienas Ispanijos kaimelis turi savo fiestas, taip Malta didžiuojasi <i>festomis</i>. Visos festos pagrinde vyksta vasarą: prasideda vėlų pavasarį ir baigiasi rudens pradžioje. Nuo vėlyvos gegužės iki rugsėjo vidurio nerasite savaitgalio, kurio metu nebus švenčiama bent viena <i>festa</i>, o kai kuriais savaitgaliais – net kelios. Likus kelioms dienoms iki šventės, bažnyčia išpuošiama raudonu damasku ir atvežiama <i>festa</i> statula (didelė tapyta šventojo statula) ir pastatoma pačioje bažnyčioje. Kitos statulos pastatomos ant
pjedestalų aplink bažnyčią, o pastato eksterjeras dekoruojamas lempučių girliandomis. Vėliavėlės ir dar
daugiau lempučių iškabinamos artimiausiose gatvėse – tik įvažiavę į miestą ar kaimelį iškart pasakysite, kad atėjo <i>festa</i> laikas. <i>Festos</i> išvakarės (dažniausiai šeštadienis) yra metas fejerverkams. Dauguma parapijų turi savo nuosavas mažytes fejerverkų gamyklėles (kuriose dirba 1-5 fejerverkų meistrai) ir tarp jų yra nuožmi
konkurencija, kuri gali parengti geriausią šou. Važiuodami į Maltą, pasidomėkite, kuris miestelis tuo laiku švęs savo <i>fiestą</i> ir būtinai sudalyvaukite, na, ar bent jau šeštadienio vakarą apsilankykite pasižiūrėti fejerverkų. Malta turi tiek fejerverkų meistrų, kad kasmet Maltoje yra rengiamas tarptautinis fejerverkų festivalis, kurio trys vakarai vyksta skirtinguose salos miestuose, tačiau vienas kitam nenusileidžia didingumu. Pernai lankydamiesi Maltoje matėme fejerverkų festivalio vakarą Bugibboje ir baigiamąjį festivalio vakarą (kuris kartu buvo ir Maltos įstojimo į ES dešimtmečiui skirtas vakaras) Vallettoje. Tikrai įspūdinga.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3920/14342733400_89521c0368_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3920/14342733400_89521c0368_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3845/14525989481_7177f53e9c_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3845/14525989481_7177f53e9c_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm4.staticflickr.com/3863/14528385822_1e35cd014f_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm4.staticflickr.com/3863/14528385822_1e35cd014f_c.jpg" width="720" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeNRsqrWgMhPWapNKuCiKsfz1uI4wcFjuUHZ95ZmJm-Z1XdhTsq_CCPwls3NHo-QFlPU5pGILBb7fRY-RskTPBl7fs09JH4RxYiQCVHybVp8yZLNDnUoBqZI1bACkcMrcxzi0WkZWJ3LaC/s1600/fej_1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeNRsqrWgMhPWapNKuCiKsfz1uI4wcFjuUHZ95ZmJm-Z1XdhTsq_CCPwls3NHo-QFlPU5pGILBb7fRY-RskTPBl7fs09JH4RxYiQCVHybVp8yZLNDnUoBqZI1bACkcMrcxzi0WkZWJ3LaC/s1600/fej_1.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm3.staticflickr.com/2933/14359014379_5ab99a6921_c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://farm3.staticflickr.com/2933/14359014379_5ab99a6921_c.jpg" width="720" /></a></div>
</div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><a href="http://vorastinkle.blogspot.com/2015/03/malta.html#rodykle">Grįžti į rodyklę</a></span></i></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-42376915912261265962015-03-06T10:00:00.000+02:002015-03-06T10:00:10.125+02:00Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8663/16104782354_fa6277893a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8663/16104782354_fa6277893a_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Prieš beveik šešerius metus gera draugė nusprendė magistro studijoms persikelti į Barseloną. Nusprendė, pateikė dokumentus ir įstojo. Beliko tik viską susikrauti ir persikraustyti. Aš niekada neatsisakau progos pakeliauti (<i>tad jei turit pasiūlymų ir norit mane pasiimti kartu, imkit, aš už!</i>), be to, ir persikelti daug paprasčiau ir drąsiau, kai esi dviese ir turi dvigubai daugiau lagaminų (ahem, o mes pvz., rankinio bagažo turėjom penkis vienetus per mus abi ir dar du registruojamus lagaminus). Tad vieną dieną susipakavom savo šimtakilograminę mantą ir 12 dienų išskridom į Barseloną. Na, aš - 12 dienų, ji - visam laikui. Pirmas tris dienas apsistojome mažyčiame Barcelonetoje įsikūrusio hostelio kambariuke, kuriame tilpo tik lova su viena pagalve (tiesa, milijonui uodų ten visada atsirasdavo vietos), o kaimynės rusės net ir naktį rūkyti keldavosi tris kartus ir kaskart pažadindavo visą namą. Per šias tris dienas mūsų tikslas buvo surasti draugei kambarį, kuriame ji galėtų įsikurti bent pradžioje mokslo metų. Atrodo, nieko sudėtingo tokiame milžiniškame mieste. Bet iš tiesų apkeliavom nemažai Barselonos, kalbėjom angliškai, ispaniškai ir rusiškai (nes nuomotoja rusė nusprendė, kad juk mes iš Lietuvos, tai privalom kalbėti rusiškai... <i>Next!</i>), matėm kambarį be sienos, kambarį avarinės būklės bute, kambarį spintoje (nejuokauju nei trupučio), kambarį su jame gyvenančiu šuniu, kambarį bute su dviem tvarkai alergiškais vaikinukais, keturi iš keturiolikos kambarių buvo be lango, į vieną kambarį buvo neįmanoma įeiti dėl jame sukrauto neaiškaus šlamšto ir t. t. Važinėjimai ir vaikščiojimai po visą Barseloną buvo varginantys, bet tokie smagūs. Pavargusios prisėsdavom kur užkąsti ar atsigerti. Vieną dieną apžiūrėjusios Eixample rajono pakraštyje esančio buto kambarį, pasukom ratu aplink Placa Espana ir šalia įsikūrusią koridos areną Las Arenas de Barcelona (kurioje dabar įsikūręs prekybos centras Las Arenas) ir prisėdom prie vienos kavinukių gatvės staliukų ir užsisakėm ispaniškus priešpiečius: patatas bravas, tortilla ir <a href="https://farm5.staticflickr.com/4041/4237549713_2923762cf7_z.jpg">kolos</a>. Nors tai nebuvo nieko ypatingo, tačiau dabar kaskart valgydama ispanišką tortiją, visada su šypsena prisimenu mūsų vargus ir nuotykius (ir tai, kad draugei aiškinau, jog kažkas su ta tortilija negerai, gi tortilijos ne tokios būna... pasirodo ispaniškos jos būtent tokios ir būna). </div>
<div style="text-align: justify;">
Po šitos ilgos įžangos į receptą dar norėčiau pasiaiškinti dėl šio recepto pavadinimo "tortilija". Ispaniško "tortilla" transkripcija turėtų būti "tortija", bet baiminausi, kad iš viso nesusikalbėsim, ką čia ruošiamės valgyti, "tortilja" atrodė siaubingai neteisingai lietuviškai, tad galiausiai parašiau "tortilija". Bet tai nieko nekeičia - ispaniška tortija, pagaminta iš saldžiųjų bulvių su šviežiu (ta prasme, kad nefermentuotu ar nemarinuotu) ožkos pieno sūriu puikiai dera kartu ir yra išties pasakiško skonio, bet jūs visada galite naudoti kitokį sūrį, kad ir fetą. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu</b></div>
<div style="text-align: justify;">
1 vidutinė saldžioji bulvė</div>
<div style="text-align: justify;">
1 didelis čili pipiras</div>
<div style="text-align: justify;">
4 kiaušiniai</div>
<div style="text-align: justify;">
saujelė kalendros lapelių</div>
<div style="text-align: justify;">
80 g šviežio ožkos sūrio</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8663/16539546678_aedfb19c9a_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8663/16539546678_aedfb19c9a_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Saldžiąją bulvę nulupkite ir, supjaustę kubeliais, sumeskite į verdantį vandenį bei ant vidutinės ugnies pavirkite apie 4 minutes, kol bulvių kubeliai suminkštės, nusunkite. Į orkaitei pritaikytą keptuvę ar puodą įpilkite šiek tiek kokoso aliejaus ar ghi sviesto (ar kito patinkančio aliejaus), įkaitinkite ir suberkite virtą saldžiąją bulvę bei smulkiai supjaustytą čili pipirą. Pakepkite kelias minutes. Tuo tarpu išplakite kiaušinius, suberkite smulkiai supjaustytus kalendros lapelius, šiek tiek druskos, pipirų, išmaišykite ir supilkite ant saldžiųjų bulvių. Ant viršaus sutrupinkite sūrį. Kepkite dar 3-4 minutes, kol kiaušiniai sutvirtės, o tada indą trumpam kiškite į orkaitę po griliu, kad sūris išsilydytų ir kiek apskrustų (maniškis 200 С temperatūroje skrudinosi ~5 minutes). Ištraukite, padalinkite į gabalėlius ir viską suvalgykite pats... juokauju - iš tiesų tiekite su salotomis ir dalinkitės dar su dviem trim žmonėmis. </div>
<div style="text-align: justify;">
<i><span style="font-size: x-small;">Receptas pritaikytas iš Olive. February 2015.</span></i> </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8640/16701205926_2ccbed34b4_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8640/16701205926_2ccbed34b4_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8675/16107150473_0d41e9bb89_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8675/16107150473_0d41e9bb89_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8669/16540988689_d9edd4a1c0_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8669/16540988689_d9edd4a1c0_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-22649749231558354182015-02-27T09:45:00.000+02:002015-02-27T09:45:00.488+02:00Vištiena su imbieru ir čili<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8616/16460580359_59e33d8988_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8616/16460580359_59e33d8988_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Tai, kiek vienas ar kitas konkretus individas trokšta naujų potyrių ir nebijo nuotykių, galima spėti pagal jo veiksmus restoranuose ar kavinėse: jei trisdešimt septintą kartą eidamas į tą patį restoraną jis vis dar užsisako vieną ir tą patį patiekalą (ar to patiekalo versiją) net nepabandęs kitų, tikėtina, kad ir kitose srityse jis nėra itin didelis rizikos mėgėjas. Aišku, saugus ir ramus gyvenimas yra gerai, bet argi ne nuobodu? Kai aplink tiek galimybių ir pasirinkimų, argi nebūtų geriau išbandyti viską ar bent didžiąją dalį visko ir tada spręsti, kas patinka, kas ne, ką myli, o ko daugiau nebenorėtum akyse matyti. Po šios trumpos taikomosios psichologijos ir<i> lifecoaching'o</i> paskaitos (<i>labai prašom, nėra už ką!</i>) pasiaiškinsiu, kokiu tikslu ji čia atsidūrė. Jei reiktų atsakyti į viktorinos klausimą, kokią mėsą/paukštieną aš dažniausiai gaminu, atsakymas neabejotinai būtų vištiena. Nuobodu, tiesa? Saugu? Saugu. Būtent dėl šios priežasties mano 2015-ųjų (slaptas) tikslas yra daugiau bandyti naujų dalykų, daryti tai, ko šiaip jau nedrįsčiau ir nebijoti suklysti. Tik niekam nesakykit. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Nepaisant šios išpažinties, vištiena vis tiek yra, nors ir saugi, bet skani paukštiena, tad gaminti jos aš nesiliausiu. Imbieras ir čili pipiras šiame receptas suteikia tokį <i>kick</i> skoniui (stiprumą arba tiesiog dar vieną skonio lygmenį - aiškiai jaučiasi, kad vėl žiūriu naują <i>My Kitchen Rules</i> sezoną) ir puikiai tinka aštrių dalykų mėgėjams pavaišinti. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<b>Vištiena su imbieru ir čili</b></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
125 ml tamari padažo (arba <i>coconut aminos </i>- žr. pastabą apačioje)</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
1 arb. š. alyvuogių aliejaus</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
3 cm šviežio imbiero, nulupto ir sutarkuoto</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
2 skiltelės česnako</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
pusės citrinos žievelės</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
pusės citrinos sulčių</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
1 nedidelis čili pipiras, smulkiai supjaustytas</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
2 š. sezamo sėklų</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
8 viščiuko blauzdelės</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8643/16656449445_0d72230f88_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8643/16656449445_0d72230f88_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Imbierą nulupkite, sutarkuokite, česnaką ir čili pipirą smulkiai supjaustykite, išspauskite ir nutarkuokite pusę citrinos ir kartu su tamari padažu (ar <i>coconut aminos</i>) bei aliejumi supilkite į dubenį, suberkite sezamų sėklas, sudėkite viščiuko blauzdelės ir gerai išmaišykite, kad vištiena pasidengtu marinatu. Dubenį uždenkite ir statykite į šaldytuvą kelioms valandoms. Praėjus nurodytam laikui, dubenį su vištiena ištraukite, leiskite jai sušilti iki kambario temperatūros, o tuo tarpu įkaitinkite orkaitę iki 180 C laipsnių. Blauzdeles sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir kepkite apie 30 min. Skanaus. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<span style="font-size: x-small;"><i>Receptas pritaikytas iš <a href="http://www.bookdepository.com/Paleo-Elizabeth-Marsh/9781922178558">Paleo: The Real Food Diet to Reset Your Life</a>. </i></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<i>Pastaba</i>. Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio <i>coconut aminos</i> (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje <i>coconut aminos</i> pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse (pvz., <a href="http://www.planetorganic.com/">Planet Organic</a>).</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8659/16630515016_8c4e16f958_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8659/16630515016_8c4e16f958_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8565/16026851253_a4aa1d4c26_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8565/16026851253_a4aa1d4c26_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8643/16036550293_a8fbe7d6ef_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8643/16036550293_a8fbe7d6ef_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-40979480166228266722015-01-23T10:00:00.000+02:002015-01-23T10:00:00.704+02:00Keptos daržovės su tahini padažu<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8679/16139847418_5dd2b7697e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8679/16139847418_5dd2b7697e_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Šis žiemos sezonas jau galėtų ir baigtis, nes vos per porą mėnesių sugebėjau susirgti jau tris kartus. Neeilinis talentas, sutinku, bet abejoju, ar galėčiau nukonkuruoti <a href="http://www.delfi.lt/pramogos/eteris/lietuvos-talentu-nugaletojai-jau-zino-kur-isleis-laimetus-15-tukst-euru.d?id=66871798">"Project Mayhem"</a>. Nusprendžiau, kad pats metas valgyti daugiau vitaminų, dar žinomų jų <i>brand'iniu</i> vardu DARŽOVĖS. Šiaip labai neblogi, tad tikrai rekomenduoju visiems. Šviežių daržovių salotos yra labai puikus dalykas... vasarą, kai šilta ir norisi gaivos, tačiau žiemą labiau linkstu prie šiltų daržovių patiekalų. Pavyzdžiui, orkaitėje keptų daržovių, kurias valgau tiek vienas, tiek tiekiu prie mėsos ar vištienos patiekalų kaip garnyrą. Tobula. Bet žiema vis tiek galėtų baigtis. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Keptos daržovės su tahini padažu</b></div>
<div style="text-align: justify;">
1,5 kg įvairių daržovių (aš naudoju saldžiąsias bulves, morkas, briuselio kopūstus, pastarnokus, bet taip pat tiks ir moliūgas, saliero šaknis ir kt.)</div>
<div style="text-align: justify;">
3 šaukštai alyvuogių aliejaus (ar kito naudojamo aliejaus)</div>
<div style="text-align: justify;">
1 arb. š. druskos</div>
<div style="text-align: justify;">
2 šaukštai kepintų sezamo sėklų</div>
<div style="text-align: justify;">
<i>Padažui:</i></div>
<div style="text-align: justify;">
2 arb. š. alyvuogių aliejaus</div>
<div style="text-align: justify;">
50 ml obuolių arba baltojo vyno acto</div>
<div style="text-align: justify;">
3 šaukštai tahini (sezamų pastos)</div>
<div style="text-align: justify;">
1 šaukštas tamari padažo (arba <i>coconut aminos</i> - žr. pastabą apačioje)</div>
<div style="text-align: justify;">
2 šaukštai medaus</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7504/16327348725_0dc4a9679b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7504/16327348725_0dc4a9679b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Daržoves nulupkite (nuplaukite ar nuvalykite), supjaustykite panašaus dydžio gabaliukais (nepamirškit, kad pvz., briuselio kopūstų gabaliukai turi būti kiek didesni, kadangi jų tankis mažesnis ir jos greičiau iškeps), apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pabarstykite druska. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C temperatūros ir kepkite apie 30-40 min. Kol daržovės kepa, paruoškite padažą: padažui skirtus ingredientus supilkite kartu ir sumaišykite iki padažas taps vientisa mase. Ištraukę daržoves, pabarstykite kepintomis sezamų sėklomis ir užliekite tahini padažu bei tiekite. </div>
<div style="text-align: justify;">
<i>Pastaba.</i> Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio <i>coconut aminos</i> (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje <i>coconut aminos</i> pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8670/15707429973_db0a66c083_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8670/15707429973_db0a66c083_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8570/16326507732_0dd859f09f_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8570/16326507732_0dd859f09f_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7560/16325563111_61a92d4468_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7560/16325563111_61a92d4468_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8562/16141453437_8574c304a6_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8562/16141453437_8574c304a6_o.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-27196123710329804232014-12-22T14:00:00.000+02:002014-12-22T14:00:01.439+02:00Avižiniai meduoliniai sausainiai<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7501/15876701250_c107d1c734_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7501/15876701250_c107d1c734_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Nyderlanduose pagrindinė kalėdinė šventė yra gruodžio 5 d. - Sinterklaas, kuomet Sint Nicolaas arba Šv. Mikalojus atkeliauja laivu iš Ispanijos (olandiškas Kalėdų senelis daug protingesnis - 11 mėnesių per metus gyvena Ispanijoje, kur šilta, o ne tolimajame šaltajame Šiaurės ašigalyje) kartu su savo pagalbininkais Zwarte Pieten. Pagalbininkai tempia didelius maišus, pilnus skanėstų, kuriuos dalina ir mėto dovanėlių laukiantiems vaikams. Lapkričio - gruodžio mėnesiais parduotuvėse populiariausiomis prekėmis tampa Sinterklaas saldumynai: <i>pepernoten</i>, <i>taai-taai</i>, <i>kruidnootjes</i>, <i>speculaas</i>, šokoladinės varlės ir pelytės, šokoladinės raidės ir pan. Mano namus šiemet Sinterklaas saldumynais aprūpino draugas olandas - netikėtai vieną dieną gavau <a href="https://pbs.twimg.com/media/B46qyoZIAAAwa2e.jpg">3 kg sausainių ir saldainių</a>, tarp kurių buvo ir <i>speculaaskruiden</i> - meduolinių/imbierinių sausainių prieskonių mišinys. Olandiškas mišinys pasižymi didesniu žvaigždinio anyžiaus kiekiu, o jo sudėtyje yra net kalendros, tačiau, gamindami olandiškus sausainius, <i>speculaaskruiden</i> galite pakeisti bet kokiu kitu meduolinių sausainių prieskonių mišiniu ir papildomai įberti žvaigždinio anyžiaus.</div>
<div style="text-align: justify;">
Šie avižiniai sausainiai su meduolio prieskoniais yra sveikesnė olandiškų <i>kruidnoten</i> versija. Tikrieji <i>kruidnoten</i> (liet. pažodžiui "prieskonių riešutai") arba <i>kruidnootjes</i> (liet. pažodžiui "prieskonių riešutukai") yra tarsi mūsų avižinių ir imbierinių sausainių hibridas - traškūs ir aštrūs, gaminami iš kvietinių miltų, rudojo cukraus, sviesto ir, suprantama, prieskonių. Na, o šiam receptui naudosim avižinius dribsnius, medų, datules ir kokoso aliejų. Ir prieskonius. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b>Avižiniai meduoliniai sausainiai</b></div>
<div style="text-align: justify;">
175 g avižinių dribsnių</div>
<div style="text-align: justify;">
5 š. kokoso pieno (arba migdolų pieno, ar kitokio naudojamo pieno)</div>
<div style="text-align: justify;">
1,5 š. <i>speculaaskruiden</i> (ar kitokių meduolio prieskonių)</div>
<div style="text-align: justify;">
60 g kokoso aliejaus</div>
<div style="text-align: justify;">
5 datulės (išmirkytos)</div>
<div style="text-align: justify;">
2 arb. š. cinamono</div>
<div style="text-align: justify;">
2 š. medaus (arba klevų sirupo)</div>
<div style="text-align: justify;">
žiupsnelis druskos</div>
<div style="text-align: justify;">
1,5 arb. š. kepimo miltelių</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7555/16072748181_ff2ff46807_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7555/16072748181_ff2ff46807_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Avižinius dribsnius galite virtuviniu kombainu sumalti iki miltų prieš sudėdami kitus ingredientus, bet man sausainiuose labiau patinka nedideli dribsnių gabaliukai, todėl aš visus ingredientus sudedu į virtuvinį kombainą iš karto ir sumalu iki beveik vientisos masės. Iš gautos tešlos formuokite nedidelius rutuliukus - maždaug 20 ct monetos dydžio ir 175 C orkaitėje kepkite 15 min. </div>
<div style="text-align: justify;">
<i><span style="font-size: x-small;">Receptas pritaikytas iš <a href="http://www.havermoutje.nl/havermout-pepernootjes/">Havermoutje</a>.</span></i> </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7534/16048989606_30ca2127ba_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7534/16048989606_30ca2127ba_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7560/15889028687_5beba6fb7c_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7560/15889028687_5beba6fb7c_o.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm9.staticflickr.com/8637/15887513520_b9017540be_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm9.staticflickr.com/8637/15887513520_b9017540be_b.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4906478646193777255.post-24021599089663212182014-12-14T19:54:00.001+02:002014-12-14T19:56:15.182+02:00Kalėdų senelis slapukas ir prieškalėdinis pasiruošimas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7536/15834318729_52ab96cf1b_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7536/15834318729_52ab96cf1b_o.jpg" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
Jau kasmetiniu tapęs Viktorijos iš <a href="http://receptumedis.lt/">Receptų medis</a> organizuojamas apie maistą rašančių tinklaraštininkų apsikeitimas nedidelėmis dovanomis, t. y. kiekvieno tinklaraštininko tapimas Kalėdų seneliu slapuku kažkam kitam. Šiemet mano suruošta dovanėlė keliavo pas Raimondą iš tinklaraščio <a href="http://senatarka.blogspot.com/2014/12/kaledu-senelis-slapukas-2014.html">Sena tarka</a>, o man teko laimė gauti Julijos iš <a href="http://vilkosaukstai.blogspot.com/">Vilko šaukštai</a> kruopščiai supakuotas gėrybes: rankų darbo beprotiškai skanius triufelius (jie ištirpo kaip tas sniegas, kurio dar nėra), žiema ir prieskoniais kvepiančios kalėdinės arbatos, puošnias popierines keksiukų formeles bei dailią atvirutę (kurios kraštai puošti smulkintų litų banknotų juostelėmis - puiki idėja prieš pat euro įvedimą). Ačiū, Julija, už siuntinuką, tikiuosi perskaitysi padėką čia, nes nerandu, kaip kitaip su tavimi susisiekti, o Facebook'as piktybiškai žinutes siunčia į slaptąjį <i>Others</i> katalogą, kurio niekas niekada netikrina. </div>
<div style="text-align: justify;">
Kelios savaitės prieš Kalėdas prasideda ne tik adventas, bet ir kitoks pasiruošimas šiai šventei: septyniolikos skirtingų meduolių receptų išbandymas, dekoracijų ir kitokių papuošimų gamyba, dovanėlių pirkimas ir kt. Tad štai kaip pasiruošimas vyksta mano namuose.</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://farm8.staticflickr.com/7469/15832945278_442a25cf1e_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7469/15832945278_442a25cf1e_o.jpg" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: right;">Namų siluetai su Sint-Nicolaas ir Zwarte Piet ant stogo - gruodžio 5 d. olandų švenčiamai Sinterklaas šventei<br />
<br />
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7541/15398101354_0baae94d2d_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7541/15398101354_0baae94d2d_b.jpg" /></a></td></tr>
</tbody></table>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7553/15832947308_2d018ee190_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7553/15832947308_2d018ee190_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7580/16019019171_5f3681e580_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7580/16019019171_5f3681e580_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7506/15833107440_899c6257cf_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7506/15833107440_899c6257cf_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7569/15833550888_297891fa36_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7569/15833550888_297891fa36_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7481/15832951528_acb751648b_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7481/15832951528_acb751648b_b.jpg" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://farm8.staticflickr.com/7484/15834323349_96475c633e_b.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://farm8.staticflickr.com/7484/15834323349_96475c633e_b.jpg" /></a></div>
Vitahttp://www.blogger.com/profile/10175459992390507166noreply@blogger.com11