Kalėdų dovanos

Nespėjau pastebėti, kaip vėl atėjo kalėdinis laikotarpis. Atrodo, tik neseniai jis čia buvo, tik puošėm eglutę, o vėliau nupuošėm ir dar mėnesį rankiojom eglutės spyglius iš baldų, parketo ir užuolaidų. Akimirka - ir Kalėdos vėl čia. O su Kalėdomis ir jau penktą kartą Viktorijos organizuojamas Kalėdų senelio slapuko apsikeitimas dovanėlėmis tarp kulinarinius tinklaraščius rašančių žmonių. Dalyvauju jau ketvirtąjį kartą, tad buvo labai smagu, jog šįkart, kaip ir pirmaisiais metais, mano Kalėdų senele slapuke tapo Skirmantė. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad dievinu kavą (kiti tai vadina priklausomybe, bet ką jie supranta), tad Skirmantės dovanėlė tikrai nudžiugino. Sėdžiu apsikabinusi garuojantį ir karamele kvepiantį kavos puodelį, žiūriu kalėdinį Hallmark filmą ir planuoju, ką veiksiu 2016-aisiais. 

Šiais metais dovanomis keitėmės ne tik tarp tinklaraštininkų, tačiau ir tarp Lietuvoje kiek mažiau populiaraus socialinio tinklo twitter naudotojų. Jei įdomu, apie Twitter Kalėdas (o taip pat ir apie tai, kas yra Twitter) galite pasiskaityti šiame naujienlaiškyje, o dovanėles, kurias twitter'iečiai siuntė vieni kitiems galite pamatyti čia.

Mano Twitter Kalėdos dovanėlė atkeliavo iš Vilniaus ir dovanotojas puikiai pataikė - rankų darbo natūralus muilas (tikrai visiems rekomenduoju!) bei prieskoniai - maltos garstyčios (kaip tik naminiam majonezui gaminti) ir malti kuminai (einu pirkti avinžirnių ir gaminsiu humusą).

Na, o pabaigai, jei vis dar svarstote, kuo pradžiuginti artimuosius, draugus ar mylimą kolegą, kurie mėgsta gaminti (ar valgyti) ir kuriems patinka gaminti įdomiau ir sveikiau, rekomenduoju dovanoti knygą Sveiki Pusryčiai ir Užkandžiai, kurios bendraautorė esu ir aš. Aš jau žinau, ką Kūčių vakarienei gaminsiu iš šios knygos, o jūs?

Vinalia Rustica šventė Monte Pacis Pažaislyje

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus

Ruduo man asocijuojasi ne su lietingomis dienomis ar vis didėjančiu saulės trūkumu. Tikrai ne. Ruduo reiškia spalvas visur, kur tik pasisuksi: derliuje, lapuose, danguje. Ruduo reiškia jaukumą. Neabejoju, kad Monte Pacis svetingumo komplekso kolektyvas, jau antrus metus organizuojantis Vinalia Rustica vyno šventę, su manimi visiškai sutinka, nes Vinalia Rustica šventėje netrūko nei spalvų ar jaukumo, nei naujų atradimų ir įspūdžių.

Praėjusią savaitę pradžiugino į elektroninį paštą atkeliavęs kvietimas apsilankyti Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame Monte Pacis svetingumo komplekse vyksiančią Vinalia Rustica šventę. Čia jau antrus metus vyno importuotojai ir Lietuvos vyno gamintojai susirenka papasakoti ir pristatyti lankytojams naujus vynus ir, be abejo, jais pavaišinti. Vos įžengusias pro Pažaislio vienuolyno kiemo vartus mus pasitiko besišypsanti mergina, kuri įteikė Monte Pacis ženklu pažymėtas vyno taures ir palinkėjo gero vakaro. Iš tiesų, apeiti visus raudonus, baltus, rausvus, putojančius ir net nealkoholinius vynus pristatančius vyno stendus, paragauti siūlomų vynų ir išsiklausinėti apie kiekvieną vyną būtų prireikę visos dienos (užtat gerai, kad šventė vyksta dvi dienas). Be vyno, čia taip buvo galima rasti Sakiškių alaus stendą (kuriame, beje, merginos informavo, kad šią savaitę Sakiškių alus išleidžia naujo - jau ketvirto - skonio alų, tad dabar labai smalsu, koks jis), paragauti Gerėja sūris sūrių (o jie sūrius gamina tik iš nepasterizuoto pieno, todėl visos gerosios pieno savybės ir vitaminai, kuriuos karvutė surenka iš žolės, išlieka!), Šušvės midaus ir kitų (prie kurių mes tiesiog nebespėjome prieiti). 

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus

Monte Pacis ir aplinką, stalus ir stendus puošę "Studija Si 888" meistrai tikrai pasistengė sukurti stebuklingą rudenišką nuotaiką. Neįtikėtina, bet papuošimui jie sunaudojo 100 kg obuolių, 480 kg vynuogių, 1 400 gėlių žiedų ir kitų elementų. Ir, nors šiaip jau kiemas šurmuliavo nuo šventiškai nusiteikusių lankytojų, atmosfera buvo užburianti ir labai romantiška, ypač į pavakarę, kai nusileido saulė ir Liepų alėjoje padengtą stalą apšvietė tik jį puošiančios žvakės.

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus

Jau visai sutemus Monte Pacis restorano šefas Ernestas Viršilas pakvietė svečius vakarienės, kurios meniu buvo specialiai sukurtas taip, kad derėtų prie lietuviško uogų ir vaisių "Gintaro Sino vyno".

Atmosfera, maistas, gėrimai, žmonės - viskas buvo tikrai magiška, tad gailėjausi nepasiėmusi su savimi DSLR fotoaparato, kad ta magija galėčiau pasidalinti su jumis (atsiprašau dėl savo kelių nelabai kokybiškų nuotraukų, darytų telefonu, bet visą grožį galite pamatyti profesionalaus fotografo nuotraukose).

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus

Vakarienę pradėjome paštetu (kuris buvo siurprizas, neįtrauktas į meniu), toliau sekė krevetės, keptos chorizo aliejuje, suteikusio joms aštrumo, patiektos su wakame jūros dumblių salotomis, agurkų granite ir krevečių kapotiniu bei akomponuojamos lietuviško rožinio vaisių ir uogų vyno. Antrasis patiekalas buvo trimis skirtingais būdais ruošta kiauliena (papilvė, išpjova ir sprandinė), patiekta su šviežiomis bulvytėmis ir grybų padažu - sutiksiu su Indre, kad papilvė tiesiog tirpo burnoje. Prie šio patiekalo buvo parinktas raudonas uogų vynas, kurį nuo šiol skelbiu savo mėgstamiausiu raudonu vynu - švelnus, su netikėtu uogų (mėlynių? juodųjų serbentų?) skoniu.

Kadangi trečiasis meniu patiekalas buvo žuvis, skonio receptoriams atšviežinti svečiams buvo patiektas obuolių šerbetas su karamelizuotais riešutais - puikiai jaučiamas šviežiai spaustų obuolių sulčių skonis tikrai atgaivino. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjome pasilikti ir paragauti kitų dviejų patiekalų - meduje marinuotos kuprės bei Pažaislio obuolių obuolienės, patiektos su lietuviško sūrio kremu, bet tikrai pavydžiai spoksojome į kitų svečių Facebook ir Instagram paskyrose pasidalintas šių patiekalų nuotraukas.
Dėkui organizatoriams už kvietimą ir puikią šventę, dalyviams - už kantrybę aiškinant apie skirtingus vynus ir jų savybes, o svečiams - už puikią kompaniją ir šypsenas.

Ir dar, kadangi kažkaip neradau, kur dar kartą išreikšti savo naujai įsižiebusią meilę lietuviškam vynui, pasikartosiu: lietuviškas Gintaro Sino vynas yra tiesiog nepakartojamas!

Jau šventės vakarą įsigijome desertinio obuolių ledo vyno (kuris, kaip ir dauguma ledo vynų, yra kiek brangesnis ir saldesnis už savo kolegas vynus). O kitą vakarą, vykdama į svečius, užsukau nusipirkti dar du Gintaro Sino vynus - pusiau saldaus aviečių vyno ir jau mano minėto raudono uogų vyno. Vynotekoje pasiteiravus, kur stovi lietuviški vynai, pardavėjas gana nesmagiai mostelėjo ranka "Čia, bet tik tiek..." - Gintaro Sino vynai ir buvo visa lietuviško vyno pasiūla. Vis tik, man labai džiugu, kad ta pasiūla atsirado ir kad ji visai neprasta, tad turėdami galimybę, būtinai paragaukite. 

Kalėdų senelis slapukas ir prieškalėdinis pasiruošimas

Jau kasmetiniu tapęs Viktorijos iš Receptų medis organizuojamas apie maistą rašančių tinklaraštininkų apsikeitimas nedidelėmis dovanomis, t. y. kiekvieno tinklaraštininko tapimas Kalėdų seneliu slapuku kažkam kitam. Šiemet mano suruošta dovanėlė keliavo pas Raimondą iš tinklaraščio Sena tarka, o man teko laimė gauti Julijos iš Vilko šaukštai kruopščiai supakuotas gėrybes: rankų darbo beprotiškai skanius triufelius (jie ištirpo kaip tas sniegas, kurio dar nėra), žiema ir prieskoniais kvepiančios kalėdinės arbatos, puošnias popierines keksiukų formeles bei dailią atvirutę (kurios kraštai puošti smulkintų litų banknotų juostelėmis - puiki idėja prieš pat euro įvedimą). Ačiū, Julija, už siuntinuką, tikiuosi perskaitysi padėką čia, nes nerandu, kaip kitaip su tavimi susisiekti, o Facebook'as piktybiškai žinutes siunčia į slaptąjį Others katalogą, kurio niekas niekada netikrina. 

Kelios savaitės prieš Kalėdas prasideda ne tik adventas, bet ir kitoks pasiruošimas šiai šventei: septyniolikos skirtingų meduolių receptų išbandymas, dekoracijų ir kitokių papuošimų gamyba, dovanėlių pirkimas ir kt. Tad štai kaip pasiruošimas vyksta mano namuose.

Namų siluetai su Sint-Nicolaas ir Zwarte Piet ant stogo - gruodžio 5 d. olandų švenčiamai Sinterklaas šventei

Kalėdų senelis slapukas

Kol šiandien atsargiai renkate stiklinius burbulus nuo kalėdinės eglutės ir iki kitų metų išjungiate girliandos lemputes, aš pasinaudosiu pačia paskutine proga (nes su šventėmis sveikinti galima iki Trijų Karalių!) ir palinkėsiu Jums nepaprastų metų. Kad ir kuo tas nepaprastumas pasireikštų, linkiu, jog 2014-ųjų metų gale būtumėte daug turtingesni patirtimi, draugystėmis, žiniomis ir gera nuotaika. 

Jau kelintus metus iš eilės Viktorija organizuoja Kalėdų senelio slapuko dovanėlių keitimąsi tarp kulinarinių tinklaraščių autorių ir šie metai nebuvo išimtis. Šiais (tiksliau 2013-aisiais metais, bet aš šiek tiek vėluoju informuoti Jus apie viską) metais Kalėdų seneliu buvau Indrei iš tinklaraščio Gėrimų ir patiekalų magija. Na, o man skirtą dovanėlę, dailiai supakuotą į raudoną popierių, vieną rytą atnešė paštininkė iki pat namų durų. Tiesiog Kalėdų stebuklas, nes gyvenime dar taip nebuvo nutikę, jog didžiulį siuntinį gaučiau į namus, o ne į pašto skyrių. 

Manasis Kalėdų senelis slapukas buvo kita Viktorija, rašanti tinklaraštį Jauku Namuose. Nekantriai nuplėšusi nuo dėžutės dovanų popierių (nors sąžinė šiek tiek ir piktinosi - juk taip gražiai supakuota), viduje radau dovanėles: paties Jamie Oliver matavimo šaukštelius (itin praverčiančius, kai reikia tiksliai atmatuoti sudedamųjų dalių kiekį), puodelį kavai (taip ir suprantu, kad mano meilė kavai šviečia pro visus tinklaraščio tarpus), prieskonių rinkinuką karštam vynui (mmm, žiema žiemužė ir karštas vynas), nedidukas juodas šokoladukas (kuris ištirpo kaip dūmas rūke) bei daili rankų darbo atvirutė. Ačiū Viktorijai už kruopščiai apgalvotą dovanėlę.

Ir kad jau kalbam apie dovanas, noriu pasidžiaugti dar kai kuo. Vieną vakarą visiškai netikėtai gavau laišką iš vieno tinklaraščio skaitytojo, kuris norėjo padėkoti už tinklaraštį ir teiravosi adreso, kuriuo galėtų atsiųsti simbolinę dovanėlę. Pirmiausia, yra be galo smagu sulaukti tokių pozityvių atsiliepimų apie mano mėgėjiškų laisvalaikio užsiėmimų rezultatą. O antra, neįtikėtina, kad kažkas visiškai nesavanaudiškai, be jokių užslėptų tikslų ir ketinimų, nieko nesitikėdamas atgal, pasistengia pradžiuginti kitą žmogų. Tad štai vieną rytą ant savo darbo stalo radau registruotą ir man adresuotą voką, kuriame pūpsojo itin įmantriai virvele apjuostas, antspauduotas asmeniniu antspaudu ir papuoštas origami gervėmis juodas šokoladas. Dėkui Ričardui už tokį gražų poelgį (ir dievišką juodąjį šokoladą). 

Tinklaraštininkų diena

Kaskart naršydama po lietuviškus kulinarinius tinklaraščius, gėrėdamasi tobulomis nuotraukomis ir pavydėdama receptų išradingumo, pagalvoju, koks nerealus daiktas tas internetas, padedantis pašniukštinėti svetimose virtuvėse ir prisirinkti idėjų. Ir nors paveikslėliai kompiuterio ekrane yra puiku, tačiau dar smagiau yra susitikti su tinklaraščių autoriais akis į akį ir gyvai pamatyti kuriamus šedevrus bei pajusti aplink besimaišančius vanilės, mėtų, česnako kvapus. Na, ir dar pasistumdyti prie to paties stalo, pakovoti dėl vienos mandolinos ir papliurpti apie viską ir apie nieką. 

Tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga (kuri švenčiama birželio 14 d.) jau ketvirtąjį kartą žurnalas Virtuvė. Nuo... Iki... ir kompanija Electrolux surengė kulinarijos tinklaraštininkų vakarėlį. Šiemet susitikimo vieta pasikeitė - tinklaraštininkai rinkosi Vilniaus senamiestyje įskūrusiuose Dailės akademijos rūmuose, Maisto ir dizaino laboratorijoje, o prie jų taip pat prisijungė dizainą studijuojančios merginos, kurios gelbėjo tiek maisto gamyboje, tiek ir pateikime, padėjo patiekalus papuošti ir paversti juos mažučiais meno kūriniais. 

Vaizdas iš Dailės akademijos terasos

Vakaro organizatoriai Darius, Eglė ir Laura

Tik atvykusius tinklaraštininkus pasitiko didžiulis dubuo vaisių punšo, Biržų duonos užkandžiai (beje, visiškai ne į temą, bet Biržų duonos rinkodaros ir marketingo skyrius dirba tobulai: naujos gaminių pakuotės ir pasirinkta reklamos strategija žavinga ir viliojanti, taikliai nukreipta į besidominčiuosius naujovėmis), vandens ąsotėliai ir dailiai paruoštas stalas bendrai tinklaraštininkų vakarienės gamybai.  Vakarienę, kurios tema buvo Šiuolaikinė lietuviška virtuvė, sudarė šeši patiekalai: trys užkandžiai, du pagrindiniai patiekalai ir vienas desertas, tad pasiskirstę į grupeles po tris keturis žmones, pasidalinę išspausdintus receptus ir kiek pasipešę dėl ingredientų, kibome į darbus.

Vienas pirmųjų užkandžių - atvėsinta keptų paprikų ir pomidorų sriuba su cinamonu ir skrebučiais (receptas Sandros iš Little World). Net jei mano nuotraukose ir nesimato galutinio rezultato, tačiau patikėkite, sriuba buvo tobula, ypač šiltam vasaros vakarui: aštroka, su vos juntamu cinamono prieskoniu, tačiau lengva ir maloni. 

Antrasis užkandis buvo burokėlių mišrainė kitaip (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Na, kas dabar išdrįs pasakyti, jog burokėlių mišrainė negali būti akį traukiantis patiekalas? Tik pažiūrėkit, kaip gražiai atrodo bulvių griežinėliai, puošti petražolės lapeliu. Tobula!

Trečiasis užkandis buvo morkų suktinukai su varške ir krienais (receptas mano). Labai ačiū Indrei už pagalbą ir nepasimetimą jokioje situacijoje, dėkui dizaino studentei Marijai ir jos kolegei (labai atsiprašau, pamiršau antrosios mergaitės vardą) už papuošimą ir idėjas bei už visados gerą nuotaiką. Buvo tikrai smagu su jumis dirbti :)

Kaip pagrindinį patiekalą ragavome kiaulienos nugarinės bokštelius su karamelizuotais burokėliais ir morkomis bei bulvių košę su aguonomis (receptas Viktorijos iš tinklaraščio Receptų medis). Tiek daržovės, tiek mėsytė buvo labai skani, o aguoninė bulvių košė ne vienam priminė kalėdinį laikotarpį ir puikiai papildė sotų patiekalą.

Taip pat ragavome varškės kukuliukus su vištiena česnakiniame mėtų ir petražolių padaže (receptas tinklaraščio Surfing the world cuisine autorės Jolitos). Kukuliukų viduje pasislėpę žirneliai buvo malonus siurprizas.

Trumpas recepto autorės Astos paaiškinimas, koks desertas mūsų laukia

Na, ir galiausiai, tai, ko laukė saldumo mėgėjai - šakočio, varškės ir braškių desertas (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Tiek braškės, tiek varškės kremas taip pasakiškai kvepėjo visą tą laiką, kol mes kaimynystėje gaminome savo patiekalą, kad net buvo kilusi mintis nieko nelaukus slapta nukniaukti kokį induką ar du.

Na, o pagaminus (ir, be abejo, viską nufotografavus) bei susitvarkus laukė smagiausia dalis - ragavimas.
Metų tinklaraščiu skaitytojai vienbalsiai išrinko Neringos blogą, deja, pati Neringa dalyvauti vakarėlyje negalėjo. Loterijos būdu buvo išrinkti Electrolux prizų - skrudintuvo ir smulkintuvo laimėtojai. Tiksliau laimėtojos, nes skrudintuvas nukeliavo pas dizainą studijuojančią Barborą, o smulkintuvas - pas... mane (po teisybei, net nepatogu, kad man, tokiam mažyčiam snargliukui, dalyvaujančiam pirmąjį kartą, atiteko dovanėlė).
Už labai smagų vakarą dėkui Eglei, Virtuvė. Nuo... Iki..., Electrolux, Biržų duonai ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie to, kad renginys įvyktų.
Tačiau labiausiai dėkui patiems tinklaraštininkams, kurie mielai priėmė naują žmogutį į savo tarpą, noriai bendravo, juokėsi ir dalinosi patirtimi. Su jumis buvo labai gera.