Spalio Foodie Penpals

(Please scroll down for English version of the post)

Dar vienas mėnuo ir dar vienas Foodie Penpal siuntinukas, pilnas skanumynų. Jūs neįsivaizduojat, kaip yra smagu laukti tos dėželės ir kaip nekantriai aš jas praplėšiu (todėl man siuntinius gražiai pakuoti yra beprasmiška... dvi sekundės - ir popieriaus kaip nebūta). Šio mėnesio Foodie Penpal išpildė iškart du mano Foodie Penpal bucket list'o (ką? Jūs tokio neturit? oi...) punktus: mano angelas maistinukas - vaikinas (o juk kaip įdomu, ką jis išrinks... dauguma mano draugų tikriausiai kiekvieną mėnesį siųstų alų ir traškučius...) ir siuntinukas turėjo ateiti ne iš angliškai kalbančios šalies - Švedijos. Man visada yra smalsu ragauti produktus, kurių etikečių aš visiškai negaliu suprasti ir nežinau, nei kas ten, nei iš ko susideda (na, kartais planas ir nepasiteisina... pvz., Islandijoje kavai nusipirktas pienas pasirodė besąs rūgpienis). O man šį mėnesį teko garbė dėžutę su skanėstais pakuoti Teresai į seną gerą Angliją. 

Man siuntinuką ruošusiam Gareth spalis buvo pirmasis Foodie Penpal mėnuo, tad iš pradžių svarsčiau jo negąsdinti savo keistu "to netoleruoju, to nevalgau, šito negaliu" sąrašiuku, bet kažkokiu būdu pateikiau ne tik visą sąrašą, bet dar ir informavau, kad pastaruoju metu maitinuosi kaip urvinis žmogus (t. y. laikausi paleo principų). Tikra beprotė, iš tiesų, bet Gareth kuo puikiausiai susitvarkė su užduotėle ir mes galiausiai kuo smagiausiai aptarinėjom paskutiniąsias urvinių žmonių mitybos naujoves (prisiekiu!).

Vienas netikėčiausių dalykėlių siuntinyje buvo Älgkorv arba briedžio mėsos dešra. Atsigavusi po pirmo šoko (Ooo neee, jie nužudė Kenį Bembį briedį) aš jau tą pačią dieną ragavau dešrytės. Tik pagalvokit, briedis juk nešertas antibiotikais ir beverčiu pašaru, tad kiek vertingų maistinių medžiagų ten galima rasti. Kaži, o prie dešros briedžio ragai nepridedami... Dar viena miela ir gana netikėta siuntinio dalelė - paties Gareth pagamintas čatnis, kuriam siuntėjas suteikė legendinį Šviesoforo čatnio vardą (nes jame yra geltonų, žalių ir raudonų pomidorų... o pomidorai užauginti paties Gareth... tikrai!). Jaučiuosi pagerbta tokio dėmesio (ir šiek tiek susigėdusi, nes pati gyvenime nesu čatnio gaminusi). Niekas niekada nesuklys man atsiuntęs arbatos, nes ji pas mane geriama kibirais. Šįsyk iš Švedijos gavau Kobbs Sörgårdste juodosios arbatos su rabarbarų, braškių ir pasijų vaisiaus skoniu. Krizenau iš Gareth laiškutyje parašyto paaiškinimo: "Švediška arbata? Na, arbatos lapai čia neauginami, bet ant pakučio yra Švedijos vėliava, tad kas aš toks, kad ginčyčiausi." Arbata tikrai puiki ir įdomaus skonio. Mano šio mėnesio Foodie's gyvena Giotenburge, o ten pat įsikūręs ir vienas seniausių saldainių fabrikų Europoje - Kanold, kuris šokoladą gamina jau nuo 1901-ųjų, tad Gareth man parinko trijų skonių šokoladinius Kanold saldainius: švediško viskio skonio, su jūros druska bei žemuogių. Galiu patvirtinti, kad jūros druskos saldainiukas tikrai skanus. Artėjančios žiemos (na gerai, atėjusios žiemos) proga buvo puiku rasti ir švediškųjų pepparkakor sausainėlių. Nežinau kaip jums, bet man visada cinamonu, imbieru ir gvazdikėliais kvepiantys sausainiai primena Kalėdas. Šita milžiniška dėžė sausainių sužavėjo aplankiusius svečius (ypač kai "visai atsitiktinai" informavau juos, kad sausainiai iš ŠVEDIJOS!!! :D), tad jie gan greit sušveitė didžiąją jos dalį. Na, ir galiausiai Gareth mane pradžiugino Smörgås Kaviar ikrų pasta, skirta sumuštiniams. Laiškutyje buvau informuota, kad Smörgås Kaviar yra kaip anglų Marmite (arba dievini, arba nekenti), tad galiu pasakyti, jog aš prie pirmųjų, nes tikrai skanu. Tikrai. 

Juk sakiau, kad tą pačią dieną prapjoviau savo briedišką dešrytę. Įdomus skonis, nors nežinodamas ir nepasakytum, kad mėsa kitokia nei įprasta (labai paranku, kai aplinkoje yra nevalgančių nieko, kas nėra kiauliena).

Didelis didelis ačiū Gareth už puikiai parinktus maistelius ir už nerealiai smagius laiškus :)

Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams).

---

OCTOBER FOODIE PENPALS

One more month and one more Foodie Penpal parcel full of delicious things. You have no idea how much fun waiting for the little box brings and how impatiently I rip the box off right after receiving it (that's why packing things nicely for me is pointless... two seconds and - there isn't even a piece of paper left). This month Foodie Penpal got even two items checked off my Foodie Penpal bucket list (what? you don't have one? oh...): my Foodie angel this month was a guy (it's always so interesting to see what food a guy chooses... I mean, if it was up to my male friends, they would probably send beer and potato chips every single month) and my parcel had to be sent from non-English speaking country - Sweden. I am always curious to try new food items, which labels I can't read and have no idea what it is or what it's made from (okay, so sometimes this plan backfires, e. g. once in Iceland I bought some milk for my latte and milk turned out to be clabber). The parcel I prepared flew all the way to good ol' England and reached Teresa.

It was the first Foodie Penpal month for Gareth (aka my Foodie) so at first I contemplated not telling him my strange "this I don't tolerate, this I dislike, that I can't eat" food list, however somehow I managed to tell him not only all that stuff, but I also informed him that recently I've been eating like a caveman (i. e. according to paleo diet principles). I know, an absolute madmanwoman, but actually, Gareth did an excellent job at this  Sisyphus task I gave him and eventually we ended up discussing the latest trends of cavemen diet (I swear!).

One probably the most unexpected thing in the parcel was Älgkorv or moose meat sausage. After the initial shock (oh, no, they killed Kenny Bambi a moose) I actually the same day started devouring the sausage. Just consider the fact that the moose wasn't brought up on antibiotics and weird feed, which means its meat has high nutritional value. I wonder... shouldn't horns be supplied as an addition to the sausage... One more lovely and unexpected part of the parcel was chutney made by Gareth himself. By the way, he named the chutney as Traffic light Chutney (since it's made out of yellow, green and red tomatoes... and tomatoes are grown by Gareth himself... really!). I feel honoured by his attention (and a bit ashamed as I've never made chutney in my life). You'll never go wrong sending me some tea, because I drink tea by the buckets. This time from Sweden I received Kobbs Sörgårdste black tea with rhubarb, strawberry and passion fruit flavour. I giggled at Gareth's explanation in the letter: "Swedish tea?? Well, the leaves aren't grown here but it has a Swedish Flag on the front so who am I to argue." The tea is indeed great and has an interesting taste. My Foodie for October lives in Ghotenburg and this city also has one of the oldest confectionery factories in Europe - Kanold. This factory has been making chocolates since 1901 and Gareth sent me three lovely chocolates to try: swedish whiskey one, one with sea salt and one with wild strawberries. I can personally certify that sea salt chocolate was indeed tasty. For the upcoming winter (well, okay, for the current winter) it was great to find a box of Swedish pepparkakor cookies. I don't know about you but the smell of ginger, cinnamon and cloves always reminds me of Christmas. This huge box of cookies bewitched my guests (especially after me "accidentally" mentioning they were delivered from SWEDEN!!!), so the guests devoured the bigger part of my box (cookies and not the carton). Well, and finally Gareth included a tube of Smörgås Kaviar caviar meant for sandwiches. In the letter I was enlightened that Smörgås Kaviar is like English Marmite (you're either love it or hate it) and I proudly can say I fall into the first group because it is really yummy. Seriously :)

I've told you I had cut my moose-y sausage the same day I got it. Interesting taste, although not knowing you wouldn't tell the meat is somewhat different (a useful thing when around there is someone who does not  eat anything that is not pork).

A big big thank you for Gareth for such precisely picked items and unbelievably awesome letters :)

If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).

Grikių košė... kitaip

(Please scroll down for English version of the post)

Naršydama po angliškus tinklaraščius ir skaitydama receptus niekaip negalėdavau suprasti, kaip čia yra, kad vienur prie sudedamųjų dalių nurodoma kasha grikiai, o kitur tiesiog grikiai. Pasitelkusi savo Sherlock'o Holmes'o sugebėjimus (ai, ką čia slėpti, jie vadinasi Google) radau paaiškinimą: tie kvapnūs maži rudi grūdeliai, kuriuos mama ir močiutė virdavo pusryčiams yra vadinamieji kasha grikiai - kepintos grikių kruopos. O kasha juos anglai vadina nuo Rytų Europoje, ypač slaviškai kalbančiose šalyse naudojamo žodžio. Lietuviškai tas žodis yra... košė. Taigi. Na, o jei rinksimės nekepintus grikių grūdelius, jie bus žalsvi ir šiek tiek sunkokai įkandami (ypač jei bandysit griaužti nevirtus). Bet užtat tiks daiginimui ir išsaugos visas savo vertingas maistines medžiagas. Grikiuose gausu antioksidantų (kurie mažina piktojo baubo - cholesterolio kiekį kraujyje), magnio (sveikesnei širdutei ir nervų sistemai), mangano, vario, seleno, kalcio, vitaminų B2 ir B3, folio rūgšties... na, jei šis sąrašas jūsų dar neįtikino grikių nauda organizmui, tuomet belieka palinkėti trumpų eilių McDonald's restoranuose. Gerai gerai, juokauju :)

Dar vienas svarbus elementas kurio gausu grikiuose... ne pala, apie viską iš eilės. Taigi, vasaros pradžioje man nustatė mažakraujystę. Žinot, tokią ligą, kai kraujyje labai trūksta geležies. O geležis yra deguonies pernešėjas iš plaučių į smegenis ir kitus gyvybei palaikyti būtinus organus. Organizme stingant geležies, pradeda stigti ir deguonies, jautiesi tarsi pagalve dusinamas visą ištisą dieną, greičiau pavargsti, pradeda kankinti apatija... Tragiškai nesmagu. Gniauždama savo tyrimų rezultatus grįžau iš poliklinikos namo į darbą ir pirmiausia, ką padariau, tai susiradau geležies daugiausiai turinčius maisto produktus: raudona, balta mėsa, brokoliai, briuselio kopūstai, moliūgų sėklos ir... grikiai. Tiesa, grikių geležis kaip ne gyvulinės kilmės (non-hema) įsisavinama kiek sunkiau, tam dar kartu reiktų suvartoti C vitamino (pavyzdžiui, kivi ar apelsiną), bet juk mėsos tris kartus kiekvieną dieną nevalgysi. Beje, žinot tą anekdotą: "Grikiai, grikiai, grikiai"? Ne? Ir nereikia :)

Jums reikės:
1/2 puoduko nekepintų grikių
80 ml migdolų pieno (sojos, avižų ar kt. pieno) (~ 5 valgomus šaukštus)
1 valgomą šaukštą čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklyčių
1 valgomą šaukštą klevų sirupo (agavos sirupo ar medaus)
1/2 šaukštelio cinamono
pusės banano

Grikius užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti per naktį (ar bent 1 valandai). Išbrinkusius grikius perplaukite po bėgančiu vandeniu (iki kol nusiplaus grikių glitumas).

Trečdalį grikių atidėkit, o į likusius supilkit pieną ir klevų sirupą ir sumalkit blenderiu (ar rankiniu smulkintuvu), suberkit čijos sėklytes, cinamoną bei sudėkit bananus, viską dar kartelį sumalkit. Galiausiai įmaišykite grikių kruopeles, kurias buvo atidėję, papuoškit vaisiais ir uogomis, kokoso drožlėmis, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis. Paprasta, bet skonis puikus.
Receptas iš Oh She Glows.

---

BUCKWHEAT PORRIDGE...IN A DIFFERENT WAY
Browsing through English blogs and reading recipes I couldn't understand why some ingredients listed kasha buckwheat and some - just buckwheat. I used all my Sherlock Holmes skills (okay, let's not lie, they are called Google) and found and an explanation: those little brown luscious grains, which my Mom and Granny used to make me breakfast from, are called kasha buckwheat - toasted buckwheat groats. English people call them kasha because of the word used in Eastern Europe, especially in Slavic countries. In Lithuanian the word is... košė. Well, and if you choose untoasted groats, they will be green and hard to chew (especially if you try to snack on uncooked ones). However the green ones are perfect for sprouting and do not lose all their nutritional value. Buckwheat has a lot of antioxidants (they lower the amount of the evil queen cholesterol in the blood), magnesium (for a healthy heart and nervous system), manganese, copper, selenium, calcium, vitamines B2 and B3, folic acid... well, if this list is not enough to convince you of benefits buckwheat has on your health, then I wish you short queues at the McDonald's. Ok, ok, I am just kidding :)
One more very important element that can be found in buckwheats is... no, wait, let me tell you about the background of this post. So in the beginning of the summer I got diagnosed with anemia. You know, the illness, where there is a lack of iron in the blood. Iron in the blood transmits oxygen from lungs to your brains and other importants body organs. When there is not enough iron in the blood, there also is a lack of oxygen and most of the time you feel like suffocating, you get tired much quicker, the apathy starts to kreep on... Utterly unpleasant. So with my blood test results in my hand I came back from clinic home to work and the first thing I did was finding which foods had the biggest amount of iron. And those were red and white meat, broccoli, brussel sprouts, pumpkin seeds and... buckwheat. Of course, iron in buckwheat is not animal-kind (non-hema) so for the body to use it, it is a bit more difficult: you have to also include vitamin C in your meal (e. g. a kiwi or an orange). But let's admit, eating meat three times a day is not a very good idea. 

You'll need:
1/2 cup of raw buckwheat groats
80 ml of non dairy milk (almond, soy, oats) (~5 tbsp)
1 tbsp of chia seeds
1 tbsp of maple syrup (agave syrup or honey)
1/2 tsp cinnamon
1/2 banana

Soak buckwheat overnight or at least for one hour before eating. Rinse the groats well and drain them. 
Set about one third of the groats aside. Place the rest of the buckwheat, milk and sweetener of your choice in the blender or the bowl (if using hand blender) and blend everything well. Add chia seeds, cinammon and banana and once again blend the mix. Put back the remaining buckwheat groats, mix everything, top with fruit, berries, shreded coconut, pumpkin or sunflower seeds. Serve.
The recipe's from Oh She Glows.

Rugsėjo Adorebox

Prieš dvejus ar pusantrų metų mados tinklaraščiuose pradėjo rodytis įrašai apie stebuklingas grožio dėžutes Glossybox ar Birchbox. Už tam tikrą pinigų sumą buvo siūloma galimybė kas mėnesį gauti po dėžutę su krūva įvairių kosmetikos ir kitų grožio priemonių mėginėlių. Kas mėnesį vis kitokio turinio dėžutė gan greitai  užkariavo tinklaraštininkų (tiksliau, tinklaraštininkių) širdis ir idėja spėjo paplisti po įvairias Europos šalis. O juk pati mintis puiki: nereikia veltui švaistyti krūvas pinigų, kad išbandytum visas įmanomas priemones ir surastum sau tinkančią - kas mėnesį gali pabandyti įvairių, o ir prekybininkams tai nebloga marketingo sistema. Win-win, taip sakant. Mano nepasitenkinimui, nei viena iš įvairių dėžučių nebuvo siunčiama į tolimąją Lietuvą. Tai štai, šią vasarą plepėdama su drauge iš jos išgirdau ir apie Lietuvoje pradėjusį veikti mėginėlių dėžučių tinklą Adorebox. Draugė buvo susižavėjusi liepos mėnesio dėžutės turiniu. 

Pašniukštinėjau ir aš. Dėžučių idėją Lietuvoje nusprendė įgyvendinti bendrovė taip pat užsiimanti kavos aparatų prekyba ir draugiškai besivadinanti Kavos draugu. Tą vienintelį kartelį, kai teko susidurti su Kavos draugu, jie man padarė visai gerą įspūdį, tad nusprendžiau išbandyti ir dėžutę. Kol aš sprendžiau, dėžutė spėjo pabrangti visa dešimčia litų - iki 39 Lt. Ai, bala nematė, pagalvojau ir rugsėjo pradžioje dėželę užsisakiau (pati! niekas nieko niekam už dyką nedavė). 

Spalio penktosios naktį (okay, meluoju - pusę vienuolikos vakare) gavau sms žinutę, jog venipak kurjeris mano Adorebox pristatys artimiausią darbo dieną. Puiku, kad dėželės nereikia bėgti pasiimti iš pašto, bet nieko gero, jog žinutė mane pažadino iš miego ir nieko gero, kad venipak su manimi dėžutės pristatymo laiko taip ir nesuderino (o ją paliko pas apačioje gyvenančią močiutę). 

Kurjerio palikta Adorebox dėžutė buvo supakuotą į kitą Adorebox dėžę (Kavos draugas yra akivaizdus medžių priešas). Tikriausiai labiau dėl grožio nei dėl funkcionalumo dėželė buvo aprišta baltu kaspinu (nors to grožio iš beyrančio kaspino gal ir ne per daugiausia). Tik pradarius dėžutę, maloniai nustebino personalizuota kortelė su vardu. Po kortele gulėjęs rausvas laiškas priekaištingai išdėstė visas atsiųstas priemones bei jų kainas. 98 Lt, anot priekaištingojo popierėlio.

Neabejoju, kad norit išgirsti, kas gi ten tokio brangaus buvo. 

Technic kompanijos Vintage linijos lūpų balzamas Blue Lagoon. Tamsios elektrinės mėlynos spalvos, įdomaus kvapo, tepamas pirštu su parabenais ir alkoholiu (būtų gerai nors vieno iš jų išvengti, bet...), siuntėjų įvertintas 11 Lt (o internete parduodamas už 6 Lt).

"Stenders" kompanijos vonios druskos burbulas, liepžiedžių kvapo (ir nukvepinęs visus kitus savo kolegas), kainuojantis 9,50 Lt (ir parduotuvėje, ir internete). Mielas, bet savo nelaimei turiu tik dušo kabiną.

Avene kompanijos ypatingai švelnus nenuplaunamas valiklis, 50 ml (maniškį kažkas pakeliui nugėrė). Man Avene visada patiko (nepaisant SLS sudėtyje), tad pažadu valiklį išbandyti. Buteliukas įvertintas 15 Lt (na, tarkim...).

Ducray kompanijos Anaphase linijos stiprinantis plaukų šampūnas, 50 ml (SLS ir parabenų rasite ir čia), įvertintas 16 Lt (internete 200 ml kainuoja 35 Lt).

Medimix ajurvedinis muiliukas, 15 g. Kadangi esu naudojusi anksčiau, nieko bloga negaliu pasakyt. Gal kiek sausina odą ir kvepia ne per skaniausiai. Siuntėjų nuomone, vertas 1,50 Lt (internete, o manau ir maximose, 75 g kainuoja 2,55 Lt).

A-derma kompanijos Exomega linijos prausimosi aliejus, 50 ml (ar bereikia minėti draugelius SLS ir parabenus?), įvertintas 12 Lt (internete 200 ml kainuoja apie 30 Lt).

Galvos papuošalas (a la lankelis-gumytė-liemenuko petnešėlė), įvertintas 18 Lt (ebay kainuoja 13 Lt). Aš nesu per daug sužavėta, bet gal kolegės dukrai patiks. 

Avene kosmetinė. Gana prastos kokybės plastiko krepšelis. Siuntėjų nuomone, jis kainuoja 15 Lt, tačiau tokį galėtumėte nusipirkti ir turguje už porą litų. Nuoširdžiai sakau. 

Rausvajame laiškelyje dar buvo nurodyta, kad dėžutėje yra Adorebox priedų. Galiausiai susivokiau, kad man skirtas priedas yra Stenders 20 Lt nuolaidų kuponas (perkant virš 50 Lt), žr. trečią nuotrauką. 

Komentaras. Pati idėja gera. Rugsėjo mėnesio Adorebox - nelabai. Atsiųsti mėginukai/produktai verti apie 60 Lt, tačiau iš jų tikrai naudočiau tik kokius du ar tris, tad man asmeniškai siuntinukas vertas apie 30 Lt. Už 29 Lt tokią dėžutę gal ir užsisakyčiau. Gal. Bet 39 Lt man jau gaila. Adorebox reklama žada 4-5 pilno dydžio produktus, 1 mini dydžio produktą, 1 grožio atributą bei 1 dovanėlę. Šį mėnesį radom 2 pilno dydžio produktus, 4 mini dydžio produktus, grožio atributą ir dovanėlę. Oferta (CK 6.171 str.) nebuvo išpildyta (ups, profesinis įprotis). Guodžiuosi, kad čia tik šį mėnesį taip, nes rugpjūčio dėžutė tikrai visiems ir visoms labai patiko. Kam patiko rugsėjo mėnesio? 

Nuo spalio atsiranda Adorebox Prestige - dėžutė skirta tik aukščiausios klasės brand'ams ir įkainuota 215 Lt. Ką gi, žiūrėsim, kaip jiems seksis šias prabangiąsias dėželes parduoti.

Palyginimui štai kaip atrodo UK Rugsėjo Glossybox (56,5 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo Joliebox (56,5 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo She Said Beauty Box (52 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo Latest in Beauty Editors Box (43,4 Lt su atsiuntimu).

Rugsėjo Foodie Penpals

(Please scroll down for English version of the post)

Mano apylinkės paštas jau pusę metų nustojo nešti siuntinius. Registruotus, neregistruotus, paprastąsias siuntas, net registruotus plonučius laiškus. Tiesa, iki pašto tik penkios minutės pėstute, tačiau darbo laikas tinka nebent pačioms pašto darbuotojoms - 9-17h. Tad taip ir susiklostė, kad siuntinukus galiu pasiimti tik keturis kartus per mėnesį - penktadieniais, kai dirbu valandėle trumpiau. Oi, patikėkit kaip pikta. Ypač pikta, kai jau nuo antradienio žinai, kad gavai siuntinuką pilną įvairiausių skanumynų iš tolimosios (=artimosios) Jungtinės Karalystės. Šį mėnesį man teko laimė siuntinėlį gauti iš Kim. Tuo tarpu maniškis keliavo pas Abbie į Češyrą. Abbie užsiminė, kad jai patinka prieskoniais gardinti patiekalus, tad savojoje dėžutėje rado įvairiausių prieskonių, pagardų, imbierinių sausainių ir kt. Na, žodžiu, visko, kas aštru :) O aš šį penktadienį iš pašto atsiėmiau savąją.

Savojoje raudonoje dėžutėje radau laaabai dailiu šriftu parašytą laiškelį nuo Kim, detaliai paaiškinantį, kas ir kodėl pakliuvo į siuntinuką. Mano rūpestingoji Foodie Penpal paaiškino, kad norėjo atsiųsti man kažką iš vietinių gardumynų, ko mes tikriausiai negalime rasti Lietuvoje. Pirmiausiai - airiškos bulvių duonos (nepatikėsit, bet bulvės šiuose paplotėliuose sudaro net 91 proc.), kuri, Wikipedia (ir mano) žiniomis, yra itin populiari Šiaurės Airijoje ir dažniausiai patiekiama kartu su sočiaisiais angliškais (=airiškais) pusryčiais. Dar viena vietinė Mančesterio gėrybė yra Eccles pyragėliai - trapios tešlos pyragiukai su daaaaug razinų įdaro. Tikrai įdomus vietinis skanumynas. Siuntinyje taip pat radau lenkišką šokoladuką, plantanų (didžiųjų bananų) traškučių bei įvairių arbatų rinkinuką (arbatos mane visada džiugina ir jos visada visada reikalingos... ir greit baigiasi :D). Labai ačiū Kim už įdomias siuntinuko dalis :)

Aš nebūčiau aš, jei iškart neišbandyčiau ir neparagaučiau, ką čia gavau. Viena iš arbatų buvo mano taip mėgstama gėlytė (na, žinot, kur iš pradžių būna mažiukas rutuliukas, kuris užpylus karštu vandeniu pavirsta gėlyte? tai va). Na, ir suprantama, būtinai turėjau paragauti ir eccles pyragiuką (beje, jis nuotraukoje aukštyn kojom... nenaudėlis).
Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams). 

---

SEPTEMBER FOODIE PENPALS

Post office in my neighbourhood has stopped bringing deliveries to my door. It's been a half of year since the last delivery. Rgistered, non-registered, simple parcels, even thin registered letters do not come to my post box. I have to go pick them myself. Sure, it's only about 5 minutes to walk to the post office, however its working hours are convenient only to the post office employers - 9-5h. That is the reason I can only pick my parcels up from the post offices four times a month - on Fridays, when my work ends an hour early. Believe me, it does not make me happy. Especially when on Tuesday I learn I have a parcel full of delicious things waiting for me in the post office and yet I have to wait till Friday to pick it up. This month I was lucky enough to receive a parcel from Kim. My parcel travelled to Cheshire county, to a lovely woman Abbie. Abbie had mentioned she liked using spices in her food so in her Foodie Penpal box she found various spices and condiments, ginger cookies etc. Well, stuff that is spicy and hot :) And as for me, on Friday I paid my post office a visit and picked up my box.
In my red box I found a letter from Kim, neatly handwritten and explaining what and why the certain thing was in the parcel. My mindful Penpal noted that she really wanted to include some local food items that I probably couldn't get in Lithuania. First of all, some Irish potato bread (you probably wouldn't believe this, but there is 91 percent of potatoes in those farls), which, as Wikipedia informed me, is really popular in North Ireland and usually is served along with full English (=Irish) breakfast. One more local Manchester goodie is Eccles cakes - little cakes made from flaky pastry with raisins and currants filling. Really interesting local delicacy. In the parcel I also found a Polish chocolate bar, a bag of plantain chips, and various teas (I always enjoy tea and am always always in a need of a great tea... plus I run out of tea so fast :D). Thank you so much, Kim, for the interesting items in my parcel :)
I wouldn't be myself, if I didn't try and taste everything right away. One of the teas sent to me was my fave flower tea (you know, the one which in the beginning is a little tiny ball, then you pour some hot water on it and it blossoms into a big flower.. that one). And of course, I just had to have one eccles cake (by the way, in the picture the cake is upside down... what a naughty cake).
If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).

Kokoso blyneliai

(Please scroll down for English version of the post)

Šiom dienom visai nesinori įmantrių patiekalų. Manų košė, virtinukai su bulvėmis ir blynai - man užtenka. Ir kaip tyčia visi trys gaminami iš kviečių. Ne, nieko blogo čia nėra (jei jie jums patinka ir tinka), bet va, būna, užsibrėžiu tikslą 30 dienų negerti kavos, 30 dienų laikytis atokiau nuo cukraus, na, o šįkart nukentėjo kviečiai. Kviečiams pakeisti galiu naudoti migdolų arba kokoso riešutų miltus. Migdolai kaip tyčia pasibaigė. O va kokoso miltų kokį mėnesį keliaudavau ieškoti į sveikų produktų parduotuvę, kol galiausiai įgrisau pardavėjai (matyt jie tų miltų net atsivežti neketino) ir ji man įbruko džiovinto kokoso maišelį. Susimalsi, nusprendė už mane. Na, ką, aš mandagi, parsitempiau tą maišelį namo ir padėjau į giliausią lentyną. Praėjo du mėnesiai. Visiško bado (t.y. visiško begliutenio bado) genama išsitraukiau maišelį, atsiprašau ir pabandžiau susidraugauti. Ir ką jūs pasakysit, blynai gavosi kaip blynai. Be kviečių, be cukraus, be pieno produktų, bet blynai. Iš kokoso. Su kokoso pienu. Kepti ant kokoso aliejaus. Patiekti su kokoso grietinėle. Reikia gal man palmes pradėt auginti...

Jums reikės:

3 valg. šaukštų džiovinto kokoso (kokoso drožlių)

2 valg. šaukštų maltų linų sėmenų

0,5 arb. šaukštelio kepimo miltelių (begliutenių, arba mažesnį kiekį sodos)

0,5 obuolio (arba 2 šaukštų nesaldintos obuolių košės)

2 kiaušinių baltymų

70 ml kokoso pieno (arba kitokio ne gyvulinės kilmės pieno - migdolų, sojos etc.)

Du šaukštus džiovinto kokoso drožlių sumalkite kavamale ar virtuviniu kombainu (o jei turite kokoso miltų, drąsiai dėkite du šaukštus jų), supilkite į dubenėlį, pridėkite šaukštą nemaltų, du šaukštus maltų linų sėmenų (šviesių ar tamsių) bei pusę arbatinio šaukštelio kepimo miltelių (ketvirtį šaukštelio sodos), išmaišykite. 

Obuolio puselę nulupkite ir smulkiai sutarkuokite ar sublendinkite. Į sausąjį mišinį po vieną sudėkite kiaušinio baltymus bei supilkite tarkuotus obuolius. Suprantama, išmaišykite. Galiausiai įmaišykite pieną. Viską išmaišykite ir kepkite keptuvėje ar vaflinėje (na, žinote, toje, kur širdutes kepa). Turėtų gauti trys dideli blynai (maniškis vienas buvo labai nefotogeniškas) arba daug mažiukų.

Receptas pritaikytas iš Clean Food Creative Fitness.

---

COCONUT PANCAKES

Recently all I've been craving are simple things. Semolina porridge, dumplings with potatoes and pancakes - and I will be content. As if on purpose, all the dishes are made out of wheat. No, wheat is not that bad (if you like it and it likes you) but, well, it happens: I sometimes decide to quit coffee for 30 days, or stay away from sugar for 30 days. This time the victim is wheat.  I can use almond or coconut flour as a wheat substitute. Unfortunately, I've just run out of almonds. And when it comes to coconut flour, I had been going to healthy food store for a month searching for coconut flour until the store keeper seen enough of me and shoved a bag of desiccated coconut into my arms. You can mill it yourself, decided she for me. Well, I am a polite person, so I took the coconut, brought it home and hid in the darkest corner. Two months later the starvation (gluten free starvation that is) forced me to get the bag, say sorry and try to make friends with the coconut. And what do you say, the pancakes turn out to be... well, pancakes. Without wheat, sugar or dairy, yet still pancakes. Out of coconut. Made with coconut milk. Baked in coconut oil. Served with coconut cream. I should probably start growing palmtrees...

You'll need:

3 tbsp desiccated coconut

2 tbsp flax seeds, ground

0.5 tsp baking powder (gluten free, or a bit less baking soda)

0.5 apple (or 2 tbsp unsweetened applesauce)

2 egg whites

70 ml coconut milk (or any dairy-free milk - almond, soya etc.)

Mill 2 tbsp of desiccated coconut in a coffee grinder or blender (unless you have some coconut flour, then use the flour instead), pour the milled coconut into a bowl, add the remaining tbsp of desiccated coconut, 2 tbsp ground flax seeds (light or dark), 0.5 tsp of baking powder (or 0.25 baking soda), mix it well.

Peel the half of an apple and blend it (or grate it thinly). Mix egg whites into the dry ingredients, add blended/grated apple, mix well everything. Finally, add the milk and mix the batter once again. Use a skillet or a waffle maker to make the pancakes. You should get three big pancakes (one of mine was really unphotogenic) or a lot of small ones.

Recipe's adapted from Clean Food Creative Fitness.

Kalafioro maltinukai

(Please scroll down for English version of the post)

O kartais taip nutinka: atidarai šaldytuvą, o ten nieko nieko nieko nėra. Na, be kalafioro galvos ir pusės raudonojo kopūsto (čia gal tik man taip nutinka). Tuomet sėdi ir bandai sugalvoti, kas iš to kalafioro galėtų išeiti. Na, iš tiesų tai kalafiorą (mūsuose dar žinomą kaip žiedinį kopūstą) pirkau planuodama gaminti begliutenį picos pagrindą, bet po to noras picai praėjo ir nebegrįžo. Vienam mėgstamiausių begliutenių receptų tinklarašty buvau mačiusi kalafioro keksiukus, tad nusprendžiau, jog pats metas jiems pasirodyti mano lėkštėje. Na, keksiukams gal ir ne, bet kalafioro bokštukams tai tikrai. O ir galutinis rezultatas nenuvylė: labiau priminė vištienos maltinukus nei daržovių patiekalą. Patikėkit, jei gerai iškepsit, niekas ir neatseks, jog čia pagrindinio veikėjo vardas yra kalafioras.

Jums reikės:

1 žiedinio kopūsto galvos

5 šaukštų migdolų miltų (75 ml)

3 kiaušinio baltymų

česnako granulių, pipirų, druskos pagal skonį

Kalafiorą padalinkite į žiedynus ir juos peiliu susmulkinkite (nors jei turite didelį virtuvinį kombainą, galite ir nepersistengti smulkindami). Kalafiorą sudėkite į virtuvinį kombainą ir smulkinkite iki susmulkintas kalafioras primins ryžius.

Į keturgubą marlę (ar švarų virtuvinį rankšluostėlį) įdėkite šiek tiek kalafioro "ryžių" ir gerai gerai nuo jų nusunkite susidariusį skystį. Taip apdorokite visą kalafioro masę. Dubenėlyje lengvai išplakite kiaušinių baltymus.

Baltymus bei migdolų miltus supilkite į dubenį su kalafioru, pagal skonį įdėkite druskos, česnako granulių, juodųjų pipirų ir kitų pageidaujamų prieskonių. Išmaišykite masę (galit ir rankomis) ir padalinkite į septynias (priklausomai nuo žiedinio kopūsto didumo gali būti ir daugiau/mažiau) formeles. Masę gerai suspauskite, kad neliktų jokių plyšelių. Formelę įkiškite į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 25-30 minučių arba iki kalafioro maltinukų pakraštėliai kiek apskrus.

Receptas pritaikytas iš glutenfreehappytummy.

Maistinė informacija (vieno maltinuko): 142 kcal; 10,1 g riebalų (0,7 g sočiųjų riebalų); 8,9 g angliavandenių (4,2 g ląstelienos); 7,5 g baltymų.

---

CAULIFLOWER CAKES

Sometimes it happens: you open the fridge and there is absolutely nothing there. Well, apart from the cauliflower head and half red cabbage (or maybe it happens only to me). Then you sit there and try to think something to make out of that cauliflower. But actually I bought the cauliflower with intention to make a gluten-free pizza base. Unfortunately, my wish for pizza left me and never came back. One of my favorite gluten-free recipes blog posted a cauliflower cupcakes' recipe so I decided it was a time for me to make them. Or if not cupcakes then at least cauliflower cakes. A final result didn't disappoint: it tasted more like a chicken burger than a veggies meal. Believe me, if you cook it well, nobody will know the main hero here is the cauliflower.

You'll need:

A medium head of cauliflower

5 tbsp almond flour (75 ml)

3 egg whites

garlic powder, pepper, salt to taste

Divide cauliflower into florets and knife them into little pieces (however if you have a large food processor don't sweat too much). Put the cauliflower parts into food processor and blend it until it reminds you of rice. Put the cauliflower rice into a cheesecloth (or clean kitchen towel) and drain it well. Beat the egg whites lightly in a separate bowl. 

Pour the egg whites and almond flour into the bowl of cauliflower rice, add salt, pepper, garlic powder and any other spices you prefer and mix it well (use your hands if you wish). Divide the mixture into seven (or more depending on the size of cauliflower head) silicone cups and press it down well to eliminate any spaces inside. Put the cakes into 180 C oven and bake for 25-30 minutes or until the cakes brown a bit. 

The recipe's adapted from glutenfreehappytummy.

Nutritional facts (per one cake): 142 kcal, 10,1 g fat (0,7 g saturated fat); 8,9 g carbs (4,2 g fiber); 7,5 g protein.

Rugpjūčio Foodie Penpals

 (Please scroll down for English version of the post)

Naršydama įvairiausius tinklalapius visai atsitiktinai užtikau Foodie Penpals idėją The Lean Green Bean tinklaraštyje. Noriu noriu noriu pagalvojau ir pradėjau ieškoti, kur būtų galima užsiregistruoti. Nelaimei, Lindsey tinklaraštyje buvo galima užsiregistruoti tik Amerikos gyventojams. Na va, ir vėl diskriminacija kiek nusiminiau. Tačiau pasirodo, Europos ir Jungtinės Karalystės maistukiukai (čia mano angliško žodžio foodie versija) turi savo atskirą susirašinėjimo tinklą, kuruojamą Carol Anne iš Rock Salt tinklaraščio.

Idėja yra paprasta, bet tokia džiuginanti: kiekvieną mėnesį užsiregistravusieji yra suporuojami su skirtingais žmonėmis, su kuriais keičiasi maistu, t. y. kiekvienas iš mūsų nuperka/pagamina įvairių produktų už 35-44 Lt (10 eurų ar 10 svarų), supakuoja ir išsiunčia žmogiukui, su kuriuo esam suporuoti. O tuomet laukiam savojo siuntinuko iš kito žmogučio, kuriam buvom priskirti. Labai smagu praverti dėžutę ir rasti, ką kitas žmogiukas tau įpakavo.

Rugpjūčio mėnesio siuntinuką man buvo pavesta nusiųsti Sara-Jayne  iš Keep Up With The Jones. Sara-Jayne neturėjo jokių ypatingų pageidavimų, bet užsiminė, jog jos šeimai patinka viskas, kas saldu ir aštru. Aš labai labai norėjau, kad mano pirmasis siuntinukas būtų išskirtinai lietuviškas, todėl į jį supakavau tik Lietuvoje gamintas prekes. Tikiuosi Sara-Jayne siuntinukas patiko. 

Na, o mano siuntinuko autorė šį mėnesį yra miela mergaitė Juls iš Pepper & Sherry. Kai Juls pasiteiravo, ar turiu kokių pageidavimų, aš visiškai nepagalvodama išdėsčiau savo "be cukraus" "be gliuteno" "be pieno" reikalavimus ir dar nurodžiau, jog norėčiau kažko vietinio. Tikra idiotė. Tik įsivaizduokit, kaip yra sunku su tokiais nurodymais kažką nusiųsti. Bet Juls su užduotimi susitvarkė puikiai. Tikrai miela iš jos pusės.

Juls mane nudžiugino velsietišku čederio sūriu (oooo, jau susiradau bent dešimt receptų, kur man jį panaudoti!), džiovintos ir rūkytos jautienos juostelėmis (šituos reiks pasislėpti, kad kas netyčia nesugalvotų kaip užkandėlės prie alaus panaudoti), džiovintų vaisių ritinėliu (ehm... jo nebeliko po valandos nuo dėžutės atidarymo) bei Pietų Afrikoje rinkta Rooibos arbata (kuri dabar atgaivina mane kasryt darbe).

Dėžutėje taip pat radau mielą laiškutį nuo siuntėjos bei Pietų Afrikos patiekalo Bobotie receptą, kurį labai nekantrauju išbandyti.

Labai labai dėkoju Juls už pastangas ir vargą renkant mano siuntinuką!

---

AUGUST FOODIE PENPALS

While browsing tons of blogs I accidentally stumbled upon Foodie Penpals idea on The Lean Green Bean blog. Want want want was my only thought and I tried to register on there. Unfortunately, it seemed that on the Lindsey's blog only Americans could sign up. Great, once again discrimination I thought then. However it turns out that European and UK foodies have their own penpals network which is led by Carol Anne of Rock Salt.

The idea is simple but so much fun: every month all the subscribers receive their pairings so that they could exchange food items with the mentioned people. That is each one of us buys/makes some foods or food items for the price of 10 euros or 10 pounds, packs them and sends to the person assigned. And then we wait for our packet from the lovely foodie whose pairing we were. It's so exciting to open the box and find what the other person packed for us. 

This month my person to send a parcel to was Sara-Jayne from Keep Up With The Jones blog. She didn't have any specific preferences for her items to receive but did mention her family like everything sweet and spicy. I really really wanted for my first packet to be entirely Lithuanian so I packed only goods and foods made in Lithuania. I hope Sara-Jayne liked it.

Well, and my packet's author this month was lovely Juls from Pepper & Sherry blog. When Juls asked me if I had any preferences I answered without using my brain... clearly: "No sugar", "No gluten", "No dairy" were my requirements. Oh, and something local. I am an absolute moron. I can imagine how difficult it was for her to find such items to send me. However Juls did great at this task. It's really sweet of her.

Juls sent me some Welsh cheddar cheese (I've already found at least 10 recipes where to use the cheddar), dried and curied beef (I have to hide it somewhere before someone found it and used it as a beer snack), dried fruit roll (ehm... I have to confess - an hour after opening the box the roll was long gone) and Rooibos tea picked in South Africa (now it is my usual morning routine tea).

In the box I also found a lovely letter from the sender and a recipe of South African dish Bobotie. I can't wait to try this recipe.

Thank you so so much, Juls, for all the trouble and effort you put into assembling my packet :)