Trys puslapiai

Dažnai nerandu logiško pateisinimo kelionėms. Ne, ne pačioms kelionėms, o išlaidoms, kurios neišvengiamai išsipučia tik iškėlus koją už namų durų. "Netikiu, meluoji" prieš porą metų su šypsena ištarė barmenas viename Roterdamo pub'ų, kai pasakiau, kad atvažiavau dėl koncerto. Dviejų, iš tiesų. "Beprotė", reziumavo, draugams patvirtinus, jog tai visiška tiesa. Ir iš tiesų, kelionės, kuriose buvau viena, visos buvo dėl muzikos. Barcelona, tris kartus Londonas, tris kartus Amsterdamas, Groningenas. Prie the world is a book and those who do not travel read only one page (liet. Pasaulis - knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną jos puslapį, -Šv. Augustinas) pridedam Rock'n'roll is no genre of music, no, my friend, rock'n'roll is a way of life (liet. Rokenrolas nėra muzikos žanras, ne, mano drauge, rokenrolas yra gyvenimo būdas, -Brent Smith) ir gaunam tai, kas man skamba kaip labai logiška priežastis leistis į kelionę.

O kartais taip nutinka, kad tuo pačiu metu Europoje apsilanko net ne viena, o trys (klausomos) grupės, stebuklingu būdu atsiranda bilietas į per dvi minutes išparduotą koncertą ir prisimeni, jog seniai norėjai aplankyti draugus vienur ir kitur. Ir aplankai. Londone seniai matyta draugė padėjo ištirti visus įmanomus parkus ir jų tvenkinius (žr. nuotrauką apačioje), surasti reikiamą tiltą (nors ir iš penkto karto), išgerti šimtą puodelių kavos (pradedant migdolų pieno latte, baigiant Pumpkin Spice Latte --> yuck), aptarti visas pasaulio problemas (jei staiga baigsis ekonominė krizė, žinokit, kad čia mūsų darbas), apsiginti nuo žmogžudės voverės (prisiekiu!), peršlapti kiaurai (nes Londone priklauso), bene pražiopsoti metro stotelę (nes galvojom, jog važiuojam kita linija) ir tiesiog palaikyti gerą nuotaiką. 

O štai skrisdama į Amsterdamą sužinojau, kodėl Ryanair taip giriasi savo on time skrydžiais (nepaisant to, kad jų nurodoma skrydžio trukmė ir atvykimo laikas yra pailginti valanda laiko) - British airways skrydis vėlavo dvi valandas. O tada man aišku prireikė įsėsti ne į tą traukinį (iš kur galėjau žinoti, kad be Intercity ta pačia kryptimi dar važiuoja ir sprinter'iai). Na, bent jau galiausiai vis tiek atsidūriau Utrechte, o ne kaip praėjusį kartą - Hagoje vietoj Roterdamo (aha, pasirodo ir taip būna, net jei ir važiuoji traukiniu, ant kurio parašyta Rotterdam). O Utrechtas pasirodė besąs mielas miestelis iš olandiškų pasakų (su dar pasakiškesniu Olivier pub'u, įrengtu buvusioje bažnyčioje ir kino teatru, įrengtu buvusiame policijos komisariate... masters of disguise!). Hm, aišku, iš mano nuotraukų atrodo, kad Olandija tai vienas didelis Starbucks'as, bet panašu, kad tik kava atgaivindavo mano atmintį, jog tąsausi su savimi fotoaparatą :)

Mini šokoladinis tortukas

Šiaip jau nuolatinis elektroninio pašto ir mobilaus telefono pypsėjimas gavus eilinį pranešimą apie "Nepakartojamas milžiniškas 3 proc. nuolaidas daiktams, kurių jūs niekada nepirktumėte" erzina, bet kažkurią dieną gavau pranešimą apie akciją džiovintiems vaisiams ir riešutams ir po nuotaikingo pokalbio su bendradarbe apie kalėdinius kepinius, nusprendžiau visgi užsukti į šalia namų esančią parduotuvę. Parduotuvė pasirodė besanti pustuštė, tad susirinkusi reikalingas prekes, patraukiau link kasos su nuobodžiaujančia pardavėja. Ši nužvelgė mano prekes ir paėmusi maišelį su datulėmis sumišusi įsispoksojo į jas. "Kas čia?" "Datulės." Pardavėja atsiverčia savo kodų sarašiuką ir porą minučių dėbso į jį. "Sakėte dratulės?" pasitikslina. "Ką... ne, datulės" dabar jau sutrinku aš. Ji vėl panaršo po sąrašą. "Jos ten, prie džiovintų vaisių..." bandau padėti. Galiausiai pardavėja nueina iki džiovintų vaisių sektoriaus parduotuvėje ir grįžta su kodu. Na va, datulės nuskanuotos. Pardavėja pakelia maišelį su figomis. "Kas čia?" "Figos." "Čia daržovė?" "Ne, vaisius." Pardavėja vėl akimis naršo po savo sąrašėlį. Prieina kita, vyresnė pardavėja ir dabar jau abi bando surasti paslaptinguosius figos vaisius (kuriuos, beje, jie pardavinėja jau pusę metų). Po poros minučių figos irgi nukeliauja į mano pirkinių krepšelį. Trečioje vietoje ant pirkinių takelio sėdi migdolai. "Čia anakardžiai" vyresnioji pardavėja informuoja kasininkę. "Ne anakardžiai, čia migdolai!" mano kantrybė po truputį senka ir imu dairytis paslėptos kameros. "Gerai, paieškok sąraše migdolinių riešutų" nusileidžia vyresnioji pardavėją ir duoda komandą jaunesniajai. Aš jau net nebedrįstu klausti, kas yra tie migdoliniai riešutai, tiesiog kaltai šypsausi visai eilei žmonių, nekantriai laukiančių, kol pardavėjos baigs šifruoti mano egzotinius pirkinius. Ačiū dievui, servetėlių dėžutė ir cinamono pakelis turi barkodus, todėl pardavėjų (ir mano kantrybės) išbandymas baigiasi. Whew, aš laisva. 

Dratulės baisiai prasivertė gaminant šį mažulytį tortuką, kurio šiaip jau užtenka keturiems asmenims (nors aš viena jį valgiau savaitę). Jis sodraus šokoladinio skonio ir numalšins bet kokį saldumynų troškimą. Tačiau jei esate didelis saldumo mėgėjas (didelis!), galite papildomai įdėti medaus ar klevų sirupo. Man saldumo tikrai pakako, tačiau visų skoniams neįtiksi. 

Reikės:

pagrindui

50 g migdolų riešutų

3 datulių

1 arb. šaukštelio kokoso aliejaus

0,5 arb. šaukštelio cinamono

šiek tiek druskos

tortuko masei

0,5 puodelio kokoso grietinėlės (kieta kokoso pieno dalis)

4 datulių

50 g juodojo šokolado (geriausia 85 proc. ir daugiau kakavos turinčio)

2 šaukštai kokoso aliejaus

1 arb. šaukštelis vanilės ekstrakto

Migdolus, datules, kokoso aliejų, druską ir cinamoną suberkite į blenderį ir malkite iki trupinukų. Trupinėlius suberkite į atsegamą 10 cm formelę (jei neturite tokios, puikiai tiks ir bet koks nedidukas dubenėlis ar kitokia formelė, tik prieš tai ją išklokite maistine plėvele, kad būtų lengviau išimti) ir išskirstykite, kad dengtų formos dugną ir šonus, suspauskite. Atidarykite kokoso pieno skardinę (geriausia, kad ją per naktį palaikytumėte šaldytuve, kad kokoso grietinėlė sustingtų), pusę puodelio kokoso grietinėlės sudėkite į dubenėlį, susmulkinkite juodąjį šokoladą ir suberkite ant viršaus, sudėkite kokoso aliejų. 

Dubenėlį uždėkite ant vandens su verdančiu vandeniu ir leiskite garams ištirpinti aliejų, šokoladą ir kokoso grietinėlę, išmaišykite. Gautą šokoladinę masę supilkite į blenderį, sudėkite datules ir supilkite vanilės ekstraktą bei malkite iki masė taps vientisa. Tuomet ją supilkite į formelę, išlyginkite ir dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. Na, o sustingus, atsargiai nuimkite šonelius, supjaustykite ir tiekite.

Receptas pritaikytas iš Paleo Chocolate Lovers' Cookbook.

Avokado ir garstyčių sėklų salotos

Ir vėl tas laikas. Na, tas "sutemo dar net nespėjus grįžti namo". Ech, tas ruduo. Ir dar baisiai šalta. Tad štai nedidukas užkandis su aštriais pipirais ir garstyčių sėklomis, padėsiantis nors šiek tiek sušilti. Originaliame recepte siūloma naudoti žaliuosius aštrius pipirus (pvz., jalapeno), bet raudoni juk daug gražesni ir spalvingesni (ir... ahem... pigesni). 

Reikės:
2 prinokusių avokadų
2 arb. šaukštelių citrinos sulčių
0,5 arb. šaukštelio druskos
10 g šviežios kalendros
1 šaukšto ghi sviesto (arba kokoso aliejaus)
1 šaukšto garstyčių sėklų
1 nedidelio svogūno
2 skiltelių česnako
1 arb. šaukštelio indiško kario prieskonių
1 čili pipiras

Avokadus perpjaukite, išimkite kauliukus, o minkštimą išskobkite į dubenėlį, supilkite citrinos sultis, druską ir avokadą sutrinkite šakute (galite palikti gabalėlių nesutrintų), suberkite supjaustytas kalendras ir išmaišykite. Į keptuvę įpilkite ghi sviesto ar kokoso aliejaus (arba, jei pas jus taip pat šalta, kaip pas mane, aliejų ar sviestą įdėkite šaukštu), įkaitinkite ir suberkite garstyčių sėklas. Keptuvę uždenkite, nes sėklytės įkaitintame aliejuje ims šaudyti. Kai šaudymas aprims, suberkite smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepkinkite iki jis taps permatomas, tuomet suberkite susmulkintą česnaką, kario miltelius ir supjaustytą čili pipirą, išmaišykite, suskaičiuokite iki 10 ir nukelkite nuo ugnies. Pakepintą mišinį supilkite į avokado košytę, išmaišykite ir tiekite. Galite valgyti kaip užtepėlę ar pagardą, su paplotėliais ar daržovėmis, arba kaip salotas. 

Receptas iš Super Natural Every Day. 

Morkų pudingas

-Atsiprašau, kur čia raštinė? Į mane kreipiasi pagyvenęs vyriškis.

Demonstratyviai žvilgteliu į maždaug už 20 cm nuo manęs kabančią informacinę lentą, kurioje didelėmis raidėmis parašyta "II-asis aukštas: Raštinė".

-Antrame aukšte.

-Dėkui. Žmogelis nueina.

Ir toks dialogas pasikartoja maždaug kartą per savaitę. Pasikartotų dažniau, jei ištisą dieną stoviniuočiau prie priešais įėjimą kabančios lentos, kurioje smulkiai surašyta, kuriame aukšte ir kuriame kabinete ką galite rasti. Turiu įtarimą, kad žmonės nelabai beskaito. Ne tik knygas, bet ir užrašus. Kaip pavyzdžiui gatvėje stovintis raudonai apvestas užrašas "70" nereiškia, jog toje vietoje galima greitį padidinti iki 130 km/h, arba kainos etiketėje užrašas "Nuolaida taikoma perkant 2 vnt." nereiškia, kad galima vargšei pardavėjai iškelti sceną ir ją pasiųsti ten, kur vėžiai žiemoja, kai ji atsisako nuolaidą pritaikyti vienai prekei.

Laisvalaikiu pradėjusi skaityti maisto produktų etiketes (o ką daryti, kai knygos baigiasi?), pastebėjau, kad pvz., duonoje ar batone cukrus yra trečias ingredientas (o ingredientai etiketėse surašomi nuo ingrediento, sudarančio didžiausią dalį produkte, iki mažiausio), negana to, kai kurie jų dar papildomai įdeda gliukozės sirupo, kad jau nuo pirmojo kąsnio būtų skanu. O ką jau kalbėti apie desertus. Tai štai, jei vieną dieną labai norėsis, ko nors saldaus, bet nesinorės cukraus dozės, šis morkų pudingas kaip tik buvo nominuotas "skanūs ir sveiki desertai be cukraus" kategorijoje ir laimėjo oskarą. Ir Emmy. Ir dar priedo Misteris Neišvaizdusis konkursą. Užtat jis skoniu nenusileidžia niekam. 

Reikės: 

260 g morkų (3-4 vidutinių morkų)
2 šaukštų kokoso sviesto (kurį galite pasigaminti galingu blenderiu sumalę kokoso drožles)
2 šaukštų riešutų sviesto (arba saulėgrąžų sėklų sviesto)
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto (arba vanilės miltelių... ne vanilinio cukraus!)
0,5 arb. šaukštelio cinamono
0,5 arb. šaukštelio muskato
0,25 arb. šaukštelio maltų gvazdikėlių
žiupsnelio druskos

Morkas nuskuskite, supjaustykite gabalėliais ir sudėję į puodą su vandeniu, virkite iki morkos suminkštės. Vandenį nupilkite, o morkas suberkite į trintuvės (blenderio) indą ir sutrinkite. Įdėkite abiejų rūšių sviestą, prieskonius, druską ir vanilės ekstraktą (ar vanilės miltelius) ir sutrinkite iki daugmaž vientisos masės. Štai ir viskas. Labai sudėtingas receptas :D Tiekite su šviežiomis ar šaldytomis uogomis, riešutais, kokoso drožlėmis ar skaldytomis kakavos pupelėmis.
Receptas iš PaleOMG. 

Akimirkos rugsėjį

Valgomos:

• Cocina del Conflicto: maistą išsinešimui siūlantis restoranas gamina tos šalies virtuvės patiekalus, su kuria JAV konfliktuoja. Šiuo metu tai - Kuba ir kubietiški patiekalai meniu: juka mocho padaže, empanados ir kiti. 
• Jei kartais aplankys baklažanų lietus, čia rasite 10 idėjų patiekalams su baklažanais. 
• Girdėjote, kad naujieji les macarons - eklerai? Nors makaronai dar net normaliai Lietuvoje paplisti nespėjo, saldumynų mados vėjams papūtus, dabar ant bangos eklerai ir jų naujasis stilius čia ir čia. 
• Dukrai (ar sūnui, sunku pasakyti) išsikrausčius, tėtis pradėjo jai siųsti savo pietų nuotraukas. Nuotraukos pasirodė besančios genialios ir su nuotaika - pasižiūrėkite patys. 
• Pas Viktoriją FB pamačiau smagią idėją - Vilniaus Gatvės Maisto Festivalis. Argi nebūtų šaunu sudalyvauti tokiame festivalyje, išbandyti įvairiausių virtuvių ir gatvės maisto (street food). 
• Mano rytai visada prasideda kava. O štai kaip kava mėgaujasi 21 pasaulio šalis. 

Mažiau valgomos:

• Nauji technikos stebuklai - Google glass - tiesiog visas pasaulis vienoje vietoje; ir Lumu šviesos matuoklis Jūsų telefono fotoaparato apšvietimui įvertinti ir parinkti tinkamiausius nustatymus. 
• Kiek reikia laiko pamatyti visas Jungtines Amerikos Valstijas? 5 minučių! Netikite? Filmukas JAV per 5 minutes.
• Vienas nerealus vaikinas nerealiai pasipiršo savo nerealiai merginai. Tiesiog nerealu viskas, o pats pasipiršimo būdas labai labai mielas. 
• Mamos laiškas dukrai į ateitį. Būtina perskaityti kiekvienai (ir kiekvienam). 
• Ar žinote, ką reiškia būti maisto tinklaraštininku? Šis tumblr blogas tai puikiai iliustruoja.

Lietiniai su kava ir graikiniais riešutais

Praėjusį savaitgalį atstovėjusi valandą eilėje prie techninės apžiūros ir po to penkias minutes pradrebėjusi, jog mašinytė pasirodys ne tokia patikima, kaip apsimeta, pergalę (jėėė, dar du metus galėsiu ramiai važinėti) nusprendžiau paminėti šalia esančioje kavinukėje. "Vieną espresso ir vieną juodos kavos" paprašiau mergaitės kitapus baro. Ji iš pradžių kažką ilgai rašėsi, tada nubėgo iki kitos kolegės, pasitarė ir abi grįžo prie manęs. "Ekspres - tai čia kur mažai kavos?" pasiteiravo antroji barmenė. "Mhm, taip..." atsakiau kiek sutrikusi. Ir po to sunerimau, ką čia teks gerti. Užmečiau akį į meniu, o ten aiškiai parašyta, kad be juodos kavos, taip pat galite užsisakyti su pienu bei ekspres. Ekspres tai ekspres, negi čia ginčysies :) Bet ekspres kavai tikrai reiktų dar vieno langučio šiame komikse, iliustruojančiame, ką mėgstama kava pasako apie jos gėrėją. 

Šie lietiniai su kava ir riešutais, aplieti klevų sirupu ar pašildytu medumi, su plakta grietinėle ar kokoso kremu, uogomis ar vaisiais, tiks tiek tingiems sekmadienio pusryčiams, tiek neišrankiai vakarienei.

Reikės:
0,5 puodelio kokoso miltų (arba smulkiai maltų kokoso drožlių)
0,5 puodelio tapijokos miltų (tapijokos krakmolo)
1 arb. šaukštelio kepimo miltelių
saujelė graikinių riešutų
1 puodelio kavos, atvėsintos
4 kiaušinių
kokoso aliejaus kepimui
klevų sirupo arba medaus

Kokoso ir tapijokos miltus bei kepimo miltelius sumaišykite dubenyje. Susmulkinkite graikinius riešutus ir įmaišykite į miltus.

Kiaušinius ir atvėsintą kavą suplakite, į plakinį supilkite miltų mišinį ir gerai išmaišykite. Keptuvę patepkite kokoso aliejumi, įpilkite šiek tiek tešlos, paskirstykite po keptuvę, pakepkite porą minučių, apverskite ir leiskite pabaigti kepti. 

Receptas pritaikytas iš knygos Primal Cravings. 

Atostogos miške

Dvylikametė aš, sužinojusi, jog nuo šiol vasaros savaitgalius ir netgi kai kurias savaitės dienas teks praleisti miške: Gal juokaujat, draugų nėra, iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tačiau ir ten paskutinis dvylikametis vaikas gyveno prieš trisdešimt metų, televizoriaus nėra, o jei ir būtų, antena daugių daugiausia gaudytų voverių ir ežiukų signalus, net ir knygos nepaskaitysi, nes miegoti tenka eiti su vištomis. Viskas, mano gyvenimas baigtas, ačiū, kad jį sugadinot. 

Po penkiolikos metų: Valio, valio, valio! Dvi savaites praleisiu miške, be televizoriaus, kompiuterio ir interneto! Miegoti galėsiu eiti su vištomis, o keltis be žadintuvo. Telefono ryšys ten neegzistuojanti sąvoka, o iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tad galėsiu dainuoti net ir po šeštos valandos vakaro. Tiesiog rojus žemėje!

Mažas medinis namukas, apsuptas Anykščių šilelio ir apjuostas šaltinių upeliuko. Rytais pro atviras langines tingiai išlendantys saulės spinduliai. Pelėdos, dieną gyvenančios daržinėje, o naktį ūbaujančios po langais. Lietaus metu iš visų pusių pasipilantys varlyčių fontanai (kurios karštą dieną slepiasi rūsyje ir taikosi ant tavęs užšokti). Upelyje gyvenantys vėžiukai ir šamukai (kaži, kur slepiasi jų mamytės). Šerniukų šeimynėlė kasdien atpėdinanti atsigerti ir ištrypianti ant kranto augančias tokias gražias baltas vijoklines gėles (dar žinomas kaip durnaropės). 

Laukinių aviečių krūmai ir laukinės gervuogės prie upelio. Nors ir labai mažytės, tačiau kvepia vasara ir uogiene. Aišku, uogienės iš saujos laukinių aviečių išeis šaukštas. O man tiek pririnkti užtruko valandą. Po penkiolikos metų netikėtai radau ir geltonų kaukazietiškų slyvučių medį su viena įskiepyta raudonų slyvučių šaka. Nesuprantu, kur jis slėpėsi visus tuos metus, bet šiemet pas mane į rūsį atkeliavo ir rūgšti slyvučių uogienė pyragams, ir obuolių košė su rūgštele (na, t. y. slyvutėmis). 

Gera nieko neveikti, tiesiog ramiai mėgautis kavos puodeliu ryte, vėliau knyga, po to pasivaikščiojimu miško takeliu, ieškoti grybų (kurie puikiai moka nuo manęs slėptis), tris kartus per dieną eiti maudytis ir vėl viskas nuo pradžių. Et, galėtų vasara būti kiekvieną mėnesį.