Košė su bananais ir kokoso miltais

Košė! Nes, kaip pasakytų A. Mamontovas, niekada mums košių nebus per daug! Gerai, jis taip tikriausiai nesakytų, nes jam šiuo metu aktualiau kiaušiniai - "išvirti ar iškepti", bet paprastų būdų paruošti greitus pusryčius tikrai nebus per daug. Šis -  jau ketvirtas košės receptas (taip, turiu priklausomybę), tačiau jis greičiausiai pagaminamas iš visų keturių, kadangi nereikia nieko mirkyti, nieko malti (o bananą galima sutrinti ir šakute), nereikia laukti, kol košė išbrinks. Ir ji labai soti, kadangi kokosas turi bruožą užpildyti skrandį. Tad skanių pusryčių! Ar vakarienės. Arba pietų. Arba naktipiečių, kai nesiseka užmigti, nes šalia gyvenantys kaimynai rengia vakarėlį su Balių muzika ir trečią valandą nakties dar patys bando dainuoti. Taip irgi būna.

Košė su bananais ir kokoso miltais
120 ml kokoso pieno (ar kitokio pieno)
120 ml vandens
1/4 puodelio (26 g) kokoso miltų
1 labai prinokęs bananas
1/2 arb. š. cinamono
1/4 arb. š. druskos
2 kiaušiniai

Kokoso pieną ir vandenį supilkite į puodą, jį pastatykite ant viryklės (vidutinės ugnies) bei maišydami suberkite kokoso miltus. Sutrinkite bananą ir jį taip pat supilkite į puodą, įberkite cinamono, druskos. Lengvai išplakite kiaušinius ir supilkite į košę, gerai išmaišykite. Maišydami pavirkite dar kelias minutes, kol košė sutirštės. Padalinkite į du dubenėlius, papuoškite uogomis, vaisiais, jogurtu ar riešutais ir tiekite.
Receptas iš The Healthy Coconut Flour Cookbook.

Sėklų duonelės su rozmarinais

Vakar perpiet keliaudama ieškoti geltonos kario pastos, girdėjau vaikiną sakant savo draugei: "Ačiū Dievui, bent oras nenormalus, o tai nebūtų apie ką su mažiau pažįstamais šnekėti." Na, tiesa, dar yra atostogų tema: kada eisi, kur važiuosi (į kaimą), kur iš tiesų norėtum važiuoti (į Maljorką), kiek ilgai ten būsi (kaip žinia, kelialapis į kaimą neribotas), tačiau, kai paaiškėja, jog pašnekovas atostogų nepripažįsta ir net nežada atostogauti, oro tema visada išgelbėja. Taigi oras. Eidama ieškoti minėtos kario pastos, nepatenkinta burbėjau (tyliai, mintyse, kad negąsdinčiau žmonių), jog atsibodo ta saulė. Po dešimties minučių išėjus iš parduotuvės jau teko gailėtis, kad nepasiėmiau skėčio. Išvada? Kad ir koks oras būtų Lietuvoje, jis vis tiek bus blogas. O blogu oru geriausiai nuotaiką pataiso draugų kompanija ir piknikas (blogu saulėtu oru - gamtoje, blogu lietingu oru - po stogu). O žinot, kas geriausiai tinka piknikui? Užtepėlės, kaip kad baklažanų baba ganoush ar avokadų guacamole. Ir nors jas kabinti galima daržovėmis: mažomis morkytėmis, brokolio žiedinėliais, marinuotais agurkėliais ir pan., tačiau kartais paįvairinimui puiku turėti mažų krekeriukų. Tad štai ir krekeriukų receptas, kuriuos aš vadinu duonelėmis, kadangi nesu tikra, ar krekeriukas yra lietuviškas žodis (anot mano žalio Lietuvių kalbos žodyno, krekenos ir krekesas tokie yra, o krekeris - ne, o anot interneto, krekeris reiškia programišių... o aš visą gyvenimą maniau, kad tai hakeris). Bet kuriuo atveju, linkiu gero pikniko, skanių duonelių ir blogo oro (kad būtų apie ką diskutuoti). 

Sėklų duonelės su rozmarinais

0,5 puodelio (80 g) ispaniškojo šalavijo sėklų (t. y. chia sėklų)

0,5 puodelio (80 g) saulėgrąžų sėklų

0,5 puodelio (80 g) sezamo sėklų

70 g migdolų (arba migdolų miltų)

2 skiltelės česnako

2 arb. š. smulkiai pjaustytų šviežių rozmarinų (ar kitų jums patinkančių žolelių)

0,25 arb. š. druskos

Kavos malūnėliu ar trintuvu smulkiai sumalkite migdolus. Dubenėlyje sumaišykite visas sėklas bei šviežiai maltus migdolus. Į rankinio trintuvo indą įpilkite vieną puodelį vandens, sudėkite druską, rozmarinus bei česnako skilteles ir sutrinkite (jei trintuvo neturite, tuomet česnakus ir rozmarinus smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su vandeniu bei druska). Skystį supilkite ant sėklų mišinio ir gerai išmaišykite. Gautą košę tolygiai paskirstykite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos (masė turėtų būti maždaug 0,5 cm storio) ir pašaukite į iki 165 C laipsnių įkaitintą orkaitę 30 minučių. Praėjus šiam laikui, skardą ištraukite, duoneles supjaustykite ir apverskite apatine puse į viršų bei leiskite dar 25 minutes pakepti. Iškepusioms duonelėms leiskite atvėsti ant skardos, na, o po to skambinkit draugams ir renkitės į pikniką. 

Receptas pritaikytas pagal I Quit Sugar. 

Trinta pankolio ir saliero šaknies sriuba

Balandžio gale vėsų Lietuvos orą savaitei išmainėm į... vėsų Maltos orą. Ruošdamasi kelionei praleidau tą faktą, kad Maltos orams tikrai nemažai įtakos turi nuo žiemos dar nespėjusi įšilti jūra. Tačiau nepaisant to, jog vakarais nuo vėjo ir šilumos trūkumo gintis neužtekdavo visų atsivežtų rūbų, Malta tikrai paliko puikų įspūdį. Mažutė kompaktiška valstybė, kuri gali nustebinti savo gamta, architektūra, kalba, žmonėmis, nuostabiomis nardymo vietomis, istorija... na, žodžiu, viskuo, jei tik leisitės nustebinami. Galbūt augmenijos kiekis iš nuostabos išsižioti neprivers, nes sausoje saloje, kurioje geriamas vanduo išgaunamas iš jūros vandens šalinant druskas, augalams sunkiai sekasi suvešėti, tačiau išvysite ir neįprastus sausrą ištveriančius augalus. Pavyzdžiui, japoninę lokvą, vedančią geltonus vaisius, kurie primena slyvutes, bet tik savo išvaizda. Taip, vieną vakarą eidama siauru kaimo keliuku ir žaisdama su ką tik nuskintu, krapą primenančiu augalu, susipažinau su pankoliu. 

Pripažinkit, tikrai atrodo kaip krapas. Tačiau anyžiaus kvapas išduoda jį esant pankolį. Pankoliai čia auga tokiais kiekiais kaip piktžolės. 

Žmonės kalba, kad vėjo atnešamas pankolio kvapas yra tarsi Maltą, o ypač Gozo salą, pristatantis kvapas. O ir patį pankolį dažnai sutiksite maltietiškoje virtuvėje: ar tai būtų triušienos kepsnys su troškintu pankolio gumbu, ar saldus, datulėmis įdarytas pyragėlis, pagardintas pankolių sėklomis. 

Sriuba, kurios receptą rasite toliau, nėra maltietiška, tačiau pastaruoju metu ji tapo būtinu patiekalu mano virtuvėje. Nei pankolio, nei saliero šaknies skoniai nėra per daug intensyvūs ir puikiai dera kartu, tačiau jei nesate dideli salierų mėgėjai, saliero šaknį recepte galite pakeisti bulve. 

Trinta pankolio ir saliero šaknies sriuba

3 š. sviesto (ar ghi sviesto, ar kokoso aliejaus)

1 didesnis pankolio gumbas

1 poras

1 arb. š. pankolio sėklų

šlakelis obuolių sidro acto

1 litras sultinio

1 skiltelė česnako

1/2 saliero šaknies (jei labai mažytė, tai visa ar net dvi)

žiupsnelis druskos

Plonais griežinėliais supjaustykite porą ir pankolio gumbą. Sviestą ištirpinkite didesniame puode, suberkite supjaustytus griežinėlius ir kepkite, kol šie suminkštės. Tuomet suberkite pankolio sėklas, šlakelį obuolių sidro acto, pamaišykite, o tada supilkite sultinį. Užvirkite ir suberkite susmulkintą česnako skiltelę bei saliero šaknį. Puodą uždenkite ir ant nedidelės ugnies virkite apie 30 min. Rankiniu trintuvu sutrinkite sriubą, supilstykite į lėkštes, ant viršaus užberkite parmezano sūrio ir smulkintos keptos šonines ir tiekite. 

Receptas pritaikytas pagal I Quit Sugar.

Kokosiniai plantanų blyneliai

Aš kartais parduotuvėje jaučiuosi kaip Kolumbas, atrandantis naujas žemes (būtent, kad kaip Kolumbas, kuris atrado jau seniai atrastą žemyną), tačiau džiaugiuosi, kad Lietuvos prekybos centrai plečia prekių asortimentą ir Maxima pradeda pardavinėti saldžiąsias bulves, IKI - šalotinius svogūnėlius, o RIMI - plantanus. Ir kai nedidelėje gurmanų arba ekologiškų prekių parduotuvėje prie manęs prieina pardavėja pasiteirauti, ko aš čia slankioju apie tas prekių lentynas, susinervinu, kad mano geografin... kulinarinių tyrinėjimų ekspedicija buvo sutrukdyta. Tačiau tikrai paranku vėliau, gaminant talandietišką troškinį, žinoti, kur ieškoti įsigyti citrinžolės, ar kurion parduotuvėn traukti pirkti plantanų, kai vieną penktadienį užsimanai blynelių. 

Plantanų? Žiūrėdami į antrąją įrašo nuotrauką, supratingai linksite galvą: "Mergina tikriausiai gavo saulės smūgį ir nebeprisimena, jog pailgi geltoni vaisiai vadinami bananais." Tačiau iš tiesų šis vaisius yra banano pusbrolis plantanas. Plantanai didesni nei bananai, krakmolingesni ir turi mažiau cukraus. Tropikuose žalius plantanus gyventojai naudojai beveik kaip mes bulves, tad ir nevirtų jų nepatartina valgyti. Labai labai labai prinokę (= visiškai juodi), jie būna daug saldesni, tačiau pakankamai tvirti ir, priešingai nei bananai, išlaiko savo formą. Išvada: plantanai - universali daržovė. Arba vaisius. Šiuo atveju, turėsim vaisių, kuris blyneliams be jokio papildomo cukraus suteiks nemažai saldumo.

Kokosiniai plantanų blyneliai

1 labai prinokęs plantanas

3 kiaušiniai

100 ml kokoso pieno

100 ml kokoso miltų 

0,5 arb. š. sodos

0,5 arb. š. cinamono

žiupsnelis druskos

Plantaną supjaustykite, viską supilkite į rankinio trintuvo indą (ar dubenį) ir sutrinkite. Palikite kiek pastovėti, kad kokoso miltai išbrinktų ir sutvirtintų masę. Na, o tada kepkite keptuvėje po kelias minutes abi puses. Tik verčiau blynelius formuokite kiek mažesnius - bus lengviau apversti.

Receptas pritaikytas iš The Healthy Foodie. 

Braškinis "jogurtas" su kokoso aliejumi

Vieni žmonės turi oro temperatūros termometrus, o aš turiu kokoso aliejų. Ir pagal jį yra tik du metų laikai: vasara, kai kokoso aliejus - skystis, ir žiema, kai kokoso aliejų tenka skaldyti šaukštu. Visa praėjusi savaitė buvo vasara, o šiandien - vėl žiema. Teisybę sakė Game of Thrones (Sostų karai) - "winter is coming" (žiema ateina). Aš čia taip stengiuosi nukreipti jūsų dėmesį nuo fakto, kad šiame tinklaraštyje jau trys mėnesiai (!) nebuvo jokio naujo įrašo. Taip, aš irgi pasibaisėjusi. Juolab kad negaliu pasiteisinti savo itin užimtu tvarkaraščiu ir grandiozinėmis permainomis gyvenime, nes jų tiesiog nebuvo. Taigi, verčiau pašnekėkim apie Sostų karus kokoso aliejų. 

Ar matėt, ar girdėjot, kad žurnalas Time, 1984 m. išspausdinęs straipsnį apie sviesto ir sočiųjų riebalų žalą (ir šia istorija papuošęs viršelį), 2014 m. viename iš birželio mėnesio numerių išspausdino istoriją, paneigiančią 20 a. teorijas, jog riebalai yra visų ligų priežastis. Tai štai kokoso aliejaus 91 proc. sudaro sočiosios riebalų rūgštys, 6 proc. - mononesočiosios ir 2 proc. - linoleno/omega-3 rūgštys, tačiau nors didžioji aliejaus dalis yra sočiosios riebalų rūgštys (kurioms ilgą laiką nepagrįstai buvo verčiama kaltė dėl širdies ligų), iš tiesų kokoso aliejus yra vienas sveikiausių riebalų šaltinių pasaulyje. Mažina cholesterolį, padeda nuo skrandžio ligų, didina organizmo išeikvojamų kalorijų kiekį, padeda apsisaugoti nuo infekcijų ir pan. Ir dar svarbus aspektas - kokoso aliejus suteikia sotumo.
Tokia įžanga reikalinga tam, kad neišgąsdintų receptas. Na, ar tiksliau, vienas jo ingredientų. Šiam "jogurtui", kuris iš tiesų yra putėsių konsistencijos (tačiau putėsiai yra desertas, o čia turim visą patiekalą), prireiks 200 ml kokoso aliejaus. Receptas skirtas 4-5 porcijoms, taigi kiekvienai jų teks apie 3 šaukštus kokoso aliejaus. Nemažai, tačiau toks indelis tikrai suteikia sotumo ir puikiai atstoja pusryčius, vakarienę ar kurį kitą valgį. O ir pagaminus iš anksto, patogu kurį nors rytą, kai taip tingisi keltis anksčiau pusryčiams gamintis, išsitraukti indelį iš šaldytuvo ir su juo keliauti į darbą. Receptui galite naudoti tiek šaldytas, tiek šviežias braškes (ar kitas uogas), o medus ar bananas yra skirti saldumui suteikti, tačiau jei jums braškėse jo pakanka, tikrai nėra būtina.

Braškinis "jogurtas" su kokoso aliejumi
800 g braškių (šaldytų ar šviežių)
1 šaukštas medaus (arba 0,5-1 bananas, priklausomai nuo jo dydžio)
3 kiaušinių tryniai
200 ml kokoso aliejaus

Braškes nuplaukite ir perpjaukite (ar, jei jos šaldytos, prakirpkite maišelį) bei suberkite į puodą (jei vietoj medaus naudojate bananą, jį supjaustykite ir įmeskite kartu su braškėmis). Puodą pastatykite ant viryklės ir ant vidutinės ugnies virkite, kol uogos suminkštės (užvirti nereikia). Į suminkštėjusias braškes įdėkite šaukštą medaus, viską sutrinkite rankiniu trintuvu (blenderiu) ir braškių masę supilkite į didesnį dubenį. Kiaušinių trynius galite išplakti atskirai ir tada supilti į braškes, tačiau man patogiau, mikseriu plakant braškes, į jas įmesti po vieną trynį. Tik nepamirškite plakti, nes priešingu atveju, karšta garuojanti braškių masė akimirksniu iš trynio padarys kiaušinienę. Taigi, plakdami sumeskite trynius ir plakite tol, kol masė atvės (pravės). Kokoso aliejų ištirpinkite mikrobangų krosnelėje ar ant viryklės ir, toliau plakdami, jį po truputėlį supilkite į braškes. Supylus visą aliejų iš karto, jis sunkiai susimaišys su braškėmis (kaip žinia, aliejus turi savybę lipti viršun), tad verčiau pilkite po šaukštą ir paplakite, tuomet vėl šaukštą ir vėl plakite. Na, ir taip toliau, kol pasibaigs aliejus. Gautą masę išpilstykite į indelius ar stiklines ir statykite į šaldytuvą kelioms valandoms. Aš visada išpilstau į užsukamus stiklainiukus - taip "jogurtas" neprisigeria netinkamų kvapų. Sustingusį puoškite uogomis, riešutais, kokosų grietinėle ar valgykite vieną. Patartina suvartoti per 5-6 dienas. 

Receptas pritaikytas iš Primal Cravings.

Orkaitėje kepta varškės užtepėlė su džiovintų pomidorų pesto

Jums pasitaiko, kad žiūrėdami filmą ar serialą, statytą JAV ar Australijoje, pamatot sceną prekybos centre ir negalit patikėti, kad jie turi TIEK visokių vaisių, daržovių ir šiaip maisto produktų? Nes man taip pasitaiko nuolatos. Ten net bulvių būna penkių skirtingų spalvų, ką jau kalbėti apie jų rūšis. Vakar pažįstamas amerikietis vardino savo mėgstamiausias daržoves ir negalėjo patikėti, kad pas mus jų nėra pirkti. O sugalvojusi pagaminti kokį Viduržemio jūros virtuvės patiekalą, savo mieste nei vienoje parduotuvėje nerandu pecorino sūrio. Bet nepaisant to, galim didžiuotis, kad mūsų produktai ir daržovės iš močiutės (turguje) turi tikrą skonį ir kvapą, o ne vien plastikinę išvaizdą. Va taip. 

O kadangi šiandien penktadienis ir vakare galbūt į svečius užsuks kas nors mielas, pats laikas sugalvoti kokią paprastą ir daug vargo nereikalaujančią (visgi penktadienis!) užkandėlę. Mano pasiūlymas - šiltas varškės sūris su džiovintų pomidorų pesto, kuriuos galite tepti tiek ant brusketų, tiek ant duonelių, krekerių, traškučių, peilio. Na, o varškės sūriui (ar varškei) skoniui suteikti naudosim Maggi Papyrus lapelius su provanso žolelėmis (priešingu atveju, ant sūrio užpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus, užberkite druskos, česnako miltelių, provanso žolelių, jei mėgstate aštriau - čili pipirų dribsnių). 

Varškės sūrio užtepėlei reikės:

100 g varškės sūrio (arba varškės)

1 Maggi Papyrus su provanso žolelėmis lapelio 

Džiovintų pomidorų pesto reikės:

0,5 puodelio džiovintų pomidorų aliejuje (~100 g)

0,25 puodelio kedrinių pinijų (4 šaukštų arba ~30-35 g)

0,5 puodelio itin tyro alyvuogių aliejaus

pluoštelio petražolių (~20 g)

druskos pagal skonį

Užkandėlei pabaigti:

duonelių, krekerių, raw krekerių, prancūziško batono ar kt.

petražolių lapelių

Orkaitę įkaitinkite iki 150 С laipsnių. Sūrį ar varškę įsukite į Maggi Papyrus lapelį ir įdėkite į karščiui atsparų kepimo indą bei pašaukite į orkaitę 12-15 minučių. Norim, kad sūris sušiltų ir suminkštėtų, tačiau nereiktų, kad jis išdžiūtų. Kol sūris šildosi, sausoje keptuvėje pakepinkite kedrines pinijas, iš aliejaus išžvejokite džiovintus pomidorus, nuplaukite ir nusausinkite petražoles ir viską sumeskite į virtuvinio kombaino indą. Įpilkite itin tyro alyvuogių aliejaus (aliejus turi būti jums patinkančio skonio, tad rinkitės geresnės kokybės), įberkite šiek tiek druskos ir paleiskite kombainą. Malkite kol visi ingredientai pavirs į vienalytę košytę. Voilà, štai ir pesto. Sukrėskite į sandarų indelį ir ko nesunaudosite, statykite į šaldytuvą. 

Paruoškite brusketas ar paskrudinkite duoneles, traukite iš orkaitės indelį su šiltu sūriu ir tepkite patys ar patiekite draugams tiesiog taip (tik tokiu atveju, Maggi Papyrus lapuko viršutinę dalį atsargiai nukirpkite, kad netrukdytų laisvai kabinti sūrį).  

Braziliškos sūrio duonelės

Aplink kaip tyčia visi pradėjo kalbėti apie vasaros ar net ankstyvo pavasario atostogas, planuoti, žymėtis ir džiaugtis artėjančiomis laisvomis dienomis. Kartu ir diskutuoti, kur ir kada kuris norėtų apsilankyti, ką pamatyti ir aplankyti. Pvz., Pietų Ameriką: Peru su savo aukštomis uolėtomis kalvomis ir senuoju Machu Picchu, Venesuelą su žydrais ežerais ir verdančiu gyvenimu (tik ne streikus, piketus ir Maduro) ar Braziliją bei jos nedidukus kaimelius, Rio karnavalą, Amazonės miškus. Na, bet kol taupomės tuos kalnus aukso, reikalingus kelionėms aplink pasaulį, persikelti į kitą pasaulio galą galime knygų, filmų ir maisto pagalba. Tad šiandien nors trumpam atsidurkim Brazilijoj, kur rytais gatvėmis sklando minkštučių sūrio duonelių kvapas. Bet jei netyčia atsirasit Bolivijoj, Paragvajuj ar Argentinoj (kaip Doroti Ozo šalyje), sūrio duonelių rasite ir tenykštėse kepyklėlėse, todėl būtinai paragaukite su pesto, uogiene ar tiesiog prie arbatos. 

Braziliškos sūrio duonelės

1,5 puodelio tapijokos miltų
65 ml riebios grietinėlės
65 ml vandens
15 g sviesto
0,5 arb. šaukštelio druskos
1 kiaušinis
0,5 puodelio tarkuoto kieto sūrio (parmezano ar čederio; mūsų "Džiugas" puikiai tiks)

Grietinėlę, vandenį ir sviestą supilkite į nedidelį puodą, įberkite druskos ir pastatykite ant vidutinės ugnies. Maišydami leiskite sviestui ištirpti. Kai pradės kilti nedideli burbuliukai, puodą nukelkite nuo viryklės ir suberkite tapijokos miltus ir išmaišykite. Palikite masę 5 min. atvėsti. Išplakite kiaušinį ir jį supilkite į tapijokos masę (kuri neturi būti karšta, nes priešingu atveju kiaušinis nuo karščio ims trauktis) ir gerai išminkykite. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar kartelį išmaišykite, kol masė ims panašėti į tešlą. Šaukšteliu (kurį pašlapinkite vandeniu, kad tešla mažiau liptų) ar rankomis formuokite 3-5 cm rutuliukus ir juos dėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą, palikdami kelių cm tarpus tarp rutuliukų. Skardą pašaukite į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 15 min. kol rutuliukai išsipūs ir gražiai pageltonuos. Skaniausia valgyti dar šiltus.
Receptas pritaikytas iš The Ancestral Table.