Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu

Prieš beveik šešerius metus gera draugė nusprendė magistro studijoms persikelti į Barseloną. Nusprendė, pateikė dokumentus ir įstojo. Beliko tik viską susikrauti ir persikraustyti. Aš niekada neatsisakau progos pakeliauti (tad jei turit pasiūlymų ir norit mane pasiimti kartu, imkit, aš už!), be to, ir persikelti daug paprasčiau ir drąsiau, kai esi dviese ir turi dvigubai daugiau lagaminų (ahem, o mes pvz., rankinio bagažo turėjom penkis vienetus per mus abi ir dar du registruojamus lagaminus). Tad vieną dieną susipakavom savo šimtakilograminę mantą ir 12 dienų išskridom į Barseloną. Na, aš - 12 dienų, ji - visam laikui. Pirmas tris dienas apsistojome mažyčiame Barcelonetoje įsikūrusio hostelio kambariuke, kuriame tilpo tik lova su viena pagalve (tiesa, milijonui uodų ten visada atsirasdavo vietos), o kaimynės rusės net ir naktį rūkyti keldavosi tris kartus ir kaskart pažadindavo visą namą. Per šias tris dienas mūsų tikslas buvo surasti draugei kambarį, kuriame ji galėtų įsikurti bent pradžioje mokslo metų. Atrodo, nieko sudėtingo tokiame milžiniškame mieste. Bet iš tiesų apkeliavom nemažai Barselonos, kalbėjom angliškai, ispaniškai ir rusiškai (nes nuomotoja rusė nusprendė, kad juk mes iš Lietuvos, tai privalom kalbėti rusiškai... Next!), matėm kambarį be sienos, kambarį avarinės būklės bute, kambarį spintoje (nejuokauju nei trupučio), kambarį su jame gyvenančiu šuniu, kambarį bute su dviem tvarkai alergiškais vaikinukais, keturi iš keturiolikos kambarių buvo be lango, į vieną kambarį buvo neįmanoma įeiti dėl jame sukrauto neaiškaus šlamšto ir t. t. Važinėjimai ir vaikščiojimai po visą Barseloną buvo varginantys, bet tokie smagūs. Pavargusios prisėsdavom kur užkąsti ar atsigerti. Vieną dieną apžiūrėjusios Eixample rajono pakraštyje esančio buto kambarį, pasukom ratu aplink Placa Espana ir šalia įsikūrusią koridos areną Las Arenas de Barcelona (kurioje dabar įsikūręs prekybos centras Las Arenas) ir prisėdom prie vienos kavinukių gatvės staliukų ir užsisakėm ispaniškus priešpiečius: patatas bravas, tortilla ir kolos. Nors tai nebuvo nieko ypatingo, tačiau dabar kaskart valgydama ispanišką tortiją, visada su šypsena prisimenu mūsų vargus ir nuotykius (ir tai, kad draugei aiškinau, jog kažkas su ta tortilija negerai, gi tortilijos ne tokios būna... pasirodo ispaniškos jos būtent tokios ir būna). 

Po šitos ilgos įžangos į receptą dar norėčiau pasiaiškinti dėl šio recepto pavadinimo "tortilija". Ispaniško "tortilla" transkripcija turėtų būti "tortija", bet baiminausi, kad iš viso nesusikalbėsim, ką čia ruošiamės valgyti, "tortilja" atrodė siaubingai neteisingai lietuviškai, tad galiausiai parašiau "tortilija". Bet tai nieko nekeičia - ispaniška tortija, pagaminta iš saldžiųjų bulvių su šviežiu (ta prasme, kad nefermentuotu ar nemarinuotu) ožkos pieno sūriu puikiai dera kartu ir yra išties pasakiško skonio, bet jūs visada galite naudoti kitokį sūrį, kad ir fetą. 

Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu

1 vidutinė saldžioji bulvė

1 didelis čili pipiras

4 kiaušiniai

saujelė kalendros lapelių

80 g šviežio ožkos sūrio

Saldžiąją bulvę nulupkite ir, supjaustę kubeliais, sumeskite į verdantį vandenį bei ant vidutinės ugnies pavirkite apie 4 minutes, kol bulvių kubeliai suminkštės, nusunkite. Į orkaitei pritaikytą keptuvę ar puodą įpilkite šiek tiek kokoso aliejaus ar ghi sviesto (ar kito patinkančio aliejaus), įkaitinkite ir suberkite virtą saldžiąją bulvę bei smulkiai supjaustytą čili pipirą. Pakepkite kelias minutes. Tuo tarpu išplakite kiaušinius, suberkite smulkiai supjaustytus kalendros lapelius, šiek tiek druskos, pipirų, išmaišykite ir supilkite ant saldžiųjų bulvių. Ant viršaus sutrupinkite sūrį. Kepkite dar 3-4 minutes, kol kiaušiniai sutvirtės, o tada indą trumpam kiškite į orkaitę po griliu, kad sūris išsilydytų ir kiek apskrustų (maniškis 200 С temperatūroje skrudinosi ~5 minutes). Ištraukite, padalinkite į gabalėlius ir viską suvalgykite pats... juokauju - iš tiesų tiekite su salotomis ir dalinkitės dar su dviem trim žmonėmis. 

Receptas pritaikytas iš Olive. February 2015. 

Vištiena su imbieru ir čili

Tai, kiek vienas ar kitas konkretus individas trokšta naujų potyrių ir nebijo nuotykių, galima spėti pagal jo veiksmus restoranuose ar kavinėse: jei trisdešimt septintą kartą eidamas į tą patį restoraną jis vis dar užsisako vieną ir tą patį patiekalą (ar to patiekalo versiją) net nepabandęs kitų, tikėtina, kad ir kitose srityse jis nėra itin didelis rizikos mėgėjas. Aišku, saugus ir ramus gyvenimas yra gerai, bet argi ne nuobodu? Kai aplink tiek galimybių ir pasirinkimų, argi nebūtų geriau išbandyti viską ar bent didžiąją dalį visko ir tada spręsti, kas patinka, kas ne, ką myli, o ko daugiau nebenorėtum akyse matyti. Po šios trumpos taikomosios psichologijos ir lifecoaching'o paskaitos (labai prašom, nėra už ką!) pasiaiškinsiu, kokiu tikslu ji čia atsidūrė. Jei reiktų atsakyti į viktorinos klausimą, kokią mėsą/paukštieną aš dažniausiai gaminu, atsakymas neabejotinai būtų vištiena. Nuobodu, tiesa? Saugu? Saugu. Būtent dėl šios priežasties mano 2015-ųjų (slaptas) tikslas yra daugiau bandyti naujų dalykų, daryti tai, ko šiaip jau nedrįsčiau ir nebijoti suklysti. Tik niekam nesakykit. 

Nepaisant šios išpažinties, vištiena vis tiek yra, nors ir saugi, bet skani paukštiena, tad gaminti jos aš nesiliausiu. Imbieras ir čili pipiras šiame receptas suteikia tokį kick skoniui (stiprumą arba tiesiog dar vieną skonio lygmenį - aiškiai jaučiasi, kad vėl žiūriu naują My Kitchen Rules sezoną) ir puikiai tinka aštrių dalykų mėgėjams pavaišinti. 

Vištiena su imbieru ir čili

125 ml tamari padažo (arba coconut aminos - žr. pastabą apačioje)

1 arb. š. alyvuogių aliejaus

3 cm šviežio imbiero, nulupto ir sutarkuoto

2 skiltelės česnako

pusės citrinos žievelės

pusės citrinos sulčių

1 nedidelis čili pipiras, smulkiai supjaustytas

2 š. sezamo sėklų

8 viščiuko blauzdelės

Imbierą nulupkite, sutarkuokite, česnaką ir čili pipirą smulkiai supjaustykite, išspauskite ir nutarkuokite pusę citrinos ir kartu su tamari padažu (ar coconut aminos) bei aliejumi supilkite į dubenį, suberkite sezamų sėklas, sudėkite viščiuko blauzdelės ir gerai išmaišykite, kad vištiena pasidengtu marinatu. Dubenį uždenkite ir statykite į šaldytuvą kelioms valandoms. Praėjus nurodytam laikui, dubenį su vištiena ištraukite, leiskite jai sušilti iki kambario temperatūros, o tuo tarpu įkaitinkite orkaitę iki 180 C laipsnių. Blauzdeles sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir kepkite apie 30 min. Skanaus. 

Receptas pritaikytas iš Paleo: The Real Food Diet to Reset Your Life. 

Pastaba. Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio coconut aminos (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje coconut aminos pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse (pvz., Planet Organic).

Keptos daržovės su tahini padažu

Šis žiemos sezonas jau galėtų ir baigtis, nes vos per porą mėnesių sugebėjau susirgti jau tris kartus. Neeilinis talentas, sutinku, bet abejoju, ar galėčiau nukonkuruoti "Project Mayhem". Nusprendžiau, kad pats metas valgyti daugiau vitaminų, dar žinomų jų brand'iniu vardu DARŽOVĖS. Šiaip labai neblogi, tad tikrai rekomenduoju visiems. Šviežių daržovių salotos yra labai puikus dalykas... vasarą, kai šilta ir norisi gaivos, tačiau žiemą labiau linkstu prie šiltų daržovių patiekalų. Pavyzdžiui, orkaitėje keptų daržovių, kurias valgau tiek vienas, tiek tiekiu prie mėsos ar vištienos patiekalų kaip garnyrą. Tobula. Bet žiema vis tiek galėtų baigtis. 

Keptos daržovės su tahini padažu

1,5 kg įvairių daržovių (aš naudoju saldžiąsias bulves, morkas, briuselio kopūstus, pastarnokus, bet taip pat tiks ir moliūgas, saliero šaknis ir kt.)

3 šaukštai alyvuogių aliejaus (ar kito naudojamo aliejaus)

1 arb. š. druskos

2 šaukštai kepintų sezamo sėklų

Padažui:

2 arb. š. alyvuogių aliejaus

50 ml obuolių arba baltojo vyno acto

3 šaukštai tahini (sezamų pastos)

1 šaukštas tamari padažo (arba coconut aminos - žr. pastabą apačioje)

2 šaukštai medaus

Daržoves nulupkite (nuplaukite ar nuvalykite), supjaustykite panašaus dydžio gabaliukais (nepamirškit, kad pvz., briuselio kopūstų gabaliukai turi būti kiek didesni, kadangi jų tankis mažesnis ir jos greičiau iškeps), apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pabarstykite druska. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C temperatūros ir kepkite apie 30-40 min. Kol daržovės kepa, paruoškite padažą: padažui skirtus ingredientus supilkite kartu ir sumaišykite iki padažas taps vientisa mase. Ištraukę daržoves, pabarstykite kepintomis sezamų sėklomis ir užliekite tahini padažu bei tiekite. 

Pastaba. Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio coconut aminos (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje coconut aminos pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse. 

Avižiniai meduoliniai sausainiai

Nyderlanduose pagrindinė kalėdinė šventė yra gruodžio 5 d. - Sinterklaas, kuomet Sint Nicolaas arba Šv. Mikalojus atkeliauja laivu iš Ispanijos (olandiškas Kalėdų senelis daug protingesnis - 11 mėnesių per metus gyvena Ispanijoje, kur šilta, o ne tolimajame šaltajame Šiaurės ašigalyje) kartu su savo pagalbininkais Zwarte Pieten. Pagalbininkai tempia didelius maišus, pilnus skanėstų, kuriuos dalina ir mėto dovanėlių laukiantiems vaikams. Lapkričio - gruodžio mėnesiais parduotuvėse populiariausiomis prekėmis tampa Sinterklaas saldumynai: pepernoten, taai-taai, kruidnootjes, speculaas, šokoladinės varlės ir pelytės, šokoladinės raidės ir pan. Mano namus šiemet Sinterklaas saldumynais aprūpino draugas olandas - netikėtai vieną dieną gavau 3 kg sausainių ir saldainių, tarp kurių buvo ir speculaaskruiden - meduolinių/imbierinių sausainių prieskonių mišinys. Olandiškas mišinys pasižymi didesniu žvaigždinio anyžiaus kiekiu, o jo sudėtyje yra net kalendros, tačiau, gamindami olandiškus sausainius, speculaaskruiden galite pakeisti bet kokiu kitu meduolinių sausainių prieskonių mišiniu ir papildomai įberti žvaigždinio anyžiaus.

Šie avižiniai sausainiai su meduolio prieskoniais yra sveikesnė olandiškų kruidnoten versija. Tikrieji kruidnoten (liet. pažodžiui "prieskonių riešutai") arba kruidnootjes (liet. pažodžiui "prieskonių riešutukai") yra tarsi mūsų avižinių ir imbierinių sausainių hibridas - traškūs ir aštrūs, gaminami iš kvietinių miltų, rudojo cukraus, sviesto ir, suprantama, prieskonių. Na, o šiam receptui naudosim avižinius dribsnius, medų, datules ir kokoso aliejų. Ir prieskonius. 

Avižiniai meduoliniai sausainiai

175 g avižinių dribsnių

5 š. kokoso pieno (arba migdolų pieno, ar kitokio naudojamo pieno)

1,5 š. speculaaskruiden (ar kitokių meduolio prieskonių)

60 g kokoso aliejaus

5 datulės (išmirkytos)

2 arb. š. cinamono

2 š. medaus (arba klevų sirupo)

žiupsnelis druskos

1,5 arb. š. kepimo miltelių

Avižinius dribsnius galite virtuviniu kombainu sumalti iki miltų prieš sudėdami kitus ingredientus, bet man sausainiuose labiau patinka nedideli dribsnių gabaliukai, todėl aš visus ingredientus sudedu į virtuvinį kombainą iš karto ir sumalu iki beveik vientisos masės. Iš gautos tešlos formuokite nedidelius rutuliukus - maždaug 20 ct monetos dydžio ir 175 C orkaitėje kepkite 15 min. 

Receptas pritaikytas iš Havermoutje. 

Kalėdų senelis slapukas ir prieškalėdinis pasiruošimas

Jau kasmetiniu tapęs Viktorijos iš Receptų medis organizuojamas apie maistą rašančių tinklaraštininkų apsikeitimas nedidelėmis dovanomis, t. y. kiekvieno tinklaraštininko tapimas Kalėdų seneliu slapuku kažkam kitam. Šiemet mano suruošta dovanėlė keliavo pas Raimondą iš tinklaraščio Sena tarka, o man teko laimė gauti Julijos iš Vilko šaukštai kruopščiai supakuotas gėrybes: rankų darbo beprotiškai skanius triufelius (jie ištirpo kaip tas sniegas, kurio dar nėra), žiema ir prieskoniais kvepiančios kalėdinės arbatos, puošnias popierines keksiukų formeles bei dailią atvirutę (kurios kraštai puošti smulkintų litų banknotų juostelėmis - puiki idėja prieš pat euro įvedimą). Ačiū, Julija, už siuntinuką, tikiuosi perskaitysi padėką čia, nes nerandu, kaip kitaip su tavimi susisiekti, o Facebook'as piktybiškai žinutes siunčia į slaptąjį Others katalogą, kurio niekas niekada netikrina. 

Kelios savaitės prieš Kalėdas prasideda ne tik adventas, bet ir kitoks pasiruošimas šiai šventei: septyniolikos skirtingų meduolių receptų išbandymas, dekoracijų ir kitokių papuošimų gamyba, dovanėlių pirkimas ir kt. Tad štai kaip pasiruošimas vyksta mano namuose.

Namų siluetai su Sint-Nicolaas ir Zwarte Piet ant stogo - gruodžio 5 d. olandų švenčiamai Sinterklaas šventei

Špinatų suktinukai su varške ir lašiša

Šį receptą tinklaraščiui gaminau prieš 8 savaites. Žinau, kad prieš 8, nes Instagram pasidalinau žaliųjų suktinukų nuotrauka, o Instagram turi keistą bruožą nuotraukos datą įvardinti laiko tarpu nuo šiandien atgal. Todėl pavyzdžiui, žinau, kad kolegės gimtadienis buvo prieš 6 savaites, draugės vestuvės - prieš 9, o Maltoje buvau prieš 28 savaites (ir iki šiol nesugebėjau apie ją parašyti įrašo tinklaraštyje - nerealus operatyvumas iš mano pusės). Bet laikas iš tiesų kažkaip sugebėjo nuo manęs pabėgti ir, praėjusią savaitę draugei pasiteiravus, kur planuoju švęsti Naujus metus, pasimečiau. Kokius Naujus metus... juk iki jų liko dar... O, siaube, juk jau lapkritis! Tai štai ir su suktinukais taip nutiko, kad spėjau juos pagaminti dar bent 5 kartus, kol prisiruošiau receptą įkelti ir į tinklaraštį. Tačiau suktinukai tikrai nuostabūs. Žalius suši primenantys ritinėliai, kurių gamybai nereikia itin daug laiko ar brangių produktų, idealiai tinka užkandžių stalui net ir išrankiausiems svečiams. Ir prašom neišsigąsti mano siaubingų pjaustymo peiliu sugebėjimų - dailiai supjaustyti suktinukai atrodo itin žaismingai ir gali papuošti bet kurį stalą. 

Špinatų suktinukai su varške ir lašiša

350 g šaldytų špinatų

3 dideli kiaušiniai

žiupsnelis druskos

1/3 arb. š. malto muskato

150 g varškės su žalumynais

200 g rūkytos lašišos

Špinatus atitirpinkite ir gerai nusausinkite (ne tik leiskite vandeniui nuvarvėti, bet dar papildomai nuspauskite uždengę popieriniu rankšluostėliu ar per sūrmaišį). Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir sumaišykite su špinatais, druska ir muskatu. Baltymus išplakite iki standumo ir atsargiai įmaišykite į špinatus. Pasistenkite nepermaišyti, nes špinatų sluoksniui purumo ir tūrio suteikia būtent plakti baltymai.

Formą (maniškė 38x25 cm) išklokite kepimo popieriumi, lengvai patepkite aliejumi ir supilkite špinatų masę. Šaukštu ar silikonine mentele špinatus plonu sluoksniu paskirstykite formoje, išlyginkite. Špinatų sluoksnį kepkite 190 C orkaitėje apie 20 min. Iškepusį ištraukite ir leiskite atvėsti. Tuomet kartu su kepimo popieriumi iškelkite iš formos ir viršutinę pusę paguldykite ant maistinės plevelės bei atsargiai nulupkite kepimo popierių (priklausomai nuo kepimo popieriaus - nuo vienos rūšies popieriaus špinatų blynas pats nukrinta dar nespėjus atlipti, tuo tarpu nuo kitos reikia labai atsargiai plėšti). Varškę paskirstykite ant špinatų blyno ir išdėliokite lašišos gabalėlius (šiam receptui geriausia pirkti mažais gabalėliais supjaustytą ir salotoms skirtą lašišą, nes daug patogiau išdėlioti). Susukite lakštą su varške ir lašiša į ritinėlį ir suvyniokite į maistinę plėvelė bei dėkite kelioms valandoms ar nakčiai į šaldytuvą. Kitą dieną supjaustykite ir pasidalinkite su draugais. Arba bendradarbiais. Arba pasikvieskite mane į svečius. 

Receptas iš Gotuję bo lubię. 

Penktoji Whole30 savaitė

Kai pasakiau, kad rašau įrašą apie penktąją Whole30 savaitę, Indrė nusijuokė, kad "būna tik keturios savaitės". Iš tiesų, keturios savaitės sutelpa į 30 dienų, o penkios - nebe. Tačiau ir tas dvi ar tris dienas (o liepa kaip tik turi 31 dieną ir po keturių savaičių dar lieka trys dienos iki mėnesio pabaigos) valgyti reikia, o gera pabaiga yra tokia pati svarbi, kaip ir puiki pradžia. Tad štai ir paskutinis įrašas apie mano liepos Whole30.

Liepos pabaigoje kaip tik buvo išleistas Saveur The India Issue žurnalas, pilnas nuostabiai atrodančių kario receptų, tad jau po kelių pirmųjų puslapių žinojau, kad šią savaitę be aštraus kario (ar net kelių) niekur nedingsiu. Beje, visiems tiems, kurie abejojate dėl paleo mitybos, nes joje tiek mėsos, o mėsos valgyti kasdien nenorite, šios savaitės meniu puikus pavyzdys, jog paleo tikrai nėra vien mėsos valgymas. 

Kadangi prašnekom apie karį, prisiminiau praėjusių metų kelionę į Londoną ir keistą kambariokę hostelyje (jei keliauju viena, hostelyje apsistoti daug smagiau, nes yra su kuo susipažinti, pabendrauti ir praleisti laiką). Penkiavietyje kambaryje nakvojome aš, dvi vokietės, venesuelietė ir kinė (kuri kelis metus jau gyvena Čekijoje). Viena iš vokiečių buvo čia atvykusi rašyti darbo universitetui apie tai, kaip kolonijos veikia kolonizatorių, šiuo atveju - kaip Indijos kultūra paveikė Didžiąją Britaniją. Ir ji buvo truputėlį keistoka, amžinai besiskundžianti viskuo (pvz., ji užsipuolė kinę, jog Kinijoje labai prasti viešbučiai... kol paaiškėjo, kad Kinijoje ji norėjo nakvynę rasti už ~30 Lt), vakarus leidžianti su perpus už ją jaunesniais hostelio vaikinais, po ko grįždavo nakvoti apie pirmą nakties ir 15 min. kuisdavosi po savo šlamančius maišiukus. Taigi keistoji vokietė vieną vakarą pateikė hipotezę, jog karis yra populiariausias valgis Didžiojoje Britanijoje. Aš, suprantama, su ja nesutikau. Kokia nesąmonė! Didžioji Britanija juk turi savo patiekalų, tad neabejotinai karis negali būti populiariausiu patiekalu. Ar gali? Jau grįžusi namo iš Londono, radau keliose vietose pateiktą tą pačią nuomonę, kad britai ne tik namie labai dažnai gamina karį, bet ir užsisako kario patiekalų išsinešimui ar restoranuose. Tai gana greitai pagaminas, sotus ir labai universalus patiekalas - būtent šios savybės ir pelnė kariams šlovę ir populiarumą. 

P. S. jei kas turit patikrintų beprotiškai skanaus kario receptų, labai lauksiu jūsų pasidalinant jais su manimi - pažadu jus už tai mylėti iki gyvenimo galo (negi tokia perspektyva ne viliojanti?).

Tuno ir avokado salotų geldelės

2 kietai virti kiaušiniai

1 skardinė tuno savo sultyse

1/2 prinokusio avokado

1/4 puodelio žaliųjų alyvuogių

1 arb. š. itin tyro alyvuogių aliejaus

1/4 arb. š. malto kumino

1/4 arb. š. rūkytos papriko miltelių

1/4 arb. š. česnako miltelių

žiupsnelis kajeno pipirų, baltojo pipiro, druskos

salotos lapų, kuriuose tieksite salotas

Tuną nusunkite, kiaušinį šakute sutrinkite iki košės, alyvuoges supjaustykite riekutėmis, viską (išskyrus salotų lapus) gerai sumaišykite, padalinkite į salotų lapus, kuriuos prieš valgydami susukite (kaip sukate balandėlį ar lietinius) arba, jei salotos išgaubtos, naudokite kaip dubenėlius (tačiau valgomus dubenėlius!). 

Receptas iš The Healthy Foodie. 

Salotos su keptais pomidorais ir ančiuviais

6 pomidorai

žiupsnelis drukos, pipirų

sauja petražolių

16 ančiuvių filė

salota

Salotų padažui

2 česnako skiltelių

1 š. garstyčių

žiupsnelis druskos ir pipirų

1/2 citrinos sultys

2 arb. š. baltojo vyno acto

300 ml alyvuogių aliejaus

Pomidorus nuplaukite, supjaustykite ketvirčiais, pabarstykite druska ir pipirais, apliekite šlakeliu aliejaus ir 160 С orkaitėje kepkite apie 20 min. Palikite atvėsti. Padažui skirtas česnako skilteles susmulkinkite, padažo ingredientus sudėkite į rankinio trintuvo indą ir trinkite, kol padažas taps emulsija (labai primena majonezą, net ir be kiaušinių trynių). Salotoms skirtas sudėtines dalis sumaišykite, įdėkite truputį padažo (o kitą dėkit į šaldytuvą ir taupykite kitoms salotoms) ir tiekite. 

Receptas iš The Complete Nose to Tail. 

Kiaušiniai geltoname kario padaže

1 š. kokoso aliejaus

1 nedidelis svogūnas

1 skiltelė česnako

2 š. geltonosios kario pastos

50 ml apelsinų sulčių

200 ml kokoso pieno

4 kietai virti kiaušiniai

svogūnų laiškų

Svogūną ir česnako skiltelę smulkiai supjaustykite ir apkepkite keptuvėje su kokoso aliejumi. Į keptuvę įdėkite kario pastos, išmaišykite ir dar pakaitinkite. Supilkite apelsinų sultis, kokoso pieną, išmaišykite ir minutę leiskite sušilti. Tada sudėkite kiaušinius, suberkite svogūnų laiškus ir pakaitinkite iki ims vos vos virti. Padalinkite į keturis dubenėlius bei tiekite. 

Receptas iš Boodschappen (Nummer 4- 2014). 

Šalta kreminė brokolių sriuba

1 brokolis

1 česnako galvutė

1 arb. š. druskos

2,5 š. kokoso aliejaus

2 puodeliai (500 ml) kokoso pieno

0,5 arb. š. garstyčių sėklų

0,5 arb. š. maltos kalendros

0,5 arb. š. malto kumino

0,5 arb. š. čili miltelių

Orkaitę įkaitinkite iki 180 C. Česnako galvutę perpjaukite pusiau, apšlakstykite aliejumi, suvyniokite į aliuminio foliją ir dėkite į skardą. Brokolio galvą supjaustykite gabaliukais (na, gabalais), suberkite į dubenį, pabarstykite druska ir apliekite kokoso aliejumi, viską suberkite į kitą folijos lakštą, susukite ir dėkite į tą pačią skardą, kurią pašaukite į orkaitę bei kepkite 30 min. Brokolį ištraukite ir palikite atvėsti, o česnako galvutei dar leiskite pakepti papildomas 20 min. Ištraukę leiskite atvėsti, o tada brokolį, česnaką ir kokoso pieną supilkite į rankinio trintuvo indą ir gerai sutrinkite. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek kokoso aliejaus, suberkite garstyčių sėklas ir leiskite jos minutę paspragsėti. Išberkite sėklas į nedidelį dubenėlį, sumaišykite su maltomis kalendromis, kuminu ir čili. Prieš tiekdami sriubą, ant viršaus pabarstykite paruoštais prieskoniais. Jei kiek per saldu, galite įspausti šiek tiek citrinos sulčių. 

Receptas iš KiranTarun.

Aštrus saldžiųjų bulvių ir kopūstų kario troškinys

3 š. ghi sviesto

1,5 arb. š. kumino sėklų

0,5 arb. š. malto kajeno pipiro

0,5 arb. š. ciberžolės

1 čili pipiras

2 lauro lapai

1 nedidelis raudonasis svogūnas

680 g saldžiųjų bulvių

4 slyviniai pomidoriukai

0,5 nedidelio kopūsto

druskos

Įkaitinkite keptuvę su ghi sviestu, suberkite kumino sėklas ir kaitinkite 1-2 minutes, kol jos ims sproginėti. Suberkite čili miltelius, ciberžolę, smulkiai supjaustytą čili pipirą, lauro lapus ir raudonąjį svogūną (jį perpjaukite į keturias dalis ir supjaustykite riekutėmis). Pakepinkite iki svogūnas suminkštės. Bulves supjaustykite nedideliais kubeliais, kopūstą - 2 cm gabaliukais, pomidoriukus susmulkinkite, viską suberkite į keptuvę su prieskoniais ir svogūnais, įberkite druskos. Uždenkite ir virkite iki bulvės suminkštės, t. y. apie pusvalandį. 

Receptas iš Saveur (2014 issue 8-9)

Vištienos sriuba su "makaronais"

1 š. kokoso aliejaus

0,5 svogūno

1 morka

1 saliero stiebelis

0,5 arb. š. džiovinto čiobrelio

1 litras naminio vištienos sultinio

1 puodelis plėšytos vištienos (t. y. virtos vištienos, kurią šakute suplėtyti smulkiais gabaliukais)

kupinas šaukštas susmulkintų petražolių

2 kiaušiniai

druskos, pipirų

Puode įkaitinkite aliejų, suberkite susmulkintą svogūną, plonai pjaustytą morką ir supjaustytą saliero stiebelį ir kepkite, kol jie suminkštės. Suberkite džiovintą čiobrelį, supilkite sultinį ir sudėkite vištieną. Vos vos užvirkite ir ant nedidelės ugnies pavirkite apie 15 min., kol daržovės suminkštės. Įmaišykite petražoles. Kiaušinius vos vos paplakite. Sriubą pamaišykite į vieną pusę, sukurdami skysčio judėjimą ratu, o tada nedidele srovele iš lėto pilkite kiaušinius - taip sukursite "makaronus". Sriubą nukelkite nuo viryklės ir leiskite pastovėti porą minučių. Kiaušinius atskirkite šakute, pagardinkite druska bei pipirais bei tiekite. 

Receptas iš The Coconut Mama.