Morkų pudingas

-Atsiprašau, kur čia raštinė? Į mane kreipiasi pagyvenęs vyriškis.

Demonstratyviai žvilgteliu į maždaug už 20 cm nuo manęs kabančią informacinę lentą, kurioje didelėmis raidėmis parašyta "II-asis aukštas: Raštinė".

-Antrame aukšte.

-Dėkui. Žmogelis nueina.

Ir toks dialogas pasikartoja maždaug kartą per savaitę. Pasikartotų dažniau, jei ištisą dieną stoviniuočiau prie priešais įėjimą kabančios lentos, kurioje smulkiai surašyta, kuriame aukšte ir kuriame kabinete ką galite rasti. Turiu įtarimą, kad žmonės nelabai beskaito. Ne tik knygas, bet ir užrašus. Kaip pavyzdžiui gatvėje stovintis raudonai apvestas užrašas "70" nereiškia, jog toje vietoje galima greitį padidinti iki 130 km/h, arba kainos etiketėje užrašas "Nuolaida taikoma perkant 2 vnt." nereiškia, kad galima vargšei pardavėjai iškelti sceną ir ją pasiųsti ten, kur vėžiai žiemoja, kai ji atsisako nuolaidą pritaikyti vienai prekei.

Laisvalaikiu pradėjusi skaityti maisto produktų etiketes (o ką daryti, kai knygos baigiasi?), pastebėjau, kad pvz., duonoje ar batone cukrus yra trečias ingredientas (o ingredientai etiketėse surašomi nuo ingrediento, sudarančio didžiausią dalį produkte, iki mažiausio), negana to, kai kurie jų dar papildomai įdeda gliukozės sirupo, kad jau nuo pirmojo kąsnio būtų skanu. O ką jau kalbėti apie desertus. Tai štai, jei vieną dieną labai norėsis, ko nors saldaus, bet nesinorės cukraus dozės, šis morkų pudingas kaip tik buvo nominuotas "skanūs ir sveiki desertai be cukraus" kategorijoje ir laimėjo oskarą. Ir Emmy. Ir dar priedo Misteris Neišvaizdusis konkursą. Užtat jis skoniu nenusileidžia niekam. 

Reikės: 

260 g morkų (3-4 vidutinių morkų)
2 šaukštų kokoso sviesto (kurį galite pasigaminti galingu blenderiu sumalę kokoso drožles)
2 šaukštų riešutų sviesto (arba saulėgrąžų sėklų sviesto)
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto (arba vanilės miltelių... ne vanilinio cukraus!)
0,5 arb. šaukštelio cinamono
0,5 arb. šaukštelio muskato
0,25 arb. šaukštelio maltų gvazdikėlių
žiupsnelio druskos

Morkas nuskuskite, supjaustykite gabalėliais ir sudėję į puodą su vandeniu, virkite iki morkos suminkštės. Vandenį nupilkite, o morkas suberkite į trintuvės (blenderio) indą ir sutrinkite. Įdėkite abiejų rūšių sviestą, prieskonius, druską ir vanilės ekstraktą (ar vanilės miltelius) ir sutrinkite iki daugmaž vientisos masės. Štai ir viskas. Labai sudėtingas receptas :D Tiekite su šviežiomis ar šaldytomis uogomis, riešutais, kokoso drožlėmis ar skaldytomis kakavos pupelėmis.
Receptas iš PaleOMG. 

Akimirkos rugsėjį

Valgomos:

• Cocina del Conflicto: maistą išsinešimui siūlantis restoranas gamina tos šalies virtuvės patiekalus, su kuria JAV konfliktuoja. Šiuo metu tai - Kuba ir kubietiški patiekalai meniu: juka mocho padaže, empanados ir kiti. 
• Jei kartais aplankys baklažanų lietus, čia rasite 10 idėjų patiekalams su baklažanais. 
• Girdėjote, kad naujieji les macarons - eklerai? Nors makaronai dar net normaliai Lietuvoje paplisti nespėjo, saldumynų mados vėjams papūtus, dabar ant bangos eklerai ir jų naujasis stilius čia ir čia. 
• Dukrai (ar sūnui, sunku pasakyti) išsikrausčius, tėtis pradėjo jai siųsti savo pietų nuotraukas. Nuotraukos pasirodė besančios genialios ir su nuotaika - pasižiūrėkite patys. 
• Pas Viktoriją FB pamačiau smagią idėją - Vilniaus Gatvės Maisto Festivalis. Argi nebūtų šaunu sudalyvauti tokiame festivalyje, išbandyti įvairiausių virtuvių ir gatvės maisto (street food). 
• Mano rytai visada prasideda kava. O štai kaip kava mėgaujasi 21 pasaulio šalis. 

Mažiau valgomos:

• Nauji technikos stebuklai - Google glass - tiesiog visas pasaulis vienoje vietoje; ir Lumu šviesos matuoklis Jūsų telefono fotoaparato apšvietimui įvertinti ir parinkti tinkamiausius nustatymus. 
• Kiek reikia laiko pamatyti visas Jungtines Amerikos Valstijas? 5 minučių! Netikite? Filmukas JAV per 5 minutes.
• Vienas nerealus vaikinas nerealiai pasipiršo savo nerealiai merginai. Tiesiog nerealu viskas, o pats pasipiršimo būdas labai labai mielas. 
• Mamos laiškas dukrai į ateitį. Būtina perskaityti kiekvienai (ir kiekvienam). 
• Ar žinote, ką reiškia būti maisto tinklaraštininku? Šis tumblr blogas tai puikiai iliustruoja.

Lietiniai su kava ir graikiniais riešutais

Praėjusį savaitgalį atstovėjusi valandą eilėje prie techninės apžiūros ir po to penkias minutes pradrebėjusi, jog mašinytė pasirodys ne tokia patikima, kaip apsimeta, pergalę (jėėė, dar du metus galėsiu ramiai važinėti) nusprendžiau paminėti šalia esančioje kavinukėje. "Vieną espresso ir vieną juodos kavos" paprašiau mergaitės kitapus baro. Ji iš pradžių kažką ilgai rašėsi, tada nubėgo iki kitos kolegės, pasitarė ir abi grįžo prie manęs. "Ekspres - tai čia kur mažai kavos?" pasiteiravo antroji barmenė. "Mhm, taip..." atsakiau kiek sutrikusi. Ir po to sunerimau, ką čia teks gerti. Užmečiau akį į meniu, o ten aiškiai parašyta, kad be juodos kavos, taip pat galite užsisakyti su pienu bei ekspres. Ekspres tai ekspres, negi čia ginčysies :) Bet ekspres kavai tikrai reiktų dar vieno langučio šiame komikse, iliustruojančiame, ką mėgstama kava pasako apie jos gėrėją. 

Šie lietiniai su kava ir riešutais, aplieti klevų sirupu ar pašildytu medumi, su plakta grietinėle ar kokoso kremu, uogomis ar vaisiais, tiks tiek tingiems sekmadienio pusryčiams, tiek neišrankiai vakarienei.

Reikės:
0,5 puodelio kokoso miltų (arba smulkiai maltų kokoso drožlių)
0,5 puodelio tapijokos miltų (tapijokos krakmolo)
1 arb. šaukštelio kepimo miltelių
saujelė graikinių riešutų
1 puodelio kavos, atvėsintos
4 kiaušinių
kokoso aliejaus kepimui
klevų sirupo arba medaus

Kokoso ir tapijokos miltus bei kepimo miltelius sumaišykite dubenyje. Susmulkinkite graikinius riešutus ir įmaišykite į miltus.

Kiaušinius ir atvėsintą kavą suplakite, į plakinį supilkite miltų mišinį ir gerai išmaišykite. Keptuvę patepkite kokoso aliejumi, įpilkite šiek tiek tešlos, paskirstykite po keptuvę, pakepkite porą minučių, apverskite ir leiskite pabaigti kepti. 

Receptas pritaikytas iš knygos Primal Cravings. 

Atostogos miške

Dvylikametė aš, sužinojusi, jog nuo šiol vasaros savaitgalius ir netgi kai kurias savaitės dienas teks praleisti miške: Gal juokaujat, draugų nėra, iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tačiau ir ten paskutinis dvylikametis vaikas gyveno prieš trisdešimt metų, televizoriaus nėra, o jei ir būtų, antena daugių daugiausia gaudytų voverių ir ežiukų signalus, net ir knygos nepaskaitysi, nes miegoti tenka eiti su vištomis. Viskas, mano gyvenimas baigtas, ačiū, kad jį sugadinot. 

Po penkiolikos metų: Valio, valio, valio! Dvi savaites praleisiu miške, be televizoriaus, kompiuterio ir interneto! Miegoti galėsiu eiti su vištomis, o keltis be žadintuvo. Telefono ryšys ten neegzistuojanti sąvoka, o iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tad galėsiu dainuoti net ir po šeštos valandos vakaro. Tiesiog rojus žemėje!

Mažas medinis namukas, apsuptas Anykščių šilelio ir apjuostas šaltinių upeliuko. Rytais pro atviras langines tingiai išlendantys saulės spinduliai. Pelėdos, dieną gyvenančios daržinėje, o naktį ūbaujančios po langais. Lietaus metu iš visų pusių pasipilantys varlyčių fontanai (kurios karštą dieną slepiasi rūsyje ir taikosi ant tavęs užšokti). Upelyje gyvenantys vėžiukai ir šamukai (kaži, kur slepiasi jų mamytės). Šerniukų šeimynėlė kasdien atpėdinanti atsigerti ir ištrypianti ant kranto augančias tokias gražias baltas vijoklines gėles (dar žinomas kaip durnaropės). 

Laukinių aviečių krūmai ir laukinės gervuogės prie upelio. Nors ir labai mažytės, tačiau kvepia vasara ir uogiene. Aišku, uogienės iš saujos laukinių aviečių išeis šaukštas. O man tiek pririnkti užtruko valandą. Po penkiolikos metų netikėtai radau ir geltonų kaukazietiškų slyvučių medį su viena įskiepyta raudonų slyvučių šaka. Nesuprantu, kur jis slėpėsi visus tuos metus, bet šiemet pas mane į rūsį atkeliavo ir rūgšti slyvučių uogienė pyragams, ir obuolių košė su rūgštele (na, t. y. slyvutėmis). 

Gera nieko neveikti, tiesiog ramiai mėgautis kavos puodeliu ryte, vėliau knyga, po to pasivaikščiojimu miško takeliu, ieškoti grybų (kurie puikiai moka nuo manęs slėptis), tris kartus per dieną eiti maudytis ir vėl viskas nuo pradžių. Et, galėtų vasara būti kiekvieną mėnesį.

David Sedaris - Let's Explore Diabetes with Owls

šaltinis

Kai viena ar kita tema, naujas mados pasireiškimas (sijonšorčiai?), sportiniai bateliai (Reebok Crossfit Nano 3.0?), filmas ar knyga ima nuolatos šmėkščioti blogosferoje (t. y. tinklaraščių pasaulyje), pasąmonė nusprendžia, kad pats laikas ir man visu tuo susidomėti (taip jau nutinka neįtikėtinai patiklioms reklamos aukoms). Šių metų pavasarį išleista nauja David Sedaris knyga "Let's Explore Diabetes with Owls" (liet. Ištirkime diabetą su pelėdomis) vos per kelias savaites tapo ganėtinai populiari, pateko tarp geriausiai perkamų knygų ir į vasaros skaitinių sąrašus. Knyga susideda iš 26 esė, kurių dauguma paremtos tikra autoriaus patirtimi, kelionės nuotykiais, santykiais su šeima, kaimynais. Kadangi tai 26 skirtingi kūriniai, o vienas jų užima vos kelis puslapius, knygą patogu skaityti dalimis ir nebijoti, jog prieš tai perskaityta istorijos dalis pasimirš ir teks viską pradėti iš pradžių (didžiulis privalumas, kai gali pasigirti tik žuvytės atmintimi).

Pastaruoju metu spaudoje, literatūroje ir net gyvenime pilna apsimestinio korektiškumo ir nediskutuotinų temų, todėl "Let's Explore Diabetes with Owls" atvirai, be jokių užuolankų reiškiama autoriaus nuomonė politiniais klausimais (JAV prezidento rinkimai, sveikatos apsaugos reforma), žmogaus teisių, religijos temomis yra tarsi šviežio oro gūsis. Istorijos juokingos, dialogai sarkastiški, ir visiškai neapsunkindami, suteikia food for thought (peno mintims). 

Tai ideali knyga vasaros atostogoms ir trumpiems pasiskaitymams prie jūros ar ežero. Tiesa, jei nemanote, kad visi žmonės turi vienodą teisę naudotis žmogaus teisėmis ar laisvėmis ir galvojate, jog esate lygesni iš lygių, tuomet jūsų pasiskaitymui tikriausiai labiau tiks Mein Kampf nei ši knygutė. 

 Hugh was right there with me, and though he ate the same thing I did, he practically wept when someone in China mentioned eating sea horses. “Oh, those poor things,” he said. “How could you?”

I went, “Huh?”

It’s like eating poultry but taking a moral stand against Peeps, those sugarcoated chicks they sell at Easter. “A sea horse is not related to an actual horse,” I said. “They’re fish, and you eat fish all the time. Are you objecting to this one because of its shape?”

He said he couldn’t eat sea horses because they were friendly and never did anyone any harm. This as opposed to those devious, bloodthirsty lambs whose legs we so regularly roast with rosemary and new potatoes.

Hiugas buvo kartu, ir nors valgė tą patį, ką ir aš, jis kone pradėjo verkti, kai kažkas Kinijoje paminėjo valgęs jūros arkliukus. "Ak, tie vargšeliai", pasakė jis. "Kaip tu galėjai?".

"Ką?" nesupratau.

Tai tas pats, kas valgyti vištieną, bet dėl moralinių priežasčių atsisakyti valgyti Peeps, tuos cukrumi dengtus zefyrinius viščiukus, parduodamus Velykų metu. "Jūros arkliukas nesusijęs su tikru arkliu" pasakiau. "Tai žuvys, o tu dažnai valgai žuvis. Ar atsisakai šios vienos tik dėl jos formos?"

Jis pasakė, kad negalėtų valgyti jūros arkliukų, kadangi jie draugiški ir niekam nedaro jokios žalos. Priešingai nei tos klastingos, kraujo ištroškusios avys, kurių šlauneles mes taip dažnai kepame pagardinę rozmarinu ir šviežiomis bulvėmis.*

Hugh and I will go on a trip, and while he’s out, walking the streets of Manila or Reykjavík or wherever we happen to be, I’m back at the hotel, writing about an argument we’d overheard in the breakfast room. It’s not lost on me that I’m so busy recording life, I don’t have time to really live it. I’ve become like one of those people I hate, the sort who go to the museum and, instead of looking at the magnificent Brueghel, take a picture of it, reducing it from art to proof. It’s not “Look what Brueghel did, painted this masterpiece” but “Look what I did, went to Rotterdam and stood in front of a Brueghel painting!”

Išvažiuojame su Hiugu į kelionę ir, kol jis vaikšto Manilos ar Reikjaviko, ar kitokio lankomo miesto gatvėmis, aš grįžtu į viešbutį aprašyti ginčo, kurį išgirdome pusryčiaudami. Puikiai suvokiu, kad nuosekliai užrašinėdamas gyvenimą, nebeturiu laiko jį iš tiesų gyventi. Tapau vienas tų žmonių, kurių taip nemėgstu: tie, kurie nueina į muziejų ir vietoj to kad žiūrėtų į nepaprastą Breigelio paveikslą, jį nufotografuoja, taip jo vertę sumenkindami nuo meno iki įrodymo. Tai ne "Pažiūrėkit, ką Breigelis nuveikė, nutapė šį šedevrą", tačiau "Pažiūrėkit, ką aš nuveikiau, nuvažiavau į Roterdamą ir pastovėjau prieš Breigelio paveikslą!"*

*Citatų vertimas į lietuvių kalbą yra laisvas, nebūtinai visiškai atitinkantis originalą, todėl prašome nesipiktinti mano kaip vertėjos kvalifikacijos trūkumu :)

Akimirkos liepą

Valgomos:

• Didelėms avokadų atsargoms sunaikinti įkvėpimo suteiks receptų su avokadais (tiksliau - iš avokadų) knygos autorės tinklaraštis. Ir nepergyvenkite, jei pirktas avokadas kietas kaip akmuo: naktis popieriniame maišelyje kartus su bananu ar obuoliu pataisys situaciją (tik ne patys į tą maišelį lįskit, suprantama).
• Skanių ir sveikų receptų pilnas dar vienas internetinis kulinarinis žurnalas Luscious. 
• Vienų greičiausių tolimų atstumų bėgikų Tarahumaros indėnų mėgstamas valgis - pinole ir gėrimas - iskiate. Anot bėgikų, tarahumara mityba puikiai treniruojantis ir bėgant ultramaratonus, o chia fresca/iskiate gėrimas iš čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklų greitai sugrąžina jėgas ir atgaivina. 
• Mano receptų knygų wishlist'as vis ilgėja ir ilgėja. Šį mėnesį prisidėjo Gather, Primal Cravings ir Beyond Bacon. Vien paveikslėliai ir nuotraukos kokios gražios... Kalėdų seneli, ar girdi? 

Mažiau valgomos:

• Puikiai padaryta nuotrauka, kuri atrodo tarsi keturios. Kiek vargo ir laiko prireikė, kol kažkas viską  surinko, supirko ir taip tiksliai sudėliojo. Kaži, kiek jiems laiko prireikė po to viską sutvarkyti. 
• Ar jau girdėjote apie naują istoriją Forty Days of Dating? Du Niujorke gyvenantys draugai nusprendžia 40 dienų susitikinėti tik vienas su kitu. Vaikinas nepastovus ir vis keičiantis merginas, mergina per greitai prisiriša ir per daug investuoja į draugystes. Kartu jie bandys išspręsti šias problemas ir rašys savotišką dienoraštį/pildys klausimyną. Viskas vyko kovą ir balandį, o nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio kasdien yra paviešinamas vienos dienos įrašas. Tarsi romantinis serialas ant popieriaus!
• The Oatmeal autorius Matthew Inman piešia juokingas ir taiklias istorijas. Pasirodo, jis dar ir bėgikas, todėl visiškai nekeista, jog priežastys, dėl kurių Matthew bėgioja, sugulė į vietomis juoką sukeliančią, bet kartu labai teisingai autoriaus mintis perteikiantį komiksą.
• Dainininkė Amanda Palmer kaip visada provokuojanti ir nenuspėjama. Šįkart - jos naujas metodas kaip kovoti su bulvarine spauda.

"Kuskuso" salotos su feta

Mane kaip moterį labai veikia akcijos. Kažkokia smegenų programinės įrangos klaida. Vieną rytą IKI eidama nusipirkti kavos, pamatau viduryje sukrautą krūvą kiaušinių dėžučių, pažymėtų kaina "4.99 Lt". Elementariausių narvuose augintų vištų kiaušinių. Brangu. Kitą rytą vėl susiduriu su ta pačia krūva, tačiau kortelė šalia jau skelbia "Akcija. 2.69 Lt". Ir man iškart kyla noras jų nusipirkti. Kvailystė. 

Visą žiemą ir pavasarį liūdnai stebėjau žiedinių kopūstų pardavimo kainų tendencijas: 7.99 Lt už teniso kamuoliuko didumo žiedinį kopūstą. Ten net valgyti nėra ką. Užtat prieš porą savaičių žiediniai kopūstai atpigo. Man iš to nepritekliaus visai protas pasimaišė ir šiandien pastebėjau, kad jau turiu tris žiedinio kopūsto galvas, o planų joms sunaudoti - jokių. Tačiau kadangi kalafioras tikrai universalus produktas (tinka picai, maltinukams, piemenėlių pyragui gaminti), ilgai galvoti neteko. Šiaip jau šios salotos gaminamos su kuskuso kruopomis, tačiau patikėkit manimi, tikrai jų nepasigesit, o valgantys nesupras, jog valgo ne kruopas, o daržovę. Lengvos, tinkančios įsimesti į darbą pietums ar patiekti kaip užkandį išvykoje į gamtą. 

Žiedinio kopūsto "kuskuso" salotos su feta

1 žiedinis kopūstas

3 šaukštai aliejaus

1 arb. šaukštelis druskos

2 kekiniai pomidorai

2 agurkai

170 g juodųjų alyvuogių

1/2 raudonojo svogūno

75 g fetos sūrio

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 šaukštai balzamiko acto

1 šaukštas baltojo vyno acto

1 arb. šaukštelis druskos

1 arb. šaukštelis juodųjų pipirų

1/2 arb. šaukštelio česnako granulių

1/2 arb. šaukštelio džiovinto raudonėlio

1/2 arb. šaukštelio džiovinto čiobrelio

šviežių petražolių

Žiedinį kopūstą sulaužykite žiedinėliais, suberkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki kopūstas primins mažus ryžių grūdelius (jei neturite virtuvinio kombaino, galite smulkinti ir peiliu). Į keptuvę įpilkite naudojamo aliejaus ar kitokių riebalų, suberkite žiedinį kopūstą, įberkite šaukštelį druskos, išmaišykite. Ant vidutinės ugnies kepkite susmulkintą žiedinį kopūstą apie 8-10 minučių, kol jis gražiai pagels (bet ne suskrus). Išberkite paruoštą "kuskusą" į dubenį ir, kol ruošite daržoves, leiskite atvėsti.

Pomidorus ir agurkus nuplaukite. Pomidorus supjaustykite kubeliais, agurkus nulupkite ir išskobkite sėklytes bei taip pat supjaustykite kubeliais. Nupilkite nuo konservuotų alyvuogių skystį ir alyvuoges supjaustykite. Griežinėliais susmulkinkite raudonojo svogūno puselę. Dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų, balzamiko ir baltojo vyno actus, suberkite druską, pipirus, česnako granules, čiobrelį ir raudonėlį, viską gerai sumaišykite, suberkite susmulkintą svogūną, uždenkite dubenėlį, ir leiskite padažui pastovėti šaldytuve bent 10 min. 

Į "kuskuso" dubenį suberkite pjaustytus agurkus, pomidorus ir alyvuoges, išmaišykite, supilkite paruoštą padažą, dar kartelį viską išmaišykite, suberkite sutrupintą fetos sūrį. Galiausiai supjaustykite pluoštelį petražolių ir įmaišykite į salotas. Patiekalas keturiems asmenims.

Receptas pritaikytas iš The Candid Appetite.