Žiedinio kopūsto pica

(Please scroll down for English version of the post)

Ponios ir ponai, jūsų dėmesiui scenoje vėl pasirodo nuolatinė Voras Tinkle žvaigždė Fioras, Kala Fioras (atsiprašau, matyt būsiu per daug Bond, James Bond prisižiūrėjusi). Paragavus įprastinės picos, mane dažnai užgraužia sąžinė (juk taaaaip nesveika, čia nieko vertingo, eik griaužt salotos lapą), tačiau kaskart gėriuosi kaip patogu ir paprasta picą gaminti ir mėgautis. Ir kaip universalu - ant pagrindo gali sumesti bet ką ir niekas negalės ginčytis, kad netinka - čia juk pica. Vat, todėl eilinį kartą išsitraukiau kalafiorą ir susiradau taip visų Paleo šalininkų pamėgtą kalafioro picos pagrindo receptą. Ir patikėkit, kalafioro skonio visai nesijaučia. Na, nors ir tikrojo picos traškumo ir to gliuteninio skonio čia nebus, tačiau šita pica nesulauks jokių sąžinės priekaištų. Jokių! Nada! Niente!

Picos pagrindui reikės:

1 galvos žiedinio kopūsto

3 kiaušinių

1/2 puoduko migdolų

prieskonių (čiobrelio, raudonėlio), česnako granulių, druskos

Žiedinį kopūstą suskabykite į mažesnius žiedynus ir sumetę į virtuvinį kombainą susmulkinkite iki balta masė pradės panašėti į ryžius. Visą masę po truputėlį sukrėskite į sūrmaišį ar tiesiog keturgubą marlę (yra toks lietuviškas žodis?) ir gerai išsunkite sultis, kurios išsiskyrė smulkinant kopūstą. Šitas žingsnis labai svarbus, kadangi nepašalinus drėgmės iš žiedinio kopūsto, masė nesulips ir galiausiai turėsite skardą, pilną kalafiorinės košės (irgi skanu, bet vaizdo nėra), o ne picos pagrindą. Į "nudrėgnintą" kalafioro masę įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykit. 

Pusę puoduko migdolų sumalkit iki smulkių miltų (arba jei turit, gali naudoti ir pirktinius migdolų miltus) ir suberkite į kalafiorų-kiaušinių dubenį, įberkite prieskonių, česnako granulių, druskos. Viską gerai išmaišykite.

Masę išpilkite (tiksliau iškelkite, nes ji bus gana tiršta) į skardą išklotą sviestiniu popieriumi (arba picai skirtą  kepimo  indą) ir paskirstykite po visą skardą bei išlyginkite. Pagrindą kepkite iki 230 C įkaitintoje orkaitėje 8-10 minučių, iki kol šiek tiek apskrus pagrindo krašteliai. Ištraukite skardą ir toliau picą ruoškite kaip paprastai. Aš dažniausiai ant pagrindo tepu pomidorų pastą (tokią, kurioje nėra cukraus ar milijono trijų šimtų konservantų), uždedu kokio nors baltymų turinčio maisto, pvz., vištienos ar jautienos, užberiu daržovių, kaparėlių, alyvuogių. Na, čia jau fantazijos (ir šaldytuvo turinio) reikalas. Kaip amerikiečių posakis teigia, tinka viskas, išskyrus virtuvės kriauklę. Galiausiai picą įkiškite dar 10-15 min. į 205 C orkaitę.  Na, o galiausiai - valgykite (aišku, prieš tai būtų gerai ištraukti iš orkaitės). 

Receptas iš interneto platybių, bet panašius galite rasti Foodie McBooty ir glutenfreehappytummy.

iš ankstesnių kepimų

---

CAULIFLOWER PIZZA CRUST
Ladies and Gents, on the stage for your consideration once again you can see Flower, Cauli Flower (excuse me, I've probably watched too much of Bond, James Bond). Eating a traditional pitzza usually results in pricks of conscience (that's soooo unhealthy, there's nothing of a value, go nibble on a lettuce), but every time I admire how convenient and easy it is to make pizza and enjoy it. And how versatile - you can throw anything on the pizza base and nobody can argue with your choices - it's a pizza, everything suits here.  That's why once again I took my cauliflower and found a Paleo-ists' favourite recipe for pizza base. And believe me, there is no cauliflower flavour to be found. Sure, it's not a crispy gluten-y pizza you might be used to, but this one will never make you feel guilty about eating unhealthy.

For the pizza base you'll need:
1 cauliflower head
3 eggs
1/2 cup of almonds
herbs (thyme, oregano), dried garlic, salt

Divide cauliflower head into smaller florets and throw them into food processor. Rice the cauliflower (I mean, process the florets until they remind of rice). Put the "rice" one spoon at a time into cheesebag (or simple cheesecloth - I use four layers of gauze bandage) and wring the juice out. This step is really important, since if there is too much moisture in the cauliflower, the dough doesn't stick together and you end up having a tin full of hot cauliflower mess (delicious but not a pretty sight) instead of pizza base. Add eggs into moisture-less cauliflower and mix everything well.
Grind almonds into flour (or you can use store-bought almond flour) and add them into the bowl with cauliflower, also add herbs, garlic, salt, mix everything well.
Pour the cauliflower mix (well, take the mix out as it will be pretty thick) onto the baking sheet covered with baking paper (or on the pizza pan), spread it and smooth it out. Bake the base in the 230 C oven for 8-10 minutes until the edges brown a little. Take the pan out and continue preparing the pizza as usually. Most of the time I use tomato paste (one where is no sugar or three million two hundred additives), add some protein source (e. g. chicken or beef), veggies, capers, olives. That's a matter of your fantasy (and of fridge contents). Just like the American saying tells us: There fits everything but the kitchen sink. After adding toppings, put your pizza into 205 C oven and bake it for 10-15 minutes. Well, and finally, eat it (of course it would be convenient to take the pizza out of the oven firstly).
The recipe's from the wide world web but you can find similar ones on Foodie McBooty blog or glutenfreehappytummy blog.