2013 m. birželio 16 d.

Tinklaraštininkų diena

Kaskart naršydama po lietuviškus kulinarinius tinklaraščius, gėrėdamasi tobulomis nuotraukomis ir pavydėdama receptų išradingumo, pagalvoju, koks nerealus daiktas tas internetas, padedantis pašniukštinėti svetimose virtuvėse ir prisirinkti idėjų. Ir nors paveikslėliai kompiuterio ekrane yra puiku, tačiau dar smagiau yra susitikti su tinklaraščių autoriais akis į akį ir gyvai pamatyti kuriamus šedevrus bei pajusti aplink besimaišančius vanilės, mėtų, česnako kvapus. Na, ir dar pasistumdyti prie to paties stalo, pakovoti dėl vienos mandolinos ir papliurpti apie viską ir apie nieką. 
Tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga (kuri švenčiama birželio 14 d.) jau ketvirtąjį kartą žurnalas Virtuvė. Nuo... Iki... ir kompanija Electrolux surengė kulinarijos tinklaraštininkų vakarėlį. Šiemet susitikimo vieta pasikeitė - tinklaraštininkai rinkosi Vilniaus senamiestyje įskūrusiuose Dailės akademijos rūmuose, Maisto ir dizaino laboratorijoje, o prie jų taip pat prisijungė dizainą studijuojančios merginos, kurios gelbėjo tiek maisto gamyboje, tiek ir pateikime, padėjo patiekalus papuošti ir paversti juos mažučiais meno kūriniais. 
Vaizdas iš Dailės akademijos terasos
Vakaro organizatoriai Darius, Eglė ir Laura
Tik atvykusius tinklaraštininkus pasitiko didžiulis dubuo vaisių punšo, Biržų duonos užkandžiai (beje, visiškai ne į temą, bet Biržų duonos rinkodaros ir marketingo skyrius dirba tobulai: naujos gaminių pakuotės ir pasirinkta reklamos strategija žavinga ir viliojanti, taikliai nukreipta į besidominčiuosius naujovėmis), vandens ąsotėliai ir dailiai paruoštas stalas bendrai tinklaraštininkų vakarienės gamybai.  Vakarienę, kurios tema buvo Šiuolaikinė lietuviška virtuvė, sudarė šeši patiekalai: trys užkandžiai, du pagrindiniai patiekalai ir vienas desertas, tad pasiskirstę į grupeles po tris keturis žmones, pasidalinę išspausdintus receptus ir kiek pasipešę dėl ingredientų, kibome į darbus.
Vienas pirmųjų užkandžių - atvėsinta keptų paprikų ir pomidorų sriuba su cinamonu ir skrebučiais (receptas Sandros iš Little World). Net jei mano nuotraukose ir nesimato galutinio rezultato, tačiau patikėkite, sriuba buvo tobula, ypač šiltam vasaros vakarui: aštroka, su vos juntamu cinamono prieskoniu, tačiau lengva ir maloni. 
Antrasis užkandis buvo burokėlių mišrainė kitaip (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Na, kas dabar išdrįs pasakyti, jog burokėlių mišrainė negali būti akį traukiantis patiekalas? Tik pažiūrėkit, kaip gražiai atrodo bulvių griežinėliai, puošti petražolės lapeliu. Tobula!
Trečiasis užkandis buvo morkų suktinukai su varške ir krienais (receptas mano). Labai ačiū Indrei už pagalbą ir nepasimetimą jokioje situacijoje, dėkui dizaino studentei Marijai ir jos kolegei (labai atsiprašau, pamiršau antrosios mergaitės vardą) už papuošimą ir idėjas bei už visados gerą nuotaiką. Buvo tikrai smagu su jumis dirbti :)
Kaip pagrindinį patiekalą ragavome kiaulienos nugarinės bokštelius su karamelizuotais burokėliais ir morkomis bei bulvių košę su aguonomis (receptas Viktorijos iš tinklaraščio Receptų medis). Tiek daržovės, tiek mėsytė buvo labai skani, o aguoninė bulvių košė ne vienam priminė kalėdinį laikotarpį ir puikiai papildė sotų patiekalą.
Taip pat ragavome varškės kukuliukus su vištiena česnakiniame mėtų ir petražolių padaže (receptas tinklaraščio Surfing the world cuisine autorės Jolitos). Kukuliukų viduje pasislėpę žirneliai buvo malonus siurprizas.
Trumpas recepto autorės Astos paaiškinimas, koks desertas mūsų laukia
Na, ir galiausiai, tai, ko laukė saldumo mėgėjai - šakočio, varškės ir braškių desertas (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Tiek braškės, tiek varškės kremas taip pasakiškai kvepėjo visą tą laiką, kol mes kaimynystėje gaminome savo patiekalą, kad net buvo kilusi mintis nieko nelaukus slapta nukniaukti kokį induką ar du.
Na, o pagaminus (ir, be abejo, viską nufotografavus) bei susitvarkus laukė smagiausia dalis - ragavimas.
Metų tinklaraščiu skaitytojai vienbalsiai išrinko Neringos blogą, deja, pati Neringa dalyvauti vakarėlyje negalėjo. Loterijos būdu buvo išrinkti Electrolux prizų - skrudintuvo ir smulkintuvo laimėtojai. Tiksliau laimėtojos, nes skrudintuvas nukeliavo pas dizainą studijuojančią Barborą, o smulkintuvas - pas... mane (po teisybei, net nepatogu, kad man, tokiam mažyčiam snargliukui, dalyvaujančiam pirmąjį kartą, atiteko dovanėlė).
Už labai smagų vakarą dėkui Eglei, Virtuvė. Nuo... Iki..., Electrolux, Biržų duonai ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie to, kad renginys įvyktų.
Tačiau labiausiai dėkui patiems tinklaraštininkams, kurie mielai priėmė naują žmogutį į savo tarpą, noriai bendravo, juokėsi ir dalinosi patirtimi. Su jumis buvo labai gera. 

2013 m. birželio 10 d.

Taormina

Vienas įspūdingiausių miestų Sicilijoje. "Būtina aplankyti" sako apsilankiusieji, duodami nurodymus dar tik keliausiantiems. Vienoje kalno pusėje išsidėstęs miestelis, iš kurio atsiveria vaizdas į nuolat teberūkstančią Etna ir ramią Jonijos jūrą. O nuo pakrantės matosi žemyninė Italija. Per miestuką veda besisukančios gatvelės, painūs laiptelių labirintai, kur visai netikėtai ant galvos gali užšokti oranžinis katinas ar aploti čia pat tupintis šuo. Nakvynei išsirinkom nediduką viešbutuką tarp Taorminos ir virš jos esančios Castelmolos miestelių, tačiau pasiekti jį aplink kalną besisukančiomis gatvelėmis nebuvo taip lengva. Navigacinė sistema užsispyri it ožkytė reikalavo savąjį Lancia Ypsilon varyti laipteliais viršun. Galiausiai netikėtai radus ieškomą vietą, pasirodė, jog pirmasis viešbučio aukštas yra vienoje gatvelėje, o važiuojant gatvele toliau aplink kalną, pasiekiamas ketvirtas ar penktas viešbutuko aukštas - namelis prilipintas prie kalno, tarsi J. R. R. Tolkien'o Hobito nameliai, išskabtuoti uoloje. "Oi, miestelio centras visai netoli pėstute, tik 250 metrų" informuoja miela angliškai šnekanti (!) mergina viešbutyje. Ką ji pamiršta paminėti, yra tai, kad visi tie 250 metrų yra nuo kalno (ir atitinkamai, grįžtant - į kalną). Visai toli, kai tenka kopti aukštyn žemyn. 

Jazminas


Jazminas, 2012, Juozo Miltinio dramos teatras, režisierė Mara Kimelė

Pjesė, pastatyta pagal latvės Ingos Abelės kūrinį ir režisuota latvės režisierės, kažkaip neįprastai atrodė lietuviško teatro repertuare (nepaisant to, kad Panevėžys ir arčiausiai Latvijos esantis didelis* miestas). Ir jei ne palankūs atsiliepimai apie spektaklį, tikriausiai taip ir nebūčiau jo pamačiusi. Tačiau džiaugiausi apsilankiusi. Pats pastatymas primena Laisvus drugelius, kadangi vaidina jaunas aktorių kolektyvas (įskaitant ir charizmatiškąją Laisvų drugelių Ingą Jarkovą), didelis dėmesys skiriamas detalėms, siužetas nenuobodus, žiūrovus ir prajuokina, ir priverčia sunerimti. Istorija gana įprasta šiandieninei Lietuvai - paskolos ir skolos, emigracija, meilė paslaptingiems užsieniečiams (kurie dar ir groja gitara). Puikiai vaidina tiek Inga Talušytė, tiek Irena Vasiulytė, tiek Andrius Povilauskas. Nenuobodu, neprailgsta ir nesinori išeiti. Tiesa, man kiek užkliuvo faktas, kad Andriaus Povilausko įkūnytas personažas buvo iš Rio, t. y. portugalas, tačiau šnekėjo ispanų kalba, o jo taurę pakelti raginantis "cin cin" skambėjo labai itališkai. Na, tačiau šiuo atveju norisi tik pagirti poliglotus aktorius :)
Rekomenduoju neatitrūkusiems nuo realybės, ir tiems, kurie nemano, jog gyvenimas yra muilo opera. 

*didumas - labai subjektyvu. Apklausas telefonu vykdančios bendrovės atstovei praėjusią savaitę pasiteiravus, ar gyvenu didmiestyje, ar mažame miestelyje, sekė gana ilga pauzė mano pusėje. O po to jai teko išgirsti "Neturiu supratimo, žinokit. O kokie dydžio kriterijai?" 

2013 m. birželio 9 d.

Dviejų rūšių morengai

Prisipažinsiu: vakar išmečiau lėkštę ryžių. Ne, ne dėl savo visiškai prastos koordinacijos (nors tą patį vakarą išpyliau šampano taurę draugei į lėkštę, aukštyn kojom apverčiau atidarytą alaus skardinę... ir savo įnirtinga gynyba du prieš du krepšinio žaidime priverčiau draugę šlubuoti likusią vakaro dalį). Tiesiog jie buvo absoliučiai nevalgomi. Taip jau nutinka, kai atsiranda penki virėjai, kurie skirtingai įsivaizduoja, kas yra dešimt minučių. Pasirodo, kitiems jos baigiasi greičiau. Tačiau paprastai maisto negaliu išmesti. Juk vienaip ar kitaip jį galima panaudoti. Kur nors. 
Po atostogų Portugalijoje prieš keletą metų grįžau susižavėjusi pasteis de nata pyragėliais, tačiau plikytam kremui sunaudojami tryniai palieka nemažą kiekį baltymų. Tad dabar namuose pasteis de nata dažniausiai atsiranda kartu su morengais. Ir išmesti nieko nereikia, ir savaitę valgyti beskonę baltymų kiaušinienę (nes juk trynys - pati geriausia kiaušinio dalis) nesu priversta, o ir saldumynų turiu dvigubai daugiau. Taigi šįkart dviejų skirtingų rūšių morengai: vieni įprastiniai, o kiti - su klevų ar agavų sirupu. 

Cinamono morengai su migdolais ir jūros druska
4 didelių kiaušinių baltymai
240 ml klevų ar agavų sirupo
1 arb. š. šviežių citrinų sulčių
1/4 arb. š. jūros druskos
1 arb. š. cinamono
60 g migdolų
jūros druskos papuošimui

Migdolus pakepinkite sausoje keptuvėje, kad jie šiek tiek apskrustų, ir sukapokite didesniais gabalėliais. Į dubenį supilkite kiaušinių baltymus, citrinos sultis, klevų ar agavų sirupą, druską ir įstatykite virš verdančio vandens (t. y. virš puodo su verdančiu vandeniu). Maišydami pakaitinkite mišinį 2-3 minutes. Nukėlę dubenį, mikseriu plakite masę apie 5-7 minutes, iki plakamas mišinys pakankamai sutirštės ir ims išlaikyti savo formą (jei iš mišinio galite formuoti įvairias kopas ir kalnelius ir jie nesubliūkšta, reiškias, išplakėte pakankamai). Mentele atsargiai įmaišykite cinamoną, o tuomet konditeriniu maišeliu ar tiesiog šaukštu formuokite morengus kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Pabarstykite migdolų gabalėliais ir druska (nepersistenkite su druska) ir kepkite/džiovinkite 95 C laipsnių temperatūroje apie 2 val. Orkaitę išjunkite ir leiskite morengams visiškai atvėsti orkaitėje. 
Receptas iš gourmande in the kitchen. 

Morenginiai sausainiai su citrinos žievele
2 didelių kiaušinių baltymai
žiupsnelis druskos
170 ml cukraus
1 arb. š. citrinos žievelės (+ papildomai papuošimui)
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Baltymus plakite iki jie visi suputos (t. y. nebeliks skaidraus skysčio), įberkite druskos ir, šiek tiek padidinę mikserio greitį, iš lėto berdami cukrų plakite iki mišinys sutirštės, ims blizgėti ir išlaikys savo formą (ta pati besilaikančių kalnelių taisyklė). Mentele atsargiai įmaišykite citrinos žievelę ir vanilės ekstraktą, masę sukrėskite į konditerinį maišelį ir formuokite morengus. Puoškite likusia citrinos žievele. Kepkite/džiovinkite 95 C laipsnių temperatūroje apie 2 val. Orkaitę išjunkite ir leiskite morengams visiškai atvėsti orkaitėje. 
Receptas iš Joy the Baker.

2013 m. gegužės 27 d.

Nike. Aš bėgu. Vilnius 2013

Tikriausiai vienintelė tinkama proga Vilniaus senamiestyje pasirodyti su sportine apranga. Žinote, visi tie Du Broliai, Ramunė Piekautaitė, Ermenegildo Zegna salonai ir tu, apsirengęs Nike kelnytėmis, Nike batukais ir marškinėliais, ant kurių puikuojasi užrašas "AŠ BĖGU. VILNIUS 2013". Ir žinai kodėl? Todėl, kad tu bėgi. 
Juokiausi vakar perskaičiusi vieno Facebook'o draugo žinutę: "Ar kas nors iš jūsų NEbėgo Nike Vilniaus pusmaratonio???" :D Žinau, atrodo, kad bėgo visi pažįstami ir dar jų sesės, broliai, mamos, tėčiai, draugai ir giminaičiai. Na, iš viso pusmaratonio, 10 km ir 5 km distancijose bėgo virš penkių tūkstančių žmonių, tad nieko nuostabaus, jog žmonių buvo daug. Anot Lietuvos Ryto straipsnio, Lietuvą pagaliau pasiekė bėgimo bumas ir bėgimo renginiai dygsta kaip grybai po lietaus, tad grybautojų, atsiprašau, bėgikų skaičius tik augs. 
Nike ir DnB bėgimas buvo puikiai suorganizuotas, savanoriai buvo paslaugūs, bėgikai draugiški ir palaikantys, o oras pasitaikė superinis. Tad ko daugiau norėti. Na, gal greitesnio laiko ir geresnių rezultatų, tačiau aš ne apie tai. 
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad bėgioti gali tik tobulą kūną ir Živilės Balčiūnaitės sugebėjimus turintys žmonės. Mokykloje ilgos distancijos būdavo kančia, o po jos bėgioti nekildavo net minčių. "Juk nesugebėsiu". Tačiau, pasirodo, sugebėjimas nubėgti 5, 10, 21,1 ar 42,2 km yra išsiugdomas. Taip, pirmą dieną bus sunku. Pirmą savaitę ar mėnesį bus sunku. Tačiau žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro ir pastebėsi, kad lauki, kol galėsi lengva ristele nubėgti trumpąją savaitės distanciją, kol užplūs lengvumo jausmas, nebekankins įkyrios mintys apie nepadarytus darbus, o po visko dar sulauksi ir geros dozės endorfinų.
Tobulumas ir 3 min./km greitis (per tris minutes nubėgamas kilometras) gerai, tačiau niekas negimė mokėdamas. Tobulumas ir greitis ateina per darbą. Jei vis dar nedrįstat pradėti bėgioti, išdrįskit. Net jei nesmagu, net jei galvojat, kad neišeis, pabandykit. Vėlai vakare ar anksti ryte, kai mažai žmonių, kai saulutė dar ne tokia agresyvi. Apšilkite, o tuomet bėkite, kiek galite. Net jei tai būtų ir šimtas metrų. Yra tokia programa visai nebėgiojantiems - C25k (couch to 5K - liet. nuo sofos iki 5 km), kuri per 9-12 savaičių  padės pasiruošti 5 km bėgimui. Tai štai programos pirmąsias dvi savaites kas antrą dieną bėgiosite po 20 minučių: minutę bėgate, pusantros minutės einate, minutę bėgate... ir t. t. Viskas prasideda nuo mažų žingsniukų, po truputį, bet tai tikrai įmanoma. Nesvarbu, kiek sveriate, koks jūsų ūgis ar piniginės apimtis. Kiekvienas jūsų tikrai gali bėgioti. 2013 m. rugsėjo 15 d. vyks Vilniaus maratonas. Trumpoji distancija - mini maratonas yra tik 4,2 km. Turite 16 savaičių pasiruošti. Tai daugiau nei pakankamai. Ar pasimatysime ten?
Skambės banaliai, tačiau svarbiausia dalyvauti. Užimta vieta, greitis ir laikas, per kurį atbėgsite, visai nesvarbu. Varžotės tik su pačiu savimi. Nike ir DnB organizuoto "Aš bėgu. Vilnius 2013" 5 km distanciją pradėjo apie 3 000 bėgikų. Finišą kirto tik 2071. Žinote, iš kur žinau? Nes aš buvau 2069-oji. Iki tobulumo man kaip iki mėnulio, o ir treniruočių buvo mažai, tačiau džiaugiuosi, jog dalyvavau, jog pamačiau, kad bėgimas vidurdienį, kepinant saulei ir stengiantis įveikti iš kažkur atsiradusią kalvą, skiriasi nuo mano naktinių pasibėgiojimų. Džiaugiuosi, jog išbandžiau save ir džiaugiuosi, kad finišavau. Labai labai kviečiu nepabūgti tų 4 km ir juos nugalėti rugsėjį. Tad, ar susitiksime?

2013 m. gegužės 23 d.

Piri piri viščiukas

Prieš trejus metus lankiau draugą Olandijoje. Kaip geras šeimininkas jis viešnią (t. y. mane) nusitempė į šalia esantį nediduką supermarketą, kad ponia (vėlgi - aš) ką nors išsirinktų vakarienei. Mane, aišku, parduotuvėje ištiko jėzusmarijakąmandabargaminti priepuolis, nes pirma, aš valgau gana paprastai (gal per daug paprastai), antra, esant spaudimui sunkiai galiu sugalvoti, ką čia staigiai pagaminti, trečia, buvau nemiegojusi 40 valandų, todėl mažiausiai norėjau stovėti prie viryklės. Kol aš liūdnai žiūrėjau į daržovių skyrių, draugas susivokė, kad vakarienės iš manęs turbūt nesulauks. Jis gan greitai vienoje iš lentynų susirado nedidelį pakutį prieskonių/padažo su užrašytu receptu/idėja pietums ir per kelias minutes susirinko reikiamus ingredientus. Nesu tikra, ar tuo metu pas mus tos pietų idėjos ant prieskonių pakučių dar nebuvo labai populiarios ar tiesiog man nepakliūdavo po akimis, bet aš tokį dalyką mačiau pirmą kartą. Žodžiu, vakarienei valgėme kažkokį patiekalą, kurį labai nuoširdžiai pagamino šeimininkas. Sakau kažkokį, nes dabar tikrai nepamenu, kas ten buvo. Lyg bulvės. Ir žiedinis kopūstas. Gal kažkas panašaus į gratiną. Gal (kad nepamenu kaltos tos 40 nemiegotų valandų, kurių kone pusę praleidau Barajas oro uoste ant kieto suoliuko). Bet iki šios dienos pamenu, jog buvo nepakartojamai skanu. Be proto skanu. Tik nežinau, ar dėl draugo stebuklingų kulinarinių sugebėjimų, ar dėl nepaprastos pietų idėjos ant prieskonių pakelio. Šio įrašo vardan apsimeskim, kad dėl stebuklingo pakelio.
Tai štai kodėl taip apsidžiaugiau iš vasario mėnesio Foodie Penpal Kim gavusi piri piri viščiuko prieskonių rinkinuką su receptu. Idėja + paruošti ir atmatuoti prieskoniai = jokių rūpesčių. Tačiau, pasirodo, pipirinis viščiukas, aštrokas ir apskrudęs, su vos juntamu apelsinų poskoniu yra idealus patiekalas. 

Jums reikės:
8 viščiuko šlaunelių
geltonos ir raudonos paprikų, supjaustytų į gabalus
1 raudono svogūno, supjaustyto į 8 dalis
1 apelsino, supjaustyto skiltelėmis
1,5 šaukšto aliejaus
0,5 arb. š. druskos
1 arb. š. maltos kalendros
0,5 arb. š. kalendros lapelių
1 arb. š. čili dribsnių
1 arb. š. česnako granulių
1 arb. š. paprikos miltelių
1 arb. š. citrinos ir juodųjų pipirų mišinio (arba tiesiog juodųjų pipirų)
3 šaukštų citrinos sulčių
Sumaišykite paprikos ir svogūno gabalėlius su malta kalendra ir 0,5 šaukšto aliejaus ir paskirstykite kepimo inde. Į nedidelį dubenėlį supilkite kalendros lapelius, čili dribsnius, česnako granules, papriką ir citrinos bei juodųjų pipirų mišinį, sudėkite druską, likusį aliejų ir citrinos sultis ir viską gerai išmaišykite. Supilkite ant viščiuko ir pasistenkite, kad jis visas pasidengtų prieskonių mišiniu. Viščiuką sudėkite į kepimo indą ant daržovių, o apelsino skilteles išspauskite ant viršaus ir taip pat įtalpinkite į indą. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C laipsnių ir kepkite 40-45 minutes.

2013 m. gegužės 16 d.

Akimirkos gegužę

Valgomos:
  • Jei atsibodo mokėti milijonus už parduotuvinį kokoso pieną (juolab vartoti jį su visais tirštikliais ir standikliais, guaro ir kitomis gumomis), jį pasigaminti visai nesunku ir daug pigiau. 
  • Dažnai naudojantiems šviežias citrinos sultis pristatau 31 būdą citrinos žievelei panaudoti.
  • Girdėjote apie naują startupą Vilniuje? Anticafe! Šioje kavinukėje mokėsite už praleistą laiką, o kava, arbata ir internetas - nemokami. Čia taip pat galėsite atsinešti savo gėrimų ir maisto, jį pasišildyti, žaisti stalo žaidimus. Idėja įdomi, žiūrėsim, kaip pasiseks. 
  • Tinkama mityba yra svarbi gyvenimo sritis, tad įdomu skaityti žmonių savęs ieškojimus ir atradimus.  
Mažiau valgomos:
  • Kokia žavingai saulėta ir spalvinga Korsikos sala šiose nuotraukose. Buvę ten, sako, kad Korsika, nors ir Prancūzijos dalis, tačiau visiškai ne prancūziška, o ją aplankyti - būtina. 
  • Jei vis neprisiruošiate pasisodinti nors nediduko darželio, kur augtų naminės salotos, pomidorai ir vienas kitas egzotinis augalas, kurio pavadinimo net jūs patys neperskaitote, įkvėpimo suteiks šis ir šis pasakojimas, puikiai iliustruojamas nuotraukų. Sako, gera žiūrėti į dirbančius žmones. 
  • Kai už lango taip šilta, dirbti visaaaai nesinori. Bet nesinori ir kad viršininkas rastų bevėpsantį pro langą, tad šis 21 patarimas kaip atrodyti itin užsiėmusiu darbe pravers. Smagaus vėpsojimo!
  • Naujas tinklalapis - Entouriste, kuriame puikūs fotografai iš viso pasaulio demonstruoja savo aplankytų vietų nuotraukų albumus, kuriuos įdomu pavartyti ne tik tose egzotiškose vietovėse jau pabuvojusiems, bet ir besiruošiantiems ten keliauti. Beje, prisidėti savo nuotraukomis galite ir jūs. 
  • Dauguma siekiame tobulumo, pergyvename, kai padarome vieną mažą klaidelę, kai nusižengiame savo mitybos taisyklėms ar užstringame sakydami sveikinimo kalbą. Tačiau tobulumas yra nuobodu, nuspėjama ir visai nevilioja. Graži istorija, kodėl visai nebūtina būti tobulu.