Į drugelius planavau nueiti beveik pusmetį, nuo pat pirmos premjeros dienos. Penkis kartus susiplanavau ir penkis kartus teko planus keisti. Nes kaskart kasininkė "meiliai" (ji ten turbūt klientams baidyti arba kantrybei tikrinti pasodinta) informuodavo, kad bilietų jau seniai nebėra. Na, spektaklių vienas du per mėnesį, o pamatyti "patį Mantą" nori visi... Eidama į spektaklį, buvau girdėjusi vien gerus atsiliepimus, tačiau iš tiesų drugeliai pranoko net ir mano lūkesčius. Pirmoje dalyje juokiausi daugiau nei visą tą savaitę sudėjus, o antroje dalyje verkiau. Beveik balsu (beveik, nes nesinorėjo gąsdinti šalia sėdinčių žmonių). Nustebino tiek Manto Jankavičiaus vaidyba (nors tikiu, kad jis geras aktorius), tiek Astos Preidytės vaidmens atlikimas (sėdėdama trečioje eilėje mačiau jos tikras ašaras, riedančias skruostais). Spektaklį pagyvino pastaruoju metu radijo eteryje skambančios Manto dainos, o ir iki pusės nuogas pagrindinis aktorius scenoje nepamaišė (ahem).
Rekomenduočiau visiems. Tiesiog. Na, ir žinoma Manto gerbėjoms (-ams) (jei kartais jie/jos neįeina į tą siaurą sąvoką "visi").
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą