2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

Grikių keksiukai su aguonomis ir spanguolėmis

Žmonės kalba, kad vienintelis pastovus dalykas gyvenime yra pasikeitimai. O aš įpročių vergė. Man smagu rytais po aštuonių dešimt be žodžių pabaksnoti kolegą, taip duodant ženklą, kad atėjo metas gerti kavą. Smagu penktadieniais pasidaryti šventę ir pietų keliauti į netoliese esančią vegetariško maisto kavinukę, nes tik penktadieniais ten gaminamas daržovių ir panyro pyragas. Jau daugiau nei dešimt metų Jonines visada sutinkam Anykščių šilelyje, duodamės po šlapią žolę (nes per Jonines juk turi lyti), ieškom paparčio žiedo ir upeliuku leidžiam vainikėlius. Kad ir kaip pavadintume -  tradicijos ar įpročiai, bet jie suteikia saugumo jausmą.
Praėjusią savaitę su kolega sutarėm - pokyčiai mums nepatinka. Kad ir kas tai bebūtų: nauja stomatologė, kuri idiotiškai teiraujasi, ar nesi alergiškas nuskausminamiesiems vaistams, bet taip ir nesugeba pasakyti vaistų pavadinimo; nauja kirpėja, kuri kerpa "kažkaip ne taip" ir nepaklausia apie gyvenimą (rimti pokyčiai kolegos gyvenime); pasikeitimai darbo kolektyve ir tuščia kėdė šalia (bei kompanijos rytinei kavai trūkumas)... ne, mums visa tai nepatinka.
Besipiktinant pokyčiais, iš dalies besigailint savęs ir to stabilumo, kuris per pokyčius išnyko kaip paskutinis sausainis lėkštelėje dūmas, nepastebi, kaip atsiranda nauji įpročiai. Nutrūkusią draugystę pakeičia naujos pažintys, susiformuoja naujos tradicijos, atrandi naujų pomėgių ir išbandai dalykus, kurių niekada taip ir nebūtum bandęs. Magic happens outside of your comfort zone, stebuklai vyksta už tavo komforto zonos ribų. Gal ir nejauku, nesmagu, gal net ir liūdna, kad kažkas baigėsi, kažkas nauja prasidėjo, gal nesijauti patogiai, saugiai, tačiau visa tai veda prie naujų potyrių. O nauji potyriai reiškia laimę. Stebuklus. Todėl nebijokim naujų dalykų ir neliūdėkim dėl senųjų pabaigos. Sutariam?
Na, o dabar kai viską jau aptarėm, einam kepti keksiukų, tik šįkart ne su įprastais, kvietiniais, bet grikių miltais. Kaip tai ne? Juk ką tik susitarėm, jog mėginsim kažką naujo :)

Grikių keksiukai su aguonomis ir spanguolėmis
125 g sviesto
100 ml medaus
2 kiaušiniai
40 g aguonų
100 g grikių miltų
40 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
½ citrinos žievelės
1 šaukštas kepimo miltelių (arba 1 arb. šaukštelis sodos)
½ - ¾ puodelio spanguolių

Sviestą ištirpinkite, į jį supilkite grietinėlę ir išplaktus kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Nuplikytas aguonas bei medų sumalkite blenderiu ar virtuviniu kombainu ir supilkite į pirmąjį dubenį, įtarkuokite citrinos žievelę. Grikių miltus ir kepimo miltelius persijokite ir maišydami supilkite į bendrą tešlą, suberkite spanguoles, lengvai išmaišykite. Padalinkite tešlą į 12 popierinėmis formelėmis išklotą kepimo skardą ir 180 C temperatūroje kepkite apie 15-20 min. 

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Akimirkos birželį

Valgomos:
  • Pasirodo, kavos piešinėliai gali būti ir 3D formatu. Hm, aš dar net paprastos širdutės iš pieno putos nupiešt neišmokau, o kaip šitie gimsta, man iš viso nesuvokiama. 
  • Martos bijūnų sirupas - pats bijūnų įkarštis, tad marš į sodą ir turėsit indelį kai ko nuostabaus. 
  • Kažkaip sugebėjau pražiopsoti rabarbarų sezoną, tačiau rabarbarų receptai be proto vilioja, kaip kad šis rabarbarų džemas su rozmarinais arba rabarbarų vynas. Gerai, kad turiu pusantro kilogramo rabarbarų, bus ką virti.
  • Vienu metu net keli tinklaraštininkai supanikavo išgirdę apie sviestą kavoje. Na, ko čia panikuoti. Grietinėlė kavoje - puiku, o sviestas yra ta pati grietinėlė. Žinau žmonių, kuriems bulletproof coffee atstoja pusryčius (bet pirštais nerodysim, nemandagu). 
  • Pietavimo vienam menas. Jau žinau, ko man reikia išmokti.
Mažiau valgomos:
  • 20 gyvenimo taisyklių, nes gyventi be taisyklių neįdomu (nes tada nėra ką laužyti). Taisyklė Nr. 15: Tapk piratu. Arba sunkvežimiu monstru. Arba kosmoso kūdikiu. Arba švarku. Na, juk mums vaikystėj sakė, jog galim tapti kuo tik panorėję.
  • Žiedų valdovo, Hobito ir gražių vaizdų šalis - Naujoji Zelandija (taip, mano žinios apie Naująją Zelandiją labai plačios). 
  • Aštuoni patarimai iš tinklaraštininkės (ir verslo savininkės patirties), kaip neleisti stresui gadinti gyvenimo ir gyventi tikslingiau. Gražiai ir paprastai parašyta.  
  • Ar aš viena kaskart atsidariusi Google Reader, supanikuoju pamačiusi pranešimą, jog liepos 1 d. Google Reader'is nustos būti? Taip, taip, turiu Feedly, turiu Bloglovin', bet Google Reader yra the one. Skyrybos bus skausmingos. Žmonės kalba, kad Google Reader atgims kaip Google+ dalis, bet kam patinka Google+. Niekam.
  • Ispaniškasis Cuquin magazin internetinis žurnalas (žurnalą galite pavartyti čia).

2013 m. birželio 17 d., pirmadienis

Morkų suktinukai su varške ir krienais

Besirengiant švęsti Tarptautinę tinklaraštininkų dieną, tinklaraštininkai turėjo progą pasiūlyti tris šiuolaikinės lietuviškos virtuvės patiekalų idėjas: užkandžiui, pagrindiniam patiekalui bei desertui. Galiausiai iš visų pateiktų idėjų buvo atrinktos šešios, kurias ir gaminome visi kartu. Mano pasiūlymas užkandžiui buvo morkų suktinukai su varške ir krienais.

Morkų suktinukai su varške ir krienais
24-26 suktinukai
4 vidutinės morkos
180 g riebios varškės (15 proc.)
1,5 šaukšto krienų (ar mažiau, jei krienai šviežiai tarkuoti)
1 šaukštas smulkintų petražolių
1 arb. šaukštelis susmulkintų krapų
druskos

Morkas mandolina ar bulvių skustuku supjaustykite itin plonomis juostelėmis. Varškę ir krienus sutrinkite rankiniu blenderiu, įberkite druskos, smulkiai supjaustytus žalumynus. Varškės mišinį užtepkite ant morkų juostelių ir juosteles susukite į ritinėlius, juos perverkite dantų krapštuku.

Nuotrauka Beatos B. 
Nuotraukos Sandros M. 
Nuotraukos Jurgos M. 

2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Tinklaraštininkų diena

Kaskart naršydama po lietuviškus kulinarinius tinklaraščius, gėrėdamasi tobulomis nuotraukomis ir pavydėdama receptų išradingumo, pagalvoju, koks nerealus daiktas tas internetas, padedantis pašniukštinėti svetimose virtuvėse ir prisirinkti idėjų. Ir nors paveikslėliai kompiuterio ekrane yra puiku, tačiau dar smagiau yra susitikti su tinklaraščių autoriais akis į akį ir gyvai pamatyti kuriamus šedevrus bei pajusti aplink besimaišančius vanilės, mėtų, česnako kvapus. Na, ir dar pasistumdyti prie to paties stalo, pakovoti dėl vienos mandolinos ir papliurpti apie viską ir apie nieką. 
Tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga (kuri švenčiama birželio 14 d.) jau ketvirtąjį kartą žurnalas Virtuvė. Nuo... Iki... ir kompanija Electrolux surengė kulinarijos tinklaraštininkų vakarėlį. Šiemet susitikimo vieta pasikeitė - tinklaraštininkai rinkosi Vilniaus senamiestyje įskūrusiuose Dailės akademijos rūmuose, Maisto ir dizaino laboratorijoje, o prie jų taip pat prisijungė dizainą studijuojančios merginos, kurios gelbėjo tiek maisto gamyboje, tiek ir pateikime, padėjo patiekalus papuošti ir paversti juos mažučiais meno kūriniais. 
Vaizdas iš Dailės akademijos terasos
Vakaro organizatoriai Darius, Eglė ir Laura
Tik atvykusius tinklaraštininkus pasitiko didžiulis dubuo vaisių punšo, Biržų duonos užkandžiai (beje, visiškai ne į temą, bet Biržų duonos rinkodaros ir marketingo skyrius dirba tobulai: naujos gaminių pakuotės ir pasirinkta reklamos strategija žavinga ir viliojanti, taikliai nukreipta į besidominčiuosius naujovėmis), vandens ąsotėliai ir dailiai paruoštas stalas bendrai tinklaraštininkų vakarienės gamybai.  Vakarienę, kurios tema buvo Šiuolaikinė lietuviška virtuvė, sudarė šeši patiekalai: trys užkandžiai, du pagrindiniai patiekalai ir vienas desertas, tad pasiskirstę į grupeles po tris keturis žmones, pasidalinę išspausdintus receptus ir kiek pasipešę dėl ingredientų, kibome į darbus.
Vienas pirmųjų užkandžių - atvėsinta keptų paprikų ir pomidorų sriuba su cinamonu ir skrebučiais (receptas Sandros iš Little World). Net jei mano nuotraukose ir nesimato galutinio rezultato, tačiau patikėkite, sriuba buvo tobula, ypač šiltam vasaros vakarui: aštroka, su vos juntamu cinamono prieskoniu, tačiau lengva ir maloni. 
Antrasis užkandis buvo burokėlių mišrainė kitaip (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Na, kas dabar išdrįs pasakyti, jog burokėlių mišrainė negali būti akį traukiantis patiekalas? Tik pažiūrėkit, kaip gražiai atrodo bulvių griežinėliai, puošti petražolės lapeliu. Tobula!
Trečiasis užkandis buvo morkų suktinukai su varške ir krienais (receptas mano). Labai ačiū Indrei už pagalbą ir nepasimetimą jokioje situacijoje, dėkui dizaino studentei Marijai ir jos kolegei (labai atsiprašau, pamiršau antrosios mergaitės vardą) už papuošimą ir idėjas bei už visados gerą nuotaiką. Buvo tikrai smagu su jumis dirbti :)
Kaip pagrindinį patiekalą ragavome kiaulienos nugarinės bokštelius su karamelizuotais burokėliais ir morkomis bei bulvių košę su aguonomis (receptas Viktorijos iš tinklaraščio Receptų medis). Tiek daržovės, tiek mėsytė buvo labai skani, o aguoninė bulvių košė ne vienam priminė kalėdinį laikotarpį ir puikiai papildė sotų patiekalą.
Taip pat ragavome varškės kukuliukus su vištiena česnakiniame mėtų ir petražolių padaže (receptas tinklaraščio Surfing the world cuisine autorės Jolitos). Kukuliukų viduje pasislėpę žirneliai buvo malonus siurprizas.
Trumpas recepto autorės Astos paaiškinimas, koks desertas mūsų laukia
Na, ir galiausiai, tai, ko laukė saldumo mėgėjai - šakočio, varškės ir braškių desertas (receptas Astos iš Villa Alps tinklaraščio). Tiek braškės, tiek varškės kremas taip pasakiškai kvepėjo visą tą laiką, kol mes kaimynystėje gaminome savo patiekalą, kad net buvo kilusi mintis nieko nelaukus slapta nukniaukti kokį induką ar du.
Na, o pagaminus (ir, be abejo, viską nufotografavus) bei susitvarkus laukė smagiausia dalis - ragavimas.
Metų tinklaraščiu skaitytojai vienbalsiai išrinko Neringos blogą, deja, pati Neringa dalyvauti vakarėlyje negalėjo. Loterijos būdu buvo išrinkti Electrolux prizų - skrudintuvo ir smulkintuvo laimėtojai. Tiksliau laimėtojos, nes skrudintuvas nukeliavo pas dizainą studijuojančią Barborą, o smulkintuvas - pas... mane (po teisybei, net nepatogu, kad man, tokiam mažyčiam snargliukui, dalyvaujančiam pirmąjį kartą, atiteko dovanėlė).
Už labai smagų vakarą dėkui Eglei, Virtuvė. Nuo... Iki..., Electrolux, Biržų duonai ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie to, kad renginys įvyktų.
Tačiau labiausiai dėkui patiems tinklaraštininkams, kurie mielai priėmė naują žmogutį į savo tarpą, noriai bendravo, juokėsi ir dalinosi patirtimi. Su jumis buvo labai gera. 

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Taormina

Vienas įspūdingiausių miestų Sicilijoje. "Būtina aplankyti" sako apsilankiusieji, duodami nurodymus dar tik keliausiantiems. Vienoje kalno pusėje išsidėstęs miestelis, iš kurio atsiveria vaizdas į nuolat teberūkstančią Etna ir ramią Jonijos jūrą. O nuo pakrantės matosi žemyninė Italija. Per miestuką veda besisukančios gatvelės, painūs laiptelių labirintai, kur visai netikėtai ant galvos gali užšokti oranžinis katinas ar aploti čia pat tupintis šuo. Nakvynei išsirinkom nediduką viešbutuką tarp Taorminos ir virš jos esančios Castelmolos miestelių, tačiau pasiekti jį aplink kalną besisukančiomis gatvelėmis nebuvo taip lengva. Navigacinė sistema užsispyri it ožkytė reikalavo savąjį Lancia Ypsilon varyti laipteliais viršun. Galiausiai netikėtai radus ieškomą vietą, pasirodė, jog pirmasis viešbučio aukštas yra vienoje gatvelėje, o važiuojant gatvele toliau aplink kalną, pasiekiamas ketvirtas ar penktas viešbutuko aukštas - namelis prilipintas prie kalno, tarsi J. R. R. Tolkien'o Hobito nameliai, išskabtuoti uoloje. "Oi, miestelio centras visai netoli pėstute, tik 250 metrų" informuoja miela angliškai šnekanti (!) mergina viešbutyje. Ką ji pamiršta paminėti, yra tai, kad visi tie 250 metrų yra nuo kalno (ir atitinkamai, grįžtant - į kalną). Visai toli, kai tenka kopti aukštyn žemyn. 

Jazminas


Jazminas, 2012, Juozo Miltinio dramos teatras, režisierė Mara Kimelė

Pjesė, pastatyta pagal latvės Ingos Abelės kūrinį ir režisuota latvės režisierės, kažkaip neįprastai atrodė lietuviško teatro repertuare (nepaisant to, kad Panevėžys ir arčiausiai Latvijos esantis didelis* miestas). Ir jei ne palankūs atsiliepimai apie spektaklį, tikriausiai taip ir nebūčiau jo pamačiusi. Tačiau džiaugiausi apsilankiusi. Pats pastatymas primena Laisvus drugelius, kadangi vaidina jaunas aktorių kolektyvas (įskaitant ir charizmatiškąją Laisvų drugelių Ingą Jarkovą), didelis dėmesys skiriamas detalėms, siužetas nenuobodus, žiūrovus ir prajuokina, ir priverčia sunerimti. Istorija gana įprasta šiandieninei Lietuvai - paskolos ir skolos, emigracija, meilė paslaptingiems užsieniečiams (kurie dar ir groja gitara). Puikiai vaidina tiek Inga Talušytė, tiek Irena Vasiulytė, tiek Andrius Povilauskas. Nenuobodu, neprailgsta ir nesinori išeiti. Tiesa, man kiek užkliuvo faktas, kad Andriaus Povilausko įkūnytas personažas buvo iš Rio, t. y. portugalas, tačiau šnekėjo ispanų kalba, o jo taurę pakelti raginantis "cin cin" skambėjo labai itališkai. Na, tačiau šiuo atveju norisi tik pagirti poliglotus aktorius :)
Rekomenduoju neatitrūkusiems nuo realybės, ir tiems, kurie nemano, jog gyvenimas yra muilo opera. 

*didumas - labai subjektyvu. Apklausas telefonu vykdančios bendrovės atstovei praėjusią savaitę pasiteiravus, ar gyvenu didmiestyje, ar mažame miestelyje, sekė gana ilga pauzė mano pusėje. O po to jai teko išgirsti "Neturiu supratimo, žinokit. O kokie dydžio kriterijai?" 

2013 m. birželio 9 d., sekmadienis

Dviejų rūšių morengai

Prisipažinsiu: vakar išmečiau lėkštę ryžių. Ne, ne dėl savo visiškai prastos koordinacijos (nors tą patį vakarą išpyliau šampano taurę draugei į lėkštę, aukštyn kojom apverčiau atidarytą alaus skardinę... ir savo įnirtinga gynyba du prieš du krepšinio žaidime priverčiau draugę šlubuoti likusią vakaro dalį). Tiesiog jie buvo absoliučiai nevalgomi. Taip jau nutinka, kai atsiranda penki virėjai, kurie skirtingai įsivaizduoja, kas yra dešimt minučių. Pasirodo, kitiems jos baigiasi greičiau. Tačiau paprastai maisto negaliu išmesti. Juk vienaip ar kitaip jį galima panaudoti. Kur nors. 
Po atostogų Portugalijoje prieš keletą metų grįžau susižavėjusi pasteis de nata pyragėliais, tačiau plikytam kremui sunaudojami tryniai palieka nemažą kiekį baltymų. Tad dabar namuose pasteis de nata dažniausiai atsiranda kartu su morengais. Ir išmesti nieko nereikia, ir savaitę valgyti beskonę baltymų kiaušinienę (nes juk trynys - pati geriausia kiaušinio dalis) nesu priversta, o ir saldumynų turiu dvigubai daugiau. Taigi šįkart dviejų skirtingų rūšių morengai: vieni įprastiniai, o kiti - su klevų ar agavų sirupu. 

Cinamono morengai su migdolais ir jūros druska
4 didelių kiaušinių baltymai
240 ml klevų ar agavų sirupo
1 arb. š. šviežių citrinų sulčių
1/4 arb. š. jūros druskos
1 arb. š. cinamono
60 g migdolų
jūros druskos papuošimui

Migdolus pakepinkite sausoje keptuvėje, kad jie šiek tiek apskrustų, ir sukapokite didesniais gabalėliais. Į dubenį supilkite kiaušinių baltymus, citrinos sultis, klevų ar agavų sirupą, druską ir įstatykite virš verdančio vandens (t. y. virš puodo su verdančiu vandeniu). Maišydami pakaitinkite mišinį 2-3 minutes. Nukėlę dubenį, mikseriu plakite masę apie 5-7 minutes, iki plakamas mišinys pakankamai sutirštės ir ims išlaikyti savo formą (jei iš mišinio galite formuoti įvairias kopas ir kalnelius ir jie nesubliūkšta, reiškias, išplakėte pakankamai). Mentele atsargiai įmaišykite cinamoną, o tuomet konditeriniu maišeliu ar tiesiog šaukštu formuokite morengus kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Pabarstykite migdolų gabalėliais ir druska (nepersistenkite su druska) ir kepkite/džiovinkite 95 C laipsnių temperatūroje apie 2 val. Orkaitę išjunkite ir leiskite morengams visiškai atvėsti orkaitėje. 
Receptas iš gourmande in the kitchen

Morenginiai sausainiai su citrinos žievele
2 didelių kiaušinių baltymai
žiupsnelis druskos
170 ml cukraus
1 arb. š. citrinos žievelės (+ papildomai papuošimui)
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Baltymus plakite iki jie visi suputos (t. y. nebeliks skaidraus skysčio), įberkite druskos ir, šiek tiek padidinę mikserio greitį, iš lėto berdami cukrų plakite iki mišinys sutirštės, ims blizgėti ir išlaikys savo formą (ta pati besilaikančių kalnelių taisyklė). Mentele atsargiai įmaišykite citrinos žievelę ir vanilės ekstraktą, masę sukrėskite į konditerinį maišelį ir formuokite morengus. Puoškite likusia citrinos žievele. Kepkite/džiovinkite 95 C laipsnių temperatūroje apie 2 val. Orkaitę išjunkite ir leiskite morengams visiškai atvėsti orkaitėje. 
Receptas iš Joy the Baker.