2012 m. rugpjūčio 31 d.

Rugpjūčio Foodie Penpals

 (Please scroll down for English version of the post)
Naršydama įvairiausius tinklalapius visai atsitiktinai užtikau Foodie Penpals idėją The Lean Green Bean tinklaraštyje. Noriu noriu noriu pagalvojau ir pradėjau ieškoti, kur būtų galima užsiregistruoti. Nelaimei, Lindsey tinklaraštyje buvo galima užsiregistruoti tik Amerikos gyventojams. Na va, ir vėl diskriminacija kiek nusiminiau. Tačiau pasirodo, Europos ir Jungtinės Karalystės maistukiukai (čia mano angliško žodžio foodie versija) turi savo atskirą susirašinėjimo tinklą, kuruojamą Carol Anne iš Rock Salt tinklaraščio.
Idėja yra paprasta, bet tokia džiuginanti: kiekvieną mėnesį užsiregistravusieji yra suporuojami su skirtingais žmonėmis, su kuriais keičiasi maistu, t. y. kiekvienas iš mūsų nuperka/pagamina įvairių produktų už 35-44 Lt (10 eurų ar 10 svarų), supakuoja ir išsiunčia žmogiukui, su kuriuo esam suporuoti. O tuomet laukiam savojo siuntinuko iš kito žmogučio, kuriam buvom priskirti. Labai smagu praverti dėžutę ir rasti, ką kitas žmogiukas tau įpakavo.
Rugpjūčio mėnesio siuntinuką man buvo pavesta nusiųsti Sara-Jayne  iš Keep Up With The Jones. Sara-Jayne neturėjo jokių ypatingų pageidavimų, bet užsiminė, jog jos šeimai patinka viskas, kas saldu ir aštru. Aš labai labai norėjau, kad mano pirmasis siuntinukas būtų išskirtinai lietuviškas, todėl į jį supakavau tik Lietuvoje gamintas prekes. Tikiuosi Sara-Jayne siuntinukas patiko. 
Na, o mano siuntinuko autorė šį mėnesį yra miela mergaitė Juls iš Pepper & Sherry. Kai Juls pasiteiravo, ar turiu kokių pageidavimų, aš visiškai nepagalvodama išdėsčiau savo "be cukraus" "be gliuteno" "be pieno" reikalavimus ir dar nurodžiau, jog norėčiau kažko vietinio. Tikra idiotė. Tik įsivaizduokit, kaip yra sunku su tokiais nurodymais kažką nusiųsti. Bet Juls su užduotimi susitvarkė puikiai. Tikrai miela iš jos pusės.
Juls mane nudžiugino velsietišku čederio sūriu (oooo, jau susiradau bent dešimt receptų, kur man jį panaudoti!), džiovintos ir rūkytos jautienos juostelėmis (šituos reiks pasislėpti, kad kas netyčia nesugalvotų kaip užkandėlės prie alaus panaudoti), džiovintų vaisių ritinėliu (ehm... jo nebeliko po valandos nuo dėžutės atidarymo) bei Pietų Afrikoje rinkta Rooibos arbata (kuri dabar atgaivina mane kasryt darbe).
Dėžutėje taip pat radau mielą laiškutį nuo siuntėjos bei Pietų Afrikos patiekalo Bobotie receptą, kurį labai nekantrauju išbandyti.
Labai labai dėkoju Juls už pastangas ir vargą renkant mano siuntinuką!

AUGUST FOODIE PENPALS
While browsing tons of blogs I accidentally stumbled upon Foodie Penpals idea on The Lean Green Bean blog. Want want want was my only thought and I tried to register on there. Unfortunately, it seemed that on the Lindsey's blog only Americans could sign up. Great, once again discrimination I thought then. However it turns out that European and UK foodies have their own penpals network which is led by Carol Anne of Rock Salt.
The idea is simple but so much fun: every month all the subscribers receive their pairings so that they could exchange food items with the mentioned people. That is each one of us buys/makes some foods or food items for the price of 10 euros or 10 pounds, packs them and sends to the person assigned. And then we wait for our packet from the lovely foodie whose pairing we were. It's so exciting to open the box and find what the other person packed for us. 
This month my person to send a parcel to was Sara-Jayne from Keep Up With The Jones blog. She didn't have any specific preferences for her items to receive but did mention her family like everything sweet and spicy. I really really wanted for my first packet to be entirely Lithuanian so I packed only goods and foods made in Lithuania. I hope Sara-Jayne liked it.
Well, and my packet's author this month was lovely Juls from Pepper & Sherry blog. When Juls asked me if I had any preferences I answered without using my brain... clearly: "No sugar", "No gluten", "No dairy" were my requirements. Oh, and something local. I am an absolute moron. I can imagine how difficult it was for her to find such items to send me. However Juls did great at this task. It's really sweet of her.
Juls sent me some Welsh cheddar cheese (I've already found at least 10 recipes where to use the cheddar), dried and curied beef (I have to hide it somewhere before someone found it and used it as a beer snack), dried fruit roll (ehm... I have to confess - an hour after opening the box the roll was long gone) and Rooibos tea picked in South Africa (now it is my usual morning routine tea).
In the box I also found a lovely letter from the sender and a recipe of South African dish Bobotie. I can't wait to try this recipe.
Thank you so so much, Juls, for all the trouble and effort you put into assembling my packet :)

2012 m. rugpjūčio 27 d.

Mergaičių diena

 (Please scroll down for English version of the post)
Užpuolė tas amžius, kai kone kas savaitę vis kas nors pažįstamas tuokiasi. O kai tuokiasi viena geriausių draugių, norisi, kad savo paskutinįjį mergaitišką pasispardymą (na, gerai, ką mes čia apgaudinėjam, tikrai ne paskutinis kartas) ji prisimintų ir mėgautųsi savo artimiausių draugių kompanijoje. Pusdienis žaliame VU Botanikos sode kartu su ilgauodege Žvaigždute, prisiminimais apie tuos senus gerus laikus, labai simboliški bandymai atkalbėti nuotaką nuo vestuvių (bet kas galėtų atkalbėti, kai jaunikis turi žymiai daugiau gerų savybių nei blogųjų) ir tiesiog geras laikas. Suprantama, visko gali būti, kad mes po to dar žiūrėjom striptizo šokėjo pasirodymą bei mėgavomės kokteiliais ir kaljanu, bet kas mus žino :)

GIRLS' DAY
I got to that age when there is at least one wedding every weekend. And when one of the closest friends is getting married it seems necessary to make her last girls' outing (okay, who are we kidding, it's definitely not that last one) memorable and let her enjoy the company of her closest friends. A half of the day spent in green VU botanical gardens, a lovely Little Star horse, memories about those old good times, only symbolic attempts at persuading her out of getting married (though it's nearly impossible considering that groom-to-be has tons more good qualities than bad ones) and simply a good time. Of course, it may or may not be, that after all of this we also saw a male stripper show and went out for cocktails and waterpipe, but it's us, so you'll never know for sure :)

2012 m. rugpjūčio 18 d.

Šviesūs keksiukai su avietiniu morengų kremu

 (Please scroll down for English version of the post)
Vasara - saulė - atostogos - avietės. Na, gerai, atostogos baigėsi (nieko čia gero), pastarosiomis dienomis lietaus daugiau nei saulės, bet turguje vis dar yra aviečių! O ką reikia daryti, kai turi aviečių? Aš paprastai darau taip, bet šįkart po pinterest ir foodgawker atakų vienintele paieškos fraze "wedding cupcakes" (liet. vestuviniai keksiukai) radau kai ką labai mielo ir gražaus. Blondinuką keksiuką su avietiniu šveicarišku morenginiu kremu. Atrodė jis tobulai. Na, gal šveicariško morenginio kremo iki šiol nebuvau dariusi, bet save raminau bandydama įtikinti, kad viskam būna pirmas kartas, o aš iššūkių nebijau ir pan. ir pan. Aišku, būtų buvę tiesiog puiku, jei būčiau nuosekliai perskaičiusi visą gaminimo instrukciją, bet pff, kas skaito visą receptą? Ne aš! Norit spėti, kas nutiko? Pirmoji kremo partija nukeliavo kanalizacijos vamzdžiu, o aš pagaliau išsitraukiau receptą. Aha, pasirodo, baltymus reikia plakti iki jie atvės iki kambario temperatūros. Ech, ką gi, vėl pradedam viską iš naujo. Ačiū dievui, antrąkart viskas gavosi kaip priklauso.

Šviesūs keksiukai su avietiniu morengų kremu
Keksiukams reikės:
300 ml miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
125 g sviesto
150 ml cukraus
3 didelių kiaušinių
75 ml pieno
100 g baltojo šokolado

Avietiniam kremui reikės:
150 g aviečių
5 kiaušinių baltymų
200 g kambario temperatūros sviesto
175 g cukraus
Sviestą bei cukrų išsukti iki kol masė pasidarys puri ir balkšva, po vieną sudėti kiaušinius ir gerai išplakti. Miltus, kepimo miltelius bei druską persijoti į atskirą dubenį. Pakaitomis į sviesto masę supilkite miltų mišinį bei pieną, kaskart vis gerai išplakdami.
Baltąjį šokoladą supjaustykite mažyčiais kubiukais (beje, jei turite, galite naudoti ir baltojo šokolado lašelius - tokius mažyčius šokolado gabalėlius, angl. chocolate chips) ir supilkite į bendrą masę, išmaišykite. Keksiukų skardą išklokite popierinėmis formelėmis (keksiukų gaunasi ~16) ir tešla pripildykite apie 2/3 formelės. Keksiukus kepkite iki 175 C įkaitintoje orkaitėje apie 15-18 minučių. Atsargiai, jei perkepsite, keksiukai pradeda ruduoti. Jų paskirtis būti baltutėliais, tad prižiūrėkit. Iškepusius palikite visiškai atvėsti.
Avietes nuplaukite ir sumalkite blenderiu iki tyrelės. Gautą tyrelę perkoškite per sietelį, kad atsikratytumėte bjauriųjų sėklyčių. Beje, avietės užsispyrusios ir per sietelį pralįsti nelabai nori, tad teks pasidarbuoti šaukštu.
Į indą, kuriame paprastai tirpinate šokoladą (na, aš paprastai tai darau dubenėlyje, kurį uždedu ant puodo su verdančiu vandeniu) sudėkite kiaušinio baltymus bei cukrų. Visąlaik maišydami, kad kiaušinio netyčia nesutrauktų, kaitinkite šią masę iki ji bus 65 C temperatūros. Aš kadangi cukraus termometro neturiu, kaitinu iki ištirpsta cukrus. Vienur skaičiau, kad apie porą minučių. Kitoje vietoje rašo, kad jei masę patrynus tarp rankų cukraus granulių nebesijaučia, reiškias kaitinti pakanka. Baltymų masę perpilkite į kitą dubenėlį (mano atveju tai buvo virtuvinis kombainas) ir plakite iki masė taps puri, balta ir atvės iki kambario temperatūros. BŪTINAI atvėsinkite! Plakimas gali užtrukti ir apie 10 minučių, ir daugiau. Po gabalėlį sudėkite sviestą, kaskart visiškai įplakdami įdėtąjį gabaliuką. Neišsigąskite, jei masė staiga atsiskirs. Ilgiau paplakus ji taps vientisa. Galiausiai sudėkite ir avietes bei dar paplakite. Tiesą pasakius, vienas svarbiausių dalykų morenginiam kremui pagaminti yra plakimas, plakimas ir dar kartą, plakimas. Kuo daugiau, tuo geriau. Kai masė taps vientisa, galite puošti savo atvėsusius keksiukus.
Receptas iš Call me cupcake.

BLONDIE CUPCAKES WITH RASPBERRY SWISS MERINGUE BUTTERCREAM
Summer - sun - holidays - raspberries. Well, okay, holidays are long over (and nothing well about that here), recently there has been more rain than sun, but at least the market has rasberries to sell. And what do you do when life hands you raspberries? I usually do this (<- there's a link), but this time after numerous hours spent on pinterest and foodgawker with only one search keyword - "wedding cupcakes",  I came across this adorable blondie cupcake with raspberry buttercream. It was perfect. Okay, sure, I had never made swiss meringue buttercream before, but I tried to convince myself that there always is a first time for everything and I am always up for a challenge etc. etc. Of course, it would have been perfect if I had read all the steps of buttercream making, but... who in the world reads the entire recipe? Not me, that's for sure! So, you wanna guess what happened? The first attempt at making buttercream went down the drain and I finally decided to read the recipe. Oh... I must let egg white to cool down to a room temperature. Okay, let's start this again. Thank god, the second attempt was successful.

For the cupcakes you'll need:
300 ml flour
1,5 tsp baking powder
pinch of salt
125 g butter
150 ml sugar
3 large eggs
75 ml milk
100 g white chocolate

For the raspberry meringue buttercream you'll need:
150 g raspberries
175 g sugar
200 g soft butter
5 egg whites

Beat the butter and sugar until it's fluffy and white. Then add eggs one at a time, beat well between adding them. Sieve flour, salt and baking powder into a separate bowl. Add milk and dry mix alternately, beat well between adding the ingredients. Chop white chocolate into little pieces (or you can use white chocolate chips instead - here we don't have any to buy) and mix into the batter. Prepare your cupcake pan as you prefer (I usually use paper baking cups). There are gonna be about 16 cupcakes, depending on the size of your pan. Fill 2/3 of each cup with batter and bake in oven heated up to 175 C for 15-18 minutes. Be careful, because if overbaked the cupcakes turn brown, even though they are supposed to be white. When they are done, leave them to cool.
Wash raspberries and blend them into a puree. You're gonna want to deseed the puree, so strain it through a sieve (or at least that's what I did). The raspberries are quite stubborn and don't want to go to the other side so you're gonna need some spooning action (get it? get it? yes, i am three years old). Add egg whites and sugar to the double boiler (or to a simple bowl over the simmering water) and while whisking the mix all the time (to prevent the egg whites from hardening up) let it heat up to 65 C. If you don't have a sugar thermometer (I don't) just make sure the sugar has melted (rub some mix between your fingers, if you don't feel sugar then you're good to go). Pour egg whites mix into another bowl (or food processor/Kitchen aid) and whip it until it doubles, turns white and fluffy and cools down. REMEMBER, it has to cool down to a room temperature. Then add butter one piece at a time, whipping the mix well everytime. Then add raspberries (and of course, mix and whip until it's smooth). Actually, the most important thing to swiss meringue is lots and lots and lots of whipping. The more, the better. When the buttercream is smooth, you can decorate your lovely cupcakes. 
The recipe is from Call me cupcake.

2012 m. rugpjūčio 15 d.

Akimirkos rugpjūtį

 (Please scroll down for English version of the post)
Valgomos:
  •  Jei vaikus atneša gandras, o dovanėles po eglute Kalėdų senelis, kas atneša keksiukus? Trumpas filmukas apie tai, kaip gimsta keksiukai. Pasirodo tobuliems keksiukams visai nereikia didžiulių virtuvių su krūva technikos. Pakanka geros nuotaikos, šiek tiek darbo ir fantazijos (ir Kitchen Aid).
  • Sutikim, sveikai maitintis yra brangu. Dešimt amerikiečių tinklaraštininkų sutiko dalyvauti išbandyme #SurviveOn35 arba tiksliau savaitę sveikai maitintis už ne daugiau kaip 35 dolerius (~100 Lt). 35 dolerių suma pasirinkta neatsitiktinai, tai yra valstybės kas savaitę skiriama suma maistui (t. y. Food stamps) socialiai remtiniems asmenims. Na, lietuviai tikriausiai visi šiame išbandyme būtų laimėję aukso medalius. Nežinau, ar Lietuvoje yra skiriama kokia nors maisto išmoka sunkiau besiverčiantiems, bet atsižvelgiant, kad minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, lietuviškas išbandymas turėtų vadintis #IšgyvenkUž50Lt. Jei įdomu, amerikietė Meghann labai kruopščiai aprašė ir iliustravo nuotraukomis bei excel'io lentelėmis savo savaitės valgiaraštį.
  • Desertas pusryčiams? Aš už! Nežinau, kiek jūsų jau žino šį puslapį, bet jei pritrūkot idėjų saldumynams, būtinai apsilankykit Desserts for Breakfast tinklalapyje. Skanaus ;)
Mažiau valgomos:
  • Kartais kažkieno dienai praskaidrinti reikia tiek nedaug: šypsenos ar linktelėjimo. Robyn švęsdama savo 38-ąjį gimtadienį padarė 38 gerus darbus: kažkam nupirko kavos, sumokėjo už kažkieno automobilio stovėjimą, padovanojo smulkmenėlę ir pan.  Tara kažkam pagelbėjo pereiti gatvę. Pradėkim gerumo akciją nuo kiekvieno iš mūsų. Kodėl gi nepagyrus gatvėj sutiktojo aprangos ar šukuosenos ar nepadėkojus pardavėjai už puikų aptarnavimą. Juk nieko nekainuoja, o kažkam galbūt praskaidrins dieną.
  • Marilyn Monroe. Pagavus impulsui peržiūrėjau net 5 jos filmus: Gentlemen Prefers Blondes, How To Marry a Millionaire, The Seven Year Itch, Some Like It Hot, The Prince and the Showgirl. Mažutė dailutė blondinukė, paprastai visiškai kvailutė, bet dažniausiai pasiekianti, ko nori. Na, aš gal ir netapsiu jos didžiausia gerbėja, bet pažiūrėti smagu.
  • Olimpiada. Tas dvi savaites nieko kito neveikiau kaip žiūrėjau televizorių ir spygavau "Greičiau, greičiau, greičiau!" Net ir tose varžybose, kur lietuvių nebuvo. O ką, reikia palaikyti olimpinę dvasią. Bet kuriuo atveju, penki medaliai mūsų skruzdelytei valstybei yra milžiniškas pasiekimas. O ir dvi Tautiškos Giesmės, net ir sutrumpintos, nuotaiką tikrai pakėlė.
  • Tinklaraštis apie visokius vintažinius daiktus. Miela porelė keliauja savo senučiuku 1978-ųjų VW Camper po įvairiausius Londono apylinkių sendaikčių turgelius ir kitas Anglijos bei Europos vietas. Idilė :)

 MOMENTS IN AUGUST

Edible:
  • If kids are brought by stork and presents under the Christmas tree are brought by Santa Claus, then who brings cupcakes? A short video about a birth of cupcakes. It turns out you don't need to have a commercial kitchen equipped with tons of appliances. All it takes is a good spirit, a bit of work and some imagination (and Kitchen Aid).
  • We all know, eating healthy is expensive. Ten American bloggers agreed to participate in a #SurviveOn35 challenge or, to be exact, to eat healthy for 35 USD for the entire week. The sum of 35 USD is not a coincidence as this is the amount a welfare recipient gets every week for his/her food in Food Stamps. Well, I am sure all Lithuanians would have gotten a gold medal in this challenge. I don't know if there is a similar social welfare or Food stamps system in Lithuania, but with 800 Lt (~281 USD, 232 EUR) as a minimal monthly salary (and it's what most of people live on), Lithuanian challenge should be called a #SurviveOn50Lt (~18 USD, 14 EUR). If you want to know more about it, American blogger Meghann throughly writed down her menu that week, including pictures and excel tables.
  • Dessert for breakfast? I am in! I am not sure how many of you know this blog, but if you found yourself lacking some inspiration for a sweet meal, go directly to Desserts for Breakfast blog and have fun!
 Not so edible:
  •  Sometimes to brighten someone's day it takes so little: a smile or a nod. While celebrating her 38th birthday Robyn did 38 good deeds: bought someone a cup of coffee, paid for someone's car parking, gave someone a small gift etc. Tara helped someone to cross a street. Let's start a kindness movement from each of us. You absolutely can compliment a passer by on their outfit or a haircut, you can thank a salesperson for a nice service. It doesn't cost anything but just might brighten someone's day.
  • Marilyn Monroe. On an impulse I watched 5 movies of hers: Gentlemen Prefers Blondes, How To Marry a Millionaire, The Seven Year Itch, Some Like It Hot, The Prince and the Showgirl. A tiny pretty blonde girl, usually absolutely silly, but most of the time getting what she wants. Okay, so I might not become her biggest fan, but those movies were fun.
  • Olympics. Those entire two weeks were spent watching TV and screaming at it: "Come on, baby, faster!" Even in the races where there were no Lithuanians. So what, we have to keep the spirit of Olympics alive. Anyway, 5 medals are an amazing achievement for our teeny tiny country. And two national athems, even if shortened a bit, were mood brighteners.
  • A blog on all things vintage. A lovely couple travels in their old 1978 VW Camper around London and it's parishes, England, Europe and other places and visits flea markets. Idyl.

2012 m. rugpjūčio 11 d.

Haruki Murakami "What I Talk About When I Talk About Running"

(Please scroll down for English version of the post)
Prieš trejus ar ketverius metus Haruki Murakami buvo labai labai (labai labai) populiarus rašytojas Lietuvoje. Murakami ar Coelho knyga rankoje (rankinėje ar prie lovos) garantavo madingos "gilios" personos statusą. "Dėka" to perdėto autoriaus populiarumo perskaičiau tik vieną jo knygą (Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės). Na, gerai, pusantros ("Dansu, Dansu, Dansu" taip ir nesugebėjau pabaigti). Ir tikrai neturėjau jokių priekaištų Murakami kūrybai. Tačiau populiarumas padarė savo ir daugiau jo knygų neskaičiau.
Neapsigaukite, Haruki Murakami knyga "What I Talk About When I Talk About Running" arba lietuviškai "Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą" (leidykla BALTOS LANKOS kaip tik šią knygą išleido lietuvių kalba) nėra (vien) apie bėgimą. Tai pusiau autobiografinė knyga apie Murakami karjeros pasirinkimus ir kliūtis, su kuriomis kurdamas susiduria novelistas. Visa tai pateikiama per bėgiko prizmę, kartu išvedant paraleles su tarp rašymo ir bėgimo. Ir gyvenimo. Skaitosi tikrai lengvai ir skaitant dažnai norisi linksėti galvą ir tyliai sau po nosimi murmėti (nes šaukti garsiai labai nemandagu) "Ir aš! Ir aš!". Murakami pasipasakoja apie savo pirmąjį nuosavą džiazo klubą, kaip pradėjo rašyti, kodėl pradėjo bėgioti. Trumpai aprašomi keli maratonai, tarp jų ir rašytojo savarankiškai ne lenktynių metu įveiktas atstumas tarp Atėnų ir Maratono gyvenvietės, ultramaratonas, triatlonas. Bet bėgimas šioje knygoje tėra aplinka, kurios fone Murakami pateikia savo gyvenimo istorijos ir pamąstymų nuotrupas.  Kaip Sunday Telegraph ir pažymėjo, nėra būtina būti bėgiku, kad galėtum mėgautis šia knyga.

Pain is inevitable. Suffering is optional.
(Skausmas neišvengiamas, tačiau kentėti pasirenkame patys.)*

I just run. I run in void. Or maybe I should put it the other way: I run in order to acquire a void.
(Aš tiesiog bėgu. Bėgu tuštumoje. Arba galbūt turėčiau taip pasakyti: bėgu tam, kad pasiekčiau tuštumą.)*

In other words, let's face it: Life is basically unfair. But even in situation that's unfair, I think it's possible to seek out a kind of fairness. Of course, that might take time and effort. And maybe it won't seem to be worth all that. It's up to each individual to decide whether or not it is. 
(Kitaip pasakius, pripažinkim: dažniausiai gyvenimas yra neteisingas Tačiau manau, jog netgi neteisingose situacijose yra įmanoma surasti tam tikro teisingumo. Suprantama, tam gali prireikti laiko ir pastangų. Ir galbūt atrodys, jog neverta. Tačiau tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas, verta ar ne.)*

*Citatų vertimas į lietuvių kalbą yra laisvas, nebūtinai visiškai atitinkantis originalą, todėl prašome nesipiktinti mano kaip vertėjos kvalifikacijos trūkumu :)


About three or four years ago Haruki Murakami was a very very (very very) popular author in Lithuania. A book by Murakami or Coelho in your hand (or handbag, or by your bed) granted you a status of a fashionable "deep" person. Due to all the unhealthy popularity of this author I managed to read only one book of his (South of the Border, West of the Sun). Okay, a book and a half (I terribly failed at finishing Dance, Dance, Dance). And I swear, I didn't have anything bad to say about Murakami's creation. Though popularity did its job and I haven't read any other Murakami's book till now.
Don't be fooled, Haruki Murakami's book What I Talk About When I Talk About Running (Lithuanian publishing house BALTOS LANKOS has recently published the book in Lithuanian too) is not (only) about running. It's a semi-autobiographical book about Murakami's career choices and obstacles the writer has to conquer when writing a novel. All of this is presented as viewed by a runner, at the same time finding analogues between writing and running. And life. The book is easy to read and most of the time reading it you want to nod and quietly whisper (because shouting it out loud would be rude) "Me too! Me too!". Murakami writes about his first own jazz club, how he started writing, why he started running. There are several short descriptions of marathons, inclunding a story about how Murakami covered the distance between Athens and Marathon on his own, an ultramarathon, a triathlon are decribed. However in the book running is only a background, in which Murakami sets a little pieces of his life story and contemplations. Just as Sunday Telegraph noted, you don't have to be a runner to like this book.

Pain is inevitable. Suffering is optional.

I just run. I run in void. Or maybe I should put it the other way: I run in order to acquire a void.

In other words, let's face it: Life is basically unfair. But even in situation that's unfair, I think it's possible to seek out a kind of fairness. Of course, that might take time and effort. And maybe it won't seem to be worth all that. It's up to each individual to decide whether or not it is.