2015 m. kovo 29 d., sekmadienis

Malta

Jeigu Europoje vyktų valstybės, geriausiai tinkančios aplankyti per 7 dienų atostogas, rinkimai, juos neabejotinai laimėtų Malta. Nedidelė Maltos sala turi viską, ko galėtumėte norėti iš atostogų vietos: paplūdimius, kalvas, senus miestus, antikines vietoves, nardymui tinkantį dugną ir grotas, skanų maistą ir draugiškus gyventojus. Nepaisant to, ar norite ilsėtis aktyviai, ar kiauras dienas tįsoti paplūdimyje, ši sala visa tai gali pasiūlyti. O geriausia, kad viskas taip kompaktiškai išsidėstę, kad nereiks laiko švaistyti ilgoms kelionėms tvankiame automobilyje (na, ar kondicionieriumi apsirūpinusiame Maltos autobuse). 
Iš tiesų Maltoje buvau prieš metus, Maltai švenčiant stojimo į Europos Sąjungą dešimtmetį. Metus laiko bandžiau nuspręsti, rašyti įrašą į tinklaraštį ar ne (žmonės kalba, kad teisininkai turi sutrikusių prioritetų sindromą ir niekad nesugeba greitai apsispręsti), bet praėjusių metų atostogos buvo puikios, tad dalinuosi įspūdžiais ir vaizdais iš jų. Galbūt tarp jų rasite naudingos informacijos ar įkvėpimo savo atostogoms, o gal prisiminsite, kur jau patys lankėtės (ir kur, neabejoju, norite sugrįžti dar ne kartą). 

2015 m. kovo 6 d., penktadienis

Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu

Prieš beveik šešerius metus gera draugė nusprendė magistro studijoms persikelti į Barseloną. Nusprendė, pateikė dokumentus ir įstojo. Beliko tik viską susikrauti ir persikraustyti. Aš niekada neatsisakau progos pakeliauti (tad jei turit pasiūlymų ir norit mane pasiimti kartu, imkit, aš už!), be to, ir persikelti daug paprasčiau ir drąsiau, kai esi dviese ir turi dvigubai daugiau lagaminų (ahem, o mes pvz., rankinio bagažo turėjom penkis vienetus per mus abi ir dar du registruojamus lagaminus). Tad vieną dieną susipakavom savo šimtakilograminę mantą ir 12 dienų išskridom į Barseloną. Na, aš - 12 dienų, ji - visam laikui. Pirmas tris dienas apsistojome mažyčiame Barcelonetoje įsikūrusio hostelio kambariuke, kuriame tilpo tik lova su viena pagalve (tiesa, milijonui uodų ten visada atsirasdavo vietos), o kaimynės rusės net ir naktį rūkyti keldavosi tris kartus ir kaskart pažadindavo visą namą. Per šias tris dienas mūsų tikslas buvo surasti draugei kambarį, kuriame ji galėtų įsikurti bent pradžioje mokslo metų. Atrodo, nieko sudėtingo tokiame milžiniškame mieste. Bet iš tiesų apkeliavom nemažai Barselonos, kalbėjom angliškai, ispaniškai ir rusiškai (nes nuomotoja rusė nusprendė, kad juk mes iš Lietuvos, tai privalom kalbėti rusiškai... Next!), matėm kambarį be sienos, kambarį avarinės būklės bute, kambarį spintoje (nejuokauju nei trupučio), kambarį su jame gyvenančiu šuniu, kambarį bute su dviem tvarkai alergiškais vaikinukais, keturi iš keturiolikos kambarių buvo be lango, į vieną kambarį buvo neįmanoma įeiti dėl jame sukrauto neaiškaus šlamšto ir t. t. Važinėjimai ir vaikščiojimai po visą Barseloną buvo varginantys, bet tokie smagūs. Pavargusios prisėsdavom kur užkąsti ar atsigerti. Vieną dieną apžiūrėjusios Eixample rajono pakraštyje esančio buto kambarį, pasukom ratu aplink Placa Espana ir šalia įsikūrusią koridos areną Las Arenas de Barcelona (kurioje dabar įsikūręs prekybos centras Las Arenas) ir prisėdom prie vienos kavinukių gatvės staliukų ir užsisakėm ispaniškus priešpiečius: patatas bravas, tortilla ir kolos. Nors tai nebuvo nieko ypatingo, tačiau dabar kaskart valgydama ispanišką tortiją, visada su šypsena prisimenu mūsų vargus ir nuotykius (ir tai, kad draugei aiškinau, jog kažkas su ta tortilija negerai, gi tortilijos ne tokios būna... pasirodo ispaniškos jos būtent tokios ir būna). 
Po šitos ilgos įžangos į receptą dar norėčiau pasiaiškinti dėl šio recepto pavadinimo "tortilija". Ispaniško "tortilla" transkripcija turėtų būti "tortija", bet baiminausi, kad iš viso nesusikalbėsim, ką čia ruošiamės valgyti, "tortilja" atrodė siaubingai neteisingai lietuviškai, tad galiausiai parašiau "tortilija". Bet tai nieko nekeičia - ispaniška tortija, pagaminta iš saldžiųjų bulvių su šviežiu (ta prasme, kad nefermentuotu ar nemarinuotu) ožkos pieno sūriu puikiai dera kartu ir yra išties pasakiško skonio, bet jūs visada galite naudoti kitokį sūrį, kad ir fetą. 

Saldžiųjų bulvių ir čili tortilija su šviežiu ožkos pieno sūriu
1 vidutinė saldžioji bulvė
1 didelis čili pipiras
4 kiaušiniai
saujelė kalendros lapelių
80 g šviežio ožkos sūrio
Saldžiąją bulvę nulupkite ir, supjaustę kubeliais, sumeskite į verdantį vandenį bei ant vidutinės ugnies pavirkite apie 4 minutes, kol bulvių kubeliai suminkštės, nusunkite. Į orkaitei pritaikytą keptuvę ar puodą įpilkite šiek tiek kokoso aliejaus ar ghi sviesto (ar kito patinkančio aliejaus), įkaitinkite ir suberkite virtą saldžiąją bulvę bei smulkiai supjaustytą čili pipirą. Pakepkite kelias minutes. Tuo tarpu išplakite kiaušinius, suberkite smulkiai supjaustytus kalendros lapelius, šiek tiek druskos, pipirų, išmaišykite ir supilkite ant saldžiųjų bulvių. Ant viršaus sutrupinkite sūrį. Kepkite dar 3-4 minutes, kol kiaušiniai sutvirtės, o tada indą trumpam kiškite į orkaitę po griliu, kad sūris išsilydytų ir kiek apskrustų (maniškis 200 С temperatūroje skrudinosi ~5 minutes). Ištraukite, padalinkite į gabalėlius ir viską suvalgykite pats... juokauju - iš tiesų tiekite su salotomis ir dalinkitės dar su dviem trim žmonėmis. 
Receptas pritaikytas iš Olive. February 2015. 

2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Vištiena su imbieru ir čili

Tai, kiek vienas ar kitas konkretus individas trokšta naujų potyrių ir nebijo nuotykių, galima spėti pagal jo veiksmus restoranuose ar kavinėse: jei trisdešimt septintą kartą eidamas į tą patį restoraną jis vis dar užsisako vieną ir tą patį patiekalą (ar to patiekalo versiją) net nepabandęs kitų, tikėtina, kad ir kitose srityse jis nėra itin didelis rizikos mėgėjas. Aišku, saugus ir ramus gyvenimas yra gerai, bet argi ne nuobodu? Kai aplink tiek galimybių ir pasirinkimų, argi nebūtų geriau išbandyti viską ar bent didžiąją dalį visko ir tada spręsti, kas patinka, kas ne, ką myli, o ko daugiau nebenorėtum akyse matyti. Po šios trumpos taikomosios psichologijos ir lifecoaching'o paskaitos (labai prašom, nėra už ką!) pasiaiškinsiu, kokiu tikslu ji čia atsidūrė. Jei reiktų atsakyti į viktorinos klausimą, kokią mėsą/paukštieną aš dažniausiai gaminu, atsakymas neabejotinai būtų vištiena. Nuobodu, tiesa? Saugu? Saugu. Būtent dėl šios priežasties mano 2015-ųjų (slaptas) tikslas yra daugiau bandyti naujų dalykų, daryti tai, ko šiaip jau nedrįsčiau ir nebijoti suklysti. Tik niekam nesakykit. 
Nepaisant šios išpažinties, vištiena vis tiek yra, nors ir saugi, bet skani paukštiena, tad gaminti jos aš nesiliausiu. Imbieras ir čili pipiras šiame receptas suteikia tokį kick skoniui (stiprumą arba tiesiog dar vieną skonio lygmenį - aiškiai jaučiasi, kad vėl žiūriu naują My Kitchen Rules sezoną) ir puikiai tinka aštrių dalykų mėgėjams pavaišinti. 

Vištiena su imbieru ir čili
125 ml tamari padažo (arba coconut aminos - žr. pastabą apačioje)
1 arb. š. alyvuogių aliejaus
3 cm šviežio imbiero, nulupto ir sutarkuoto
2 skiltelės česnako
pusės citrinos žievelės
pusės citrinos sulčių
1 nedidelis čili pipiras, smulkiai supjaustytas
2 š. sezamo sėklų
8 viščiuko blauzdelės
Imbierą nulupkite, sutarkuokite, česnaką ir čili pipirą smulkiai supjaustykite, išspauskite ir nutarkuokite pusę citrinos ir kartu su tamari padažu (ar coconut aminos) bei aliejumi supilkite į dubenį, suberkite sezamų sėklas, sudėkite viščiuko blauzdelės ir gerai išmaišykite, kad vištiena pasidengtu marinatu. Dubenį uždenkite ir statykite į šaldytuvą kelioms valandoms. Praėjus nurodytam laikui, dubenį su vištiena ištraukite, leiskite jai sušilti iki kambario temperatūros, o tuo tarpu įkaitinkite orkaitę iki 180 C laipsnių. Blauzdeles sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir kepkite apie 30 min. Skanaus. 
Pastaba. Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio coconut aminos (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje coconut aminos pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse (pvz., Planet Organic).


2015 m. sausio 23 d., penktadienis

Keptos daržovės su tahini padažu

Šis žiemos sezonas jau galėtų ir baigtis, nes vos per porą mėnesių sugebėjau susirgti jau tris kartus. Neeilinis talentas, sutinku, bet abejoju, ar galėčiau nukonkuruoti "Project Mayhem". Nusprendžiau, kad pats metas valgyti daugiau vitaminų, dar žinomų jų brand'iniu vardu DARŽOVĖS. Šiaip labai neblogi, tad tikrai rekomenduoju visiems. Šviežių daržovių salotos yra labai puikus dalykas... vasarą, kai šilta ir norisi gaivos, tačiau žiemą labiau linkstu prie šiltų daržovių patiekalų. Pavyzdžiui, orkaitėje keptų daržovių, kurias valgau tiek vienas, tiek tiekiu prie mėsos ar vištienos patiekalų kaip garnyrą. Tobula. Bet žiema vis tiek galėtų baigtis. 

Keptos daržovės su tahini padažu
1,5 kg įvairių daržovių (aš naudoju saldžiąsias bulves, morkas, briuselio kopūstus, pastarnokus, bet taip pat tiks ir moliūgas, saliero šaknis ir kt.)
3 šaukštai alyvuogių aliejaus (ar kito naudojamo aliejaus)
1 arb. š. druskos
2 šaukštai kepintų sezamo sėklų
Padažui:
2 arb. š. alyvuogių aliejaus
50 ml obuolių arba baltojo vyno acto
3 šaukštai tahini (sezamų pastos)
1 šaukštas tamari padažo (arba coconut aminos - žr. pastabą apačioje)
2 šaukštai medaus
Daržoves nulupkite (nuplaukite ar nuvalykite), supjaustykite panašaus dydžio gabaliukais (nepamirškit, kad pvz., briuselio kopūstų gabaliukai turi būti kiek didesni, kadangi jų tankis mažesnis ir jos greičiau iškeps), apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pabarstykite druska. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C temperatūros ir kepkite apie 30-40 min. Kol daržovės kepa, paruoškite padažą: padažui skirtus ingredientus supilkite kartu ir sumaišykite iki padažas taps vientisa mase. Ištraukę daržoves, pabarstykite kepintomis sezamų sėklomis ir užliekite tahini padažu bei tiekite. 
Pastaba. Sojos padažas turi gliuteno, tad jo vengiantys turėtų rinktis tamari sojų padažą. Paleo mityboje soja šiaip jau nėra rekomenduojama (nors tamari yra fermentuotos sojos gaminys, tad bent dalis neigiamų medžiagų yra sunaikintos ar jų kiekis sumažėjęs fermentacijos metu), todėl jį galite keisti panašaus skonio coconut aminos (kokoso amino rūgščių) padažu. Lietuvoje coconut aminos pirkti neteko matyti, tačiau jo tikrai rasite iherb internetinėje parduotuvėje ar Jungtinės Karalystės specializuotose maisto parduotuvėse. 

2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Avižiniai meduoliniai sausainiai

Nyderlanduose pagrindinė kalėdinė šventė yra gruodžio 5 d. - Sinterklaas, kuomet Sint Nicolaas arba Šv. Mikalojus atkeliauja laivu iš Ispanijos (olandiškas Kalėdų senelis daug protingesnis - 11 mėnesių per metus gyvena Ispanijoje, kur šilta, o ne tolimajame šaltajame Šiaurės ašigalyje) kartu su savo pagalbininkais Zwarte Pieten. Pagalbininkai tempia didelius maišus, pilnus skanėstų, kuriuos dalina ir mėto dovanėlių laukiantiems vaikams. Lapkričio - gruodžio mėnesiais parduotuvėse populiariausiomis prekėmis tampa Sinterklaas saldumynai: pepernoten, taai-taai, kruidnootjes, speculaas, šokoladinės varlės ir pelytės, šokoladinės raidės ir pan. Mano namus šiemet Sinterklaas saldumynais aprūpino draugas olandas - netikėtai vieną dieną gavau 3 kg sausainių ir saldainių, tarp kurių buvo ir speculaaskruiden - meduolinių/imbierinių sausainių prieskonių mišinys. Olandiškas mišinys pasižymi didesniu žvaigždinio anyžiaus kiekiu, o jo sudėtyje yra net kalendros, tačiau, gamindami olandiškus sausainius, speculaaskruiden galite pakeisti bet kokiu kitu meduolinių sausainių prieskonių mišiniu ir papildomai įberti žvaigždinio anyžiaus.
Šie avižiniai sausainiai su meduolio prieskoniais yra sveikesnė olandiškų kruidnoten versija. Tikrieji kruidnoten (liet. pažodžiui "prieskonių riešutai") arba kruidnootjes (liet. pažodžiui "prieskonių riešutukai") yra tarsi mūsų avižinių ir imbierinių sausainių hibridas - traškūs ir aštrūs, gaminami iš kvietinių miltų, rudojo cukraus, sviesto ir, suprantama, prieskonių. Na, o šiam receptui naudosim avižinius dribsnius, medų, datules ir kokoso aliejų. Ir prieskonius. 

Avižiniai meduoliniai sausainiai
175 g avižinių dribsnių
5 š. kokoso pieno (arba migdolų pieno, ar kitokio naudojamo pieno)
1,5 š. speculaaskruiden (ar kitokių meduolio prieskonių)
60 g kokoso aliejaus
5 datulės (išmirkytos)
2 arb. š. cinamono
2 š. medaus (arba klevų sirupo)
žiupsnelis druskos
1,5 arb. š. kepimo miltelių
Avižinius dribsnius galite virtuviniu kombainu sumalti iki miltų prieš sudėdami kitus ingredientus, bet man sausainiuose labiau patinka nedideli dribsnių gabaliukai, todėl aš visus ingredientus sudedu į virtuvinį kombainą iš karto ir sumalu iki beveik vientisos masės. Iš gautos tešlos formuokite nedidelius rutuliukus - maždaug 20 ct monetos dydžio ir 175 C orkaitėje kepkite 15 min. 
Receptas pritaikytas iš Havermoutje. 

2014 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Kalėdų senelis slapukas ir prieškalėdinis pasiruošimas

Jau kasmetiniu tapęs Viktorijos iš Receptų medis organizuojamas apie maistą rašančių tinklaraštininkų apsikeitimas nedidelėmis dovanomis, t. y. kiekvieno tinklaraštininko tapimas Kalėdų seneliu slapuku kažkam kitam. Šiemet mano suruošta dovanėlė keliavo pas Raimondą iš tinklaraščio Sena tarka, o man teko laimė gauti Julijos iš Vilko šaukštai kruopščiai supakuotas gėrybes: rankų darbo beprotiškai skanius triufelius (jie ištirpo kaip tas sniegas, kurio dar nėra), žiema ir prieskoniais kvepiančios kalėdinės arbatos, puošnias popierines keksiukų formeles bei dailią atvirutę (kurios kraštai puošti smulkintų litų banknotų juostelėmis - puiki idėja prieš pat euro įvedimą). Ačiū, Julija, už siuntinuką, tikiuosi perskaitysi padėką čia, nes nerandu, kaip kitaip su tavimi susisiekti, o Facebook'as piktybiškai žinutes siunčia į slaptąjį Others katalogą, kurio niekas niekada netikrina. 
Kelios savaitės prieš Kalėdas prasideda ne tik adventas, bet ir kitoks pasiruošimas šiai šventei: septyniolikos skirtingų meduolių receptų išbandymas, dekoracijų ir kitokių papuošimų gamyba, dovanėlių pirkimas ir kt. Tad štai kaip pasiruošimas vyksta mano namuose.
Namų siluetai su Sint-Nicolaas ir Zwarte Piet ant stogo - gruodžio 5 d. olandų švenčiamai Sinterklaas šventei

2014 m. lapkričio 10 d., pirmadienis

Špinatų suktinukai su varške ir lašiša

Šį receptą tinklaraščiui gaminau prieš 8 savaites. Žinau, kad prieš 8, nes Instagram pasidalinau žaliųjų suktinukų nuotrauka, o Instagram turi keistą bruožą nuotraukos datą įvardinti laiko tarpu nuo šiandien atgal. Todėl pavyzdžiui, žinau, kad kolegės gimtadienis buvo prieš 6 savaites, draugės vestuvės - prieš 9, o Maltoje buvau prieš 28 savaites (ir iki šiol nesugebėjau apie ją parašyti įrašo tinklaraštyje - nerealus operatyvumas iš mano pusės). Bet laikas iš tiesų kažkaip sugebėjo nuo manęs pabėgti ir, praėjusią savaitę draugei pasiteiravus, kur planuoju švęsti Naujus metus, pasimečiau. Kokius Naujus metus... juk iki jų liko dar... O, siaube, juk jau lapkritis! Tai štai ir su suktinukais taip nutiko, kad spėjau juos pagaminti dar bent 5 kartus, kol prisiruošiau receptą įkelti ir į tinklaraštį. Tačiau suktinukai tikrai nuostabūs. Žalius suši primenantys ritinėliai, kurių gamybai nereikia itin daug laiko ar brangių produktų, idealiai tinka užkandžių stalui net ir išrankiausiems svečiams. Ir prašom neišsigąsti mano siaubingų pjaustymo peiliu sugebėjimų - dailiai supjaustyti suktinukai atrodo itin žaismingai ir gali papuošti bet kurį stalą. 

Špinatų suktinukai su varške ir lašiša
350 g šaldytų špinatų
3 dideli kiaušiniai
žiupsnelis druskos
1/3 arb. š. malto muskato
150 g varškės su žalumynais
200 g rūkytos lašišos

Špinatus atitirpinkite ir gerai nusausinkite (ne tik leiskite vandeniui nuvarvėti, bet dar papildomai nuspauskite uždengę popieriniu rankšluostėliu ar per sūrmaišį). Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir sumaišykite su špinatais, druska ir muskatu. Baltymus išplakite iki standumo ir atsargiai įmaišykite į špinatus. Pasistenkite nepermaišyti, nes špinatų sluoksniui purumo ir tūrio suteikia būtent plakti baltymai.
Formą (maniškė 38x25 cm) išklokite kepimo popieriumi, lengvai patepkite aliejumi ir supilkite špinatų masę. Šaukštu ar silikonine mentele špinatus plonu sluoksniu paskirstykite formoje, išlyginkite. Špinatų sluoksnį kepkite 190 C orkaitėje apie 20 min. Iškepusį ištraukite ir leiskite atvėsti. Tuomet kartu su kepimo popieriumi iškelkite iš formos ir viršutinę pusę paguldykite ant maistinės plevelės bei atsargiai nulupkite kepimo popierių (priklausomai nuo kepimo popieriaus - nuo vienos rūšies popieriaus špinatų blynas pats nukrinta dar nespėjus atlipti, tuo tarpu nuo kitos reikia labai atsargiai plėšti). Varškę paskirstykite ant špinatų blyno ir išdėliokite lašišos gabalėlius (šiam receptui geriausia pirkti mažais gabalėliais supjaustytą ir salotoms skirtą lašišą, nes daug patogiau išdėlioti). Susukite lakštą su varške ir lašiša į ritinėlį ir suvyniokite į maistinę plėvelė bei dėkite kelioms valandoms ar nakčiai į šaldytuvą. Kitą dieną supjaustykite ir pasidalinkite su draugais. Arba bendradarbiais. Arba pasikvieskite mane į svečius. 
Receptas iš Gotuję bo lubię.