2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Nike. Aš bėgu. Vilnius 2013

Tikriausiai vienintelė tinkama proga Vilniaus senamiestyje pasirodyti su sportine apranga. Žinote, visi tie Du Broliai, Ramunė Piekautaitė, Ermenegildo Zegna salonai ir tu, apsirengęs Nike kelnytėmis, Nike batukais ir marškinėliais, ant kurių puikuojasi užrašas "AŠ BĖGU. VILNIUS 2013". Ir žinai kodėl? Todėl, kad tu bėgi. 
Juokiausi vakar perskaičiusi vieno Facebook'o draugo žinutę: "Ar kas nors iš jūsų NEbėgo Nike Vilniaus pusmaratonio???" :D Žinau, atrodo, kad bėgo visi pažįstami ir dar jų sesės, broliai, mamos, tėčiai, draugai ir giminaičiai. Na, iš viso pusmaratonio, 10 km ir 5 km distancijose bėgo virš penkių tūkstančių žmonių, tad nieko nuostabaus, jog žmonių buvo daug. Anot Lietuvos Ryto straipsnio, Lietuvą pagaliau pasiekė bėgimo bumas ir bėgimo renginiai dygsta kaip grybai po lietaus, tad grybautojų, atsiprašau, bėgikų skaičius tik augs. 
Nike ir DnB bėgimas buvo puikiai suorganizuotas, savanoriai buvo paslaugūs, bėgikai draugiški ir palaikantys, o oras pasitaikė superinis. Tad ko daugiau norėti. Na, gal greitesnio laiko ir geresnių rezultatų, tačiau aš ne apie tai. 
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad bėgioti gali tik tobulą kūną ir Živilės Balčiūnaitės sugebėjimus turintys žmonės. Mokykloje ilgos distancijos būdavo kančia, o po jos bėgioti nekildavo net minčių. "Juk nesugebėsiu". Tačiau, pasirodo, sugebėjimas nubėgti 5, 10, 21,1 ar 42,2 km yra išsiugdomas. Taip, pirmą dieną bus sunku. Pirmą savaitę ar mėnesį bus sunku. Tačiau žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro ir pastebėsi, kad lauki, kol galėsi lengva ristele nubėgti trumpąją savaitės distanciją, kol užplūs lengvumo jausmas, nebekankins įkyrios mintys apie nepadarytus darbus, o po visko dar sulauksi ir geros dozės endorfinų.
Tobulumas ir 3 min./km greitis (per tris minutes nubėgamas kilometras) gerai, tačiau niekas negimė mokėdamas. Tobulumas ir greitis ateina per darbą. Jei vis dar nedrįstat pradėti bėgioti, išdrįskit. Net jei nesmagu, net jei galvojat, kad neišeis, pabandykit. Vėlai vakare ar anksti ryte, kai mažai žmonių, kai saulutė dar ne tokia agresyvi. Apšilkite, o tuomet bėkite, kiek galite. Net jei tai būtų ir šimtas metrų. Yra tokia programa visai nebėgiojantiems - C25k (couch to 5K - liet. nuo sofos iki 5 km), kuri per 9-12 savaičių  padės pasiruošti 5 km bėgimui. Tai štai programos pirmąsias dvi savaites kas antrą dieną bėgiosite po 20 minučių: minutę bėgate, pusantros minutės einate, minutę bėgate... ir t. t. Viskas prasideda nuo mažų žingsniukų, po truputį, bet tai tikrai įmanoma. Nesvarbu, kiek sveriate, koks jūsų ūgis ar piniginės apimtis. Kiekvienas jūsų tikrai gali bėgioti. 2013 m. rugsėjo 15 d. vyks Vilniaus maratonas. Trumpoji distancija - mini maratonas yra tik 4,2 km. Turite 16 savaičių pasiruošti. Tai daugiau nei pakankamai. Ar pasimatysime ten?
Skambės banaliai, tačiau svarbiausia dalyvauti. Užimta vieta, greitis ir laikas, per kurį atbėgsite, visai nesvarbu. Varžotės tik su pačiu savimi. Nike ir DnB organizuoto "Aš bėgu. Vilnius 2013" 5 km distanciją pradėjo apie 3 000 bėgikų. Finišą kirto tik 2071. Žinote, iš kur žinau? Nes aš buvau 2069-oji. Iki tobulumo man kaip iki mėnulio, o ir treniruočių buvo mažai, tačiau džiaugiuosi, jog dalyvavau, jog pamačiau, kad bėgimas vidurdienį, kepinant saulei ir stengiantis įveikti iš kažkur atsiradusią kalvą, skiriasi nuo mano naktinių pasibėgiojimų. Džiaugiuosi, jog išbandžiau save ir džiaugiuosi, kad finišavau. Labai labai kviečiu nepabūgti tų 4 km ir juos nugalėti rugsėjį. Tad, ar susitiksime?

2013 m. gegužės 23 d., ketvirtadienis

Piri piri viščiukas

Prieš trejus metus lankiau draugą Olandijoje. Kaip geras šeimininkas jis viešnią (t. y. mane) nusitempė į šalia esantį nediduką supermarketą, kad ponia (vėlgi - aš) ką nors išsirinktų vakarienei. Mane, aišku, parduotuvėje ištiko jėzusmarijakąmandabargaminti priepuolis, nes pirma, aš valgau gana paprastai (gal per daug paprastai), antra, esant spaudimui sunkiai galiu sugalvoti, ką čia staigiai pagaminti, trečia, buvau nemiegojusi 40 valandų, todėl mažiausiai norėjau stovėti prie viryklės. Kol aš liūdnai žiūrėjau į daržovių skyrių, draugas susivokė, kad vakarienės iš manęs turbūt nesulauks. Jis gan greitai vienoje iš lentynų susirado nedidelį pakutį prieskonių/padažo su užrašytu receptu/idėja pietums ir per kelias minutes susirinko reikiamus ingredientus. Nesu tikra, ar tuo metu pas mus tos pietų idėjos ant prieskonių pakučių dar nebuvo labai populiarios ar tiesiog man nepakliūdavo po akimis, bet aš tokį dalyką mačiau pirmą kartą. Žodžiu, vakarienei valgėme kažkokį patiekalą, kurį labai nuoširdžiai pagamino šeimininkas. Sakau kažkokį, nes dabar tikrai nepamenu, kas ten buvo. Lyg bulvės. Ir žiedinis kopūstas. Gal kažkas panašaus į gratiną. Gal (kad nepamenu kaltos tos 40 nemiegotų valandų, kurių kone pusę praleidau Barajas oro uoste ant kieto suoliuko). Bet iki šios dienos pamenu, jog buvo nepakartojamai skanu. Be proto skanu. Tik nežinau, ar dėl draugo stebuklingų kulinarinių sugebėjimų, ar dėl nepaprastos pietų idėjos ant prieskonių pakelio. Šio įrašo vardan apsimeskim, kad dėl stebuklingo pakelio.
Tai štai kodėl taip apsidžiaugiau iš vasario mėnesio Foodie Penpal Kim gavusi piri piri viščiuko prieskonių rinkinuką su receptu. Idėja + paruošti ir atmatuoti prieskoniai = jokių rūpesčių. Tačiau, pasirodo, pipirinis viščiukas, aštrokas ir apskrudęs, su vos juntamu apelsinų poskoniu yra idealus patiekalas. 

Jums reikės:
8 viščiuko šlaunelių
geltonos ir raudonos paprikų, supjaustytų į gabalus
1 raudono svogūno, supjaustyto į 8 dalis
1 apelsino, supjaustyto skiltelėmis
1,5 šaukšto aliejaus
0,5 arb. š. druskos
1 arb. š. maltos kalendros
0,5 arb. š. kalendros lapelių
1 arb. š. čili dribsnių
1 arb. š. česnako granulių
1 arb. š. paprikos miltelių
1 arb. š. citrinos ir juodųjų pipirų mišinio (arba tiesiog juodųjų pipirų)
3 šaukštų citrinos sulčių
Sumaišykite paprikos ir svogūno gabalėlius su malta kalendra ir 0,5 šaukšto aliejaus ir paskirstykite kepimo inde. Į nedidelį dubenėlį supilkite kalendros lapelius, čili dribsnius, česnako granules, papriką ir citrinos bei juodųjų pipirų mišinį, sudėkite druską, likusį aliejų ir citrinos sultis ir viską gerai išmaišykite. Supilkite ant viščiuko ir pasistenkite, kad jis visas pasidengtų prieskonių mišiniu. Viščiuką sudėkite į kepimo indą ant daržovių, o apelsino skilteles išspauskite ant viršaus ir taip pat įtalpinkite į indą. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C laipsnių ir kepkite 40-45 minutes.

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Akimirkos gegužę

Valgomos:
  • Jei atsibodo mokėti milijonus už parduotuvinį kokoso pieną (juolab vartoti jį su visais tirštikliais ir standikliais, guaro ir kitomis gumomis), jį pasigaminti visai nesunku ir daug pigiau. 
  • Dažnai naudojantiems šviežias citrinos sultis pristatau 31 būdą citrinos žievelei panaudoti.
  • Girdėjote apie naują startupą Vilniuje? Anticafe! Šioje kavinukėje mokėsite už praleistą laiką, o kava, arbata ir internetas - nemokami. Čia taip pat galėsite atsinešti savo gėrimų ir maisto, jį pasišildyti, žaisti stalo žaidimus. Idėja įdomi, žiūrėsim, kaip pasiseks. 
  • Tinkama mityba yra svarbi gyvenimo sritis, tad įdomu skaityti žmonių savęs ieškojimus ir atradimus.  
Mažiau valgomos:
  • Kokia žavingai saulėta ir spalvinga Korsikos sala šiose nuotraukose. Buvę ten, sako, kad Korsika, nors ir Prancūzijos dalis, tačiau visiškai ne prancūziška, o ją aplankyti - būtina. 
  • Jei vis neprisiruošiate pasisodinti nors nediduko darželio, kur augtų naminės salotos, pomidorai ir vienas kitas egzotinis augalas, kurio pavadinimo net jūs patys neperskaitote, įkvėpimo suteiks šis ir šis pasakojimas, puikiai iliustruojamas nuotraukų. Sako, gera žiūrėti į dirbančius žmones. 
  • Kai už lango taip šilta, dirbti visaaaai nesinori. Bet nesinori ir kad viršininkas rastų bevėpsantį pro langą, tad šis 21 patarimas kaip atrodyti itin užsiėmusiu darbe pravers. Smagaus vėpsojimo!
  • Naujas tinklalapis - Entouriste, kuriame puikūs fotografai iš viso pasaulio demonstruoja savo aplankytų vietų nuotraukų albumus, kuriuos įdomu pavartyti ne tik tose egzotiškose vietovėse jau pabuvojusiems, bet ir besiruošiantiems ten keliauti. Beje, prisidėti savo nuotraukomis galite ir jūs. 
  • Dauguma siekiame tobulumo, pergyvename, kai padarome vieną mažą klaidelę, kai nusižengiame savo mitybos taisyklėms ar užstringame sakydami sveikinimo kalbą. Tačiau tobulumas yra nuobodu, nuspėjama ir visai nevilioja. Graži istorija, kodėl visai nebūtina būti tobulu.  

2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Etna ir Piazza Armerina

Garsus senas kalniukas Sicilijos rytinėje pusėje - vis dar tebeveikiantis Etnos ugnikalnis. Artėjant link jo, jau iš toli pradeda matytis ugnikalnio kontūrai, pasislėpę už baltų debesų, kuriuos kartais sudrumsčia dūmelis iš Etnos kraterių. Važiuojant kalno viršun, kraštovaizdis po truputėlį keičiasi: kažkur pradingsta saulutė, vis mažiau žalumos, kol galiausiai pastebi, jog važiuoji per senai lavos užpiltus laukus, per kuriuos kažkas visai neseniai nutiesė kelią. Šalikelėje tebestovi kažkada per ugnikalnio išsiveržimą palikti namai išdaužtais langais, kitų namų tekyšo tik stogai, o treti - naujai apgyvendinti. Kylant aukštyn, temperatūra krenta ir imi jaustis tarsi Islandijoje, o ne Italijos pietuose. Privažiavimas prie Etnos galimas iš dviejų pusių. Mes pasirenkame pietinį, populiaresnį tarp turistų. Nuo Rifugio Sapienza viešbučio pavasario ir vasaros mėnesiais funikulierius kelia iki Etnos kraterių. Na, tiesa, po to dar tenka iki kraterių važiuoti grandinėmis apmautais sunkvežimiukais. Pasikėlimas funikulieriumi kainuos apie 30 eurų, o už kelionę sunkvežimiuku sumokėsite dar apie 15 eurų. Brangoka. Nuo kalno nusileidusi italų šeimyna atrodo itin nelaiminga. Gal sušalo, o gal pavargo kelias valandas duotis po Etnos kraterius. Tačiau, jei tik giedra, vaizdai nuo kalno atsiveria nuostabūs.

Sicilijos salos viduryje netoli nediduko miestelio Piazza Armerina stovi 4 a. romėnų vila Villa Romana del Casale. Jos mozaikinės grindys sutraukia būrius lankytojų. Patikėkit, tikrai būrius. Ypač moksleivių, kuriuos ten, matyt, mokytojos veža per prievartą. Tačiau vilos dydis ir mozaikinės grindys, likusios freskos ant sienų pasakiškos ir palieka nepakartojamą įspūdį. Ypač pagalvojus, jog jos sudėtos ir nutapytos prieš 17 amžių.

2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Sciacca ir Agrigento

Sciacca - miestelis Sicilijos pietvakariuose, visai nepelnytai ne itin populiarus tarp turistų. Miestas garsėja kaip žvejų uostas, kur kasdien nuo pirmos valandos iš uostan grįžusių žvejų gali įsigyti žuvies ar jūros gėrybių. Sciacca buvo įkurta kaip terminių versmių kurortas 5 a. prieš mūsų erą ir terminės versmės tebeveikia iki šiol. Vaizdai ir vieta tikrai nuostabūs, miestelis neturistinis, todėl išlaikęs savo originalumą, išskirtinumą, kainos mažesnės, žmonės draugiškesni, nors ir retas šneka angliškai (tačiau ir likusioje salos dalyje retas kuris gyventojas mokės nors vieną užsienio kalbą). 


Viena geriausiai išsilaikiusių graikiškų vietovių pietiniame Sicilijos krante - netoli Agrigento esantis Valle dei Templi slėnis. Iš tiesų, nepaprasta kažkur Sicilijos pietuose rasti antikinės Graikijos statinius. Agrigento šventyklų slėnis platus, tačiau šildomas malonių saulės spindulių yra puiki vietelė praleisti popietę ir įsivaizduoti, kad lankaisi Atėnuose.

2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis

Sicilietiški migdolų sausainiai

Maršrutas, miestų aprašai, lankytinos vietos, mafijos istorija, vairavimo ypatumai... sėdžiu, galvoju, ką dar pamiršau pasidomėti apie Siciliją. O gi, maistas! Dar prieš kelionę susirinkau informaciją, ko ieškoti, ko vengti, kaip prašyti ir kur nueiti. Pasižymėjau, ką paragauti: arancini (ryžių kamuoliukai su mėsos įdaru - ), pane con la milza (bandelė su blužnimi), pasta alla norma (makaronai su baklažanais ir rikota - ), genovesi (kepinukai su saldžiu plikytu kremu, dar vadinami vienuolės krūtimis - ) ir t. t. Pasticcini di pasta di mandorle arba trumpiau - pasticcini di mandorla taip pat yra vienas Sicilijai būdingesnių desertų. Sicilija garsėja savo migdolais ir iš jų gaminamu marcipanu. Tiesą pasakius, senais laikais vienuolės maldavo migdolus ir gamindavo marcipaninius gardumynus, tarp jų ir pasticcini di mandorla (liet. migdolo sausainiai) sausainius, papuoštus cukruota vyšnia ar migdolu bei apibarstytus miltiniu cukrumi. Iš išorės jie atrodo trapūs, tačiau iš tiesų yra minkštučiai ir drėgni. 
Migdolų sausainiai Sirakūzų kepyklėlės vitrinoje
Marcipaniniai saldumynai Erice esančioje garsioje Pasticceria di Maria Grammatico
Migdolų sausainiai // Pasticcini di mandorla
300 g migdolų
300 g cukraus
2 didelių kiaušinių baltymai
keli lašeliai migdolų ekstrakto
sveikų migdolų arba sirupe mirkytų vyšnių papuošimui

Nuplikykite migdolų riešutus karštu vandeniu, nusausinkite ir nulupkite odelę. Migdolus bei cukrų supilkite į virtuvinį kombainą ir smulkiai sumalkite. Iš lėto supilkite baltymus bei migdolų ekstraktą ir išmaišykite tešlą iki ji taps formuojama (t.y. minkštoka, bet paspaudus, įspaudas liktų). Tešlą sukrėskite į konditerinį maišelį su antgaliu ir išspauskite sausainius ant kepimo popieriumi išklotos skardos (galite išdėti ir šaukštu ar rankomis suformuoti rutuliukus), papuoškite migdolais ar vyšniomis ir palikite apdžiūti bent 4 valandoms, o geriausia - per naktį (arba galite kelioms valandoms į dėti į šaldytuvą). Kepkite sausainius 200 С temperatūroje iki jie vos vos paruduos (8-10 min.). Leiskite atvėsti, apibarstykite miltiniu cukrumi ir štai - Sicilijos skonis namuose.
Receptas iš Z Tasty Life

Migdolinis sausainis ir taurė balto sicilietiško vyno - savaitgaliui pasiruošta.