2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Rugsėjo Foodie Penpals

(Please scroll down for English version of the post)
Mano apylinkės paštas jau pusę metų nustojo nešti siuntinius. Registruotus, neregistruotus, paprastąsias siuntas, net registruotus plonučius laiškus. Tiesa, iki pašto tik penkios minutės pėstute, tačiau darbo laikas tinka nebent pačioms pašto darbuotojoms - 9-17h. Tad taip ir susiklostė, kad siuntinukus galiu pasiimti tik keturis kartus per mėnesį - penktadieniais, kai dirbu valandėle trumpiau. Oi, patikėkit kaip pikta. Ypač pikta, kai jau nuo antradienio žinai, kad gavai siuntinuką pilną įvairiausių skanumynų iš tolimosios (=artimosios) Jungtinės Karalystės. Šį mėnesį man teko laimė siuntinėlį gauti iš Kim. Tuo tarpu maniškis keliavo pas Abbie į Češyrą. Abbie užsiminė, kad jai patinka prieskoniais gardinti patiekalus, tad savojoje dėžutėje rado įvairiausių prieskonių, pagardų, imbierinių sausainių ir kt. Na, žodžiu, visko, kas aštru :) O aš šį penktadienį iš pašto atsiėmiau savąją.
Savojoje raudonoje dėžutėje radau laaabai dailiu šriftu parašytą laiškelį nuo Kim, detaliai paaiškinantį, kas ir kodėl pakliuvo į siuntinuką. Mano rūpestingoji Foodie Penpal paaiškino, kad norėjo atsiųsti man kažką iš vietinių gardumynų, ko mes tikriausiai negalime rasti Lietuvoje. Pirmiausiai - airiškos bulvių duonos (nepatikėsit, bet bulvės šiuose paplotėliuose sudaro net 91 proc.), kuri, Wikipedia (ir mano) žiniomis, yra itin populiari Šiaurės Airijoje ir dažniausiai patiekiama kartu su sočiaisiais angliškais (=airiškais) pusryčiais. Dar viena vietinė Mančesterio gėrybė yra Eccles pyragėliai - trapios tešlos pyragiukai su daaaaug razinų įdaro. Tikrai įdomus vietinis skanumynas. Siuntinyje taip pat radau lenkišką šokoladuką, plantanų (didžiųjų bananų) traškučių bei įvairių arbatų rinkinuką (arbatos mane visada džiugina ir jos visada visada reikalingos... ir greit baigiasi :D). Labai ačiū Kim už įdomias siuntinuko dalis :)
Aš nebūčiau aš, jei iškart neišbandyčiau ir neparagaučiau, ką čia gavau. Viena iš arbatų buvo mano taip mėgstama gėlytė (na, žinot, kur iš pradžių būna mažiukas rutuliukas, kuris užpylus karštu vandeniu pavirsta gėlyte? tai va). Na, ir suprantama, būtinai turėjau paragauti ir eccles pyragiuką (beje, jis nuotraukoje aukštyn kojom... nenaudėlis).
Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams). 

SEPTEMBER FOODIE PENPALS
Post office in my neighbourhood has stopped bringing deliveries to my door. It's been a half of year since the last delivery. Rgistered, non-registered, simple parcels, even thin registered letters do not come to my post box. I have to go pick them myself. Sure, it's only about 5 minutes to walk to the post office, however its working hours are convenient only to the post office employers - 9-5h. That is the reason I can only pick my parcels up from the post offices four times a month - on Fridays, when my work ends an hour early. Believe me, it does not make me happy. Especially when on Tuesday I learn I have a parcel full of delicious things waiting for me in the post office and yet I have to wait till Friday to pick it up. This month I was lucky enough to receive a parcel from Kim. My parcel travelled to Cheshire county, to a lovely woman Abbie. Abbie had mentioned she liked using spices in her food so in her Foodie Penpal box she found various spices and condiments, ginger cookies etc. Well, stuff that is spicy and hot :) And as for me, on Friday I paid my post office a visit and picked up my box.
In my red box I found a letter from Kim, neatly handwritten and explaining what and why the certain thing was in the parcel. My mindful Penpal noted that she really wanted to include some local food items that I probably couldn't get in Lithuania. First of all, some Irish potato bread (you probably wouldn't believe this, but there is 91 percent of potatoes in those farls), which, as Wikipedia informed me, is really popular in North Ireland and usually is served along with full English (=Irish) breakfast. One more local Manchester goodie is Eccles cakes - little cakes made from flaky pastry with raisins and currants filling. Really interesting local delicacy. In the parcel I also found a Polish chocolate bar, a bag of plantain chips, and various teas (I always enjoy tea and am always always in a need of a great tea... plus I run out of tea so fast :D). Thank you so much, Kim, for the interesting items in my parcel :)
I wouldn't be myself, if I didn't try and taste everything right away. One of the teas sent to me was my fave flower tea (you know, the one which in the beginning is a little tiny ball, then you pour some hot water on it and it blossoms into a big flower.. that one). And of course, I just had to have one eccles cake (by the way, in the picture the cake is upside down... what a naughty cake).
If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Kokoso blyneliai

(Please scroll down for English version of the post)
Šiom dienom visai nesinori įmantrių patiekalų. Manų košė, virtinukai su bulvėmis ir blynai - man užtenka. Ir kaip tyčia visi trys gaminami iš kviečių. Ne, nieko blogo čia nėra (jei jie jums patinka ir tinka), bet va, būna, užsibrėžiu tikslą 30 dienų negerti kavos, 30 dienų laikytis atokiau nuo cukraus, na, o šįkart nukentėjo kviečiai. Kviečiams pakeisti galiu naudoti migdolų arba kokoso riešutų miltus. Migdolai kaip tyčia pasibaigė. O va kokoso miltų kokį mėnesį keliaudavau ieškoti į sveikų produktų parduotuvę, kol galiausiai įgrisau pardavėjai (matyt jie tų miltų net atsivežti neketino) ir ji man įbruko džiovinto kokoso maišelį. Susimalsi, nusprendė už mane. Na, ką, aš mandagi, parsitempiau tą maišelį namo ir padėjau į giliausią lentyną. Praėjo du mėnesiai. Visiško bado (t.y. visiško begliutenio bado) genama išsitraukiau maišelį, atsiprašau ir pabandžiau susidraugauti. Ir ką jūs pasakysit, blynai gavosi kaip blynai. Be kviečių, be cukraus, be pieno produktų, bet blynai. Iš kokoso. Su kokoso pienu. Kepti ant kokoso aliejaus. Patiekti su kokoso grietinėle. Reikia gal man palmes pradėt auginti...

Jums reikės:
3 valg. šaukštų džiovinto kokoso (kokoso drožlių)
2 valg. šaukštų maltų linų sėmenų
0,5 arb. šaukštelio kepimo miltelių (begliutenių, arba mažesnį kiekį sodos)
0,5 obuolio (arba 2 šaukštų nesaldintos obuolių košės)
2 kiaušinių baltymų
70 ml kokoso pieno (arba kitokio ne gyvulinės kilmės pieno - migdolų, sojos etc.)
Du šaukštus džiovinto kokoso drožlių sumalkite kavamale ar virtuviniu kombainu (o jei turite kokoso miltų, drąsiai dėkite du šaukštus jų), supilkite į dubenėlį, pridėkite šaukštą nemaltų, du šaukštus maltų linų sėmenų (šviesių ar tamsių) bei pusę arbatinio šaukštelio kepimo miltelių (ketvirtį šaukštelio sodos), išmaišykite. 
Obuolio puselę nulupkite ir smulkiai sutarkuokite ar sublendinkite. Į sausąjį mišinį po vieną sudėkite kiaušinio baltymus bei supilkite tarkuotus obuolius. Suprantama, išmaišykite. Galiausiai įmaišykite pieną. Viską išmaišykite ir kepkite keptuvėje ar vaflinėje (na, žinote, toje, kur širdutes kepa). Turėtų gauti trys dideli blynai (maniškis vienas buvo labai nefotogeniškas) arba daug mažiukų.
Receptas pritaikytas iš Clean Food Creative Fitness.

COCONUT PANCAKES
Recently all I've been craving are simple things. Semolina porridge, dumplings with potatoes and pancakes - and I will be content. As if on purpose, all the dishes are made out of wheat. No, wheat is not that bad (if you like it and it likes you) but, well, it happens: I sometimes decide to quit coffee for 30 days, or stay away from sugar for 30 days. This time the victim is wheat.  I can use almond or coconut flour as a wheat substitute. Unfortunately, I've just run out of almonds. And when it comes to coconut flour, I had been going to healthy food store for a month searching for coconut flour until the store keeper seen enough of me and shoved a bag of desiccated coconut into my arms. You can mill it yourself, decided she for me. Well, I am a polite person, so I took the coconut, brought it home and hid in the darkest corner. Two months later the starvation (gluten free starvation that is) forced me to get the bag, say sorry and try to make friends with the coconut. And what do you say, the pancakes turn out to be... well, pancakes. Without wheat, sugar or dairy, yet still pancakes. Out of coconut. Made with coconut milk. Baked in coconut oil. Served with coconut cream. I should probably start growing palmtrees...

You'll need:
3 tbsp desiccated coconut
2 tbsp flax seeds, ground
0.5 tsp baking powder (gluten free, or a bit less baking soda)
0.5 apple (or 2 tbsp unsweetened applesauce)
2 egg whites
70 ml coconut milk (or any dairy-free milk - almond, soya etc.)

Mill 2 tbsp of desiccated coconut in a coffee grinder or blender (unless you have some coconut flour, then use the flour instead), pour the milled coconut into a bowl, add the remaining tbsp of desiccated coconut, 2 tbsp ground flax seeds (light or dark), 0.5 tsp of baking powder (or 0.25 baking soda), mix it well.
Peel the half of an apple and blend it (or grate it thinly). Mix egg whites into the dry ingredients, add blended/grated apple, mix well everything. Finally, add the milk and mix the batter once again. Use a skillet or a waffle maker to make the pancakes. You should get three big pancakes (one of mine was really unphotogenic) or a lot of small ones.
Recipe's adapted from Clean Food Creative Fitness.

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

Kalafioro maltinukai

(Please scroll down for English version of the post)
O kartais taip nutinka: atidarai šaldytuvą, o ten nieko nieko nieko nėra. Na, be kalafioro galvos ir pusės raudonojo kopūsto (čia gal tik man taip nutinka). Tuomet sėdi ir bandai sugalvoti, kas iš to kalafioro galėtų išeiti. Na, iš tiesų tai kalafiorą (mūsuose dar žinomą kaip žiedinį kopūstą) pirkau planuodama gaminti begliutenį picos pagrindą, bet po to noras picai praėjo ir nebegrįžo. Vienam mėgstamiausių begliutenių receptų tinklarašty buvau mačiusi kalafioro keksiukus, tad nusprendžiau, jog pats metas jiems pasirodyti mano lėkštėje. Na, keksiukams gal ir ne, bet kalafioro bokštukams tai tikrai. O ir galutinis rezultatas nenuvylė: labiau priminė vištienos maltinukus nei daržovių patiekalą. Patikėkit, jei gerai iškepsit, niekas ir neatseks, jog čia pagrindinio veikėjo vardas yra kalafioras.

Jums reikės:
1 žiedinio kopūsto galvos
5 šaukštų migdolų miltų (75 ml)
3 kiaušinio baltymų
česnako granulių, pipirų, druskos pagal skonį
Kalafiorą padalinkite į žiedynus ir juos peiliu susmulkinkite (nors jei turite didelį virtuvinį kombainą, galite ir nepersistengti smulkindami). Kalafiorą sudėkite į virtuvinį kombainą ir smulkinkite iki susmulkintas kalafioras primins ryžius.
Į keturgubą marlę (ar švarų virtuvinį rankšluostėlį) įdėkite šiek tiek kalafioro "ryžių" ir gerai gerai nuo jų nusunkite susidariusį skystį. Taip apdorokite visą kalafioro masę. Dubenėlyje lengvai išplakite kiaušinių baltymus.
Baltymus bei migdolų miltus supilkite į dubenį su kalafioru, pagal skonį įdėkite druskos, česnako granulių, juodųjų pipirų ir kitų pageidaujamų prieskonių. Išmaišykite masę (galit ir rankomis) ir padalinkite į septynias (priklausomai nuo žiedinio kopūsto didumo gali būti ir daugiau/mažiau) formeles. Masę gerai suspauskite, kad neliktų jokių plyšelių. Formelę įkiškite į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 25-30 minučių arba iki kalafioro maltinukų pakraštėliai kiek apskrus.
Receptas pritaikytas iš glutenfreehappytummy.
Maistinė informacija (vieno maltinuko): 142 kcal; 10,1 g riebalų (0,7 g sočiųjų riebalų); 8,9 g angliavandenių (4,2 g ląstelienos); 7,5 g baltymų.

CAULIFLOWER CAKES
Sometimes it happens: you open the fridge and there is absolutely nothing there. Well, apart from the cauliflower head and half red cabbage (or maybe it happens only to me). Then you sit there and try to think something to make out of that cauliflower. But actually I bought the cauliflower with intention to make a gluten-free pizza base. Unfortunately, my wish for pizza left me and never came back. One of my favorite gluten-free recipes blog posted a cauliflower cupcakes' recipe so I decided it was a time for me to make them. Or if not cupcakes then at least cauliflower cakes. A final result didn't disappoint: it tasted more like a chicken burger than a veggies meal. Believe me, if you cook it well, nobody will know the main hero here is the cauliflower.

You'll need:
A medium head of cauliflower
5 tbsp almond flour (75 ml)
3 egg whites
garlic powder, pepper, salt to taste

Divide cauliflower into florets and knife them into little pieces (however if you have a large food processor don't sweat too much). Put the cauliflower parts into food processor and blend it until it reminds you of rice. Put the cauliflower rice into a cheesecloth (or clean kitchen towel) and drain it well. Beat the egg whites lightly in a separate bowl. 
Pour the egg whites and almond flour into the bowl of cauliflower rice, add salt, pepper, garlic powder and any other spices you prefer and mix it well (use your hands if you wish). Divide the mixture into seven (or more depending on the size of cauliflower head) silicone cups and press it down well to eliminate any spaces inside. Put the cakes into 180 C oven and bake for 25-30 minutes or until the cakes brown a bit. 
The recipe's adapted from glutenfreehappytummy.
Nutritional facts (per one cake): 142 kcal, 10,1 g fat (0,7 g saturated fat); 8,9 g carbs (4,2 g fiber); 7,5 g protein.