2015 m. rugsėjo 24 d.

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis

Šiandien tikriausiai paskutinė šilta diena šiais metais. Ar tik čia man vienai taip atrodo, kad vasara be proto greit praėjo? Na, nors žmonės kalba, kad laikas su metais vis greičiau ir greičiau bėga. Juk kai buvom mokinukai, vasara būdavo tokia neapsakomai ilga, kaip, beje, ir pamokos, kurios, atrodo, tęsdavosi amžinybę. Tad, šiandien dar pasidžiaukim šiluma (kuria vasaros dienomis šiaip jau skųsdavomės, nes juk "kodėl taip kaaaaršta...") ir vakarienės valgykim ledus. Tiesa, minkštus, bananinius, be pridėtinio cukraus, bet puikiai atgaivinančius ir numalšinančius tą piktą "noriu ko nors skanaus" kirminą ir nesukeliančio kaltės jausmo po to. 

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis
9 prinokę bananai (supjaustyti riekutėmis ir sušaldyti per naktį)
200 ml kokoso pieno
0,5 arb. š. vanilės miltelių (ar vanilės ekstrakto)
30 g skaldytų kakavos pupelių (cacao nibs)
30 g migdolų plokštelių, lengvai paskrudintų ir atvėsintų
Skaldytas kakavos pupeles sumaišykite su migdolų plokštelėmis. Šaldytus ir riekelėmis pjaustytus bananus padalinkite į tris dalis. Į virtuvinį kombainą suberkite trečdalį bananų ir trečdalį kokoso pieno, o taip pat ir trečdalį vanilės miltelių. Įjunkite virtuvinį kombainą ir susmulkinkite bananų masę iki ji taps vientisa. Išverskite ledus į dubenį, užberkite trečdalį migdolų ir kakaos pupelių. Tą patį pakartokite ir su likusiomis dviem bananų, pieno ir vanilės miltelių dalimis. Visas tris dalis gerai išmaišykite, sukrėskite į tiekimui ant stalo skirtą indą, viršų papuoškite migdolais ir kakavos pupelėmis (taip pat galite puošti ir šviežiomis ar džiovintomis uogomis, riešutais ir pan.) ir skubėkite valgyti - ledai labai greitai tirpsta. Nesuvalgytus likusius ledus galite statyti į kamerą, tačiau turėkite omenyje, kad sušalę jie nebebus purūs.

2015 m. rugsėjo 20 d.

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais

Juokaudami sakome, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija ir kad turime net 3 milijonus krepšinio trenerių, bet kartu didžiuojamės, jog mūsų rinktinė (ar komandos) deda visas pastangas ir nugali net milžiniškų valstybių krepšininkus. Smagu, kai senukas bevardžiame Kipro automobilių nuomos punkte, turinčiame du automobilius, išgirdęs, iš kur mes, ima vardinti legendinius lietuvių krepšininkus, ar Amsterdamo Magna Plaza prekybos centre įsikūrusio suvenyrų kioskelio pardavėjas leidžiasi į diskusijas apie lietuvių krepšinio stiprybes. Ir kol dar neužsiminėte, kad lietuviai tikrai turi daugiau kuo didžiuotis ir garsinti Lietuvos vardą nei vien krepšinis (ir tikrai turim), išgirsti lietuvių krepšininkų vardus yra žymiai smagiau nei sulaukti gana suglumusio kinės žvilgsnio, net kai penkiomis kalbomis įvardini, iš kur atvažiavai (Lithuania! Lituania! Litouwen! Lituanie! Litauen!), ar replikos "A, Lietuva, aišku žinau - praėusią savaitę buvau Rygoje" iš brito, su kuriuo ką tik intelektualiai aptarinėjai koncertą, iš kurio abu išėjot. Taigi, šiandien, žiūrėdami Europos čempionato finalą, kad ir kaip jis pasibaigtų, būsim tikri, kad garsas apie mūsų krepšininkų jėgą ir Lietuvos vardą plinta vis toliau ir plačiau. Net iki Rio. 
O šio vakaro krepšinio rungtynėms alkiui ir nervams (o pažiūrėjus į visas jau sužaistas rungtynes, neabejotina, kad jų bus) numalšinti siūlau pasigaminti ementalio sūrio skrituliukų, kuriems traškesio suteikia sezamo sėklos, o dūmo skonio - rūkyta paprika, ir kurie puikiai dera prie alaus (tik jei Jums jau virš 18! Ir ne per daug!). Skrituliukams pasirinkau puskietį ementalio sūrį, kuris garsėja savo didelėmis skylutėmis, atsirandančiomis sūrį brandinant, ir puikiai lydosi bei apskrunda kepant. Iš prieš tris mėnesius gautos UAB "Eugesta" dėžės, pilnos daniškų Arla ir Lurpak pieno produktų šis ementalio sūrio pakutis buvo paskutinis. Liūdna, bet juk nepritaupysi sūrio visam gyvenimui, juolab, kad vakar mačiau jo pirkti Rimi. Taigi griebkit sūrį ir einam gaminti užkandžių vakarui. 

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais
150 g Arla "Emmental" sūrio (1 pakutis)
1 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
1,5 š. sezamo sėklų
Sūrį sutarkuokite stambia tarka, įmaišykite sezamo sėklas ir rūkytos paprikos miltelius ir gerai išmaišykite. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir formele (ar pirštais) formuokite apskritimus: pridėję sluoksnį sūrio mišinio uždėkite medinį pagaliuką/iešmelį ir jį paslėpkite po dar vienu sūrio sluoksniu (iš viso turėtų išeiti 9-10 skrituliukų). Skardą (ar skardas) pašaukite į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 7-8 minutes, kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus. Stebėkite, kad sūris nesudegtų (geriau jau trumpiau kepti nei per daug). Ištraukę skardą iš orkaitės, leiskite atvėsti ir tada skrituliukus atsargiai nulupkite nuo popieriaus. Skrituliukai paruošti vakarui!

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vinalia Rustica šventė Monte Pacis Pažaislyje

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Ruduo man asocijuojasi ne su lietingomis dienomis ar vis didėjančiu saulės trūkumu. Tikrai ne. Ruduo reiškia spalvas visur, kur tik pasisuksi: derliuje, lapuose, danguje. Ruduo reiškia jaukumą. Neabejoju, kad Monte Pacis svetingumo komplekso kolektyvas, jau antrus metus organizuojantis Vinalia Rustica vyno šventę, su manimi visiškai sutinka, nes Vinalia Rustica šventėje netrūko nei spalvų ar jaukumo, nei naujų atradimų ir įspūdžių.
Praėjusią savaitę pradžiugino į elektroninį paštą atkeliavęs kvietimas apsilankyti Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame Monte Pacis svetingumo komplekse vyksiančią Vinalia Rustica šventę. Čia jau antrus metus vyno importuotojai ir Lietuvos vyno gamintojai susirenka papasakoti ir pristatyti lankytojams naujus vynus ir, be abejo, jais pavaišinti. Vos įžengusias pro Pažaislio vienuolyno kiemo vartus mus pasitiko besišypsanti mergina, kuri įteikė Monte Pacis ženklu pažymėtas vyno taures ir palinkėjo gero vakaro. Iš tiesų, apeiti visus raudonus, baltus, rausvus, putojančius ir net nealkoholinius vynus pristatančius vyno stendus, paragauti siūlomų vynų ir išsiklausinėti apie kiekvieną vyną būtų prireikę visos dienos (užtat gerai, kad šventė vyksta dvi dienas). Be vyno, čia taip buvo galima rasti Sakiškių alaus stendą (kuriame, beje, merginos informavo, kad šią savaitę Sakiškių alus išleidžia naujo - jau ketvirto - skonio alų, tad dabar labai smalsu, koks jis), paragauti Gerėja sūris sūrių (o jie sūrius gamina tik iš nepasterizuoto pieno, todėl visos gerosios pieno savybės ir vitaminai, kuriuos karvutė surenka iš žolės, išlieka!), Šušvės midaus ir kitų (prie kurių mes tiesiog nebespėjome prieiti). 
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Monte Pacis ir aplinką, stalus ir stendus puošę "Studija Si 888" meistrai tikrai pasistengė sukurti stebuklingą rudenišką nuotaiką. Neįtikėtina, bet papuošimui jie sunaudojo 100 kg obuolių, 480 kg vynuogių, 1 400 gėlių žiedų ir kitų elementų. Ir, nors šiaip jau kiemas šurmuliavo nuo šventiškai nusiteikusių lankytojų, atmosfera buvo užburianti ir labai romantiška, ypač į pavakarę, kai nusileido saulė ir Liepų alėjoje padengtą stalą apšvietė tik jį puošiančios žvakės.

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Jau visai sutemus Monte Pacis restorano šefas Ernestas Viršilas pakvietė svečius vakarienės, kurios meniu buvo specialiai sukurtas taip, kad derėtų prie lietuviško uogų ir vaisių "Gintaro Sino vyno".

Atmosfera, maistas, gėrimai, žmonės - viskas buvo tikrai magiška, tad gailėjausi nepasiėmusi su savimi DSLR fotoaparato, kad ta magija galėčiau pasidalinti su jumis (atsiprašau dėl savo kelių nelabai kokybiškų nuotraukų, darytų telefonu, bet visą grožį galite pamatyti profesionalaus fotografo nuotraukose).
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Vakarienę pradėjome paštetu (kuris buvo siurprizas, neįtrauktas į meniu), toliau sekė krevetės, keptos chorizo aliejuje, suteikusio joms aštrumo, patiektos su wakame jūros dumblių salotomis, agurkų granite ir krevečių kapotiniu bei akomponuojamos lietuviško rožinio vaisių ir uogų vyno. Antrasis patiekalas buvo trimis skirtingais būdais ruošta kiauliena (papilvė, išpjova ir sprandinė), patiekta su šviežiomis bulvytėmis ir grybų padažu - sutiksiu su Indre, kad papilvė tiesiog tirpo burnoje. Prie šio patiekalo buvo parinktas raudonas uogų vynas, kurį nuo šiol skelbiu savo mėgstamiausiu raudonu vynu - švelnus, su netikėtu uogų (mėlynių? juodųjų serbentų?) skoniu.

Kadangi trečiasis meniu patiekalas buvo žuvis, skonio receptoriams atšviežinti svečiams buvo patiektas obuolių šerbetas su karamelizuotais riešutais - puikiai jaučiamas šviežiai spaustų obuolių sulčių skonis tikrai atgaivino. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjome pasilikti ir paragauti kitų dviejų patiekalų - meduje marinuotos kuprės bei Pažaislio obuolių obuolienės, patiektos su lietuviško sūrio kremu, bet tikrai pavydžiai spoksojome į kitų svečių Facebook ir Instagram paskyrose pasidalintas šių patiekalų nuotraukas.
Dėkui organizatoriams už kvietimą ir puikią šventę, dalyviams - už kantrybę aiškinant apie skirtingus vynus ir jų savybes, o svečiams - už puikią kompaniją ir šypsenas.

Ir dar, kadangi kažkaip neradau, kur dar kartą išreikšti savo naujai įsižiebusią meilę lietuviškam vynui, pasikartosiu: lietuviškas Gintaro Sino vynas yra tiesiog nepakartojamas!

Jau šventės vakarą įsigijome desertinio obuolių ledo vyno (kuris, kaip ir dauguma ledo vynų, yra kiek brangesnis ir saldesnis už savo kolegas vynus). O kitą vakarą, vykdama į svečius, užsukau nusipirkti dar du Gintaro Sino vynus - pusiau saldaus aviečių vyno ir jau mano minėto raudono uogų vyno. Vynotekoje pasiteiravus, kur stovi lietuviški vynai, pardavėjas gana nesmagiai mostelėjo ranka "Čia, bet tik tiek..." - Gintaro Sino vynai ir buvo visa lietuviško vyno pasiūla. Vis tik, man labai džiugu, kad ta pasiūla atsirado ir kad ji visai neprasta, tad turėdami galimybę, būtinai paragaukite.