2013 m. kovo 26 d., antradienis

Aguoninis pyragas


Tikriausiai autobuse nuo piktųjų babučių būsiu užsikrėtusi nuolatinio burbėjimo liga. Toks didelis noras paburbėti, kai girdžiu žmones nusišnekant, bei vaidinant, oi, kokius neklystančius autoritetus. Didžiulis noras kaip italei nuspausti automobilio signalą dviems minutėms, kai koks gudruolis įkiša savo tiuninguoto bmw priekį prieš mane kamštyje. Arba kai treninguoti vaikinai be eilės ir jokios sąžinės graužaties puola prie Bitutės kasų IKI. Stronzo! O šiandien užtikau jau antrą receptų (gaminimo) tinklaraštį, kuriame iš keliasdešimt receptų tik dvi nuotraukos buvo originalios, visos kitos buvo vogtos iš kitų tinklaraščių, tačiau pačiame nuotraukų viduryje puikavosi to puslapio vandens ženklas, suprask, tai jo nuosavybė. Aš suprantu, kad intelektinės nuosavybės teisės sklaida Lietuvoje gana ribota, todėl kiekvienas stronzo, sugebantis įsijungti kompiuterį, nesuvokia, jog tai, ką jis randa internete: nuotraukos, muzika, paveikslai, filmai, knygos ir pan. yra kažkieno nuosavybė. Tikriausiai retam ateina mintis, kad pavogti kūrinį (nes nuotraukos irgi yra kūriniai) ir pristatyti kaip savo yra ne tik negražu, bet ir neteisėta. Net, atrodytų, supratingesniems tinklaraštininkams neateina mintis, jog šaltinį, iš kurio jie nusirašė receptą, reiktų nurodyti. Kažkas juk dirbo, kūrė tą receptą, užtruko tikrai daugiau nei dvi minutes, kurias plagiatorius sugaišo perpostindamas receptą į savo tinklaraštį. Kaip nurodė David Lebovitz sename (bet gerame) straipsnyje, tiek iš etinės, tiek iš teisinės pusės būtų gražu nurodyti savo įkvėpimo šaltinį. Juk niekas nenukentės nuo to, kad prie recepto atsiras nedidelė nuoroda į autoriaus tinklaraštį.
Na va, po šitos autorinių teisių pažeidimų paskaitos prisipažinsiu, kad aguoninio pyrago receptas, deja, ne mano kūrinys. Ir pakeitimų recepte nepadariau. Išskyrus tą, kai pagaminusi pyragą (ir jo pusei jau dingus) pastebėjau, jog sviesto tai buvo parašyta dvigubai didesnė norma. Kažkaip niekas to sviesto nepasigedo. Ir miltų niekas nepasigedo. Ir rafinuoto cukraus. O skanesnio pyrago tikriausiai nesu valgiusi nuo... tikriausiai nesu valgiusi. Taškas. Jei ieškote pyrago Velykoms, nebeieškokite, nes jį radote. Pažadu - nesigailėsite.

Aguoninis pyragas
230 g aguonų
1/2 puodelio medaus (padalinto į dvi dalis)
6 kiaušinių
0,5 puodelio razinų
0,5 puodelio graikinių riešutų
60 g sviesto (arba kokoso aliejaus)
0,5 citrinos žievelės
1 arb. šaukštelio vanilės ekstrakto
žiupsnelis druskos
kakavos pabarstymui

Aguonas supilkite į puodą ir, užpilę vandeniu, pastatykite virti. Karts nuo karto pamaišydami, leiskite užvirti ir sumažinę ugnį leiskite virti dar apie pusvalandį iki vanduo išgaruos (ir susigers į aguonas). Per tą laiką nepamirškite vis pamaišyti. Išvirusias aguonas gerai nukoškite, supilkite į virtuvinį kombainą kartu su puse pasiruošto medaus (~4 valgomieji šaukštai). Įjunkite aguonas maltis (vis kartais nugramdykite jas nuo sienelių, nes joms ten labai patinka slėptis), o patys tuo tarpu stambiai sukapokite graikinius riešutus, razinas 5 minutėms užpilkite verdančiu vandeniu. Graikinius riešutus ir nusausintas razinas suberkite į apsimalusias aguonas ir keletą kartų dar trumpai pamalkite (pulse funkcija), kad razinos su riešutais gerai įsimaišytų. Kitame dubenyje likusį medų išplakite su sviestu. Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių ir trynius po vieną sudėkite į sviesto-medaus masę, gerai įmaišydami kiekvieną iš trynių. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite  smulkiai tarkuotą citrinos žievelę, išmaišykite. Supilkite aguoninę masę ir dar kartelį išmaišykite. Kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų ir atsargiai juos įmaišykite į aguoninį mišinį. Nepermaišykite, nes pyragas sukris. Apvalios torto skardos nusegamais kraštais dugną išklokite kepimo popieriumi, dugną ir šonus ištepkite sviestu, supilkite pyrago masę. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C ir kepkite pyragą valandą laiko. Ištraukę leiskite atvėsti, viršų pabarstykite kakava (nebūtina barstyti centimetro, kaip kad padariau aš... bet juk taip skanu) ir tiekite.
Receptas iš The Primalist

2013 m. kovo 19 d., antradienis

Akimirkos kovą


Valgomos:
  • Žinau, kad vasara ar net pavasariu dar toli gražu nekvepia, bet šitie bananų ir anakardžių ledai ant pagaliuko (o ypač - aplieti šokoladu) man jau sapnuojasi naktimis.  
  • Jei dar kam neteko pavartyti skaitmeninio Sweet Paul žurnalo, būtinai užmeskit akį į nuostabias nuotraukas ir įdomias receptų įdėjas (visus žurnalo numerius rasite čia). 
  • Dailiai atrodantys užkandžiai vakarėliui - agurko ir humuso keksiukai. Na, gal saldžiųjų keksiukų ir nepakeis, bet stalą tikrai papuoš.  
  • Lietuviai džiaugiasi, kad jų kava gera. Italai galvoja, kad kava gali būti gera tik Italijoje. O štai kažkas teigia, kad geriausia kava yra Vietname. Ir visai ne dėl mažučio surenkamo filtro. 
  • Prieš kurį laiką prasidėjo savotiškas pamišimas dėl stevia saldiklio, neva jis sveikas ir turi mažai kalorijų. Deja, ne viskas taip gražu, kaip teigia reklama. Stevia susideda iš cheminių medžiagų, savo struktūra labai primenančių hormonus, todėl gali veikti kaip kontraceptikas ir paveikti estrogeno, progesterono gamybą moterų organizme, veikti tostesteroną ir kitus androgenus vyrų organizme. Ne toks jau ir nekaltas tas stevia... daugiau šia tema rasite čia.
Mažiau valgomos:
  • Ar yra tokių, kuriems nepatinka kelionės? Kam nepatinka naujos kultūros, nauji vaizdai ir nuotykiai?  Na, tokių šiame bloge tikrai nerasite. Su pavydu ir susižavėjimu peržiūriu įvairiausių kelionių nuotraukas. Mane be galo sužavėjo ir šios kelionės po Japoniją įspūdžiai, užfiksuoti nuotraukose.
  • How I Met Your Mother fanai, ar norėtumėte rasti savo antrininkus (HIMYM žinomus kaip doppelgangers)? Kai kurie žmonės jau rado savuosius
  • Tikros meilės istorija... Perskaitykite. Pažadu - nepaprasta.
  • Turite tradiciją po treniruotės išgerti bokalą alaus? Ar taure gėrimo pasimėgaujate iš vakaro prieš varžybas? Kaip manote, kokią įtaką alkoholis turi Jūsų ištvermei? Runner's World straipsnis apie bandymą, kaip alus veikia bėgikus. Nepatikėsite, bet moterų ir vyrų pajėgumą alus veikia skirtingai.
  • Trumpas filmukas apie tai, kaip anglų kalba girdisi ne anglams. Labai taiklu :D

2013 m. kovo 15 d., penktadienis

Sausainiai su šonine ir šokolado gabaliukais

Pagal visas tradicijas dabar turėčiau pasiskųsti nesibaigiančia žiema ir tinginiu pavasariu, pasiguosti, kad visai neturiu laiko, nors nieko labai vertingo ir neveikiu. Bet vakar eidama į paštą džiaugiausi saule ir pagalvojau, kad ai, reikia ir žiemos, kad ir tokios užsitęsusios (nors, kai praėjusią savaitę nuslydau nuo amžinojo šaligatvio ledo ir "atsiklaupiau" gatvėje, žiemą keikiau visomis įmanomomis kalbomis). O ir rytai šviesesni, vakaras ateina lėčiau, taip kad viskas pagal grafiką. Vadinasi, iki vasaros ir pavasaris ateis. Reiktų dar kelias Mores sudeginti - jei ne žiemai išvaryti, tai bent pasišildyti prie ugnies. 
Žiemos šaltos triūsus pargriauti ir niūrias nuotaikas išbaidyti galima pabandyti ir su virtuvės pagalba. Tiesa, saldaus ir sūraus kombinacija tikrai nieko nebenustebinčiau. Net mūsų lietuviška paprastųjų šokoladų gamykla išleido du naujus skonius, kuriuose derinamas sūrumas su šokolado saldumu. Na, kad jau derinam, tai derinam. Šokoladas ir rūkyta šoninė. Sausainiuose. Easy. Aš jau matau, kaip dalis skaitančiųjų netiki, bet rezultatas tikrai patiko. Ir ne man vienai. Net gavau prašymą kitą kartą juos padaryti didesnius (supraskit, torto lėkštės didumo... not happening). 

Jums reikės:
5 juostelių šoninės
1/4 + 1/2 puodelio medaus (ar kito saldiklio, pvz., klevų sirupo) (60 ml + 120 ml)
3 puodelių migdolų miltų (ar smulkiai maltų migdolų)
1 šaukštelio sodos
1 šaukštelio druskos
2 kiaušinių
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
1/2 puodelio kokoso aliejaus
150 g ypač juodo šokolado

Mano dauguma receptų, kuriems reikia miltų, prasideda nuo čielų migdolų, kuriuos blanširuoju karštu vandeniu, nulupu, išdžiovinu, sumalu, persijoju ir jau tada turiu migdolų miltus. Darbo daug, bet užtai pigiau (ir proga rečiau gamintis visus skanėstus) ir smagiau pačiai pasidaryti. Taip pat ir šoninės pirkau turguje visą didelį gabalą, kurį vėliau namie specialiu peiliu/mašina susipjausčiau plonomis juostelėmis. Jūs galite taip nevargti, nes plonų šoninės juostelių rasite bet kurioje didesnėje parduotuvėje. Taigi šoninę sumaišykite su 1/4 puodelio medaus (ar klevų sirupo) ir 20 minučių pakepkite 180 C orkaitėje. Ištraukite, leiskite atvėsti (nesugalvokite padėti jo ant popierinės servetėlės, kaip kad padariau aš, nes po to po trupinėlį teks gramdyti servetėlę nuo šoninės), o atvėsusią šoninę sulaužykite mažais gabalėliais. Vidutiniame dubenyje sumaišykite sausus ingredientus (miltus, sodą, druską). Atskirai išplakite kiaušinius, likusį medų bei vanilės ekstraktą ir plakinį supilkite į pirmąjį dubenį (kodėl man taip norisi sakyti bliūdą) ir plakite iki masė bus vientisa. Supilkite ištirpdytą kokoso aliejų ir gerai išmaišykite (ar išplakite). Suberkite gabaliukais supjaustytą šokoladą ir šoninės trupinius. Formuokite šaukšto dydžio rutuliukus, juos dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, kiek paplokite, o galiausiai skardą kiškite į 190 С orkaitę 15 minučių. Prieš valgydami leiskite atvėsti, kad sausainiai kiek sutvirtėtų. 
Receptas iš Make it Paleo

2013 m. kovo 12 d., antradienis

Švęsti kosmose ir tvarte

Švęsti kosmose ir tvarte, 2012, Keistuolių teatras, režisieriai Vytautas Rašimas ir Živilė Mičiulytė

Užaugau su Keistuolių teatro Geltonų plytų keliu (na, t. y. augau su jais nuo pirmos klasės), Paskutiniuose Brėmeno muzikantuose buvau nemažiau penkis kartus, mačiau visus iki vieno Keistuolių teatro ir daugumą Atviro rato spektaklių, taigi manęs nešališka pavadinti negalėtumėte, kai kalba pasisuka apie Keistuolius. Man senieji Keistuoliai yra tokie mieli ir tokie nepakartojami, kad iš inercijos toliau einu į visus spektaklius. Taip nutiko ir su naująja premjera "Švęsti kosmose ir tvarte". Iš pradžių sugalvojau nueiti ir tik tuomet pastebėjau, jog tai monospektaklis. Spektaklis, kurio kokybė priklauso tik nuo vieno vienintelio žmogučio, yra rizikingas renginys. Pagrindinis spektaklio režisierius ir vienintelis aktorius yra Vytautas Rašimas. Taigi, sėdžiu aš salėje ir bandau prisiminti, na, kur aš jį mačiau. Kažkur tikrai mačiau. Jei neturite vaikučių ar jaunesnių sūnėnų ar dukterėčių, Zuikio paveikslėlių galėjo ir netekti matyti, bet jei teko, tai žinokit, kad Vytautas Rašimas - tas zuikis. 
Tad. Zuikis ir fiziko Gendručio Morkūno kūryba. Kadangi spektaklis pastatytas pagal G. Morkūno esė rinkinį, nėra vienos aiškios siužeto linijos ar netgi aiškios spektaklio minties. Tiesiog vienas didelis minčių kratinys. Apie modernų šiuolaikinį gyvenimą. Žmones. Skubą. Besikeičiančias vertybes. Apie viską ir nieką. Pagrinde apie tragiškai žuvusį Steve'ą Irwin'ą. Na, gerai, aš žinau, kad Irwin'as ten tik pavyzdžiu pasitarnavo, bet per daug ir ne vietoje. Iš spektaklio išėjau kiek pyktelėjusi. Ne dėl to, kad būčiau didelė krokodilų žmogaus gerbėja, bet dėl kritikos žmonių pomėgiams ir kritikos besirenkantiems, kas jiems patinka. Kažkokių keistų nesuprantamų patyčių iš to, kaip gyvenam. Bet, žinot, po to pagalvojau, kad jei kažkas  (spektaklis, knyga, muzika, paveikslas) sukelia emocijas, reiškia, tikslas pasiektas, o tas kažkas visai nieko ir vertas laiko (ir pinigų). Tiesa, iš kelių kitų žmonių, mačiusių spektaklį, teko išgirsti atsiliepimus "O kam reikia taip paprastai, taip buitiškai? Negi jie galvojo, kad mes nesuprasim?" Šioje vietoje tenka pripažinti, kad, vis gi, Gendrutis Morkūnas buvo vaikų rašytojas. 
Rekomenduočiau nemėgusiems Steve'o Irwin'o ir besipiktinantiems dabartiniu pasauliu (besipiktinantiems, bet nieko dėl to nedarantiems). Ai, nors žinot, nueikit visi - ta valandėlė neprailgs. 

2013 m. kovo 3 d., sekmadienis

Salotos su graikinių riešutų užpilu

Rašydama įrašą apie tai, ką valgau diena iš dienos, bandžiau statistiškai apskaičiuoti, kas dažniausiai atsiduria mano lėkštėse. Ir padariau išvadą, kad jau aštuoneri metai dažniausiai valgau salotas. Tuo tarpu Voras Tinkle receptų sąraše salotų receptų yra lygiai nulis. Ką čia bepridursi, platus pasirinkimas. Dažniausiai mano salotų išradingumas baigiasi ir prasideda mano daržovių lentynėle šaldytuve, o ji nelabai ką nustebintų. Tačiau... praėjusią savaitę interneto platybėse (aka pinterest) radau įdomią idėją salotų užpilui - įprastinėjė taisyklėje aliejus+rūgštis+saldumas aliejų keisti riešutų sviestu. Na, riešutų sviestas ne šokoladas, bet man vis tiek patinka, tad kodėl gi neišbandžius. 

Užpilui reikės:
1 puodelio graikinių riešutų
2 šaukštų medaus
1/4 puodelio obuolių acto
druskos
vandens (pagal skonį)

Salotoms reikės:
Žalių salotos lapų (naudojau romaninę salotą bei špinatų lapus)
1 puodelio ananaso, pjaustyto kubeliais
1 obuolio, nulupto ir pjaustyto kubeliais
2 saliero stiebelių
druskos
alyvuogių aliejaus
1/3 užpilo
džiovintų spanguolių ir graikinių riešutų papuošimui

Užpilui graikinius riešutus supilkite į virtuvinį kombainą ir smulkiai sumalkite iki miltukai taps lipnūs (t. y. pradės skirtis riešutų aliejus). Supilkite obuolių actą, medų, druską ir malkite toliau iki masė taps vientisa. Tuomet įpilkite šiek tiek vandens. Vandens kiekis priklauso nuo pageidaujamos galutinės padažo konsistencijos. Man prireikė apie 80 ml vandens (po truputį pyliau ir visa tikrinau tirštumą - maniškio užpilo konsistencija priminė jogurtą). Tuomet dar kartą  blenderiu ar kombainu išmaišykite viską.
Salotų lapus supaustykite (ar suplėšykite). Jei salotos kietesnės, galite jas įtrinti alyvuogių aliejumi ir druska  (maniškės buvo pakankamai jaunos, todėl tiesiog įbėriau druskos). Suberkite ant viršaus obuolių ir ananaso kubelius (naudojau konservuotą ananasą, prieš tai sirupą numirkiusi vandenyje), supjaustykite saliero stiebus (perpjaukite išilgai ir susmulkinkite), suberkite į salotas, užpilkite trečdalį paruošto padažo ir išmaišykite. Viršų apibarstykite džiovintomis spanguolėmis ir smulkintais graikiniais riešutais. Pasidalinkite su draugu ar drauge, nes salotų užteks dviems personoms (nebūtinai naktinėms). 
Receptas iš betacyanin.