2012 m. sausio 28 d.

Misis Markhem miegamasis

Misis Markhem miegamasis, 2011, Juozo Miltinio dramos teatras, režisierius Vytautas Kupšys.

Visada geriausia būna tada, kai mažiausiai tikiesi. Iš Juozo Miltinio dramos teatro spektaklių jau seniai nieko nebesitikiu. Tie geri laikai, kai režisierius, kurio vardu pavadintas šis teatras, garsino ne tik Panevėžį, bet ir Lietuvą, jau seniai seniai pamiršti. Bet... Šįkart aktorius, bardas, režisierius (žodžių, devynių galų meistras) Vytautas Kupšys tikrai nustebino. V. Kupšys pats išvertė ir režisavo Ray Cooney ir John Chapman pjesę Move Over, Mrs. Markham. Dviejų dalių komedija, lietuviškai pavadinta Misis Markhem miegamasis nepretenduoja į intelektualiausio spektaklio apdovanojimą, jame nerasite atsakymų į gyvenimo klausimus, bet kam to reikia. Spektaklio programėlė (beje, išspausdinta idant primintų laikraštį) bando suintriguoti žiūrovus skandalinga antrašte "Pasaulis pamišęs dėl sekso". Ir vis tik, spektaklis ne kiek apie tai, kiek apie žmonių tarpusavio santykius. Na, OK, ne visai taip. Įsivaizduokit Desperate Housewives ir Marimar siužetą perkeltą į komedijos lygmenį. Jau? Įsivaizduojat? Tai čia žymiai geriau. Aktoriai vaidino nepriekaištingai - net jų mimikos ir gestai prajuokindavo žiūrovus. Reziumė - puikiai praleistas penktadienio vakaras.
Rekomenduočiau visiems pavargusiems po savaitės darbų ir niūraus oro. Netiks pikčiurnoms ir manantiems, kad gyvenimas užsibaigia ties dešimt Dievo įsakymų.

Obuolių pyragas ant pagaliuko

Diena prieš draugų ar bendradarbių gimtadienius būna užimta foodgawker naršymu. Reikia surasti ką nors neįprasto. Pyrago ant pagaliuko versiją luxirare pasiūlė dar 2009 metais, bet aš ją pasiryžau išbandyti tik šiemet, bendradarbės gimtadieniui. Nes įprastas tortas jau pabodęs (=aš jo nemoku kepti).
Viskas, ko jums prireiks yra obuolių pyrago receptas.

2012 m. sausio 26 d.

Ledi Makbet

Ledi Makbet, 2011, Valstybinis Jaunimo Teatras, režisierius Algirdas Latėnas.

Netikėkit, jei jus kas bandys įtikinti, kad Makbetas yra trumpiausia Šekspyro tragedija. Jaunimo teatro versija truko 3 val. 20 min. Kaip trečiadienio vakarui - ilgokai. Pastatyta puikiai, sutinku. Vien tik ko verta Sandros Straukaitės sukurta sceninė apranga (prisipažinsiu, geras penkiolika minučių nagrinėjau užtrauktukų detales vyrų kostiumuose). Bet pirmas veiksmas taip užsitęsė, kad pradėjau skaičiuoti priešais eilėje sėdinčias raudonai apsirengusias moteris (aš tikriausiai būsiu praleidusi visuotinį informacinį pranešimą, kad į teatrą būtina puoštis raudonai). Stipriausia spektaklio pusė - puikiai parinktas aktorių kolektyvas. Sergejus Ivanovas ir Viktorija Kuodytė įtikimai pavaizduoja emocinį stabilumą praradusius žmones. Aš visad skeptiškai vertinu lietuvių aktores, bet šįkart V. Kuodytė nustebino. Iš televizorių ekranų pažįstamas Giedrius Arbačiauskas, Jaunimo teatro Skrydyje Virš Gegutės Lizdo matyti Jurgis Damaševičius, Simonas Storpirštis, A. Puipos filme Miegančių Drugelių Tvirtovė vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusi Giedrė Giedraitytė (į kurią, po tokio įtikimo prostitutės vaidmens atlikimo, čia buvo ganėtinai keista žiūrėti) ir kiti perspektyvūs ir talentingi aktoriai pasirodė puikiai. Didžiausias spektaklio minusas? Šekspyras. Viduramžių kalba su savo nesuprantama sakinių konstrukcija mane visad trikdo. Nors Oskaras Koršunovas savo Romeo ir Džiuljetoje net ir palikdamas Šekspyro citatas sugebėjo sukurti nerealų spektaklį. 
Ledi Makbet rekomenduoju visiems ištikimiems Šekspyro gerbėjams, moksleiviams, kuriuos persekioja lietuvių kalbos mokytojos su savo nesibaigiančiu skaitytinos literatūros sąrašu ir visiems norintiems išbandyti savo kantrybę.