2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Atostogos miške

Dvylikametė aš, sužinojusi, jog nuo šiol vasaros savaitgalius ir netgi kai kurias savaitės dienas teks praleisti miške: Gal juokaujat, draugų nėra, iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tačiau ir ten paskutinis dvylikametis vaikas gyveno prieš trisdešimt metų, televizoriaus nėra, o jei ir būtų, antena daugių daugiausia gaudytų voverių ir ežiukų signalus, net ir knygos nepaskaitysi, nes miegoti tenka eiti su vištomis. Viskas, mano gyvenimas baigtas, ačiū, kad jį sugadinot. 
Po penkiolikos metų: Valio, valio, valio! Dvi savaites praleisiu miške, be televizoriaus, kompiuterio ir interneto! Miegoti galėsiu eiti su vištomis, o keltis be žadintuvo. Telefono ryšys ten neegzistuojanti sąvoka, o iki artimiausio kaimyno du kilometrai, tad galėsiu dainuoti net ir po šeštos valandos vakaro. Tiesiog rojus žemėje!
Mažas medinis namukas, apsuptas Anykščių šilelio ir apjuostas šaltinių upeliuko. Rytais pro atviras langines tingiai išlendantys saulės spinduliai. Pelėdos, dieną gyvenančios daržinėje, o naktį ūbaujančios po langais. Lietaus metu iš visų pusių pasipilantys varlyčių fontanai (kurios karštą dieną slepiasi rūsyje ir taikosi ant tavęs užšokti). Upelyje gyvenantys vėžiukai ir šamukai (kaži, kur slepiasi jų mamytės). Šerniukų šeimynėlė kasdien atpėdinanti atsigerti ir ištrypianti ant kranto augančias tokias gražias baltas vijoklines gėles (dar žinomas kaip durnaropės). 
Laukinių aviečių krūmai ir laukinės gervuogės prie upelio. Nors ir labai mažytės, tačiau kvepia vasara ir uogiene. Aišku, uogienės iš saujos laukinių aviečių išeis šaukštas. O man tiek pririnkti užtruko valandą. Po penkiolikos metų netikėtai radau ir geltonų kaukazietiškų slyvučių medį su viena įskiepyta raudonų slyvučių šaka. Nesuprantu, kur jis slėpėsi visus tuos metus, bet šiemet pas mane į rūsį atkeliavo ir rūgšti slyvučių uogienė pyragams, ir obuolių košė su rūgštele (na, t. y. slyvutėmis). 
Gera nieko neveikti, tiesiog ramiai mėgautis kavos puodeliu ryte, vėliau knyga, po to pasivaikščiojimu miško takeliu, ieškoti grybų (kurie puikiai moka nuo manęs slėptis), tris kartus per dieną eiti maudytis ir vėl viskas nuo pradžių. Et, galėtų vasara būti kiekvieną mėnesį.