2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Zoologijos sodas

Žinot, ką daro rygiečiai, kai lauke geras oras, šviečia saulutė ir norisi į lauką? Pasiima savo pikniko krepšelius ir keliauja į zoologijos sodą. Daug vietos, žaluma, gyvūnai... 
Deja, savaitgalį lankiausi Kaune, o ne Rygoje. Išpuolus puikiam orui taip norėjosi pasiganyti po kokias gražias vieteles, o botanikos sodas vis dar pustuštis ir popilkis. Pasirodo ir nemažai kauniečių turėjo panašių norų, nes privažiavus prie zoologijos sodo mus pasitiko Akropolio stovėjimo aikštutės lygio mašinų kiekis. Norėčiau papasakoti, kaip buvo smagu ir gražu, bet... po zoologijos sodą vaikščiojau skaudančia širdute. Mažulyčiai purvini narvai, aptrupėjusios sienos, baltoji meška, metai iš metų tebekartojanti tuos pačius judesius, ponis, baisingai persigandęs jo atėjusių pažiūrėti žmonių, zebras, liūdnai stovintis kampe, apipešiota serganti papūga, ruoniukas, sukantis ratus lyg ir atnaujintame, bet tokiame nedidukame baseinėlyje. Skaudu žiūrėti į taip kankinamus gyvūnėlius. Viliuosi, kad kitąmet apsilankius viskas eis tik į gera.

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis

Šokoladinis pyragas kiaušinio lukšte

Su šv. Velykom! Lai sniegas daugiau netemdo jūsų automobilių stiklų ir negadina naujųjų zomšos batelių, o močiutės gatvėse nemokamai apdalija žibučių puokštelėmis, kadangi pagaliau atėjo pavasaris. 
Jei ir jums margučių dažymas sukelia galvos skausmą (ar bent jau manikiūras, sugadintas medvilnės dažų, išspaudžia ašarą), ir jei šokoladas visada užima pirkinių sąrašo pirmąsias pozicijas, šis šokoladinis kiaušinio formos pyragas kiaušinių paruošimo Velykoms būdas kaip tik jums. 
Šią idėją pamačiau La receta de la felicidad tinklaraštyje (beje, Sandee turi daugybę neįtikėtinų ir niekur nematytų idėjų) ir tiesiog turėjau pabandyti pati. Savaitę kankinausi valgydama kiaušinienę (nes kažkur reikėjo sunaudoti kiaušinių vidų), bet galiausiai turėjau 12 tuščių kiaušinių lukštų (kurių 3 sudužo dėl mano didelio negrabumo).

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Gal puodelio kavos?

Kava. Kava. Kaaaava... Atsisakiau gliuteno, cukraus, krakmolingų daržovių ir dar krūvos "laaabai blogų dalykų", nes, na, juk nesveika. Tada bandžiau atsisakyti kavos. Pirmą dieną galvojau mirsiu ir pateksiu į dangų (aš juk šventoji - atsisakiau kavos, vienintelio man likusio gyvenimo malonumo), o galvos skausmas buvo pasiryžęs manęs neapleisti nei žingsniui. Liūdesį bandžiau skandinti indiškoje Tulsi arbatoje, bet kur tau kažkoks bazilikas prilygs kavamedžiui. Antrąją dieną į darbą užsukusi pusseserė su draugu nesuprato mano kavanegėrystės motyvacijos, o kolegės kaip susitarusios kvietėsi puodeliui kavos, bet aš bandžiau gintis savo nežmonišku užimtumu. Tiesioginis vadovas pasikvietė pagirti už darbą ir pasiūlė paplepėti prie kavos aparato (nepatikėsite, ten mūsų ofiso nuolatinė traukos vieta). Ne, tikrai, pats likimas nenori, kad taip siaubingai kankinčiausi. Po septynių dienų nebeištvėriau ir pasidaviau tam kava kvepiančiam velniūkščiui. Ir ką. Niekas nepasikeitė. Nei prieš, nei per, nei po.
Beje, tie, kurie teigia, kad kava yra blogai ir toliau sau geria žalią ir juodą arbatą, yra visiški veidmainiai. "Blogasis" kofeinas gyvena tiek kavoje, tiek arbatoje, tiek kokakoloje ar energetiniuose gėrimuose, suteikiančiuose sparnus. O man sparnus ragiukus energijos kasryt suteikia kava. Išgeriam kartu?