2012 m. spalio 31 d.

Spalio Foodie Penpals

(Please scroll down for English version of the post)
Dar vienas mėnuo ir dar vienas Foodie Penpal siuntinukas, pilnas skanumynų. Jūs neįsivaizduojat, kaip yra smagu laukti tos dėželės ir kaip nekantriai aš jas praplėšiu (todėl man siuntinius gražiai pakuoti yra beprasmiška... dvi sekundės - ir popieriaus kaip nebūta). Šio mėnesio Foodie Penpal išpildė iškart du mano Foodie Penpal bucket list'o (ką? Jūs tokio neturit? oi...) punktus: mano angelas maistinukas - vaikinas (o juk kaip įdomu, ką jis išrinks... dauguma mano draugų tikriausiai kiekvieną mėnesį siųstų alų ir traškučius...) ir siuntinukas turėjo ateiti ne iš angliškai kalbančios šalies - Švedijos. Man visada yra smalsu ragauti produktus, kurių etikečių aš visiškai negaliu suprasti ir nežinau, nei kas ten, nei iš ko susideda (na, kartais planas ir nepasiteisina... pvz., Islandijoje kavai nusipirktas pienas pasirodė besąs rūgpienis). O man šį mėnesį teko garbė dėžutę su skanėstais pakuoti Teresai į seną gerą Angliją. 
Man siuntinuką ruošusiam Gareth spalis buvo pirmasis Foodie Penpal mėnuo, tad iš pradžių svarsčiau jo negąsdinti savo keistu "to netoleruoju, to nevalgau, šito negaliu" sąrašiuku, bet kažkokiu būdu pateikiau ne tik visą sąrašą, bet dar ir informavau, kad pastaruoju metu maitinuosi kaip urvinis žmogus (t. y. laikausi paleo principų). Tikra beprotė, iš tiesų, bet Gareth kuo puikiausiai susitvarkė su užduotėle ir mes galiausiai kuo smagiausiai aptarinėjom paskutiniąsias urvinių žmonių mitybos naujoves (prisiekiu!).
Vienas netikėčiausių dalykėlių siuntinyje buvo Älgkorv arba briedžio mėsos dešra. Atsigavusi po pirmo šoko (Ooo neee, jie nužudė Kenį Bembį briedį) aš jau tą pačią dieną ragavau dešrytės. Tik pagalvokit, briedis juk nešertas antibiotikais ir beverčiu pašaru, tad kiek vertingų maistinių medžiagų ten galima rasti. Kaži, o prie dešros briedžio ragai nepridedami... Dar viena miela ir gana netikėta siuntinio dalelė - paties Gareth pagamintas čatnis, kuriam siuntėjas suteikė legendinį Šviesoforo čatnio vardą (nes jame yra geltonų, žalių ir raudonų pomidorų... o pomidorai užauginti paties Gareth... tikrai!). Jaučiuosi pagerbta tokio dėmesio (ir šiek tiek susigėdusi, nes pati gyvenime nesu čatnio gaminusi). Niekas niekada nesuklys man atsiuntęs arbatos, nes ji pas mane geriama kibirais. Šįsyk iš Švedijos gavau Kobbs Sörgårdste juodosios arbatos su rabarbarų, braškių ir pasijų vaisiaus skoniu. Krizenau iš Gareth laiškutyje parašyto paaiškinimo: "Švediška arbata? Na, arbatos lapai čia neauginami, bet ant pakučio yra Švedijos vėliava, tad kas aš toks, kad ginčyčiausi." Arbata tikrai puiki ir įdomaus skonio. Mano šio mėnesio Foodie's gyvena Giotenburge, o ten pat įsikūręs ir vienas seniausių saldainių fabrikų Europoje - Kanold, kuris šokoladą gamina jau nuo 1901-ųjų, tad Gareth man parinko trijų skonių šokoladinius Kanold saldainius: švediško viskio skonio, su jūros druska bei žemuogių. Galiu patvirtinti, kad jūros druskos saldainiukas tikrai skanus. Artėjančios žiemos (na gerai, atėjusios žiemos) proga buvo puiku rasti ir švediškųjų pepparkakor sausainėlių. Nežinau kaip jums, bet man visada cinamonu, imbieru ir gvazdikėliais kvepiantys sausainiai primena Kalėdas. Šita milžiniška dėžė sausainių sužavėjo aplankiusius svečius (ypač kai "visai atsitiktinai" informavau juos, kad sausainiai iš ŠVEDIJOS!!! :D), tad jie gan greit sušveitė didžiąją jos dalį. Na, ir galiausiai Gareth mane pradžiugino Smörgås Kaviar ikrų pasta, skirta sumuštiniams. Laiškutyje buvau informuota, kad Smörgås Kaviar yra kaip anglų Marmite (arba dievini, arba nekenti), tad galiu pasakyti, jog aš prie pirmųjų, nes tikrai skanu. Tikrai. 
Juk sakiau, kad tą pačią dieną prapjoviau savo briedišką dešrytę. Įdomus skonis, nors nežinodamas ir nepasakytum, kad mėsa kitokia nei įprasta (labai paranku, kai aplinkoje yra nevalgančių nieko, kas nėra kiauliena).
Didelis didelis ačiū Gareth už puikiai parinktus maistelius ir už nerealiai smagius laiškus :)
Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams).

OCTOBER FOODIE PENPALS
One more month and one more Foodie Penpal parcel full of delicious things. You have no idea how much fun waiting for the little box brings and how impatiently I rip the box off right after receiving it (that's why packing things nicely for me is pointless... two seconds and - there isn't even a piece of paper left). This month Foodie Penpal got even two items checked off my Foodie Penpal bucket list (what? you don't have one? oh...): my Foodie angel this month was a guy (it's always so interesting to see what food a guy chooses... I mean, if it was up to my male friends, they would probably send beer and potato chips every single month) and my parcel had to be sent from non-English speaking country - Sweden. I am always curious to try new food items, which labels I can't read and have no idea what it is or what it's made from (okay, so sometimes this plan backfires, e. g. once in Iceland I bought some milk for my latte and milk turned out to be clabber). The parcel I prepared flew all the way to good ol' England and reached Teresa.
It was the first Foodie Penpal month for Gareth (aka my Foodie) so at first I contemplated not telling him my strange "this I don't tolerate, this I dislike, that I can't eat" food list, however somehow I managed to tell him not only all that stuff, but I also informed him that recently I've been eating like a caveman (i. e. according to paleo diet principles). I know, an absolute madmanwoman, but actually, Gareth did an excellent job at this  Sisyphus task I gave him and eventually we ended up discussing the latest trends of cavemen diet (I swear!).
One probably the most unexpected thing in the parcel was Älgkorv or moose meat sausage. After the initial shock (oh, no, they killed Kenny Bambi a moose) I actually the same day started devouring the sausage. Just consider the fact that the moose wasn't brought up on antibiotics and weird feed, which means its meat has high nutritional value. I wonder... shouldn't horns be supplied as an addition to the sausage... One more lovely and unexpected part of the parcel was chutney made by Gareth himself. By the way, he named the chutney as Traffic light Chutney (since it's made out of yellow, green and red tomatoes... and tomatoes are grown by Gareth himself... really!). I feel honoured by his attention (and a bit ashamed as I've never made chutney in my life). You'll never go wrong sending me some tea, because I drink tea by the buckets. This time from Sweden I received Kobbs Sörgårdste black tea with rhubarb, strawberry and passion fruit flavour. I giggled at Gareth's explanation in the letter: "Swedish tea?? Well, the leaves aren't grown here but it has a Swedish Flag on the front so who am I to argue." The tea is indeed great and has an interesting taste. My Foodie for October lives in Ghotenburg and this city also has one of the oldest confectionery factories in Europe - Kanold. This factory has been making chocolates since 1901 and Gareth sent me three lovely chocolates to try: swedish whiskey one, one with sea salt and one with wild strawberries. I can personally certify that sea salt chocolate was indeed tasty. For the upcoming winter (well, okay, for the current winter) it was great to find a box of Swedish pepparkakor cookies. I don't know about you but the smell of ginger, cinnamon and cloves always reminds me of Christmas. This huge box of cookies bewitched my guests (especially after me "accidentally" mentioning they were delivered from SWEDEN!!!), so the guests devoured the bigger part of my box (cookies and not the carton). Well, and finally Gareth included a tube of Smörgås Kaviar caviar meant for sandwiches. In the letter I was enlightened that Smörgås Kaviar is like English Marmite (you're either love it or hate it) and I proudly can say I fall into the first group because it is really yummy. Seriously :)
I've told you I had cut my moose-y sausage the same day I got it. Interesting taste, although not knowing you wouldn't tell the meat is somewhat different (a useful thing when around there is someone who does not  eat anything that is not pork).
A big big thank you for Gareth for such precisely picked items and unbelievably awesome letters :)
If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).

2012 m. spalio 14 d.

Grikių košė... kitaip

(Please scroll down for English version of the post)
Naršydama po angliškus tinklaraščius ir skaitydama receptus niekaip negalėdavau suprasti, kaip čia yra, kad vienur prie sudedamųjų dalių nurodoma kasha grikiai, o kitur tiesiog grikiai. Pasitelkusi savo Sherlock'o Holmes'o sugebėjimus (ai, ką čia slėpti, jie vadinasi Google) radau paaiškinimą: tie kvapnūs maži rudi grūdeliai, kuriuos mama ir močiutė virdavo pusryčiams yra vadinamieji kasha grikiai - kepintos grikių kruopos. O kasha juos anglai vadina nuo Rytų Europoje, ypač slaviškai kalbančiose šalyse naudojamo žodžio. Lietuviškai tas žodis yra... košė. Taigi. Na, o jei rinksimės nekepintus grikių grūdelius, jie bus žalsvi ir šiek tiek sunkokai įkandami (ypač jei bandysit griaužti nevirtus). Bet užtat tiks daiginimui ir išsaugos visas savo vertingas maistines medžiagas. Grikiuose gausu antioksidantų (kurie mažina piktojo baubo - cholesterolio kiekį kraujyje), magnio (sveikesnei širdutei ir nervų sistemai), mangano, vario, seleno, kalcio, vitaminų B2 ir B3, folio rūgšties... na, jei šis sąrašas jūsų dar neįtikino grikių nauda organizmui, tuomet belieka palinkėti trumpų eilių McDonald's restoranuose. Gerai gerai, juokauju :)
Dar vienas svarbus elementas kurio gausu grikiuose... ne pala, apie viską iš eilės. Taigi, vasaros pradžioje man nustatė mažakraujystę. Žinot, tokią ligą, kai kraujyje labai trūksta geležies. O geležis yra deguonies pernešėjas iš plaučių į smegenis ir kitus gyvybei palaikyti būtinus organus. Organizme stingant geležies, pradeda stigti ir deguonies, jautiesi tarsi pagalve dusinamas visą ištisą dieną, greičiau pavargsti, pradeda kankinti apatija... Tragiškai nesmagu. Gniauždama savo tyrimų rezultatus grįžau iš poliklinikos namo į darbą ir pirmiausia, ką padariau, tai susiradau geležies daugiausiai turinčius maisto produktus: raudona, balta mėsa, brokoliai, briuselio kopūstai, moliūgų sėklos ir... grikiai. Tiesa, grikių geležis kaip ne gyvulinės kilmės (non-hema) įsisavinama kiek sunkiau, tam dar kartu reiktų suvartoti C vitamino (pavyzdžiui, kivi ar apelsiną), bet juk mėsos tris kartus kiekvieną dieną nevalgysi. Beje, žinot tą anekdotą: "Grikiai, grikiai, grikiai"? Ne? Ir nereikia :)

Jums reikės:
1/2 puoduko nekepintų grikių
80 ml migdolų pieno (sojos, avižų ar kt. pieno) (~ 5 valgomus šaukštus)
1 valgomą šaukštą čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklyčių
1 valgomą šaukštą klevų sirupo (agavos sirupo ar medaus)
1/2 šaukštelio cinamono
pusės banano
Grikius užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti per naktį (ar bent 1 valandai). Išbrinkusius grikius perplaukite po bėgančiu vandeniu (iki kol nusiplaus grikių glitumas).
Trečdalį grikių atidėkit, o į likusius supilkit pieną ir klevų sirupą ir sumalkit blenderiu (ar rankiniu smulkintuvu), suberkit čijos sėklytes, cinamoną bei sudėkit bananus, viską dar kartelį sumalkit. Galiausiai įmaišykite grikių kruopeles, kurias buvo atidėję, papuoškit vaisiais ir uogomis, kokoso drožlėmis, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis. Paprasta, bet skonis puikus.
Receptas iš Oh She Glows.

BUCKWHEAT PORRIDGE...IN A DIFFERENT WAY
Browsing through English blogs and reading recipes I couldn't understand why some ingredients listed kasha buckwheat and some - just buckwheat. I used all my Sherlock Holmes skills (okay, let's not lie, they are called Google) and found and an explanation: those little brown luscious grains, which my Mom and Granny used to make me breakfast from, are called kasha buckwheat - toasted buckwheat groats. English people call them kasha because of the word used in Eastern Europe, especially in Slavic countries. In Lithuanian the word is... košė. Well, and if you choose untoasted groats, they will be green and hard to chew (especially if you try to snack on uncooked ones). However the green ones are perfect for sprouting and do not lose all their nutritional value. Buckwheat has a lot of antioxidants (they lower the amount of the evil queen cholesterol in the blood), magnesium (for a healthy heart and nervous system), manganese, copper, selenium, calcium, vitamines B2 and B3, folic acid... well, if this list is not enough to convince you of benefits buckwheat has on your health, then I wish you short queues at the McDonald's. Ok, ok, I am just kidding :)
One more very important element that can be found in buckwheats is... no, wait, let me tell you about the background of this post. So in the beginning of the summer I got diagnosed with anemia. You know, the illness, where there is a lack of iron in the blood. Iron in the blood transmits oxygen from lungs to your brains and other importants body organs. When there is not enough iron in the blood, there also is a lack of oxygen and most of the time you feel like suffocating, you get tired much quicker, the apathy starts to kreep on... Utterly unpleasant. So with my blood test results in my hand I came back from clinic home to work and the first thing I did was finding which foods had the biggest amount of iron. And those were red and white meat, broccoli, brussel sprouts, pumpkin seeds and... buckwheat. Of course, iron in buckwheat is not animal-kind (non-hema) so for the body to use it, it is a bit more difficult: you have to also include vitamin C in your meal (e. g. a kiwi or an orange). But let's admit, eating meat three times a day is not a very good idea. 

You'll need:
1/2 cup of raw buckwheat groats
80 ml of non dairy milk (almond, soy, oats) (~5 tbsp)
1 tbsp of chia seeds
1 tbsp of maple syrup (agave syrup or honey)
1/2 tsp cinnamon
1/2 banana

Soak buckwheat overnight or at least for one hour before eating. Rinse the groats well and drain them. 
Set about one third of the groats aside. Place the rest of the buckwheat, milk and sweetener of your choice in the blender or the bowl (if using hand blender) and blend everything well. Add chia seeds, cinammon and banana and once again blend the mix. Put back the remaining buckwheat groats, mix everything, top with fruit, berries, shreded coconut, pumpkin or sunflower seeds. Serve.
The recipe's from Oh She Glows.

2012 m. spalio 10 d.

Rugsėjo Adorebox

Prieš dvejus ar pusantrų metų mados tinklaraščiuose pradėjo rodytis įrašai apie stebuklingas grožio dėžutes Glossybox ar Birchbox. Už tam tikrą pinigų sumą buvo siūloma galimybė kas mėnesį gauti po dėžutę su krūva įvairių kosmetikos ir kitų grožio priemonių mėginėlių. Kas mėnesį vis kitokio turinio dėžutė gan greitai  užkariavo tinklaraštininkų (tiksliau, tinklaraštininkių) širdis ir idėja spėjo paplisti po įvairias Europos šalis. O juk pati mintis puiki: nereikia veltui švaistyti krūvas pinigų, kad išbandytum visas įmanomas priemones ir surastum sau tinkančią - kas mėnesį gali pabandyti įvairių, o ir prekybininkams tai nebloga marketingo sistema. Win-win, taip sakant. Mano nepasitenkinimui, nei viena iš įvairių dėžučių nebuvo siunčiama į tolimąją Lietuvą. Tai štai, šią vasarą plepėdama su drauge iš jos išgirdau ir apie Lietuvoje pradėjusį veikti mėginėlių dėžučių tinklą Adorebox. Draugė buvo susižavėjusi liepos mėnesio dėžutės turiniu. 
Pašniukštinėjau ir aš. Dėžučių idėją Lietuvoje nusprendė įgyvendinti bendrovė taip pat užsiimanti kavos aparatų prekyba ir draugiškai besivadinanti Kavos draugu. Tą vienintelį kartelį, kai teko susidurti su Kavos draugu, jie man padarė visai gerą įspūdį, tad nusprendžiau išbandyti ir dėžutę. Kol aš sprendžiau, dėžutė spėjo pabrangti visa dešimčia litų - iki 39 Lt. Ai, bala nematė, pagalvojau ir rugsėjo pradžioje dėželę užsisakiau (pati! niekas nieko niekam už dyką nedavė). 
Spalio penktosios naktį (okay, meluoju - pusę vienuolikos vakare) gavau sms žinutę, jog venipak kurjeris mano Adorebox pristatys artimiausią darbo dieną. Puiku, kad dėželės nereikia bėgti pasiimti iš pašto, bet nieko gero, jog žinutė mane pažadino iš miego ir nieko gero, kad venipak su manimi dėžutės pristatymo laiko taip ir nesuderino (o ją paliko pas apačioje gyvenančią močiutę). 
Kurjerio palikta Adorebox dėžutė buvo supakuotą į kitą Adorebox dėžę (Kavos draugas yra akivaizdus medžių priešas). Tikriausiai labiau dėl grožio nei dėl funkcionalumo dėželė buvo aprišta baltu kaspinu (nors to grožio iš beyrančio kaspino gal ir ne per daugiausia). Tik pradarius dėžutę, maloniai nustebino personalizuota kortelė su vardu. Po kortele gulėjęs rausvas laiškas priekaištingai išdėstė visas atsiųstas priemones bei jų kainas. 98 Lt, anot priekaištingojo popierėlio.
Neabejoju, kad norit išgirsti, kas gi ten tokio brangaus buvo. 
Technic kompanijos Vintage linijos lūpų balzamas Blue Lagoon. Tamsios elektrinės mėlynos spalvos, įdomaus kvapo, tepamas pirštu su parabenais ir alkoholiu (būtų gerai nors vieno iš jų išvengti, bet...), siuntėjų įvertintas 11 Lt (o internete parduodamas už 6 Lt).
"Stenders" kompanijos vonios druskos burbulas, liepžiedžių kvapo (ir nukvepinęs visus kitus savo kolegas), kainuojantis 9,50 Lt (ir parduotuvėje, ir internete). Mielas, bet savo nelaimei turiu tik dušo kabiną.
Avene kompanijos ypatingai švelnus nenuplaunamas valiklis, 50 ml (maniškį kažkas pakeliui nugėrė). Man Avene visada patiko (nepaisant SLS sudėtyje), tad pažadu valiklį išbandyti. Buteliukas įvertintas 15 Lt (na, tarkim...).
Ducray kompanijos Anaphase linijos stiprinantis plaukų šampūnas, 50 ml (SLS ir parabenų rasite ir čia), įvertintas 16 Lt (internete 200 ml kainuoja 35 Lt).
Medimix ajurvedinis muiliukas, 15 g. Kadangi esu naudojusi anksčiau, nieko bloga negaliu pasakyt. Gal kiek sausina odą ir kvepia ne per skaniausiai. Siuntėjų nuomone, vertas 1,50 Lt (internete, o manau ir maximose, 75 g kainuoja 2,55 Lt).
A-derma kompanijos Exomega linijos prausimosi aliejus, 50 ml (ar bereikia minėti draugelius SLS ir parabenus?), įvertintas 12 Lt (internete 200 ml kainuoja apie 30 Lt).
Galvos papuošalas (a la lankelis-gumytė-liemenuko petnešėlė), įvertintas 18 Lt (ebay kainuoja 13 Lt). Aš nesu per daug sužavėta, bet gal kolegės dukrai patiks. 
Avene kosmetinė. Gana prastos kokybės plastiko krepšelis. Siuntėjų nuomone, jis kainuoja 15 Lt, tačiau tokį galėtumėte nusipirkti ir turguje už porą litų. Nuoširdžiai sakau. 
Rausvajame laiškelyje dar buvo nurodyta, kad dėžutėje yra Adorebox priedų. Galiausiai susivokiau, kad man skirtas priedas yra Stenders 20 Lt nuolaidų kuponas (perkant virš 50 Lt), žr. trečią nuotrauką

Komentaras. Pati idėja gera. Rugsėjo mėnesio Adorebox - nelabai. Atsiųsti mėginukai/produktai verti apie 60 Lt, tačiau iš jų tikrai naudočiau tik kokius du ar tris, tad man asmeniškai siuntinukas vertas apie 30 Lt. Už 29 Lt tokią dėžutę gal ir užsisakyčiau. Gal. Bet 39 Lt man jau gaila. Adorebox reklama žada 4-5 pilno dydžio produktus, 1 mini dydžio produktą, 1 grožio atributą bei 1 dovanėlę. Šį mėnesį radom 2 pilno dydžio produktus, 4 mini dydžio produktus, grožio atributą ir dovanėlę. Oferta (CK 6.171 str.) nebuvo išpildyta (ups, profesinis įprotis). Guodžiuosi, kad čia tik šį mėnesį taip, nes rugpjūčio dėžutė tikrai visiems ir visoms labai patiko. Kam patiko rugsėjo mėnesio? 
Nuo spalio atsiranda Adorebox Prestige - dėžutė skirta tik aukščiausios klasės brand'ams ir įkainuota 215 Lt. Ką gi, žiūrėsim, kaip jiems seksis šias prabangiąsias dėželes parduoti.
Palyginimui štai kaip atrodo UK Rugsėjo Glossybox (56,5 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo Joliebox (56,5 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo She Said Beauty Box (52 Lt su atsiuntimu), UK Rugsėjo Latest in Beauty Editors Box (43,4 Lt su atsiuntimu).