2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Akimirkos gruodį

(Please scroll down for English version of the post)
Valgomos:
  • Spaudžiant šaltukui, siaučiant pūgai už lango, taip jauku įsijungti kalėdinę dainą ir įsitaisyti prie židinio su puodeliu karšto vyno. Na, ar karšto sidro šiuo atveju. Mmmmm, jaučiu atkvepiant Kalėdas.
  • Kalėdos neatsiejamos nuo imbierinių, meduolinių, cukrinių, sviestinių ir visokių kitokių -inių sausainių. Jei dar turite vietos orkaitėje ir pilvuke, visai ne pro šalį būtų išbandyti nors vieną iš 10 sveikų kalėdinių sausainių receptų ar vieną iš šių 20 sveikų sausainių receptų. Lauksiu atsiliepimų (ir nors kelių paragauti :P).
  • Jei trūksta idėjų, kaip gi čia nustebinus namiškius ar kolegas savo gamintais skanėstais, išbandykite sniego senius ant pagaliuko ar sutirpusių nelaimingų sniego senių sausainius. Garantuoju, kad patiks net ir tai amžinai viskuo nepatenkintai kaimynei ar piktam kolegai. 

Mažiau valgomos:
  • Kavos mylėtojams: kaip popieriniai kavos puodeliai virsta menu
  • Parduotuviniai katalogai ir vieno eilinio vyruko mintys apie juos... (Gal kam bulvių plovimo pirštinės už 12 dolerių?)
  • Per Kalėdas kaip visada žiūrėsim Vienas namuose visas trisdešimt dalių, filmas Tegyvuoja meilė ir jo garso takelis irgi nepaliaujamai suksis visu šventiniu laikotarpiu. Dar kartais žvilgtelsim į Cameron Diaz ir Kate Winslet susikeičiant namais Kalėdoms. Mažai tikriausiai kam žinomas senutis senutis 1942-ųjų filmas Holiday Inn su Bing Crosby ir Fred Astaire. Šiame filme pirmąkart ekrane nuskambėjo dabar jau kalėdine klasika tapusi White Christmas. Tikrai patariu pažiūrėti.
  • Kas sakė, kad kai šalta, vienintelė išeitis - susisukti į antklodę ir stengtis kuo mažiau judėti? Gerai jau, gerai, sakiau aš, bet jokiu būdu manęs neklausykit ir griebkit slides/rogutes/pačiūžas/baldus... na, ar veikit ką nors kitą iš šio 10 užsiėmimų, kai šalta (valgymas ir karšto vyno gėrimas nesiskaito) sąrašiuko.  

MOMENTS IN DECEMBER
Edible:
  • When there's a nip in the air and snow storm outside your window, it's so lovely to turn on some Christmas song and make yourself comfortable in front of a fireplace with a glass of mulled wine. Or with a glass of mulled cider in this case. Mmm, I feel Christmas comi... scenting.
  • Christmas is closely linked to all the ginger, honey, sugar, butter and all the other cookies. If you still have some place in your oven and tummy, it would be great to make some of these 10 healthy Chrismtas cookies recipes or try one of these 20 healthy cookies recipes. (I am waiting for your comments and probably couple of those to taste :P)
  • If you lack genius ideas how to surprise your family or colleagues, try these snowmen on the stick or sad melted snowmen sugar cookies. I promise even your always disgruntled neighbour or angry colleague will love them.
Less edible:
  • For the coffee lovers: how paper coffee cups become an art.
  • Shop catalogs and hilarious thoughts of one simple man (Anyone needs a special glove to clean a potato for 12 dollars?).
  • Once again during Christmas we're gonna watch all the thirty parts of Home Alone. Love Actually and its soundtrack is gonna play non-stop during holidays. We'll also probably take a glance at Cameron Diaz and Kate Winslet exchaging their houses for Christmas. Not everyone knows this good old movie from 1942's Holiday Inn with Bing Crosby and Fred Astaire. The song White Christmas was played on the screen for the first time in this movie. I really recommend to watch it.
  • Who said that when it's cold the only option is to wrap into the blanket and try to move as less as possible? Okay okay, I might have said this once or twice but don't listen to me, grab your skis/sleighs/skates/furniture... well, or do something else from this list of 10 activities to do when it's cold (eating and drinking mulled wine do not count).

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Paprastutis šokoladinis tortas

Paradoksas: pastaruoju metu receptai, kuriuos labai noriu išmėginti, kurių gaminimo procesą kruopščiai įsiamžinu nuotraukose (juk reikės įdėti į blog'ą!), pasirodo besą tokie... nekokie ir neverti jūsų dėmesio, o receptai, kuriuos darau tik dėl savęs, išeina šimtus kartų geriau nei į juos dėtų vilčių kiekis. Taip ir su šiuo šokoladiniu tortuku. Nutiko taip, kad viršininko gimtadienis išpuolė vidury savaitės. Iš tiesų kasdien į darbą einu kaip į šventę, o apsilankymas boso kabinete ne tik kad negąsdina, bet dažniausiai net pradžiugina. Tad būtinai būtinai norėjau kažkaip atsidėkoti. Kadangi dėkoti moku tik vienu būdu - sausainiais, tortais ir pyragais, mano padėka tapo šokoladinis tortas. Kaip jau minėjau, gimtadienis papuolė viduryje savaitės, tad nesinorėjo iki vidurnakčio prastovėti prie puodų ir kaip zombiui kitądien eiti į darbą. Štai todėl receptą išsirinkau tikrai nesudėtingą ir paprastą, bet tai oiiiiii, visai nereiškia, kad jis nuvylė. Priešingai, tortukas sulaukė gana nemažai pagyrų. 
Pridursiu, kad tortukas, deja, turi ir gliuteno, ir pieno produktų, ir rafinuoto cukraus, bet kartą į metus galima ir to :)

Torto papločiams reikės:
3/4 stiklinės kakavos (~185 ml)
2 didelių kiaušinių
1/2 stiklinės grietinės (~125 ml)
1 stiklinės šilto vandens (~250 ml)
3 valg. šaukštų aliejaus (pvz., alyvuogių)
2 arb. šaukštelių vanilės ekstrakto (ar vanilės ankšties miltelių)
1,5 stiklinės miltų (~375 ml)
1,5 stiklinės cukraus (~375 ml)
1,5 arb. šaukštelio sodos
3/4 arb. šaukštelio kepimo miltelių
0,5 arb. šaukštelio druskos

Glaistui reikės:
340 g sviesto (kambario temperatūros)
30 g tirpdyto juodo nesaldinto šokolado (jei nesaldinto nerasite, naudokite tokį, kuriame mažai cukraus, pvz. Lindt 85 proc. juodąjį šokoladą)
0,5 arb. šaukštelio vanilės ekstrakto (ar miltelių)
2-3 stiklinių cukraus pudros (~500-750 ml, apie 500 g)

Dideliame dubenyje sumaišykite kiaušinius, grietinę, vandenį, aliejų ir vanilę iki vientisos masės. Miltus, kakavą, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską supilkite į kitą dubenį ir elektriniu mikseriu gerai išmaišykite. Į sausąjį mišinį iš lėto įmaišykite kiaušinių masę ir mikseriu plakite iki kol tešla taps vientisa (apie dvi minutes). Kepimo formą (maniškė buvo 21 cm skersmens) ištepkite sviestu, išklokite kepimo popieriumi ir popierių ištepkite sviestu (kad tortas tikrai tikrai nesugalvotų prikepti kur nors), supilkite tešlą. Formą įkiškite į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 40 minučių (anot recepto 40 minučių, bet saviškį kepiau 1h 30 minučių... turiu įtarimą, kad mano orkaitė išsiderinusi, gal dėl to, tačiau bet kuriuo atveju, ar biskvitas iškepęs patikrinkite mediniu pagaliuku įbesdami į biskvito vidurį: jei ištraukus jis bus sausas - tortas iškepė ir galit traukti). Išėmę iš orkaitės, palikite 20 minučių pravėsti formoje, o po to išimkite iš formos ir prieš darydami tolimesnius žingsnius leiskite biskvitui visiškai atvėsti (todėl patogiausia būtų biskvitą išsikepti iš vakaro).
Atvėsusį biskvitą perpjaukite į tris dalis (vertikaliai, ne horizontaliai!). Teisybės dėlei reikia paminėti, kad aš saviškį tortą gaminau iš trijų papločių, tačiau jie buvo iš dviejų skirtingų kepimų. T. y. pirmasis biskvitas labai negražiai pakilo (taip sakant, susidarė Everestas vidury torto), tad teko viršų nupjauti ir kepti antrąjį biskvitą, iš kurio panaudojau tik trečdalį (bet nepergyvenkit, visas likusias torto dalis kuo puikiausiai panaudojau kitam receptui, kuris irgi netikėtai labai puikiai pavyko). Taigi, supjaustytą biskvitą atidėkite į šalį ir pereikite prie šokoladinio glaisto gaminimo. Juodajį šokoladą ištirpinkite (jei dar to nepadarėte) ir leiskite šiek atvėsti. Sviestą elektriniu mikseriu išplakite iki purumo (todėl būtų geriausia, kad sviestas nebūtų akmens kietumo). Toliau plakdami, supilkite vanilę ir tirpintą šokoladą, galiausiai po truputėlį įsijokite cukraus pudrą. Plakite iki kol glaistas taps vientisas. 
Na va, dabar jau galite pertepti papločius švelniai šokoladiniu glaistu, tuo pačiu glaistu aptepti viršų, šonus, išlyginti ir papuošti kaip tik fantazija leidžia. Aš saviškio šonus aplipinau skaldytais lazdyno riešutais ir viršų pabarsčiau juodojo šokolado drožlėmis. Sakau, tikrai paprasta :)
Iš kur išsisaugojau šį receptą tiksliai pasakyti nebegaliu... tik žinau, kad tai buvo internetinis žurnalas, kuriame šis tortas buvo papuoštas karpytais gyvūnėliais ir stovyklavimo tema. Gal kas žino, kaip tiksliai tas žurnalas vadinasi? (Redaguota 2013-03-07: Radau! Receptas iš žurnalo Sweet Paul 2011 rudens numerio).

2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis

Žiedinio kopūsto pica

(Please scroll down for English version of the post)
Ponios ir ponai, jūsų dėmesiui scenoje vėl pasirodo nuolatinė Voras Tinkle žvaigždė Fioras, Kala Fioras (atsiprašau, matyt būsiu per daug Bond, James Bond prisižiūrėjusi). Paragavus įprastinės picos, mane dažnai užgraužia sąžinė (juk taaaaip nesveika, čia nieko vertingo, eik griaužt salotos lapą), tačiau kaskart gėriuosi kaip patogu ir paprasta picą gaminti ir mėgautis. Ir kaip universalu - ant pagrindo gali sumesti bet ką ir niekas negalės ginčytis, kad netinka - čia juk pica. Vat, todėl eilinį kartą išsitraukiau kalafiorą ir susiradau taip visų Paleo šalininkų pamėgtą kalafioro picos pagrindo receptą. Ir patikėkit, kalafioro skonio visai nesijaučia. Na, nors ir tikrojo picos traškumo ir to gliuteninio skonio čia nebus, tačiau šita pica nesulauks jokių sąžinės priekaištų. Jokių! Nada! Niente!

Picos pagrindui reikės:
1 galvos žiedinio kopūsto
3 kiaušinių
1/2 puoduko migdolų
prieskonių (čiobrelio, raudonėlio), česnako granulių, druskos
Žiedinį kopūstą suskabykite į mažesnius žiedynus ir sumetę į virtuvinį kombainą susmulkinkite iki balta masė pradės panašėti į ryžius. Visą masę po truputėlį sukrėskite į sūrmaišį ar tiesiog keturgubą marlę (yra toks lietuviškas žodis?) ir gerai išsunkite sultis, kurios išsiskyrė smulkinant kopūstą. Šitas žingsnis labai svarbus, kadangi nepašalinus drėgmės iš žiedinio kopūsto, masė nesulips ir galiausiai turėsite skardą, pilną kalafiorinės košės (irgi skanu, bet vaizdo nėra), o ne picos pagrindą. Į "nudrėgnintą" kalafioro masę įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykit. 
Pusę puoduko migdolų sumalkit iki smulkių miltų (arba jei turit, gali naudoti ir pirktinius migdolų miltus) ir suberkite į kalafiorų-kiaušinių dubenį, įberkite prieskonių, česnako granulių, druskos. Viską gerai išmaišykite.
Masę išpilkite (tiksliau iškelkite, nes ji bus gana tiršta) į skardą išklotą sviestiniu popieriumi (arba picai skirtą  kepimo  indą) ir paskirstykite po visą skardą bei išlyginkite. Pagrindą kepkite iki 230 C įkaitintoje orkaitėje 8-10 minučių, iki kol šiek tiek apskrus pagrindo krašteliai. Ištraukite skardą ir toliau picą ruoškite kaip paprastai. Aš dažniausiai ant pagrindo tepu pomidorų pastą (tokią, kurioje nėra cukraus ar milijono trijų šimtų konservantų), uždedu kokio nors baltymų turinčio maisto, pvz., vištienos ar jautienos, užberiu daržovių, kaparėlių, alyvuogių. Na, čia jau fantazijos (ir šaldytuvo turinio) reikalas. Kaip amerikiečių posakis teigia, tinka viskas, išskyrus virtuvės kriauklę. Galiausiai picą įkiškite dar 10-15 min. į 205 C orkaitę.  Na, o galiausiai - valgykite (aišku, prieš tai būtų gerai ištraukti iš orkaitės). 
Receptas iš interneto platybių, bet panašius galite rasti Foodie McBooty ir glutenfreehappytummy.
iš ankstesnių kepimų

CAULIFLOWER PIZZA CRUST
Ladies and Gents, on the stage for your consideration once again you can see Flower, Cauli Flower (excuse me, I've probably watched too much of Bond, James Bond). Eating a traditional pitzza usually results in pricks of conscience (that's soooo unhealthy, there's nothing of a value, go nibble on a lettuce), but every time I admire how convenient and easy it is to make pizza and enjoy it. And how versatile - you can throw anything on the pizza base and nobody can argue with your choices - it's a pizza, everything suits here.  That's why once again I took my cauliflower and found a Paleo-ists' favourite recipe for pizza base. And believe me, there is no cauliflower flavour to be found. Sure, it's not a crispy gluten-y pizza you might be used to, but this one will never make you feel guilty about eating unhealthy.

For the pizza base you'll need:
1 cauliflower head
3 eggs
1/2 cup of almonds
herbs (thyme, oregano), dried garlic, salt

Divide cauliflower head into smaller florets and throw them into food processor. Rice the cauliflower (I mean, process the florets until they remind of rice). Put the "rice" one spoon at a time into cheesebag (or simple cheesecloth - I use four layers of gauze bandage) and wring the juice out. This step is really important, since if there is too much moisture in the cauliflower, the dough doesn't stick together and you end up having a tin full of hot cauliflower mess (delicious but not a pretty sight) instead of pizza base. Add eggs into moisture-less cauliflower and mix everything well.
Grind almonds into flour (or you can use store-bought almond flour) and add them into the bowl with cauliflower, also add herbs, garlic, salt, mix everything well.
Pour the cauliflower mix (well, take the mix out as it will be pretty thick) onto the baking sheet covered with baking paper (or on the pizza pan), spread it and smooth it out. Bake the base in the 230 C oven for 8-10 minutes until the edges brown a little. Take the pan out and continue preparing the pizza as usually. Most of the time I use tomato paste (one where is no sugar or three million two hundred additives), add some protein source (e. g. chicken or beef), veggies, capers, olives. That's a matter of your fantasy (and of fridge contents). Just like the American saying tells us: There fits everything but the kitchen sink. After adding toppings, put your pizza into 205 C oven and bake it for 10-15 minutes. Well, and finally, eat it (of course it would be convenient to take the pizza out of the oven firstly).
The recipe's from the wide world web but you can find similar ones on Foodie McBooty blog or glutenfreehappytummy blog.

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Vienuolika

Ooooo neeeee, ir vėl grandininis klausimų-atsakymų lietus... šmėstelėjo mintis pamačius Vykintos tag'ą. Įdomi informacija apie mane baigėsi ties septyniais atsakymais vasario mėnesį, bet kadangi vyk blogo autorė man be galo patinka (tokia slapta blogger'iška meilė) ir nesinori ją nuvilti, vargais negalais iškapsčiau dar vienuoliką (vienuoliką!) atsitiktinių faktų.

Taisyklės:
1. Kiekvienas privalo nurodyti 11 atsitiktinių teiginių apie save...
2. ...atsakyti 11  klausimų, užduotų ankstesniojo blogger'io...
3. ...sukurti kitus 11 klausimų, kuriuos atsakytų užtagintieji blogger'iai...
4. ...užtaginti 11 blogger'ių su mažiau nei 200 sekėjų...
5. ...informuoti apie tai užtagintuosius...
6. ...nekeršyti netaginti atgal.

Vienuolika atsitiktinių dalykų:
- turėjau žiurkėną vardu Kostas ir pakankamai išgąsdinau drauges pranešusi apie "Kosto" mirtį;
- prie mano lovos šiuo metu guli keturios paraleliai skaitomos knygos;
- gerai gaudausi žemėlapiuose;
- pirmadienį svėriau civilinį kodeksą ant virtuvinių svarstyklių... 620 gramų;
- esu vairavusi sportinį automobilį ant užšalusios pelkės;
- geriausia kelionių į užsienį priežastimi laikau koncertus;
- kalbu per miegus;
- esu nepagydomai priklausoma nuo kavos... ypač šeštadienio rytais;
- nekenčiu lietuviškai užgarsintų (=įgarsintų) filmų;
- Keistuolių Paskutinius Brėmeno muzikantus mačiau jau penkis kartus;
- negaliu miegoti su lengva antklode.

Vienuolika Vykintos klausimų:
1. Kiek valandų?
Visos, t. y. pusė vienuolikos vakaro.
2. Ką veikei šį savaitgalį?
Kepiau, viriau, buvau kine, plepėjau su draugais... kaip įprastai :)
3. Kokia daina dabar dažniausiai groja tavo namuose?
4. Kur keliausi?
Tikėtina, kad į Paryžių.
5. Kokių daiktų turi kišenėse?
Septyniasdešimt centų. Dvidešimt liko nuo talonėlio, penkiasdešimt naudojau Maximos spintelei užrakinti.
6. Kiek draugų turi facebooke?
200 :)
7. Kelnės ar sijonas?
Sijonas. Ypač ant vyrų :D
8. Ką tau reiktų padaryti, kad tavo draugai pasakytų "na šito iš tavęs nesitikėjau"?
Nusikirpti trumpai plaukus.
9. Kokios spalvos tavo dantų šepetėlis?
Pilkas su baltomis ir žaliomis detalėmis.
10. Kas tave labiausiai erzina?
Nemandagūs žmonės.
11. Ar norėtum su manimi išgerti kavos?
Visada :)

Manieji vienuolika klausimų:
1. Kokią knygą norėtum matyti ekranizuotą?
2. Kokio vardo savo šuniui/katinui/žuvytei niekada neduotum?
3. Tirpi kava ar kava su nuosėdomis?
4. Jei galėtum, kokį maisto produktą uždraustum pardavinėti?
5. Prie ko eilėje sutiktum laukti nors ir per naktį?
6. Kokį paskutinį dalyką padarai prieš atsiguldama(s) miegoti?
7. Koks įvykis labiausiai neigiamai nustebino 2012 metais?
8. Kokią užsienio kalbą norėtum išmokti?
9. Kvailiausias žmonijos išradimas?
10. Kokiais socialiniais tinklais/svetainėmis naudojiesi?
11. Ar 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga?

užduodami šiems internetinio pasaulio gyventojams:
Gabrielei (g-blogas.lt)
Le blog de fraises (fraises.over-blog.com)

Žaisti su mumis nebūtina, bet juk kartais visai smagu :)

Redaguota 2013-01-20: Kadangi Ievutė uždavė dar vienuoliką klausimų, o neatsakyti negražu, tiesiog papildau savo įrašą :)

Vienuolika Ievos klausimų:
1. Kokio dydžio batus nešioji?
39, išskyrus žieminius (nes juk tas močiutės megztas vilnones kojines kažkur sutalpinti reikia).
2. Esi optimistas ar pesimistas?
Optimistas, išskyrus kai trūksta miego. Nors ir tada būnu optimistė, tik šiek tiek su žudikės maniakės polinkiais :D
3. Kokiu gyvūnu norėtum būti, jei turėtum būti gyvūnu? Kodėl?
Krokodilu, nes po to kitam gyvenime galėčiau Paryžių pamatyti rankinuko pavidalu.
4. Knyga, kurią dabar skaitai (arba paskutinė perskaityta).
John Grisham "Bylininkai" bei Haruki Murakami "Dansu Dansu Dansu" (plius dar dvi... multitaskinu).
5. Papasakok apie šunybę, kurią iškrėtei mokykloj ar studijuodamas.
Arba aš buvau labai geras vaikas, arba man su atmintimi prastai, bet nu užmušk, nieko neprisimenu.
6. Pelėda ar Vyturys?
Pelėda, apuokas ir šikšnosparnis - trys viename, tik neverskit manęs anksti keltis.
7. Koks priešingos lyties vardas Tau gražiausias?
Jose Ignacijus. Nes muilo operose labai gražūs tokie būna :D
8. Mėgstamiausia spalva.
Mėlyna. 
9. Ar dabar ant stalo yra koks daiktas, kuriam iš tiesų čia ne vieta? Koks?
Ahem... bijūnų lašai :D 
10. Ar yra daiktas, kurio dabar nori (svajoji, taupai pinigus, ketini pirkti)? Koks?
Naujas fotoaparatas... Objektyvas...
11. Jei draugai turėtų apibūdinti Tave vienu ar keliais žodžiais taip, kad kiti atspėtų, jog kalbama apie tave, kaip manai, kokie būtų tie žodžiai?
Teisininkė su tortais. Tikėkimės... :D

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Migdolų sviestas

(Please scroll down for English version of the post)
Ką jums labiausiai patinka skaityti? Laikraščius, knygas, žurnalus, interneto tinklalapius? Man tai etiketes. Ne, ne Dolčė ir Gabana, ir net ne Skalbti 30º С. Kitas etiketes. Tokias, kuriose smulkiu raštu surašyta viskas, kas atsidūrė buteliuke, indelyje ar skardinėje, ant kurių etiketė ir sėdi. Tad jei kurioje nors parduotuvėje išvysite merginą, apimtą pykčio priepuolio, nes ji etiketėje nerado produkto sudėties, žinokit, kad ten aš (galit prieiti pasisveikinti!). Pastaruoju metu mane itin pradėjo erzinti ilgos etiketės (nes labai daug skaityt...). Elementariausias žemės riešutų sviestas ar kokoso pienas turi iki septynių sudedamųjų dalių. Septynių! Kai tuo tarpu iš tiesų riešutų svieste turėtų būti viena - riešutai, o kokoso piene dvi - kokosas ir vanduo. Ką likę ten veikia? Slepiasi nuo sveikatos apsaugos inspektorių? Beje, ar žinojot, kad produkto etiketėje visi ingredientai išrikiuoti pagal kiekį? Taigi pirmasis ingredientas etiketėje yra produkto pagrindas... va, pvz., vakar ieškodama juodojo šokolado IKI užtikau juodąjį šokoladą, kurio pirmoji sudedamoji dalis buvo nurodyta esanti cukrus (čia toks pat, tik pieniškas). Vadinasi, net kakavos masės dalis šokolade bus mažesnė nei cukraus. Net nejauku pirkti tokį. 
Migdolų sviestas niekam ne naujiena, tikiu. Bet neradusi nieko verto parduotuvėse, išsitraukiau savo trilitrinį mogdolų (daugiau nelabai turiu ką laikyti tuose trilitriniuose), atsitempiau savąją sunkenybę visai-ne-galingą virtuvinį kombainą, įpyliau porą saujų riešutų ir įjungiau. Penkiolika minučių, pora nukrapštymų nuo sienelių ir migdolų drožlės pradėjo išskirti savąjį aliejų bei automatiškai lipti į krūveles. Dar po 5-10 minučių migdolinė masė buvo gana skystoka ir kiek priminė kremą - ženklas kad jau gana kankinti kombainą. 
Tiesa, migdolai dėl savo biologinės prigimties yra gana sunkiai virškinami, todėl šiam sviestui patartina naudoti arba mirkytus ir išdžiovintus (aš pamerkiu migdolus parai, o po to išdžiovinu orkaitėje mažiausioje temperatūroje), arba pakepintus. Kepintų migdolų sviestas ir ilgiau išsilaikys, bet jo skonis bus kiek kitoks nei žalių migdolų sviesto. 
Va, o dabar kai jau turim migdolų sviesto, galim jį naudoti padažuose, kepiniuose, tepti ant obuolių, bananų, duonos, daryti užtepėles ir... man atrodo, man reikia atskiros Pinterest lentos susikabinti visus patiekalus su migdolų sviestu.

ALMOND BUTTER
What do you like reading the most? Newspapers, books, magazines, blogs? I like reading... labels. No no, not Dolce&Gabbana ones, not even Wash in 30º С water ones. Different labels. Labels where you can find in a small font written everything that got into that bottle, jar or can to which the said label is glued onto. So if you ever happen to see a girl having an anger attack in the middle of the shop since she couldn't find ingredients list on the label, be sure it's me (come up to me to say hi!). Recently I've get really annoyed by long labels (too much too read...). In the simplest peanut butter or coconut milk you can find up to seven ingredients. Seven! When really all peanut butter should consist of is peanuts and in the coconut milk there should be two ingredients: coconut and water. So what the rest of them are doing there? Hiding from health inspectors? By the way, did you know that on the product label all the ingredients are written according to their percentage in the product? So the first mentioned ingredient is the base of that product.... for example, yesterday while searching for some black chocolate in the shop I found one with sugar listed as the first  its ingredient (like this one, only this is milk chocolate). Which means that even cacao part in that chocolate is smaller than sugar one. Really unappealing.
I am sure almond butter is news to no one. But after getting from my trip to the shops empty-handed, I pulled out my 3 l jar of almonds (because I clearly have nothing else to keep in my 3 l jars), dragged to the kitchen my super heavy-and-not-so-powerful food processor, threw couple handfuls of almonds and turned it on. 15 minutes and couple of side scrapings later almonds pieces started releasing their oil and because of that bundling into little piles. 5-10 minutes and almond mass became quite liquid-y and creamy - the sign it's time to stop torturing the poor food processor.
It's worth to mention that almonds due to their biological nature are quite difficult to digest, so it is adviced to either soak almonds (I just soak them for 24 hours and then let them dry in the oven on the lowest heat) or roast them before making this butter. Butter from roasted nuts keeps longer but the tastes differ from the raw almonds one. 
Well, so now that we have some almond butter, we can use it in sauces, for baking, spread it on apples, bananas, bread, make some new spreads and... I think I need a new board on Pinterest devoted only for recipes that can be made with almond butter. 

2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Akimirkos lapkritį

 (Please scroll down for English version of the post)
Valgomos:
  • Rooibos arbata. Įsimylėjau ir negaliu paleisti. Sugėriau visą rugpjūčio mėnesį iš Foodie Penpal gautą dėžutę, nusipirkau dar keturių rūšių Rooibos arbatos ir po truputėlį naikinu ir jas. Jokio kofeino ir daug antioksidantų - pats tas puikiai dienos pradžiai.
  • Nevalgiems vaikams (ir suaugusiems) žaisminga pusryčių idėja - Angry Birds sumuštinukai. Tik įsismaginę nepradėkit jų mėtyt į aplink besisukiojančius paršelius ;)
  • Kartais prekių gausa trikdo. Na, bent mane tikrai dažnai. Jogurtą išsirinkti užtrunku pusvalandį, šokoladą - dvidešimt minučių, o vyno taip ir neišsirenku, nes lentynose jo tiesiog per daug. Todėl ši trumpa mūsų supermarketuose randamų alyvuogių aliejų apžvalga tikrai prasiverčia. 
  • Mielos moterys, ar žinot, kodėl kartą per mėnesį mes jaučiam tą mirsiu-noriu-negaliu potraukį šokoladui? Ar pyragui? Tai susiję su itin mažu seratonino kiekiu organizme. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia (antrasis klausimas, anglų kalba). 
Mažiau valgomos:
  • Žmonės-Žmonės-Žmonės, ar matėt tiesiog nepakartojamus The Big Bang Theory (Didžioji sprogimo teorija) serialo puodelius? Puiki idėja DIY (t. y. pasigaminimui pačiam namuose). Dabar tik piešti beliko išmokti. 
  • Sako, kad čia galite rasti visus gyvenimo klausimus. Dar sako, kad jie išlaisvins jūsų mintis. Ir visi atsakymai į juos yra tinkami. 
  • Ar turite kokį nors sportinių pasiekimų sąrašėlį, kurio punktus norėtumėte kažkada užbraukti? Ne, ne, ne apie šaškes ir smiginį aš čia (nors neturiu nieko ir prieš juos), bet apie bėgimą, plaukimą, dviračius, galbūt prisitraukimus ir atsispaudimus. O gal Ironman? Ultramaratonas? MSN Fitbie surašė neilgą sąrašą tokių sportinių pasiekimų moterims. Gal visai verta pamėginti. 
  • Kada lipti ant bėgtakio ar dviračio: po ar prieš jėgos užsiėmimus? Kada širdutė dirbs pajėgiau ir našiau, kada organizmui bus paprasčiau susidoroti su dideliu krūviu? Atsakymus rasite čia

MOMENTS IN NOVEMBER
Edible:
  • Rooibos tea. I've fell in love and just can't fall out. I have finished all the Rooibos tea I've got from my Foodie Penpal in August, bought another four kinds of tea and now little by little I am devouring them too. Zero caffeine and lots of antioxidants - the perfect combination for a great start of day.
  • For kids who just don't feel like eating their breakfast (or adults) there is a great idea for a first meal of  a day: Angry Birds sandwiches (in Lithuanian). They are indeed fun but please don't start throwing them at nearby piggies. 
  • Sometimes the huge amount of goods at the shops disturbs us. Well, at least me, that's for sure. I spend half an hour trying to choose a yoghurt, twenty minutes are devoted for searching for a good chocolate, and I just leave the shop without buying any wine because there are just way too much of it. That's why this short review of olive oils you can find in Lithuanian supermarkets is so useful to me (in Lithuanian).
  • Dear women, do you know why once a month we have those die-want-must feelings for chocolate or a piece of cake? It seems to be connected with a low amount of serotonin in our bodies. More information you can find here (the second question from the top).
Less edible:
  • People-People-People, have you seen those amazing The Big Bang Theory tv show cups? A great idea for DIY. Now what's only left to do is learn to draw. 
  • They say you can find all the difficult life questions here. They also say those question can free your mind. There are no wrong answers to them, only right. 
  • Do you have a fitness bucket list, full of items you wanna cross out someday? No, no, I am not talking about chess or darts (though I have nothing against them either). I have in mind running, swimming, biking, push-ups or pull-ups. Maybe an Ironman? Ultramarathon? MSN Fitbie wrote down a short fitness bucket list for women. Maybe it's worth to try it out. 
  • When should you hop on the treadmill or bike: before or after strenght training? When's your heart gonna be stronger and work more efficiently, when heavy exercise's gonna be easier for your body? You can find the answers here

2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Netikėtas Foodie Penpal siuntinys

(Please scroll down for English version of the post)
Rugsėjo pradžioje arba viduryje (galima, aš neieškosiu, kada tiksliai, nes labai labai tingiu) visai atsitiktinai twitter'yje pamačiau Foodie Penpal Europos organizatorės Carol Anne tweet'ą (pačiulbėjimą lietuviškai tariant), klausiantį, ar kas nors galėtų išsiųsti paguodos siuntinuką vienai iš FP dalyvių. Kadangi man tikrai patinka vaikščioti po parduotuves ir ieškoti kažko tokio ypatingo bei pakuoti dėžutes (na, nebūčiau moteris, tiesa), pasisiūliau. Carol Anne paaiškino, jog Zoe tris mėnesius iš eilės negavo savo siuntinuko arba gavo tokį, kuris neatitiko jos dietinių reikalavimų, tad mūsų FP organizatorei buvo labai nepatogu ir nesmagu taip nuvilti kažką. Susirašėme su Zoe, sužinojau, kad ji nevartoja jokių saldiklių, cukrų ar kitokių panašių saldumą teikiančių produktų ir išsirengiau ruošti puošti savo siuntinuko. Tiesa, pagal visą idėją man siuntinukas iš Zoe nepriklausė (o aš ir nesitikėjau nieko), bet Zoe užsispyrusi klausė, ar galėtų ji man atsiųsti mielą pačios pagamintą niekutį. Tad tikrai negalėjau atsisakyti nuo tokios dovanėlės. Saviškį siuntinuką supakavau ir išsiunčiau. Jo kelionė truko ganėtinai ilgai palyginti su visų kitų siuntinių, siųstų į Angliją (pamoka man niekada nesiųsti pačios keptų begliutenių ir becukrių kepinių, nes kelionės jie gali ir neatlaikyti), bet galiausiai pasiekė Zoe. Čia pirmoji istorijos dalis baigiasi.
Zoe mane informavo, kad man išsiuntė little something (liet. kažką mažo), bet praėjo savaitė ir aš visiškai užmiršau. Tada šeštadienio rytą pašto dėžutėje radau lapuką su informacija, jog krovinių pristatymo firma turi siuntinį. Prisiekiu, buvau šimtu procentu įsitikinusi, jog jie supainiojo adresą, nes aš nieko nelaukiau. Pirmadienio popietę gavau tą siuntinį ne man. Pasirodo, vis tik man. Sveriantis 3 kg su visais privalomais krovinio važtaražčiais ir muitinės deklaracijomis. Steibelėjausi į milžinišką dėžę, apklijuotą FRAGILE (liet. dūžta) užrašais ir svarsčiau, ar verta ją atidaryti. Nes, na žinot, gal čia man mafija grasinimą atsiuntė (kas daugiau be jos gali sau leisti siųsti tokio dydžio krovinį?). Galiausiai smalsumas nugalėjo ir aš dviejų peilių ir žirklių pagalba atidariau savąjį ne mano siuntinį. Viduje dailiai į rausvą popierių bei burbulinę plėvelę supakuoti gulėjo maisto produktai. Zoe man atsiuntė visai ne little something, bet pusę maisto parduotuvės. Mano siuntinukas kažkur Anglijoje jautėsi gan susigėdęs, jog jis toks mažytis ir nupiepęs. Pagal FP taisykles, siuntinio vertė (be siuntimo išlaidų) negali viršyti 10 svarų, tačiau Zoe siuntinuke tokios vertės buvo mano jau pirmasis ištrauktas daiktelis. Suprantama, Zoe lengvai gavo velnių nuo manęs (tik lengvai, nes pritaikius posakį dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, mano arklys turėjo susidėjęs auksinius), kad išlaidavo, į ką ji atsakė, jog mano toks dosnus poelgis yra retas šiandieninėj visuomenėj, tad ji tiesiog norėjo man parodyti, kaip vertina mano kilnų gestą (oi, kažkaip net nepatogu girtis :D). 
Štai mano gėrybės, kurias gavau (nors kai kurių čia nesimato). Labiausiai nustebino visa receptų knyga, pilna tikrų angliškų patiekalų. Ar begali būti geresnė dovana tinklaraštininkei, įsimylėjusiai maistą ir virtuvę?
Žiūrėkit, žiūrėkit, gavau garstyčių miltelių!!! Planavau planavau namie pasigaminti majonezo induką ir štai koks netikėtumas - gavau mano ieškotų garstyčių miltelių. Pasiruoškit, nes tuoj bloge rasit krūvas receptų su majonezu :D Labai džiaugiausi gavusi ir Marmite - tikrą britišką užtepą, mielių ekstraktą, pagamintą iš verdamo alaus liekanų (žinau, skamba tragiškai, bet dalis britų jį tikrai dievina, o, sako, ten ir vitaminų nemažai). Visada norėjau paragauti. Dabar beliko tik pamėgti jį. Matote tą dailiai supakuoti indelį su banteliu? Čia pačios Zoe pagaminta juodųjų serbentų uogienė. Tokį grožį reikia saugoti kur ant lentynos, kad puoštų virtuvę ir verstų visus pavydėti (o ne pradaryti ir pusę indelio suvalgyt... kaip kad ne kai kas padarė... pirštais nerodysim...). Du pakučiai tikros angliškos arbatos - English Breakfast dėžutė iškart nukeliavo į darbą kofeino dozei mieguistais rytais palaikyti, o The Earl Grey sėdi namučiuos ir laukia savo draugo - migdolų pieno beatvykstant. 
Mėlynoje dėželėje slėpėsi Jaffa Cakes sausainiai (biskvitas ir apelsinų džemas aplieti šokoladu - niam niam), o tradiciniai škotiški sviestiniai sausainiai buvo labai palankiai sutikti kolegų ("O tai jau nebeliko?"). Kvadratinė raudona dėžutė buvo pilna dailių vienetinių šokolado saldainių ir nudžiugino tiek mane, tiek mano šeimą (kaip, beje, ir Jaffa Cakes). Paskutinioji Zoe siuntinio dalis - garsusis šachmatinis Battenberg pyragas, sukurtas dar 1884-aisiais Anglijos monarchų vestuvių garbei. Kaip tik šią vasarą teko žiūrėti The Great British Bake-off seriją, kur dalyviai gamino Battenberg pyragą, ir man tuomet buvo itin smalsu, kokiu gi skoniu pasižymi ši šachmatinė įžymybė. Zoe dėka žinau - migdolų. 
Dar šiek tiek jus paerzinsiu savaisiais šokoladiniais gardumynais. Prašom pasižiūrėti, ko netenkant nedalyvaudami Foodie Penpals tinkle. Tad greit marš visi užsiregistruoti pas Carol Anne iš Rock Salt
Na, o aš tuo tarpu einu iš A Taste Of England išsirinksiu, ką čia man šiandien pasiteikti pusryčiams (ir pietums, ir vakarienei).
Ačiū Zoe, už nepakartojamą siuntinį. Tikrai neturiu nei žodžių, nei gestų, pakankamų išreikšti, kokia dėkinga jaučiuosi.
Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams).

UNEXPECTED FOODIE PENPAL PARCEL
In the beginning or middle of September (I am just too lazy to check the exact date) absolutely by accident saw a tweet by European Foodie Penpal organizer Carol Anne, asking if anyone would be up to sending a solace parcel to one of Foodie Penpals in need. Since I really like shopping and searching for something special to pack into little boxes (therefore, I am a woman), I took the job (figuratively speaking). Carol Anne explained me that a fellow Foodie Penpal Zoe hadn't received her last three parcels (or received one but it didn't meet Zoe's dietary requirements) so our organizer felt for Zoe and didn't want to disappoint her that much. I contacted Zoe, learnt she didn't eat sugar, sweeteners or any other additives which make food taste sweet and went searching for the appropriate items for Zoe's parcel. According to the whole idea, I wasn't supposed to get anything in return from Zoe (and I sincerely didn't expect anything), but Zoe was stubborn and kept asking if she could send me a little something made by her. Of course, I couldn't say no to that so I agreed. I packed my parcel and sent it to Zoe. Sure, parcel's journey took way longer than I anticipated (that's a lesson for me not to send anything baked, gluten free and sugar free to England, as it might not survive throughout the trip) but it finally reached my Foodie Penpal. This is the end of the first part of the story.
Zoe informed me that she had sent something little for me, but of course, a week went by and I absolutely forgot about it. Then on a Saturday morning in my post inbox I found a note saying that a delivery company has a parcel for me. I swear, I was 100 % sure they had the wrong address, since I wasn't expecting any parcel. Then on Monday I received the said not for me parcel. It turned out to be for me. Weighing 3 kg with all required cargo waybills and custom forms. I kept staring at the huge box covered with FRAGILE stickers and contemplated if I should open it. Since, well, you know, maybe that's the Mob sending me a threat (since who else besides them can afford such huge parcels?). Finally the curiosity took better of me and using two knives and scissors I opened my not-mine parcel. Inside wrapped in a lovely pink paper and bubble wrap there lied food items. Zoe sent me not little something but rather half of supermarket. According to FP rules the value of the parcel cannot exceed 10 pounds, however in Zoe's parcel the first item already was worth that sum. Of course, I scolded Zoe a bit (since in the saying "Don't look a gift horse in the mouth" mentioned horse had pure gold in that mouth in my case) for spreading out too much. To that she replied saying that my generous act is rare in today's society, so she just wanted to show how much she valued my kind gesture (ahem, I feel a bit uncomfortable bragging like this).
Here they are, all the goodies I received (though you can't see some of them in the picture). I was absolutely surprised by the recipe book full of real English meals. Can there be any better gift for a blogger, who is in love with food and cooking?
Look, look, look, I've got some mustard powder!!! I have been planning for so long to make homemade mayonnaise and such a surprise - I got that much needed mustard powder. Be prepared as you're gonna see lots of recipes using mayo on this blog. I was happy to receive a jar of Marmite - a real British spread, yeast extract, made out of what's left after brewing the beer (I know, sounds terrible, but lots of British love it and also there are tons of vitamins). I've always wanted to try it. Now all it's left is to learn to love it :) Do you see that nicely packed jar with a ribbon? This is black currant jam made by Zoe herself. This beauty should be preserved somewhere on the shelf so it would grace the kitchen and make everyone jealous (and not open it and eat half of the jar... like someone already did... not gonna point out who). Du boxes of real English tea - English Breakfast one travelled to work right away so that a dose of caffeine would wake me up in the morning and The Earl Grey one stayed at home waiting for its friend - the almond milk.
In the blue Jaffa Cakes box there were delicious cookies (sponge cake, orange jam and chocolate) while traditional Scotish butter shortbread made my coworkers really happy ("So, there's none left?"). A square red box was full of pretty chocolate candy and cheered up a lot both me and my family (and so did Jaffa cakes). The last piece of Zoe's parcel was the famous chess-like Batteberg cake invented in 1884 for a wedding of English royalty. This summer I've watched the Great British Bake-off show and the participants had to make Battenberg cake, so I was really curious what the cake tasted like. Now thanks to Zoe, I know exactly - like almonds.
I am gonna tease you a bit more with my chocolates. Just look at what you're not getting if not participating in Foodie Penpals. So go right now and register on Rock Salt by Carol Anne. 
Meanwhile I am gonna go find a recipe of what to make myself for breakfast (or lunch, or dinner) from this great book A Taste of England.
Thank you, Zoe, for such a wonderful parcel. I have no words or gestures to describe how thankful I am.
If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Paleo mityba ir knyga It Starts With Food


Prieš gerus metus išgirdau apie naują mitybos ir sveikos gyvensenos judėjimą: žmonės atsisakydavo visų naujųjų laikų pasiekimų maisto srityje ir rinkdavosi maitintis kaip urviniai žmonės. Prietrankos pagalvojau tuomet. Tačiau žingsnis po žingsnio ir pati pasidariau prijaučianti prietrankom.
Pirmiausia susitarkim dėl kelių dalykų: tiek šiame įraše, tiek šiame tinklaraštyje žodis "dieta" reiškia mitybos būdą, o ne vieną iš griežtų "suvalgyk tris agurkus ir numesk dvidešimt kilogramų per dvi dienas" dietų. Jos visiškai beprasmiškos, neveikia ir apie jas kalbėti net neverta. Antras dalykas: visi esam skirtingi, tad kiekvienam patinka ir yra reikalingi kitokie dalykai, tame tarpe ir mityba. Palaikau tiek vegetarus, tiek žaliavalgius, tiek saiko taisykle besivadovaujančius ir valgančius visus maisto produktus, o čia pateikiu tik savo nuomonę apie tai, kas tinka man.

Kas yra Paleo dieta?
Knygos It Starts With Food apžvalga
Kaip Paleo atrodo realybėje?

PALEO DIETA (ang. Paleo diet, Primal diet, Caveman diet).

Jei dar neteko girdėti apie pirmykščių žmonių arba paleo (paleopaleolito trumpinys) dietą, galiu pasakyti, kad patys Paleo šalininkai teigia, jog tai antras didžiausias mitybos judėjimas (po vegetarizmo). Akmens amžiaus mityba jokiu būdu nereiškia, kad tenka graužti šakneles ir ieškoti mamutų. Pagrindinė Paleo taisyklė yra kokybiškas neperdirbtas maistas, t. y. renkamiesi ekologiški produktai, laisvai auginamų ir žole šeriamų gyvulių mėsa, laisvai auginamų vištų kiaušiniai. Tokiu būdu pagarba išreiškiama tiek gyvajai gamtai, tiek žmogaus organizmui, jo neteršiant šimtais genetiškai modifikuotų konservantų ir "maisto priedų", antobiotikų ir beverčių pašarų, kuriais yra šeriami įprastai auginami gyvuliai. 
Paleo mitybos taisyklės neleidžia vartoti jokių grūdinių kultūrų (įskaitant pseudogrūdus - kinvą ir burnotį), ankštinių augalų ir jų vaisių (įskaitant soją bei jos subproduktus), cukraus ir dirbtinių saldiklių (įskaitant ir nerafinuotą cukrų), pieno produktų (nors primal šaka leidžia laisvai augintų karvių pieną ir jo gaminius) bei jokių apdirbtų ir perdirbtų maisto gaminių (na, žinot, traškučiai, kola, McDonald's meniu ir kt.). Tikriausiai kyla klausimas, o tai kas tuomet yra leidžiama leidžia valgyti. Paleo atstovai renkasi mėsą, kiaušinius, žuvį (patariama rinktis ekologiškus produktus), daržoves, vaisius, įvairius aliejus, sėklas, riešutus. 
Paleo maisto piramidė atrodo maždaug taip (paveikslėlis iš čia): 
Nuo apačios į viršų - Mėsa ir žuvis / Daržovės / Vaisiai / Riebalai / Riešutai ir sėklos. Tiesa, čia turima omenyje ne pats maisto kiekis, tačiau gaunamų kalorijų kiekis. Nors, visgi aš labiau vadovaujuosi kiek kitokia paleo mitybos piramide. Tas ir smagiausia, kad  iš leidžiamų maisto grupių kiekvienas gali sau prisitaikyti tinkamiausią meniu. 
Karts nuo karto tenka sulaukti klausimo "O kodėl negalima valgyti šito?" (iš tiesų, tai dažniau būna klausimas "O kodėl tu šito nevalgai?"). Visai neseniai teko skaityti straipsnį apie imunines ligas ir daugumos jų priežastį - organizmo uždegimą. Autorius pažymėjo, kad visas mūsų valgomas maistas, patekęs į organizmą, sukelia šiokį tokį uždegimą, vieni - daugiau, kiti - mažiau. Organizmo imuninė sistema yra pritaikyta gintis nuo svetimkūnių ir praleisti savus, pažįstamus kūnelius (baltymus). Panašiausi į žmogaus kūną sudarančius baltymus yra gyvuliniai baltymai, tuo tarpu į organizmą patekus grūdinių baltymų (tarp jų ir gliutenui), ankštinių baltymų, imuninė sistema tokius baltymus atpažįsta kaip svetimkūnius, nuo kurių reikia gintis, todėl visa organizmo energija yra skiriama apsaugai nuo blogųjų baltymų. Tokiu būdu net ir nesant ryškių išorinių maisto netoleravimo požymių (pvz., egzemos, bėrimų, slogos), žmogus nuolat jaučiasi pavargęs ir neturintis jėgų, kadangi energija yra eikvojama apsaugai nuo ką tik suvartoto maisto. Tiesa, straipsnyje buvo nagrinėjamos autoimuninių ligų (pvz., vilkligės, reumatoidinio artrito) priežastys, tačiau toks aiškinimas tinka ir kitais atvejais. 
Paleo mitybos stilius sparčiai populiarėja pasaulyje, suprantama, labiausiai didžiosiose valstybėse: JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje. Glaudžiai su Paleo susiję ir CrossFit užsiėmimai - iki valandos trukmės treniruotės, kuriose didžiausias dėmesys yra skiriamas jėgos pratimams, o pačios treniruotės yra universalios visam pasauliui (t. y. tokiu pat pavadinimu bus tokia pati treniruotė). Berods praėjusio Vilniaus maratono metu ir Vilniuje buvo galima išbandyti CrossFit, bet daugiau Lietuvoje CrossFit bendruomenių ir konteinerių  kol kas nėra (arba apie jas man dar neteko išgirsti). O gaila, gaila...

Dallas&Melissa Hartwig - It Starts With Food knyga


Paleo principus ir taisykles lengvai galima rasti internete, tačiau po įvairiausių straipsnių skaitymo norėjosi daugiau informacijos, platesnių paaiškinimų ar tiesiog visko vienoj vietoj. Peržiūrėjau visus naujesnius Paleo "žinynus" (Practical Paleo, The Paleo Solution, Primal Blueprint) ir vis tiek galiausiai apsistojau ties šių metų birželį išleista It Starts With Food (liet. Viskas Prasideda Mityba). Ir nesigailiu nei trupučio. Tikrai gerai ir smagiai parašyta knyga. Autoriai koncentruojasi ne ties svorio metimu ar geresne išvaizda, tačiau siekiama geresnės gyvenimo kokybės: gilesnio miego, daugiau energijos, mažiau ligų. Pateikta tiek mokslinė informacija, tiek iš autorių patirties surinkti faktai, paaiškinta kiekvienos maisto grupės nauda ir žala organizmui. Bet svarbiausia, knyga neapsiriboja vien tik tuo, ką galima ir ko negalima valgyti. Kaip patys autoriai sako, tokia knyga būtų labai trumpa, o be to, daugelis ir taip žinom, kas mūsų organizmui gerai, o kas  - ne per daugiausiai. Daugelis mūsų turim emocinį ryšį su maistu (na, pakelkit rankas, kas susinervinę einat ieškoti šokoladinio saldainio?), kuris verčia rinktis ne pačius idealiausius maisto variantus. It Starts With Food paaiškins, kodėl jaučiam potraukį saldžiam maistui ir kodėl kartais atrodo, jog numirsim, jei negausim tos bandutės iš kepyklėlės ant kampo, nors prieš dešimt minučių ką tik sau prisiekėm, kad laikysimės dietos. Ir kodėl neveikia ta šiuolaikinė dieta su mažai riebalų ir neva sveikais angliavandeniais bei liesais pieno produktais. Skaičiau knygą ir norėjosi linksėti galvą ties kiekvienu sakiniu, nes viskas buvo tiesiog tobulai įtikinama.
Melissa ir Dallas turi keturias gero maisto taisykles, kurias būtinai turi atitikti mūsų valgomas maistas. Jei koks nors produktas pažeidžia nors vieną iš taisyklių, jo valgyti nerekomenduojama. Taigi, maistas turi 1) skatinti sveiką psichologinį atsaką (pvz., cukrus ir perdirbti angliavandeniai skatina jų norėti dar ir dar, sukelia nesveiką potraukį, taigi pažeidžia pirmąją taisyklę); 2) skatinti sveiką hormonų atsaką (pvz., apdirbtas maistas, kuris greitai paverčiamas gliukoze, skatina pernelyg didelio kiekio hormonų išsiskyrimą, todėl greičiau pasijuntame alkani, todėl gali augti svoris, pasireikšti nuotaikų kaita); 3) palaiko sveiką žarnyno mikroflorą (tam tikras maistas skatina blogųjų bakterijų žarnyne gamybą); ir 4) palaiko imunitetą ir sumažina uždegimą (jau minėjau, kad pvz., tam tikri baltymai - glutenas vienas jų - skatina imuninę sistemą kariauti pačiai su savimi). Tik keturios taisyklės. Paprasta.
"Viskas prasideda nuo mitybos" sako autoriai, tačiau knyga ne tik apie tai. Puikią sveikatą ir gerą gyvenimo kokybę nulemia 9 faktoriai, kuriuos Melissa ir Dallas aptaria knygoje. Na, o pačią knygos idėją puikiai iliustruoja citata: "Because getting healthy doesn't happen just because you're taking a pass on bread" (liet. Nes sveikas netapsi vien dėl to, kad atsisakai duonos). Net jei ir neplanuojate pilnu tempu nertis į Paleo mitybą, ši knyga verta dėmesio dėl elementarių žinių apie baltymų, angliavandenių ir riebalų įtaką savijautai, sotumui, hormonų išsiskyrimui ir dėl tų likusių 8 faktorių, kuriuos dažnai pamirštam, ieškodami sveikesnio gyvenimo.

Tai vis gi kaip atrodo ta Paleo dieta?

Jau kurį laiką stengiuosi rinktis keturias minėtas taisykles atitinkantį maistą, o beveik mėnesį valgau išskirtinai Paleo principus atitinkančius patiekalus. Na, tikra urvinė moteriškė (tetrūksta tik raudonų plaukų ir baltos suknutės - ir galėčiau būti Vilma iš Flinstounų).
Kepti kiaušiniai su saldžiąja bulve // Omletas su rūkyta lašiša ir daržovėmis // Maišyta kiaušinienė su šaldytomis daržovėmis
Maišyta kiaušinienė su vištiena ir vynuogėmis // Pusryčių "keksiukai" // Kiaušinienė su saldžiųjų bulvių kubeliais ir špinatais
Maišyta kiaušinienė su brokoliais // Maišyta kiaušinienė su namine rūkyta dešryte // Maišyta kiaušinienė su saldžiosiomis bulvėmis ir kt.
Štai kaip maždaug atrodo mano pusryčiai (paspaudę ant paveiksliuko, galite pamatyti didesnį). Dažniausiai pusryčiams valgau kiaušinius ar kiaušinienę (bet nebūtinai visada) tiesiog dėl to, kad man kiaušiniai patinka ir nepabosta. Juolab, kad visada galiu sumesti į keptuvę bet ką ir visada gaunasi gerai.
Kiniški žiedinio kopūsto "ryžiai" su kiauliena // Vištienos salotos su alyvuogėmis // Fritata su cukinijomis ir paprika
Kumpio, kiaušinio ir brokolio salotos // Kepinto moliūgo ir vištienos salotos // Piemenėlių pyragas
Žiedinio kopūsto pica // Salotos su vištiena // Avienos kotletukai su spanguolėmis ir cukinijos "makaronais"
Štai taip atrodo mano pietūs ir vakarienės (nes dažniausiai tai, kas liko nuo vakarienės, nešuosi į darbą pietums). Tikrai nieko itin keisto ar nepaprasto. Dažniausiai vyrauja salotos, nes paprasčiausia ir greičiausia pagaminti. O ir skanu :) (paspaudę ant paveiksliuko, galite pamatyti didesnį)
Šalta arbūzo ir pomidorų gaspacho sriuba // Kokoso drožlių blyneliai su mėlynėmis // Trinta moliūgo ir žiedinio kopūsto sriuba
Morkų ir imbiero sriuba // Migdolų miltų ir linų sėmenų keksiukai // Trinti bananai ir razinos su riešutais
Moliūginė migdolų miltų duonelė // Kokosinis žiedinio kopūsto "ryžių" pudingas // Kokoso ir linų sėmenų blyneliai
Na, o čia pavaizduoti visi kiti patiekalai (paspaudę ant paveiksliuko, galite pamatyti didesnį). Kai kurie iš jų valgomi pusryčiams, kiti vakarienei, trečiais pasimėgaujama tik ypatingomis progomis. Na, ir sriubos, nes jos kažkaip iškrenta iš visų kitų kontekstų.

Jei kilo kokių klausimų ar neaiškumų, tiesiog norit pasidomėti kokiu nors vienu Paleo aspektu ar sužinoti kažką daugiau, pasmalsauti, kas ten per neaiškūs ingredientai pas mane lėkštėje, galit rašyti man čia ar elektroniniu paštu vorastinkle@gmail.com, visada mielai atrašysiu :)
Redaguota (2013-11-04): jeigu ieškote receptų, pirma patikrinkite nuorodą puslapio viršuje su prierašu "Receptai". Taip pat apsilankykite tinklaraštyje Keista Paprasta bei Supermamų grupėje Paleo. Kitų paleo receptų lietuvių kalba negaliu pasiūlyti, o anglų kalba paleo receptų pilnas internetas.

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Piemenėlių pyragas... tik sveikiau

(Please scroll down for English version of the post)
Na, gerai jau, maniškis gal ir ne toks gražus, kaip tarkim Mindaugo. Tačiau maniškis pyragas nusprendė nuo grožio konkursų pereiti prie fitneso ir sveikatingumo programų. Kol kas jam puikiai sekasi.
Nusišneku. Bet man galima.
Jei teko girdėti apie anglišką piemenėlių pyragą (ang. Shepherd's Pie ar Cottage Pie - kaimišką pyragą), žinot, jog tai tiesiog tobulas širdį (ir pilvuką) glostantis, tamsiais rudens vakarais guodžiantis patiekalas. Apatiniajame sluoksnyje dažniausiai rasite maltą jautieną, ėrieną ar avieną, sumaišytą su smulkiai pjaustytomis morkytėmis, žirneliais ir grybukais, o ant viršaus storu storu sluoksniu viską kloja bulvių košė. Su daug sviesto, pieno ir dar balažin ko. Jau kelinti metai bulvių valgymas man nebeatneša džiaugsmo, tai jų ir nevalgau. Ir iš sriubos išgraibau (nes na... žinot, jei kavinėj ar restorane užsisakysiu "man kopūstienę... be bulvių", tai matyt padavėjos žvilgsniais nužudys). Bet koks piemenėlių pyragas be bulvių. Maltas faršas ir tiek. 
Nepatikėsit, bet su kolege Indre kasdien giedam ditirambus nepaprastai stebuklingai daržovei. Iš kurios galima gamint viską. Pudingus, sūrpyragius, risotto... viską (okay, šokoladas iš jo išeina ne koks, bet...). Ir ta daržovė yra... ji yra... žiedinis kopūstas! Tris kartus daugiau baltymų nei iš to paties kiekio bulvių, šešis kartus daugiau vitamino C, ir dar papildomai kalafioras organizmą apdovanoja fosforu, kaliu, manganu, vitaminais B6, K ir kt. O ir skoniu beveik nesiskiria nuo vargšių bulvyčių. Taip kad sekmadienio rytą turguj išsirinkusi porą žiedinio kopūsto galvų (oo nee, kodėl jis turguje kainuoja dvigubai brangiau nei maximoj?) užsiėmiau pjaustymu, smulkinimu, kepinimu, o galiausiai ir valgymu. O šiandien liūdnai žiūrėdama į jau bene penktą kartą valgomą ir besibaigiantį piemenėlių pyrago gabalėlį, pradėjau kurti planus, kur čia man to kalafioro nusipirkus pigiau. Nes noriu pyrago vėl.

Piemenėlių pyragas
Jums prireiks:
770 g maltos jautienos (avienos)
1-2 žiedinio kopūsto galvų (priklausomai nuo jų dydžio)
300 g pievagrybių
3 vidutinio dydžio morkų
3 saliero stiebelių
1 svogūno
3 skiltelių česnako
1 puodelio sultinio
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
pipirų, druskos,
1 arb. šaukštelį čiobrelių, raudonėlio
Žiedinį kopūstą sulaužykite mažesniais žiedynėliais, sumeskite į garų puodą (gal tikslesnė frazė būtų "ant garų puodo"... nors irgi nekaip) ir virkite iki kol kopūstas visiškai suminkštės. Tuo tarpu susmulkinkite svogūną, česnaką, pievagrybius, morkas ir salierus.
Įkaitinkite keptuvę su šiek tiek kokoso aliejaus (ar kitokio jums patinkančio aliejaus), sudėkite supjaustytas daržoves, svogūnus ir česnakus ir kepkite iki kol jos suminkštės (apie 10 minučių). Tuo tarpu, jei žiedinis kopūstas jau minkštutėlis, išgriebkit jį ir perkelkit į virtuvinį kombainą ar blenderį, pridėkite du šaukštus alyvuogių aliejaus ir susmulkinkit kalafiorą iki košytės. Na, galiausiai turėtų atrodyti kaip trinta bulvių košė.
Iškepusias daržoves išgriebkite. Maltą mėsą (arba galit pirkti nemaltos mėsos gabaliuką ir susimalti patys - taip užsitikrinsit, kad nebus primalta nežinia ko ir atsikratysit nereikalingų riebių gabaliukų) sudėkite į įkaitintą su riebalais keptuvę (beje, labai labai rekomenduoju naudoti kokoso aliejų, ir dėl žemo dūmo laipsnio, t.y. aliejus nesioksiduoja kaitinamas, ir dėl to, kad kokoso aliejaus sočiąsias riebalų rūgštis organizmas atpažįsta kaip angliavandenius ir naudoja energijai gaminti) ir kepkite iki mėsytė paruduos (apie 15 minučių). Baigdami kepti įberkite druskos, pipirų, kitų prieskonių. Mėsą sumaišykite su daržovėmis ir supilkite į stiklinį stačiakampį indą ir išlyginkite.
Pasiruoškite puodelį sultinio (jei neturite natūralaus, galite naudoti iš kubelio, tik rinkitės ekologišką be priedų) ir jį užpilkite ant mėsos ir daržovių mišinio. Trintus kalafiorus išdėkite ant viršaus ir išlyginkite. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C, įdėkite indą ir kepkite 30 minučių.
Receptas iš The Primalist.


SHEPHERD'S PIE... ONLY HEALTHIER
Okay, so my pie might not be as beautiful as Mindaugas' one. However mine's decided to not participate in beauty contests anymore and would rather attend fitness and health competitions. It is doing pretty great at the moment.
I'm talking nonsense. But I am allowed (or am I?).
If you've heard about shepherd's pie before (in English it is called Shepherd's pie or Cottage pie), you know it's a perfect heart (and tummy) pleasing, comforting meal. The lower layer consists of ground beef or lamb, mixed with diced carrots, green peas and mushrooms, while on the top you can find mashed potatoes. With lots of butter, milk and other stuff. It's been several years since eating potatoes stopped bringing me joy so I just don't eat them. I even fish them out of my soups (because you know, ordering a cabbage soup at the restaurant and telling your waitress "could you please bring it without the potatoes" might end up in waitress killing you with her glance). Unfortunately shepherd's pie without the potatoes is not much of a pie. Ground meat and nothing else.
You probably wouldn't believe but I and Indrė glorify one miraculous veggie every single day. And you can make whatever you want out of it. Puddings, cheesecakes, risotto... everything (okay, so chocolate made out if it might not taste that great). And that veggie is... cauliflower. Three times proteins of that the potatoes have, six times more vitamin C, and cauliflower also additionally has phosphorus, potassium, manganese, vitamines B6, K and others. And the taste does not differ that much from poor potatoes. So one Sunday morning after picking up couple heads of cauliflower at the farmers' market (why oh why does the cauliflower cost more at the farmers' market than in the supermarkets) I devoted my time for cutting, dicing, stir-frying, baking and finally, eating. And today sadly looking at the probably fifth and the last piece of the pie and started making plans where to get more cauliflower only cheaper. Because I want more of that pie.

You'll need:
770 g ground beef (lamb)
1-2 heads of cauliflower (depending on the size)
300 g of mushrooms
3 medium sized carrots
3 stalks (ribs) of celery
1 onion
3 cloves of garlic
1 cup of broth
2 tbsp of olive oil
pepper, salt,
1 tsp of oregano, thyme

Break the cauliflower into the florets and put them into the steaming dish/pot and steam them until the cauliflower is really soft. Meanwhile, dice the onion, garlic, mushrooms, carrots and celery.
Heat the pan with some coconut oil (or some other oil you like), put the diced veggies and stir fry them until they soften (about 10 minutes). Check if cauliflower is already soft and if it is, fish it out and transfer it to a blender or food processor, add olive oil and blend it well. In the end it should look like mashed potatoes. 
Transfer the fried veggies from the pan to the bowl. Put the ground meat (or you can buy an unground piece of meat and grinding it yourself - you'll be sure there is no toxic fat ground there) into a pan with some oil (I really really recommend coconut oil because of its low smoke point, i. e. it does not oxidize much, and the saturated fatty acids of coconut oil are recognized by your body as carbs and used for energy) and fry it until it browns (about 15 minutes). While finishing add some salt, pepper and spices. Mix the meat with veggies and transfer the mix into a rectangular glass dish and even it.
Prepare a cup of broth (either natural or a cube of organic one) and pour it onto the meat. On the top of it put mashed cauliflower and smooth the surface. Preheat the oven to 180 С, put the dish into the oven and bake it for 30 minutes. 
Recipe's from The Primalist.

2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Spalio Foodie Penpals

(Please scroll down for English version of the post)
Dar vienas mėnuo ir dar vienas Foodie Penpal siuntinukas, pilnas skanumynų. Jūs neįsivaizduojat, kaip yra smagu laukti tos dėželės ir kaip nekantriai aš jas praplėšiu (todėl man siuntinius gražiai pakuoti yra beprasmiška... dvi sekundės - ir popieriaus kaip nebūta). Šio mėnesio Foodie Penpal išpildė iškart du mano Foodie Penpal bucket list'o (ką? Jūs tokio neturit? oi...) punktus: mano angelas maistinukas - vaikinas (o juk kaip įdomu, ką jis išrinks... dauguma mano draugų tikriausiai kiekvieną mėnesį siųstų alų ir traškučius...) ir siuntinukas turėjo ateiti ne iš angliškai kalbančios šalies - Švedijos. Man visada yra smalsu ragauti produktus, kurių etikečių aš visiškai negaliu suprasti ir nežinau, nei kas ten, nei iš ko susideda (na, kartais planas ir nepasiteisina... pvz., Islandijoje kavai nusipirktas pienas pasirodė besąs rūgpienis). O man šį mėnesį teko garbė dėžutę su skanėstais pakuoti Teresai į seną gerą Angliją. 
Man siuntinuką ruošusiam Gareth spalis buvo pirmasis Foodie Penpal mėnuo, tad iš pradžių svarsčiau jo negąsdinti savo keistu "to netoleruoju, to nevalgau, šito negaliu" sąrašiuku, bet kažkokiu būdu pateikiau ne tik visą sąrašą, bet dar ir informavau, kad pastaruoju metu maitinuosi kaip urvinis žmogus (t. y. laikausi paleo principų). Tikra beprotė, iš tiesų, bet Gareth kuo puikiausiai susitvarkė su užduotėle ir mes galiausiai kuo smagiausiai aptarinėjom paskutiniąsias urvinių žmonių mitybos naujoves (prisiekiu!).
Vienas netikėčiausių dalykėlių siuntinyje buvo Älgkorv arba briedžio mėsos dešra. Atsigavusi po pirmo šoko (Ooo neee, jie nužudė Kenį Bembį briedį) aš jau tą pačią dieną ragavau dešrytės. Tik pagalvokit, briedis juk nešertas antibiotikais ir beverčiu pašaru, tad kiek vertingų maistinių medžiagų ten galima rasti. Kaži, o prie dešros briedžio ragai nepridedami... Dar viena miela ir gana netikėta siuntinio dalelė - paties Gareth pagamintas čatnis, kuriam siuntėjas suteikė legendinį Šviesoforo čatnio vardą (nes jame yra geltonų, žalių ir raudonų pomidorų... o pomidorai užauginti paties Gareth... tikrai!). Jaučiuosi pagerbta tokio dėmesio (ir šiek tiek susigėdusi, nes pati gyvenime nesu čatnio gaminusi). Niekas niekada nesuklys man atsiuntęs arbatos, nes ji pas mane geriama kibirais. Šįsyk iš Švedijos gavau Kobbs Sörgårdste juodosios arbatos su rabarbarų, braškių ir pasijų vaisiaus skoniu. Krizenau iš Gareth laiškutyje parašyto paaiškinimo: "Švediška arbata? Na, arbatos lapai čia neauginami, bet ant pakučio yra Švedijos vėliava, tad kas aš toks, kad ginčyčiausi." Arbata tikrai puiki ir įdomaus skonio. Mano šio mėnesio Foodie's gyvena Giotenburge, o ten pat įsikūręs ir vienas seniausių saldainių fabrikų Europoje - Kanold, kuris šokoladą gamina jau nuo 1901-ųjų, tad Gareth man parinko trijų skonių šokoladinius Kanold saldainius: švediško viskio skonio, su jūros druska bei žemuogių. Galiu patvirtinti, kad jūros druskos saldainiukas tikrai skanus. Artėjančios žiemos (na gerai, atėjusios žiemos) proga buvo puiku rasti ir švediškųjų pepparkakor sausainėlių. Nežinau kaip jums, bet man visada cinamonu, imbieru ir gvazdikėliais kvepiantys sausainiai primena Kalėdas. Šita milžiniška dėžė sausainių sužavėjo aplankiusius svečius (ypač kai "visai atsitiktinai" informavau juos, kad sausainiai iš ŠVEDIJOS!!! :D), tad jie gan greit sušveitė didžiąją jos dalį. Na, ir galiausiai Gareth mane pradžiugino Smörgås Kaviar ikrų pasta, skirta sumuštiniams. Laiškutyje buvau informuota, kad Smörgås Kaviar yra kaip anglų Marmite (arba dievini, arba nekenti), tad galiu pasakyti, jog aš prie pirmųjų, nes tikrai skanu. Tikrai. 
Juk sakiau, kad tą pačią dieną prapjoviau savo briedišką dešrytę. Įdomus skonis, nors nežinodamas ir nepasakytum, kad mėsa kitokia nei įprasta (labai paranku, kai aplinkoje yra nevalgančių nieko, kas nėra kiauliena).
Didelis didelis ačiū Gareth už puikiai parinktus maistelius ir už nerealiai smagius laiškus :)
Jei kas susidomėjote, apie Foodie Penpal galite pasiskaityti Carol Anne tinklaraštyje Rock Salt (Europos maistinukams) arba Lindsay tinklaraštyje The Lean Green Bean (Amerikos žmogiukams).

OCTOBER FOODIE PENPALS
One more month and one more Foodie Penpal parcel full of delicious things. You have no idea how much fun waiting for the little box brings and how impatiently I rip the box off right after receiving it (that's why packing things nicely for me is pointless... two seconds and - there isn't even a piece of paper left). This month Foodie Penpal got even two items checked off my Foodie Penpal bucket list (what? you don't have one? oh...): my Foodie angel this month was a guy (it's always so interesting to see what food a guy chooses... I mean, if it was up to my male friends, they would probably send beer and potato chips every single month) and my parcel had to be sent from non-English speaking country - Sweden. I am always curious to try new food items, which labels I can't read and have no idea what it is or what it's made from (okay, so sometimes this plan backfires, e. g. once in Iceland I bought some milk for my latte and milk turned out to be clabber). The parcel I prepared flew all the way to good ol' England and reached Teresa.
It was the first Foodie Penpal month for Gareth (aka my Foodie) so at first I contemplated not telling him my strange "this I don't tolerate, this I dislike, that I can't eat" food list, however somehow I managed to tell him not only all that stuff, but I also informed him that recently I've been eating like a caveman (i. e. according to paleo diet principles). I know, an absolute madmanwoman, but actually, Gareth did an excellent job at this  Sisyphus task I gave him and eventually we ended up discussing the latest trends of cavemen diet (I swear!).
One probably the most unexpected thing in the parcel was Älgkorv or moose meat sausage. After the initial shock (oh, no, they killed Kenny Bambi a moose) I actually the same day started devouring the sausage. Just consider the fact that the moose wasn't brought up on antibiotics and weird feed, which means its meat has high nutritional value. I wonder... shouldn't horns be supplied as an addition to the sausage... One more lovely and unexpected part of the parcel was chutney made by Gareth himself. By the way, he named the chutney as Traffic light Chutney (since it's made out of yellow, green and red tomatoes... and tomatoes are grown by Gareth himself... really!). I feel honoured by his attention (and a bit ashamed as I've never made chutney in my life). You'll never go wrong sending me some tea, because I drink tea by the buckets. This time from Sweden I received Kobbs Sörgårdste black tea with rhubarb, strawberry and passion fruit flavour. I giggled at Gareth's explanation in the letter: "Swedish tea?? Well, the leaves aren't grown here but it has a Swedish Flag on the front so who am I to argue." The tea is indeed great and has an interesting taste. My Foodie for October lives in Ghotenburg and this city also has one of the oldest confectionery factories in Europe - Kanold. This factory has been making chocolates since 1901 and Gareth sent me three lovely chocolates to try: swedish whiskey one, one with sea salt and one with wild strawberries. I can personally certify that sea salt chocolate was indeed tasty. For the upcoming winter (well, okay, for the current winter) it was great to find a box of Swedish pepparkakor cookies. I don't know about you but the smell of ginger, cinnamon and cloves always reminds me of Christmas. This huge box of cookies bewitched my guests (especially after me "accidentally" mentioning they were delivered from SWEDEN!!!), so the guests devoured the bigger part of my box (cookies and not the carton). Well, and finally Gareth included a tube of Smörgås Kaviar caviar meant for sandwiches. In the letter I was enlightened that Smörgås Kaviar is like English Marmite (you're either love it or hate it) and I proudly can say I fall into the first group because it is really yummy. Seriously :)
I've told you I had cut my moose-y sausage the same day I got it. Interesting taste, although not knowing you wouldn't tell the meat is somewhat different (a useful thing when around there is someone who does not  eat anything that is not pork).
A big big thank you for Gareth for such precisely picked items and unbelievably awesome letters :)
If anyone is interested, you can read more about Foodie Penpals on Carol Anne's blog Rock Salt (for European foodies) or on Lindsay's blog The Lean Green Bean (for Americans).