2014 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

Riešutai su Marmite mielių ekstraktu

Suradusi Foodie Penpals projektą kurį laiką labai juo džiaugiausi. Atrasti naujas virtuves, naujus maisto produktus ir prieskonius, susipažinti su žmonėmis visoje Europoje, galų gale ir vien pats faktas, kad sulaukei siuntinuko, džiugino. Matyt per daug pasidžiaugiau, nes vienu metu tris mėnesius nesulaukiau siuntinio. Tiksliau trijų siuntinių, nes aš savo ruožtu išsiunčiau tris, o pati negavau nei vieno. Po trečiojo mėnesio suvokiau, kad nesu kredito įstaiga ir tikrai neketinu finansiškai remti bričių moterų (nes visos trys neatsiuntusiosios buvo britės) ir paprašiau mane išbraukti iš dalyvaujančiųjų sąrašo. Tad štai toks pasiaiškinimas, kodėl daugiau šiame tinklaraštyje niekas nebekalba apie Foodie Penpals.
Gerai, dar šiek tiek apie juos pakalbėkim. Pamenat, viename siuntinyje buvau gavusi Didžiojoje Britanijoje gana populiaraus Marmite užtepo? Mano meilė jam taip ir neįsižiebė. Garsioji filosofinė Minedo daina Mums nelemta būti drauge puikiai apibūdina mūsų su Marmite santykius. Tačiau paskutiniame Foodie Penpals rinkinuke gavau ir pakutį anakardžių riešutų, pagardintų Marmite. Stovėjo stovėjo jie, laukė laukė, kol juos kas nors praplėš, bet aš vis nesiryžau. O pasirodo, visai be reikalo, nes riešutai gardinti Marmite yra dieviškoji mana. Marmite duoda savotišką sūrumo prieskonį ir netgi primena bulvių traškučius (tik nevalgykit jos vienos!). Tereikia 15 minučių pasiruošti užkandžiui prie vakarinio filmo ir pažadu, nepasigesit jokių popkornų (o beje, žinojot, kad Norvergijoje kino teatruose nėra saldžių spragintų kukurūzų?). 

Riešutai su Marmite mielių ekstraktu
1 puodelis migdolų riešutų
1 puodelis anakardžių riešutų (ar kitokių riešutų/kitokiomis proporcijomis)
2 arb. šaukšteliai Marmite mielių ekstrakto
2 arb. šaukšteliai vandens
žiupsniukas druskos
Riešutus suberkite į švarią keptuvę, supilkite vandenį ir Marmite ekstraktą, druską. Keptuvę pastatykite ant nedidelės ugnies ir maišydami pakaitinkite, kol visi riešutai pasidengs ekstraktu. Riešutus išpilkite į kepimo popieriumi padengtą skardą ir kepkite 200 C temperatūroje apie 10 min. arba iki riešutai dailiai apskrus. 
Riešutus laikykite uždarame indelyje, nes priešingu atveju jie gaus drėgmės ir taps šiek tiek lipnūs (nors tai jų skoniui tikrai nekenkia). 

2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

Kalėdų senelis slapukas

Kol šiandien atsargiai renkate stiklinius burbulus nuo kalėdinės eglutės ir iki kitų metų išjungiate girliandos lemputes, aš pasinaudosiu pačia paskutine proga (nes su šventėmis sveikinti galima iki Trijų Karalių!) ir palinkėsiu Jums nepaprastų metų. Kad ir kuo tas nepaprastumas pasireikštų, linkiu, jog 2014-ųjų metų gale būtumėte daug turtingesni patirtimi, draugystėmis, žiniomis ir gera nuotaika. 
Jau kelintus metus iš eilės Viktorija organizuoja Kalėdų senelio slapuko dovanėlių keitimąsi tarp kulinarinių tinklaraščių autorių ir šie metai nebuvo išimtis. Šiais (tiksliau 2013-aisiais metais, bet aš šiek tiek vėluoju informuoti Jus apie viską) metais Kalėdų seneliu buvau Indrei iš tinklaraščio Gėrimų ir patiekalų magija. Na, o man skirtą dovanėlę, dailiai supakuotą į raudoną popierių, vieną rytą atnešė paštininkė iki pat namų durų. Tiesiog Kalėdų stebuklas, nes gyvenime dar taip nebuvo nutikę, jog didžiulį siuntinį gaučiau į namus, o ne į pašto skyrių. 
Manasis Kalėdų senelis slapukas buvo kita Viktorija, rašanti tinklaraštį Jauku Namuose. Nekantriai nuplėšusi nuo dėžutės dovanų popierių (nors sąžinė šiek tiek ir piktinosi - juk taip gražiai supakuota), viduje radau dovanėles: paties Jamie Oliver matavimo šaukštelius (itin praverčiančius, kai reikia tiksliai atmatuoti sudedamųjų dalių kiekį), puodelį kavai (taip ir suprantu, kad mano meilė kavai šviečia pro visus tinklaraščio tarpus), prieskonių rinkinuką karštam vynui (mmm, žiema žiemužė ir karštas vynas), nedidukas juodas šokoladukas (kuris ištirpo kaip dūmas rūke) bei daili rankų darbo atvirutė. Ačiū Viktorijai už kruopščiai apgalvotą dovanėlę.
Ir kad jau kalbam apie dovanas, noriu pasidžiaugti dar kai kuo. Vieną vakarą visiškai netikėtai gavau laišką iš vieno tinklaraščio skaitytojo, kuris norėjo padėkoti už tinklaraštį ir teiravosi adreso, kuriuo galėtų atsiųsti simbolinę dovanėlę. Pirmiausia, yra be galo smagu sulaukti tokių pozityvių atsiliepimų apie mano mėgėjiškų laisvalaikio užsiėmimų rezultatą. O antra, neįtikėtina, kad kažkas visiškai nesavanaudiškai, be jokių užslėptų tikslų ir ketinimų, nieko nesitikėdamas atgal, pasistengia pradžiuginti kitą žmogų. Tad štai vieną rytą ant savo darbo stalo radau registruotą ir man adresuotą voką, kuriame pūpsojo itin įmantriai virvele apjuostas, antspauduotas asmeniniu antspaudu ir papuoštas origami gervėmis juodas šokoladas. Dėkui Ričardui už tokį gražų poelgį (ir dievišką juodąjį šokoladą).