2013 m. sausio 29 d., antradienis

Laisvi drugeliai

Laisvi drugeliai, 2012, Juozo Miltinio dramos teatras, režisierius Dainius Kazlauskas

Į drugelius planavau nueiti beveik pusmetį, nuo pat pirmos premjeros dienos. Penkis kartus susiplanavau ir penkis kartus teko planus keisti. Nes kaskart kasininkė "meiliai" (ji ten turbūt klientams baidyti arba kantrybei tikrinti pasodinta) informuodavo, kad bilietų jau seniai nebėra. Na, spektaklių vienas du per mėnesį, o pamatyti "patį Mantą" nori visi... Eidama į spektaklį, buvau girdėjusi vien gerus atsiliepimus,  tačiau iš tiesų drugeliai pranoko net ir mano lūkesčius. Pirmoje dalyje juokiausi daugiau nei visą tą savaitę sudėjus, o antroje dalyje verkiau. Beveik balsu (beveik, nes nesinorėjo gąsdinti šalia sėdinčių žmonių). Nustebino tiek Manto Jankavičiaus vaidyba (nors tikiu, kad jis geras aktorius), tiek Astos Preidytės vaidmens atlikimas (sėdėdama trečioje eilėje mačiau jos tikras ašaras, riedančias skruostais). Spektaklį pagyvino pastaruoju metu radijo eteryje skambančios Manto dainos, o ir iki pusės nuogas pagrindinis aktorius scenoje nepamaišė (ahem). 
Rekomenduočiau visiems. Tiesiog. Na, ir žinoma Manto gerbėjoms (-ams) (jei kartais jie/jos neįeina į tą siaurą sąvoką "visi").

2013 m. sausio 22 d., antradienis

Kiek kalorijų turi zebrai?

Vėlų trečiadienio vakarą sulaukiu žinutės iš brolio:
"Beje, ar tiesa, kad zebrai - vienas nekaloringiausių desertų?"
Pirma mintis: Fe, turėtų būti kieta ir neskanu.
Antra mintis: Kur jis rado zebrą??
Trečia mintis: O dieve, tikiuosi ne Kauno zoologijos sode...
Ketvirta...
"Tfu, zefyrai. Damn you, autocorrect."
A, ačiūdievui. Zefyrai. Ne, netiesa, bet jei jau yra noras jų paragauti, galima pabandyti. Aišku, iš rafinuoto cukraus, kukurūzų sirupo, dar balažin kiek neaiškių standiklių, kietiklių, priedų ir konservantų tikrai nieko negaminsiu, bet iš paprastesnių (=sveikesnių) produktų galima pabandyti.

Zefyrams reikės:
3 šaukštų želatinos (45 ml)
1 puodelio tirpinto medaus (250 ml)
1 puodelio vandens (250 ml)
žiupsnelio druskos
tapijokos krakmolo (nebūtina)

Želatiną supilkite į didesnį dubenį ir užpilkite puse puodelio šalto vandens. Kitą pusę vandens supilkite į puodą, įberkite druskos, supilkite tirpintą medų.
Medų naudokite tokį, kurio skonis nėra itin stiprus arba Jums patinka. Puodą užkaiskite ant nedidelės ugnies (šiek tiek mažesnės nei vidutinė) ir kaitinkite iki 113-120 C laipsnių (čia būtų puiku turėti cukraus termometrą...). Šioje temperatūroje cukrus pasiekia minkšto kamuoliuko stadiją (ang. soft ball stage). Neperkaitinkite, nes tuomet medus sudegs arba virs karamele (kas iš esmės irgi nėra blogai, bet ne zefyrai).
Man, deja, cukraus termometro užgyventi dar neteko, tad naudojau šalto vandens metodą: užvirus medui, vis kas kelias minutes šaukšteliu (iš pradžių kažkodėl šakute...) įlašindavau medaus. Kai tik medus pradeda ne pasiskleisti vandeny, bet kibti į guzuliuką, laikas medų nukelti.
Taip pat stebėkite verdančio medaus burbulus: tik užvirus, jie bus mažulyčiai, vėliau vis didės ir didės. Kai taps kaip varlės kurkulai - laikas išjungti. Medų nukelkite nuo viryklės ir, jei neturite stovinčio mikserio (na,  pvz., Kitchen aid...), į pagalbą pasikvieskite padėjėją. Lėta vienoda srovele pilkite medų į išbrinkusią želatiną tuo pat metu mikseriu mažiausiu greičiu plakdami masę. Kai supilsite visą medų, įsitikinkite, kad  visa želatina ištirpusi, o tuomet padidinkite mikserio greitį ir plakite 5-10 minučių, t. y. iki masė sutirštės ir atvės.
Iš pradžių skystis atrodys kaip plakama kiaušinienė, po kurio laiko pabals ir želatina ims stingti.
Kai masėj nebeliks burbuliukų ir pasidarys ganėtinai tiršta (kaip kad nuotraukoje viršuje), metas pilti į iš anksto pasiruoštą indą (indą ištepkite riebalais, išklokite kepimo popieriumi ir dar kartelį ištepkite riebalais). Paprastai zefyrus, kad šie neliptų, barsto miltiniu cukrumi, bet kadangi maniškiai buvo nepaprasti, o mediniai medaus, aš juos nuo lipnumo gelbėjau tapijokos krakmolu. Jūs galite barstyti ir miltiniu cukrumi, kitokios rūšies krakmolu, kakava, migdolų miltais, kokoso drožlėmis ir pan. Tad dar prieš pilant masę į indą, jo dugną gausiai apiberkite krakmolu/cukrumi/kuo tik pageidaujate (galite ir neberti niekuo, tik zefyrai šiek tiek lips). Zefyrų masę supilkite, išlyginkite, viršų vėl apiberkite pasirinkta barstomąja medžiaga ir indą padėkite sustingti (ne mažiau keturių valandų, o geriausia - per naktį).
Zefyrų luitą ištraukite iš formos ir supjaustykite kubeliais (ar trikampiais, ar skrituliukais). Jei labai lips prie peilio ir rankų, dar pabarstykite krakmolu/cukrumi. Palikus zefyrus kiek "pakvėpuoti", jie apdžius ir nebelips, tad nebūtina persistengti miltuojant (kaip kad padariau aš :D).
Receptas iš The Urban Poser.
Už nuotraukas ačiū Vytautui.

2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Akimirkos sausį


Valgomos:
  • Japonijoje suši atrodo kaip ryžių ir žalios žuvies suktinukas, o man smalsu, kaip suši būtų atrodęs, jei būtų išrastas Rytų Europoje? O kaip atrodo cepelininis suši? Na, jei pritrūks idėjų suši vakarui, jų galite pasisemti iš šio tinklalapio.
  • Kol Berlyną aukštyn kojom verčia Berlyno mados savaitės renginiai, mes tuo tarpu pasidomėkim pranašaujamomis maisto tendencijomis 2013-iems metams (kaip gudriai čia susiejau drabužių madą su maistu :D)
  • Maisto produktai (ir ne tik) virsta menu su visai negiliai paslėpta dviprasmiška mintimi (tsakant, pun intended).
  • Kai pabosta įprasta kiaušinienė, yra išeitis: arba jos nebevalgyti (kvailas pasiūlymas!), arba ją "atsinaujinti". Vienas pasiūlymas ir antras pasiūlymas kiaušinienės renovacijai.
Nevalgomos:
  • Nauji metai - nauji tikslai, planai ir siekiai. Sporto klubai pasipildė nauja sportuojančiųjų "nuo naujų metų" banga. Jei dar tik planuojate ten apsilankyti, šis sąrašas dažniausiai sutinkamų sporto klubą lankančiųjų tipų padės pasiruošti kovai sportui (ar išsirinkti, kokiu tipeliu pats/pati norite būti). Man dažniausiai tenka slapstytis nuo Nr. 5, o ką sutinkate Jūs?
  • 2012-ieji buvo geri metai, bet 2013-uosius galime padaryti tobulais. Minčių kataloge rasite 29 būdus, kaip 2013-uosius paversti puikiais. Nr. 17 - kai tik galėsite, pietus valgykite parkelyje, o ne prie darbo stalo ar sausakimšame restorane. Saulute ir vitamine D, pasiruoškit - aš ateinu!
  • Sąmojingas Martyno straipsnis apie tai, kaip visuomenė žiūri į bėgimu (o aš pridursiu, kad ir sveikesne mityba, ir tiesiog sveikesniu gyvenimo būdu) besidominčiuosius ir tuo užsiimančius. "Prarastas žmogus, nebegalima normaliai išgert" galvoja visuomenė, o bėgikas tik nusišypso ir ramia sąžine skaičiuoja naudą, kurią atneša naujas (senas) pomėgis.

2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Pyragiukas ant pagaliuko

Nežinau kuo sausis mane įkvepia viską mauti ant pagaliuko, bet praėjusiais metais sausį taipogi kepiau nediduką obuolių pyragą ant plono pagaliuko, aprišau raudonu bantuku ir pateikiau Jums. Šiemet, tiesa, visa pyrago ir pagaliuko draugystė prasidėjo kiek anksčiau - gruodį, bet tradicijos dėlei įrašą rašau sausį (ahem, arba tiesiog dėl didelio aptingimo).
Pamenat, šokoladinio tortuko recepte minėjau, kad nuo torto liko gana nemažai atraižų ir biskvito gabalėlių? Taigi, štai šiam reikalui jie puikiai prasivertė. Neabejoju, kad visi ir visos matėte ganėtinai populiariais 2011-2012 tapusius cake pops. Pažodžiui išvertus tai reikštų torto čiulpinukas, bet skamba labai jau nevykusiai. Cake pops gamyba nėra sudėtinga: iškepamas biskvitas, kuris susmulkinamas, įdedama sviestinio torto glajaus, iš tešlos suformuojami rutuliukai, kurie apliejami šokoladu ir štai - pyragas ant pagaliuko jau yra.
Biskvitą galite naudoti kokį tik norite, koks Jums labiausiai patinka, kokį turite, koks užsiliko nuo švenčių. Ta pati taisyklė taikoma ir sviestiniam glajui (ang. frosting), tik čia jau tikriausiai užsilikusio glajaus šaldytuve retai pas ką rastume. Taigi, pirmiausia iškepkite biskvitą. Savajam naudojau tą patį elementarų receptą, kurį naudojau šokoladiniam biskvitui (visgi, kepkite tik iš pusės normos, kadangi man iš visos gavosi nesuskaičiuojamas kiekis tų rutulėlių (40-50). Iškepę, leiskite pyragui visiškai atvėsti. Tuomet sumeskite biskvitą (ar jo gabalėlius) į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki mažulyčių trupiniukų. O dabar jau reiktų traukti iš šaldytuvo ir glajų. Savajam glajui naudojau pusę šokoladinio torto glajaus normos bei įdėjau indelį  šokoladinio Philadelphia kreminio sūrio (tiesiog turėjau ir norėjau sunaudoti, nebūtina jo dėti, tiesiog padidinkite glajaus kiekį). Glajaus dėkite tiek, kad viskas suliptų (na, ir priklausomai nuo skonio, kad nebūtų per saldu), maždaug apie 1-1,5 puodelio. Trupinėlius ir sviestinį glaistą gerai išmaišykite (na,  pasakymas "išminkykite" tikriausiai labiau tiktų) ir iš tešlos formuokite nedidukus rutuliukus, kuriuos išdėliokite ant lėkščių ar kepimo popieriumi išklotų skardų. Skardas ar lėkštes trumpam (10-15 minučių) įkiškite į šaldytuvą (aš, kadangi rutulėlius dariau per didžiuosius šalčius, skardą tiesiog išnešiau kelioms minutėms į balkoną), kad sviestas glajuje šiek tiek sustingdytų burbuliukus. 
Tuo tarpu ištirpinkite šokoladą (dubenėlyje virš verdančio vandens). Saviesiems pyragiukams sunaudojo tris plyteles juodojo šokolado. Jei ištirpęs šokoladas ganėtinai tirštas ir matote, kad bus sunku aplieti juo pyrago rutuliukus, galite įdėti kakavos sviesto ar kokoso aliejaus (aš šiek tiek padauginau kokoso aliejaus, tai po to teko vargti su itin skysta šokolado mase). Parsigabenkite rutuliukus atgal iš šaldymo vietos. Vietoje pagaliukų naudojau paprasčiausius maisto iešmelius (ne iš gero gyvenimo, ne iš gero) ir gavosi pakankamai gerai, tad ir Jūs galite neišlaidauti. Bukąją pagaliuko dalį įmerkite į vis dar virš karšto vandens tebelaikomą šokoladą (na, jį ten laikyti teks per visą gaminimo etapą) ir bakstelėkite į rutuliuką. Rutuliuką grąžinkite atgal į skardą/lėkštę pagaliuku į viršų ir palikite ten ar nuneškite į šaldytuvą iki šokoladas sustings (5-10 minučių). Na, ir galiausiai imkite rutuliukus už pagaliuko (laikykite horizontaliai) ir merkite į tirpintą šokoladą (arba apipilkite šokoladu, šokoladą semdami šaukštu), kad šokoladu pasidengtų visas pyragiukas. Aplietą rutuliuką smeikite į ką nors (pvz. jūros putą ar apverstą kiaurasamtį) arba tiesiog padėkite pagaliuku į viršų atgal į skardą (tačiau tada rutuliukas turės tokį savotišką paduką) ir neškite stingdyti šokolado. Na, ir viskas. Sustingusius galite pakuoti ir dovanoti pvz., Valentino dienos proga. Arba savo gimimo dienos proga :)

2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Kalėdų senelis slapukas ir kiti seneliai

Kalėdų laikotarpis baigėsi. Viskas, šiandien Trys Karaliai, eglutės nusipuoš (tuo tarpu parduotuvės pasipuoš Valentino dienai), o mes vėl lauksim kitų metų ir kitų Kalėdų. 
Na, o dar prieš tai noriu pasidžiaugti. Viktorija iš Receptų medis jau antri metai iš eilės organizavo Kalėdų senelio slapuko akciją tarp maisto tinklaraštininkų, o akcijoje sudalyvauti buvo tiesiog būtina (nes kas gi nemėgsta dovanėlių). Man Kalėdų seneliu slapta teko pabūti Rasai iš tinklaraščio Rasos Voratinklis. Tiesa, siuntinukas Rasai nukeliavo tik iš antrojo karto, nes pirmąjį gavau atgal sudaužytą guzulo pavidalu (ačiū Lietuvos Paštui...). Vis gi, antrasis kalėdinis paketėlis pasiekė adresatę ir tikiuosi, kad patiko. 
Maniškiu Kalėdų seneliu pasirodė besanti Skirmantė iš tinklaraščio Forelles receptai. Jos supakuotas siuntinukas buvo tiesiog tobulas. Yra be proto smagu, kai kažkas tikrai stengiasi pradžiuginti kitą. Skirmantė pasidomėjo mano mitybos gairėmis ir mano pomėgiais, todėl atidariusi dėžutę radau maltų Etiopijos Sidamo kavos pupelių (woooooohooooo!!! kava!!! <--- mano, aka didžiausios kavomanės reakcija), anakardžių riešutų sviesto (dvigubas woooohooo!!! nes ekologiškas ir pagamintas tik iš anakardžių, todėl žyyyyymiai sveikesnis nei visi žemės riešutų sviestai ar, neduokdie, nutellos) bei du labai labai mielus cukrinius pingvinukus, kuriuos Skirmantė pati gamina.
Bet tikrai, pažiūrėkit, argi jie ne mieli? Esu labai dėkinga savajam slapukui už puikią dovanytę :)

Taip pat esu be galo be krašto dėkinga mergaitei ir berniukui iš tolimosios Škotijos už neįtikėtinai kruopščiai surinktą siuntinuką, kurį gavau po 28 dienų nuo jo išsiuntimo (ir ką čia bepridursi, tiek Royal Mail, tiek Lietuvos paštas šį sezoną dirba tiesiog "puikiai"). Bet tiesą pasakius, gauti dovanėlių ištisą švenčių sezoną - nuo pirmos dienos iki paskutinės, man laaaaaabai patinka, tad nusprendžiau šįkart paštui dovanoti :)
Akis raibsta nuo visų spalvų ir pavadinimų, tiesa? Sunkiausia buvo iššifruoti, kas yra tie mėlyni kūgeliai maišelyje. Spaudinėjau, uosčiau, mėčiau į sieną... nemėčiau, meluoju (t.y. tikrinu jūsų budrumą). Paaiškėjo, kad tai zefyrai (ang. marshmallows). Dabar jie palaimingai tupi pas mane ant stalo ir tarnauja kaip stresą nuimantis kamuoliukas (nes taip dailiai susispaudžia ir vėl atgauna savo formas).
Smagu, kai draugai klauso mano sapalionių ir skundų. Vis skųsdavausi, kad pas mus nėra prieskonių: maltą kuminą teko vežtis iš Londono, kardamono taipogi ieškojau su žiburiu, taip pat vis aikčiodavau, kaip man patinka rooibos arbata. Ir štai, siuntinuke radau ir kumino, ir žaliojo kardamono ankštelių, ir sumako prieskonių, bent trijų rūšių rooibos arbatėlės, formeles kepti mažyčiams pyragiukams su skylute, bertoletijų riešutų ir t.t. Tobulas tobulas siuntinukas iš vienos virtuvės karalienės kitai (ahem, aš čia visai nekukliai mus su Indre apkarūnavau). Ačiū Indrei ir Egidijui už siuntinuką ir už draugystę :)