2013 m. gruodžio 19 d.

Andrius Tapinas - Vilko Valanda

šaltinis
Kokį pusmetį maniau, jog žurnalisto Andriaus Tapino knyga "Vilko valanda" yra publicistinio žanro esė rinkinys, istorinio pobūdžio pasakojimas ar, geriausiu atveju, sarkastiška politinės Lietuvos padangės apžvalga. Tačiau vieną dieną ieškodama, ką galėčiau rekomenduoti lietuviška literatūra susidomėjusiam amerikiečiui, prie išverstųjų į anglų kalbą radau ir "Vilko valandą". Mano entuaziastinga žinutė: "O žiūrėk, čia kažkoks alternatyvios istorijos romanas apie Vilnių. Aš ir norėčiau perskaityti." buvo sutikta nelabai patikliai. "Tu skaitysi stimpanko žanro knygą?". Neturėjau supratimo, kas tas stimpankas, tačiau lietuviškos literatūros labui tvirtai pažadėjau perskaityti.
Stimpankas yra mokslinės fantastikos (sci-fi) literatūros žanras. Pasakojimų veiksmas dažniausiai vyksta britų karalienės Viktorijos arba alternatyvios istorijos laikais, plačiai aprašomi ir istorijose figūruoja garu varomi aparatai ir mašinos (ang. steam - garas), automatonai (mechaniniai robotai). Tad įsivaizduokite 1905-ųjų Vilnių, kuris yra vienas iš kelių laisvųjų miestų visoje Europoje, kuriame klesti alchemikai, mechanikai ir gaivintojai, oro uoste leidžiasi ir kyla alchemikų sukurtu prometiliu varomi dirižabliai, o prie Rotušės durų jus sutinka mechaniniai automatonai, kurie kiekvieną pasveikina vardu. A. Tapino aprašomi Vilniaus vaizdai yra be galo viliojantys ir paslaptingi. Atrodo, tarsi matai, kaip nedidukas laumžirgį primenantis lėktuvėlis sklendžia virš Vilniaus gatvių, stengdamasis neužkabinti bažnyčių smailių, o iš gamyklų namo traukia suodini darbininkai. Knygos kalba vaizdinga ir, nors iš pradžių tai kiek trukdo įsijausti į istoriją, vėliau tai tampa vienu pagrindinių privalumų. Istorijos siužetas nėra per daug įmantrus, o pasakojimo greitis nedidelis, tad galima mėgautis įvairiais veikėjais ir jų nuotykiais (bei netikėtai pasirodančiais dabartiniam Vilniui būdingais personažais). Recenzijoje, kurią rašiau Goodreads, jau minėjau, kad šiek tiek nuvylė staigi knygos pabaiga ir istorijos atomazga, ypač atsižvelgiant, kad "Vilko valanda" yra pirmoji iš knygų serijos, tad norėjosi intrigos, kuri skatintų laukti antrosios istorijos (tiesa, šiokia tokia intriga buvo, tačiau, mano nuomone, kiek per mažai dėmesio jai skirta visos istorijos metu, netgi ne antraplanis, bet užkulisinis vaidmuo). Vis dėl to, pripažinsiu, skaitydama knygą puikiai praleidau laiką, pasimėgavau Vilniaus vaizdais, sužinojau senuosius Vilniaus rajonų pavadinimus ir tiesiog įsijaučiau į istoriją. Kaip pasakytų Užkalnis, avansu - keturios žąsys iš penkių, kad antroji knyga būtų dar geresnė. 
Beje, tik pradėjusi skaityti, supratau, kad vienas (mano) mėgstamiausių, geriausių ir gražiausiai nupieštų nuotykių žanro kompiuterinių žaidimų Syberia su savo automatonu Oscar'u, didingais siurrealistiniais miestais ir įrengimais yra būtent stimpanko žanro. Gyveni ir mokaisi (ir lauki, kol Microids pagaliau išleis trečiąją Syberia dalį). 

Ir pabaigai: citata iš "Vilko valanda", kuri privertė nusišypsoti. Spėkit, kodėl :)
"Čia „Gritzneris“ iš Saksonijos, – paglosčiusi siuvimo mašiną tarsi pati sau sumurmėjo senė. – Jų ženklas – voras tinkle."

2013 m. gruodžio 8 d.

Kokoso pieno jogurtas

Pasveikinčiau su pagaliau atėjusia žiema ir apsnigtais takais, bet kažkaip neoriginalu. Bet vis tiek sveikinu su pirmu rimtu sniegu. Šeštadienį praleidau puikiai - apsikrovusi šokolado etiketėmis ir žiūrėdama kalėdinius Hallmark filmus. Nesuprantu, kodėl kiti piktinasi kalėdiniu laikotarpiu ir dejuoja dėl siaubingai sukomercialėjusios visuomenės. Kaip sakė Einšteinas, nepatinka - nevalgyk (ir dar Einšteinas sakė: netikėkit viskuo, kas parašyta internete), tad visai nebūtina dalyvauti masinėje "Nupirk draugui tai, ko pačiam nereikia" beprotybėje, tačiau smagu užsiimti kitais žiemos ir Kalėdų malonumais: ieškoti ir puošti eglutę, kepti kūčiukus ar imbierinius sausainiukus, lipdyti imbierinį namuką, gerti karštą vyną ir iš pirmojo sniego lipdyti besmegenį, kuris po valandos virsta balute. 
Tiems, kuriems sunkiau sekasi dorotis su laktoze ar organizmas nelabai noriai priima pieno baltymus, puikus karvutės pieno pakaitalas - kokoso pienas. O jį, kaip ir įprastą pieną, galima paversti organizmui vertingu jogurtu. 

KOKOSO PIENO JOGURTAS
400 g kokoso pieno ar kremo
2 kapsulės probiotikų (arba keli šaukštai natūralaus jogurto be priedų)
Jogurtą galite gaminti tiek iš kokoso pieno (t. y. kokoso grietinėlės+vandens), tačiau jis bus skystesnis, tiek iš kokoso grietinėlės/kremo. Nakčiai įstatykite kokoso skardinę ar pakutį į šaldytuvą, ryte atsargiai atidarykite, kremą išdėkite į švarų dubenį, o skardinėje likusį vandenį išpilkite (arba sunaudokite kur nors kitur). Dubenį su kokoso kremu uždėkite ant puodo su vandeniu ir garuose pavirkite iki kremas pasieks 43 C temperatūrą (arba iki jis bus šiek tiek šiltas). Suberkite probiotikų kapsulių turinį (arba sudėkite natūralų jogurtą), išmaišykite, supilkite masę į švarų indą ir jį uždenkite trigubu marlės sluoksniu (marlė lietuviškas žodis?). Stiklainį (ar kitą indą) apsukite folija ir ant viršaus rankšluosčiu ir pastatykite šiltoje (bet ne karštoje!) vietoje. Indą palikite ramiai 24 h (ar ilgiau, priklausomai kokio rūgštumo jogurto norite). Po to išmaišykite jogurtą ir įstatykite kelioms valandoms į šaldytuvą, kad gerosios bakterijos nustotų daugintis ir jogurtas šiek tiek sutirštėtų. Na, o po to jau galite vaišintis. 
Tiesa, toks jogurtas nebus tirštas kaip pirktas parduotuvėje. Pirmiausia dėl to, kad pirktiniuose yra pridėta standiklių, tirštiklių ar, geriausiu atveju, krakmolo. Jei norite tirštesnio jogurto, galite prieš dėdami probiotikus, įberti šaukštą želatinos ar tapijokos krakmolo, išmaišyti iki priedai ištirps ir tik tada berti probiotikus ir atlikti kitus žingsnius. Jei želatina netirpsta ar krakmolas neįsimaišo, kokoso kremą galite pakaitinti šiek tiek daugiau, tačiau prieš pildami probiotikus būtinai atvėsinkite iki 43 C laipsnių, nes priešingu atveju bakterijos žus. 

2013 m. lapkričio 19 d.

Akimirkos lapkritį

Valgomos:

Mažiau valgomos:
  • Širdyje mes visiškai tokie patys kaip prieš dešimt ar dvidešimt metų, bet veidrodis toks išdavikas. Šia tema išradingos nuotraukos, atspindinčios senukų jaunystę ir dabartį (bei labai smagus būdas Instagram nuotraukas sutalpinti ant šaldytuvo - stickygram). 
  • Mokslo kartais reikia ir tam, kad išmoktume teisingai pasakyti NE. Ne, ne, to šešto keksiuko aš visai nenoriu, jie man visiškai nepatinka! 
  • Jei kada buvo smalsu, kaip atrodo vieta, iš kurios tinklaraštininkai rašo savo kūrybingus įrašus, dabar visas jas galite pamatyti šiame tumblr bloge
  • Spalio viduryje pamačius eglutėmis ir girliandomis pasipuošusias parduotuves kartais iškyla visai rimtas klausimas: ar jau Kalėdos? Čia visada galite rasti atsakymą į šį sudėtingą klausimą
  • Tumblr blogas apie visa, ką gali pamatyti Kai gyveni Vilniuje...
  • Pozityviai išprotėjęs nuotykių ieškotojas, kuris laužo visas taisykles ir lipa į aukščiausius bokštus bei apleistas metro stotis, kad padarytų pritrenkiančias žymių vietų nuotraukas. 

2013 m. lapkričio 14 d.

Pusryčių košė

Visai išprotėjau ir dedu košės receptą. Ne kokio nors prabangiai skambančio prancūziško patiekalo, kurio net nemoku pagaminti ir tikriausiai negaminsiu, bet košės. Kai aplinkiniai ima dalintis savo istorijomis iš darželio laikų (žinomomis kaip antrasis pasaulinis plovo karas ir didysis mūšis prie Vaido lovos), aš tyliu nudelbusi akis į žemę. Nes darželio aš nelankiau. Tiksliau lankiau. Savaitę. Kol kažkoks beprotis nustūmė mane nuo laiptų ir praskėlė kaktą. O tada močiutei neišlaikė širdis žiūrėti į baisiai nelaimingą vaiką (mane) ir ji metė darbą, kad galėtų mane auginti. Ir augino. Tai štai iš močiutės darželio laikų mano istorija yra rytinės košės. Manų, kvietinių kruopyčių, perlinių kruopų, avižinė ir grikių. Taip jauku būdavo rytais sėdėti prie apšarmojusio lango su dubenėliu košės. Paprastos močiutės košės.
O dabar rytais sėdžiu su šia koše - kiek kitokia, be grūdų, bet iš sėklų. Ir džiaugiuosi, kad neteko valgyti darželio svilėsių. 

Reikės:
1/3 puodelio graikinių riešutų (40 g)
1/4 puodelio kokoso drožlių (4 šaukštai, ~20 g)
1/4 puodelio šviesių linų sėmenų (4 šaukštai)
1 šaukštas čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklų
1 arb. šaukštelis cinamono
1/4 arb. šaukštelio jūros druskos
2 puodeliai verdančio vandens
Riešutus, linų sėmenis, kokoso drožles ir čijos sėklas blenderiu sumalkite iki miltukų, suberkite cinamoną ir druską ir dar šiek tiek pamalkite, kad jie įsimaišytų. Supilkite du puodelius verdančio vandens ir, blenderį nustatę nedideliu greičiu, pradėkite malti košę (čia labiausiai tiktų elementari uždaroma kokteilinė/blenderis, bet ir su rankiniu trintuvu įmanoma sumalti), vis po truputį didindami greitį, kol masė pasidarys vientisa. Tuomet blenderio turinį supilkite į puodą ir ant mažos ugnelės pavirkite dar 10 minučių, nuolat maišydami. Košę padalinkite į du dubenėlius, pagardinkite šviežiomis ar šaldytomis uogomis, skaldytais riešutais, medumi ir tiekite.
Receptas iš Paleo Cooking

2013 m. lapkričio 6 d.

Trys puslapiai

Dažnai nerandu logiško pateisinimo kelionėms. Ne, ne pačioms kelionėms, o išlaidoms, kurios neišvengiamai išsipučia tik iškėlus koją už namų durų. "Netikiu, meluoji" prieš porą metų su šypsena ištarė barmenas viename Roterdamo pub'ų, kai pasakiau, kad atvažiavau dėl koncerto. Dviejų, iš tiesų. "Beprotė", reziumavo, draugams patvirtinus, jog tai visiška tiesa. Ir iš tiesų, kelionės, kuriose buvau viena, visos buvo dėl muzikos. Barcelona, tris kartus Londonas, tris kartus Amsterdamas, Groningenas. Prie the world is a book and those who do not travel read only one page (liet. Pasaulis - knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną jos puslapį, -Šv. Augustinas) pridedam Rock'n'roll is no genre of music, no, my friend, rock'n'roll is a way of life (liet. Rokenrolas nėra muzikos žanras, ne, mano drauge, rokenrolas yra gyvenimo būdas, -Brent Smith) ir gaunam tai, kas man skamba kaip labai logiška priežastis leistis į kelionę.
O kartais taip nutinka, kad tuo pačiu metu Europoje apsilanko net ne viena, o trys (klausomos) grupės, stebuklingu būdu atsiranda bilietas į per dvi minutes išparduotą koncertą ir prisimeni, jog seniai norėjai aplankyti draugus vienur ir kitur. Ir aplankai. Londone seniai matyta draugė padėjo ištirti visus įmanomus parkus ir jų tvenkinius (žr. nuotrauką apačioje), surasti reikiamą tiltą (nors ir iš penkto karto), išgerti šimtą puodelių kavos (pradedant migdolų pieno latte, baigiant Pumpkin Spice Latte --> yuck), aptarti visas pasaulio problemas (jei staiga baigsis ekonominė krizė, žinokit, kad čia mūsų darbas), apsiginti nuo žmogžudės voverės (prisiekiu!), peršlapti kiaurai (nes Londone priklauso), bene pražiopsoti metro stotelę (nes galvojom, jog važiuojam kita linija) ir tiesiog palaikyti gerą nuotaiką. 
O štai skrisdama į Amsterdamą sužinojau, kodėl Ryanair taip giriasi savo on time skrydžiais (nepaisant to, kad jų nurodoma skrydžio trukmė ir atvykimo laikas yra pailginti valanda laiko) - British airways skrydis vėlavo dvi valandas. O tada man aišku prireikė įsėsti ne į tą traukinį (iš kur galėjau žinoti, kad be Intercity ta pačia kryptimi dar važiuoja ir sprinter'iai). Na, bent jau galiausiai vis tiek atsidūriau Utrechte, o ne kaip praėjusį kartą - Hagoje vietoj Roterdamo (aha, pasirodo ir taip būna, net jei ir važiuoji traukiniu, ant kurio parašyta Rotterdam). O Utrechtas pasirodė besąs mielas miestelis iš olandiškų pasakų (su dar pasakiškesniu Olivier pub'u, įrengtu buvusioje bažnyčioje ir kino teatru, įrengtu buvusiame policijos komisariate... masters of disguise!). Hm, aišku, iš mano nuotraukų atrodo, kad Olandija tai vienas didelis Starbucks'as, bet panašu, kad tik kava atgaivindavo mano atmintį, jog tąsausi su savimi fotoaparatą :)

2013 m. lapkričio 4 d.

Mini šokoladinis tortukas

Šiaip jau nuolatinis elektroninio pašto ir mobilaus telefono pypsėjimas gavus eilinį pranešimą apie "Nepakartojamas milžiniškas 3 proc. nuolaidas daiktams, kurių jūs niekada nepirktumėte" erzina, bet kažkurią dieną gavau pranešimą apie akciją džiovintiems vaisiams ir riešutams ir po nuotaikingo pokalbio su bendradarbe apie kalėdinius kepinius, nusprendžiau visgi užsukti į šalia namų esančią parduotuvę. Parduotuvė pasirodė besanti pustuštė, tad susirinkusi reikalingas prekes, patraukiau link kasos su nuobodžiaujančia pardavėja. Ši nužvelgė mano prekes ir paėmusi maišelį su datulėmis sumišusi įsispoksojo į jas. "Kas čia?" "Datulės." Pardavėja atsiverčia savo kodų sarašiuką ir porą minučių dėbso į jį. "Sakėte dratulės?" pasitikslina. "Ką... ne, datulės" dabar jau sutrinku aš. Ji vėl panaršo po sąrašą. "Jos ten, prie džiovintų vaisių..." bandau padėti. Galiausiai pardavėja nueina iki džiovintų vaisių sektoriaus parduotuvėje ir grįžta su kodu. Na va, datulės nuskanuotos. Pardavėja pakelia maišelį su figomis. "Kas čia?" "Figos." "Čia daržovė?" "Ne, vaisius." Pardavėja vėl akimis naršo po savo sąrašėlį. Prieina kita, vyresnė pardavėja ir dabar jau abi bando surasti paslaptinguosius figos vaisius (kuriuos, beje, jie pardavinėja jau pusę metų). Po poros minučių figos irgi nukeliauja į mano pirkinių krepšelį. Trečioje vietoje ant pirkinių takelio sėdi migdolai. "Čia anakardžiai" vyresnioji pardavėja informuoja kasininkę. "Ne anakardžiai, čia migdolai!" mano kantrybė po truputį senka ir imu dairytis paslėptos kameros. "Gerai, paieškok sąraše migdolinių riešutų" nusileidžia vyresnioji pardavėją ir duoda komandą jaunesniajai. Aš jau net nebedrįstu klausti, kas yra tie migdoliniai riešutai, tiesiog kaltai šypsausi visai eilei žmonių, nekantriai laukiančių, kol pardavėjos baigs šifruoti mano egzotinius pirkinius. Ačiū dievui, servetėlių dėžutė ir cinamono pakelis turi barkodus, todėl pardavėjų (ir mano kantrybės) išbandymas baigiasi. Whew, aš laisva. 
Dratulės baisiai prasivertė gaminant šį mažulytį tortuką, kurio šiaip jau užtenka keturiems asmenims (nors aš viena jį valgiau savaitę). Jis sodraus šokoladinio skonio ir numalšins bet kokį saldumynų troškimą. Tačiau jei esate didelis saldumo mėgėjas (didelis!), galite papildomai įdėti medaus ar klevų sirupo. Man saldumo tikrai pakako, tačiau visų skoniams neįtiksi. 

Reikės:
pagrindui
50 g migdolų riešutų
3 datulių
1 arb. šaukštelio kokoso aliejaus
0,5 arb. šaukštelio cinamono
šiek tiek druskos
tortuko masei
0,5 puodelio kokoso grietinėlės (kieta kokoso pieno dalis)
4 datulių
50 g juodojo šokolado (geriausia 85 proc. ir daugiau kakavos turinčio)
2 šaukštai kokoso aliejaus
1 arb. šaukštelis vanilės ekstrakto
Migdolus, datules, kokoso aliejų, druską ir cinamoną suberkite į blenderį ir malkite iki trupinukų. Trupinėlius suberkite į atsegamą 10 cm formelę (jei neturite tokios, puikiai tiks ir bet koks nedidukas dubenėlis ar kitokia formelė, tik prieš tai ją išklokite maistine plėvele, kad būtų lengviau išimti) ir išskirstykite, kad dengtų formos dugną ir šonus, suspauskite. Atidarykite kokoso pieno skardinę (geriausia, kad ją per naktį palaikytumėte šaldytuve, kad kokoso grietinėlė sustingtų), pusę puodelio kokoso grietinėlės sudėkite į dubenėlį, susmulkinkite juodąjį šokoladą ir suberkite ant viršaus, sudėkite kokoso aliejų. 
Dubenėlį uždėkite ant vandens su verdančiu vandeniu ir leiskite garams ištirpinti aliejų, šokoladą ir kokoso grietinėlę, išmaišykite. Gautą šokoladinę masę supilkite į blenderį, sudėkite datules ir supilkite vanilės ekstraktą bei malkite iki masė taps vientisa. Tuomet ją supilkite į formelę, išlyginkite ir dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. Na, o sustingus, atsargiai nuimkite šonelius, supjaustykite ir tiekite.
Receptas pritaikytas iš Paleo Chocolate Lovers' Cookbook.

2013 m. spalio 1 d.

Avokado ir garstyčių sėklų salotos

Ir vėl tas laikas. Na, tas "sutemo dar net nespėjus grįžti namo". Ech, tas ruduo. Ir dar baisiai šalta. Tad štai nedidukas užkandis su aštriais pipirais ir garstyčių sėklomis, padėsiantis nors šiek tiek sušilti. Originaliame recepte siūloma naudoti žaliuosius aštrius pipirus (pvz., jalapeno), bet raudoni juk daug gražesni ir spalvingesni (ir... ahem... pigesni). 

Reikės:
2 prinokusių avokadų
2 arb. šaukštelių citrinos sulčių
0,5 arb. šaukštelio druskos
10 g šviežios kalendros
1 šaukšto ghi sviesto (arba kokoso aliejaus)
1 šaukšto garstyčių sėklų
1 nedidelio svogūno
2 skiltelių česnako
1 arb. šaukštelio indiško kario prieskonių
1 čili pipiras
Avokadus perpjaukite, išimkite kauliukus, o minkštimą išskobkite į dubenėlį, supilkite citrinos sultis, druską ir avokadą sutrinkite šakute (galite palikti gabalėlių nesutrintų), suberkite supjaustytas kalendras ir išmaišykite. Į keptuvę įpilkite ghi sviesto ar kokoso aliejaus (arba, jei pas jus taip pat šalta, kaip pas mane, aliejų ar sviestą įdėkite šaukštu), įkaitinkite ir suberkite garstyčių sėklas. Keptuvę uždenkite, nes sėklytės įkaitintame aliejuje ims šaudyti. Kai šaudymas aprims, suberkite smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepkinkite iki jis taps permatomas, tuomet suberkite susmulkintą česnaką, kario miltelius ir supjaustytą čili pipirą, išmaišykite, suskaičiuokite iki 10 ir nukelkite nuo ugnies. Pakepintą mišinį supilkite į avokado košytę, išmaišykite ir tiekite. Galite valgyti kaip užtepėlę ar pagardą, su paplotėliais ar daržovėmis, arba kaip salotas. 
Receptas iš Super Natural Every Day

2013 m. rugsėjo 25 d.

Morkų pudingas

-Atsiprašau, kur čia raštinė? Į mane kreipiasi pagyvenęs vyriškis.
Demonstratyviai žvilgteliu į maždaug už 20 cm nuo manęs kabančią informacinę lentą, kurioje didelėmis raidėmis parašyta "II-asis aukštas: Raštinė".
-Antrame aukšte.
-Dėkui. Žmogelis nueina.
Ir toks dialogas pasikartoja maždaug kartą per savaitę. Pasikartotų dažniau, jei ištisą dieną stoviniuočiau prie priešais įėjimą kabančios lentos, kurioje smulkiai surašyta, kuriame aukšte ir kuriame kabinete ką galite rasti. Turiu įtarimą, kad žmonės nelabai beskaito. Ne tik knygas, bet ir užrašus. Kaip pavyzdžiui gatvėje stovintis raudonai apvestas užrašas "70" nereiškia, jog toje vietoje galima greitį padidinti iki 130 km/h, arba kainos etiketėje užrašas "Nuolaida taikoma perkant 2 vnt." nereiškia, kad galima vargšei pardavėjai iškelti sceną ir ją pasiųsti ten, kur vėžiai žiemoja, kai ji atsisako nuolaidą pritaikyti vienai prekei.
Laisvalaikiu pradėjusi skaityti maisto produktų etiketes (o ką daryti, kai knygos baigiasi?), pastebėjau, kad pvz., duonoje ar batone cukrus yra trečias ingredientas (o ingredientai etiketėse surašomi nuo ingrediento, sudarančio didžiausią dalį produkte, iki mažiausio), negana to, kai kurie jų dar papildomai įdeda gliukozės sirupo, kad jau nuo pirmojo kąsnio būtų skanu. O ką jau kalbėti apie desertus. Tai štai, jei vieną dieną labai norėsis, ko nors saldaus, bet nesinorės cukraus dozės, šis morkų pudingas kaip tik buvo nominuotas "skanūs ir sveiki desertai be cukraus" kategorijoje ir laimėjo oskarą. Ir Emmy. Ir dar priedo Misteris Neišvaizdusis konkursą. Užtat jis skoniu nenusileidžia niekam. 

Reikės: 
260 g morkų (3-4 vidutinių morkų)
2 šaukštų kokoso sviesto (kurį galite pasigaminti galingu blenderiu sumalę kokoso drožles)
2 šaukštų riešutų sviesto (arba saulėgrąžų sėklų sviesto)
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto (arba vanilės miltelių... ne vanilinio cukraus!)
0,5 arb. šaukštelio cinamono
0,5 arb. šaukštelio muskato
0,25 arb. šaukštelio maltų gvazdikėlių
žiupsnelio druskos

Morkas nuskuskite, supjaustykite gabalėliais ir sudėję į puodą su vandeniu, virkite iki morkos suminkštės. Vandenį nupilkite, o morkas suberkite į trintuvės (blenderio) indą ir sutrinkite. Įdėkite abiejų rūšių sviestą, prieskonius, druską ir vanilės ekstraktą (ar vanilės miltelius) ir sutrinkite iki daugmaž vientisos masės. Štai ir viskas. Labai sudėtingas receptas :D Tiekite su šviežiomis ar šaldytomis uogomis, riešutais, kokoso drožlėmis ar skaldytomis kakavos pupelėmis.
Receptas iš PaleOMG

2013 m. rugsėjo 16 d.

Akimirkos rugsėjį

Valgomos:
  • Cocina del Conflicto: maistą išsinešimui siūlantis restoranas gamina tos šalies virtuvės patiekalus, su kuria JAV konfliktuoja. Šiuo metu tai - Kuba ir kubietiški patiekalai meniu: juka mocho padaže, empanados ir kiti. 
  • Jei kartais aplankys baklažanų lietus, čia rasite 10 idėjų patiekalams su baklažanais
  • Girdėjote, kad naujieji les macarons - eklerai? Nors makaronai dar net normaliai Lietuvoje paplisti nespėjo, saldumynų mados vėjams papūtus, dabar ant bangos eklerai ir jų naujasis stilius čia ir čia
  • Dukrai (ar sūnui, sunku pasakyti) išsikrausčius, tėtis pradėjo jai siųsti savo pietų nuotraukas. Nuotraukos pasirodė besančios genialios ir su nuotaika - pasižiūrėkite patys
  • Pas Viktoriją FB pamačiau smagią idėją - Vilniaus Gatvės Maisto Festivalis. Argi nebūtų šaunu sudalyvauti tokiame festivalyje, išbandyti įvairiausių virtuvių ir gatvės maisto (street food). 
  • Mano rytai visada prasideda kava. O štai kaip kava mėgaujasi 21 pasaulio šalis

Mažiau valgomos:

2013 m. rugsėjo 13 d.

Lietiniai su kava ir graikiniais riešutais

Praėjusį savaitgalį atstovėjusi valandą eilėje prie techninės apžiūros ir po to penkias minutes pradrebėjusi, jog mašinytė pasirodys ne tokia patikima, kaip apsimeta, pergalę (jėėė, dar du metus galėsiu ramiai važinėti) nusprendžiau paminėti šalia esančioje kavinukėje. "Vieną espresso ir vieną juodos kavos" paprašiau mergaitės kitapus baro. Ji iš pradžių kažką ilgai rašėsi, tada nubėgo iki kitos kolegės, pasitarė ir abi grįžo prie manęs. "Ekspres - tai čia kur mažai kavos?" pasiteiravo antroji barmenė. "Mhm, taip..." atsakiau kiek sutrikusi. Ir po to sunerimau, ką čia teks gerti. Užmečiau akį į meniu, o ten aiškiai parašyta, kad be juodos kavos, taip pat galite užsisakyti su pienu bei ekspres. Ekspres tai ekspres, negi čia ginčysies :) Bet ekspres kavai tikrai reiktų dar vieno langučio šiame komikse, iliustruojančiame, ką mėgstama kava pasako apie jos gėrėją
Šie lietiniai su kava ir riešutais, aplieti klevų sirupu ar pašildytu medumi, su plakta grietinėle ar kokoso kremu, uogomis ar vaisiais, tiks tiek tingiems sekmadienio pusryčiams, tiek neišrankiai vakarienei.

Reikės:
0,5 puodelio kokoso miltų (arba smulkiai maltų kokoso drožlių)
0,5 puodelio tapijokos miltų (tapijokos krakmolo)
1 arb. šaukštelio kepimo miltelių
saujelė graikinių riešutų
1 puodelio kavos, atvėsintos
4 kiaušinių
kokoso aliejaus kepimui
klevų sirupo arba medaus
Kokoso ir tapijokos miltus bei kepimo miltelius sumaišykite dubenyje. Susmulkinkite graikinius riešutus ir įmaišykite į miltus.
Kiaušinius ir atvėsintą kavą suplakite, į plakinį supilkite miltų mišinį ir gerai išmaišykite. Keptuvę patepkite kokoso aliejumi, įpilkite šiek tiek tešlos, paskirstykite po keptuvę, pakepkite porą minučių, apverskite ir leiskite pabaigti kepti. 
Receptas pritaikytas iš knygos Primal Cravings