Vėlų trečiadienio vakarą sulaukiu žinutės iš brolio:
"Beje, ar tiesa, kad zebrai - vienas nekaloringiausių desertų?"
Pirma mintis: Fe, turėtų būti kieta ir neskanu.
Antra mintis: Kur jis rado zebrą??
Trečia mintis: O dieve, tikiuosi ne Kauno zoologijos sode...
Ketvirta...
"Tfu, zefyrai. Damn you, autocorrect."
A, ačiūdievui. Zefyrai. Ne, netiesa, bet jei jau yra noras jų paragauti, galima pabandyti. Aišku, iš rafinuoto cukraus, kukurūzų sirupo, dar balažin kiek neaiškių standiklių, kietiklių, priedų ir konservantų tikrai nieko negaminsiu, bet iš paprastesnių (=sveikesnių) produktų galima pabandyti.
3 šaukštų želatinos (45 ml)
1 puodelio tirpinto medaus (250 ml)
1 puodelio vandens (250 ml)
žiupsnelio druskos
tapijokos krakmolo (nebūtina)
Želatiną supilkite į didesnį dubenį ir užpilkite puse puodelio šalto vandens. Kitą pusę vandens supilkite į puodą, įberkite druskos, supilkite tirpintą medų.
Medų naudokite tokį, kurio skonis nėra itin stiprus arba Jums patinka. Puodą užkaiskite ant nedidelės ugnies (šiek tiek mažesnės nei vidutinė) ir kaitinkite iki 113-120 C laipsnių (čia būtų puiku turėti cukraus termometrą...). Šioje temperatūroje cukrus pasiekia minkšto kamuoliuko stadiją (ang. soft ball stage). Neperkaitinkite, nes tuomet medus sudegs arba virs karamele (kas iš esmės irgi nėra blogai, bet ne zefyrai).
Man, deja, cukraus termometro užgyventi dar neteko, tad naudojau šalto vandens metodą: užvirus medui, vis kas kelias minutes šaukšteliu (iš pradžių kažkodėl šakute...) įlašindavau medaus. Kai tik medus pradeda ne pasiskleisti vandeny, bet kibti į guzuliuką, laikas medų nukelti.
Taip pat stebėkite verdančio medaus burbulus: tik užvirus, jie bus mažulyčiai, vėliau vis didės ir didės. Kai taps kaip varlės kurkulai - laikas išjungti. Medų nukelkite nuo viryklės ir, jei neturite stovinčio mikserio (na, pvz., Kitchen aid...), į pagalbą pasikvieskite padėjėją. Lėta vienoda srovele pilkite medų į išbrinkusią želatiną tuo pat metu mikseriu mažiausiu greičiu plakdami masę. Kai supilsite visą medų, įsitikinkite, kad visa želatina ištirpusi, o tuomet padidinkite mikserio greitį ir plakite 5-10 minučių, t. y. iki masė sutirštės ir atvės.
Iš pradžių skystis atrodys kaip plakama kiaušinienė, po kurio laiko pabals ir želatina ims stingti.
Kai masėj nebeliks burbuliukų ir pasidarys ganėtinai tiršta (kaip kad nuotraukoje viršuje), metas pilti į iš anksto pasiruoštą indą (indą ištepkite riebalais, išklokite kepimo popieriumi ir dar kartelį ištepkite riebalais). Paprastai zefyrus, kad šie neliptų, barsto miltiniu cukrumi, bet kadangi maniškiai buvo nepaprasti, o mediniai medaus, aš juos nuo lipnumo gelbėjau tapijokos krakmolu. Jūs galite barstyti ir miltiniu cukrumi, kitokios rūšies krakmolu, kakava, migdolų miltais, kokoso drožlėmis ir pan. Tad dar prieš pilant masę į indą, jo dugną gausiai apiberkite krakmolu/cukrumi/kuo tik pageidaujate (galite ir neberti niekuo, tik zefyrai šiek tiek lips). Zefyrų masę supilkite, išlyginkite, viršų vėl apiberkite pasirinkta barstomąja medžiaga ir indą padėkite sustingti (ne mažiau keturių valandų, o geriausia - per naktį).
Zefyrų luitą ištraukite iš formos ir supjaustykite kubeliais (ar trikampiais, ar skrituliukais). Jei labai lips prie peilio ir rankų, dar pabarstykite krakmolu/cukrumi. Palikus zefyrus kiek "pakvėpuoti", jie apdžius ir nebelips, tad nebūtina persistengti miltuojant (kaip kad padariau aš :D).
Receptas iš The Urban Poser.
Už nuotraukas ačiū Vytautui.
Receptas iš The Urban Poser.
Kai sužinojau, kad gaminsi buvo feee..nemėgstu aš tų zefyrų.. bet va kelinta diena vis apie tuos minkštučius svajoju. Dėl kelių nedarysiu tikrai, bet gal kada :) Tikiu, kad neįprastas desertas buvo :) ir smagus gaminimas :)
AtsakytiPanaikintiTai va va, man jie patys buvę nebuvę, bet kaip smagu, kai pats pasidarai ir jie tokie minkštučiai ir gali spaudyt kiek tik nori :D O ir žinai, kad ne cukrus ir kukurūzų sirupas čia, bet medus ir želatina. Ir viskas :)
PanaikintiO as kaip tik uzgyvenau termometra, bet panaudoti progos neturejau :D Grazus tie tavo zebrai :)
AtsakytiPanaikintiZebrai džiaugiasi taip įvertinti :D Ech, reikia ir man apsirūpinti termometru, bet kad net neįsivaizduoju, kur man tokį pirkti.. na, kad kaina nebūtų kosminė (nes pvz., nuėjusi pirkti muskato riešutams tarkutės, radau kelias už... 150 Lt) :D Reiks ybėjų aplankyti :)
Panaikintiaš saviškį termomentrą įsigijau Sangaidoje (čia Vilniuje) ir tikrai nekainavo karvę ;))) iki 70 lt berods. Geras daiktas tikrai !!! O tavųjų zefyriukų jau užsimaniau ;D
PanaikintiAš labai skūpi, nes man ir 70 Lt gaila :D na, bet reiks ieškoti :) Ką gero gamini, kam naudoji termometrą? Žinai, jei nusipirksiu, tai naudosiu ir naudosiu, kasdien, kad atsipirktų :D
Panaikintinaudoju daugiausia šokolado temperavimui ir visokių morengų kepimui, kai yra itin svarbi konkreti temperatūra ;)
PanaikintiOch... tikrai, morengams juk... O aš vakar mačiau akciją termometrams ir pamiršau įsigyti... Tiesiog žioplumo įsikūnijimas :D
Panaikintitiek mažai ingridientų, ir natrodo labai sudėtingai padaroma, plius nereikalauja daug laiko ir daug indų, bet jaučiu per šimtą metų nesugebėčiau pagaminti. Atrodo labai skaniai ir viliojančiai. Zefyrai yra pirmas dalykas kurį iškart nusiperku grįžusi atostogų. :)
AtsakytiPanaikintiNesudėtinga tikrai :) na, dėl laiko, tai medų kaitinti gali pusvalandį kokį užtrukti, bet viens du ir per kokią valandelę susisuksi :) Na, maniškiai zefyrai yra tie marshmallows, o lietuviški zefyrai kiek kitokie (jie šlapesni ir kietesni būna.. ten dar matyt ir baltymų deda) :)
Panaikintiooo, tai tuo labiau juos reikia gaminti !!! nes man skanesni marshmallows ;) o čia dar ir be kiaušinio baltymo ;))
PanaikintiĮ lietuviškus baltymų deda, nes kitaip obuolių tyrės neitų išplakti, juk jie iš obuolienės, bet jei sakot, kad medus gerai plakasi, lietuviškuose cukrų pakeitus medumi, gal net baltymo neprireiktų. Tuomet apskritai gautųsi idealūs, su obuoliais, medumi ir agaru. Ir naminiai tikrai nėra šlapi, ypač, jei daryt mažesnius nei parduotuvinius :)
PanaikintiAtrodo skaniai, tik medaus daugoka, juk jis saldesnis už cukrų, turėtų būti labai jau saldūs :0)
Iš tiesų pirmąkart girdžiu, kad zefyrams reikia obuolienės. Įdomiai :) Bet kadangi nesu didelė mėgėja tų ahem, lietuviškų, kaip pati pavadinau, tai ir gaminti neprisirengiau.
PanaikintiNa, o medaus puodelis nėra daug, kadangi nežinote, kiek tų zefyrų išeina. Be to, medaus skonis ir saldumas priklauso nuo laikotarpio, kada jis surinktas. Iš tiesų, aš bet kada mieliau rinkčiausi medų vietoj fruktozės, o želatiną vietoj agaro, maltodekstrino (siaube!) ir pektino.
Aš nesu jūsų gaminamų zefyrų priešininkė, tik pasvarsčiau ir paklausiau, ar nėra per saldūs, visiškai apie juos neturėdama nieko bloga :)
PanaikintiO viskas, kas lietuviška nėra taip blogai (jūs juk lietuvė, kaip ir jūsų reakcija). Lietuviški zefyrai seniai gaminami iš obuolių ir obuolių pektino, cukraus, agaro ir sausų kiaušinių baltymų ir tai nėra karinė paslaptis.
Maltodekstrinas tik baisiai skamba, bet tai tėra maisto papildas išgautas iš augalinio krakmolo, natūralus, beje ir labai naudojamas sportininkų papildams, kadangi tai angliavandenis suteikiantis energijos, bet neturintis kalorijų :) Jo yra daugelyje maisto produktų, kuriuos perkate parduotuvėje ir to nežinote :) O pektinas išgaunamas iš vaisių ir yra natūralus produktas :) Fruktozė - tas pats medus, o medų jūs kaitinate ir nužudote visa, kas jame gera, tad lieka tik tokia pat kaitinta fruktozė :) Agaras - augalinis, iš jūros dumblių išgaunamas standiklis ir daug sveikesnis nei želatinas, išgautas iš gyvulių kaulų ir odų (va čia tai tikrai siaubas :)
Aš nemanau, kad jūs turite kažką prieš mano zefyrus, kaip kad ir aš neturiu nieko prieš jūsiškius. Aš ir jūsų blog'ą dažnai paskaitinėju, ir esu gaminusi iš ten, tad nieko prieš nieką neturiu. Galbūt neteisingai išsireiškiau, ar jūs neteisingai mane supratote. Neturiu nieko prieš lietuviškus dalykus ar maistą, sakyčiau, net priešingai. Ne lietuviai tuos zefyrus išrado, todėl ir sakau, jog jie lietuviški tik tarp kabučių, o ne dėl to, kad tikėčiau, jog lietuviški produktai prastesni. Ir aš tikrai niekada nesidomėjau zefyrų sudėtimi, todėl ir sakau, kad nežinojau, jog į juos įeina obuolienė. Man tai naujas sužinotas faktas, taigi sakau, kad įdomu.
PanaikintiNa, dėl agaro nesiginčysiu, daugelis vegetarų jį vartoja, kaip ir želatiną vartoja daugelis omnivorų. Jei kažkas nevalgo mėsos, tuomet tikrai agaras parankesnis produktas nei želatina.
Teisybė, kiek mažiau nei pusę medaus sudaro fruktozė (kita yra gliukozė, maltozė ir kt. cukrūs). Gliukozė, patekusi į organizmą, priverčia kasą dirbti ir išleisti insuliną (kuris įtakoja leptiną, todėl jaučiamės sotesni, gliukozė sunaudojama energijai). Fruktozė tuo tarpu tiesiai patenka į kepenis. Esant dideliems fruktozės kiekiams, kepenys negali perdirbti fruktozės, todėl pradeda išleidinėti į kraują trigliceridų pavidalu, kas galiausiai nulemia didėjantį cholesterolį. Tad pykit nepykit, bičių suneštas medus, kad ir pakaitintas, palyginti su fabrike iš kukurūzų sirupo išgauta, išgarinta sintetine fruktozė, yra tik nekaltas angelėlis. Tiesą pasakius, visi cukrūs organizmui nėra pats geriausias dalykas, bet fruktozė yra vienas blogiausių pasirinkimų.
Maltodekstrinas gaminamas iš kviečių ar miežių, tad vien dėl to, aš jau jo stengčiausi nevartoti. Kalorijų jis turi mažiau nei cukrus, bet tai nepadaro jo sveikesniu ar vertingesniu organizmui. Tai, kad jį vartoja sportininkai, nereiškia, kad jis sveikas, nes sportininkai ir steroidus vartoja. Maltodekstrinas pats nebūdamas cukrumi, cukraus kiekį kraujyje pakelia žymiai greičiau nei rafinuotas baltas cukrus (dėl to jį naudoja sportininkai energijai atgauti). Man asmeniškai staigių cukraus kraujyje šuolių (bei staigių insulino šuolių) visiškai nesinori. Sutinku, nelaimei, maisto produktuose jo pilna: saldžiuose gėrimuose, traškučiuose, net elementariuose vakuumuotuose kumpiuose. Na, dėl to ir yra patariama tokių produktų atsisakyti ir valgyti natūralų maistą, kurio pavadinimą gali ištarti, o ne tokį, kuris buvo sukurtas gamykloje.
Pektinas, jeigu natūralus, suprantama, yra priimtinas dalykas. Sintetinis pektinas tuo tarpu... na, yra sintetinis. Jis gaminamas iš kukurūzų, apdirbamas chemikalais, papildomas krakmolu ir dirbtiniais saldikliais...
Žodžiu, apibendrinant, mityba yra kiekvieno mūsų reikalas, tad tikrai nenoriu kištis į tai, kas ką valgo. Jau tada, kai publikavote savo zefyrų receptą, pagalvojau, jog sintetiniai priedai manęs nežavi, bet kiekvienam savo, tad nuomonę pasilaikiau sau. Aš pati stengiuosi rinktis sveikesnius produktus, kuriuose nėra penkių eilučių E ir priedų, kurių ten neturėtų būti. Tiesą pasakius, net vitaminus pirkdama, patikrinu, kad ten nebūtų dirbtinių saldiklių, maltodekstrinų ir kitų man nenaudingų medžiagų.
Tai vat tokios tokelės :)
Pakaitintame biciu meduje yra labai nuodingu medziagu, vyksta tam tikros chemines reakcijos, taip, kad neapsigaukit
PanaikintiO aš manau, kad taip ginčytis apie viską galima būtų be pabaigos :) Galėčiau ir aš čia tų faktų paprieštaravimui tėkštelti, tai juk būtų labai lietuviška, bet kiekvienas tikim savais dievais :) Informacijos internete pilna, žiūrint iš kurios pusės pažiūrėsi. Mokslinių šaltinių, kuriais tikrai būtų galima tikėti, deja, nėra. Visame kame svarbus saikas, tai svarbiausia, tuomet ir žalos nebus. O manąjį pabandymui naudotą agarą su maltodekstrinu (beje, jo deda į kūdikių maistelį ir ši medžiaga karaliauja vaistuose) pakeisti natūraliu, įsigytu eko parduotuvėje ir naudoti rūgščius obuolius be papildomų pektinų, kurių keli gramai nieko nepražudys (beje, šitai yra aprašyta ir toks originalus receptas pateiktas, su natūraliais dalykais), taip, kaip ir jūsų medų keisti cukrumi (nes kaitinant jūsų aprašytu būdu, dalis jo tikrai virsta pavojingais dariniais) ar želatiną agaru, gali kiekvienas pagal savo pageidavimus ir įsitikinimus :0) Atsiprašau, jei sukėliau audrą.
PanaikintiSvarbu tai, kad tokios diskusijos nevirstų virtualiu karu ir gerai tai, kad jos skatina domėtis ir tobulėti :)
Šiandien kaip tik norėjau vitaminų pirkti, paprasčiausių 'gerų' vitamino D.. ir ką nepirkau, nes manęs netenkina visokie priedai..o taip maltodextriną produktuose, kurie tik pakuotę turi tikrai sutiksi bet kokį.. Man tai LABAI LABAI processed gaminys (na ūkiškai ŠŪDAS.. pardon my French), chemikų gaminys, ir net nesigilindama tiesiog neperku. Net neištariu, teisybė, tai man tikrai nesipiešia su valgomu daiktu.. Perimetru parduotuvėj kai apsipirkinėju, tai išties išvengiu visų sudėtinių dalių lentelių ant gaminių, nes tokių nebūna ant tikro produkto.
PanaikintiŽinoma, kiekvienam savo, kiekvienas savaip pasilepina kartais, tik svarbiausia, kad tikras maistas neišstumtų pakuoto (na taip apart vaisių ir daržovių, kuriuos irgi supakuoja pas mus Britanijoje, nes viskas turi turėti GALIOJIMO datą).
Dėl domėjimosi tai faktas. Tik ir reikia domėtis, ir tikrai ne delfiuose ir alfose. Tyrimus skaitausi pirmiausia, kai kyla klausimų, knisuos iki įvairių organizacijų, ataskaitų, iki tyrimų prieš kelis dešimtmečius. Ne, laiko neužima, nes kai knisies, tai paskui jau žinai, kur ieškot. Vienos tiesos nėra ir nebus, nes viskam yra dvi pusės, tiesiog reikia išvadas rašytis pačiam atsižvelgiant, kiek pudrinamos dabar smegenys žmonėms.
Aušra, kažkur skaičiau frazę, kad mityba šiais laikais tapo tokia pačia kontraversiška tema kaip ir religija ar politika, tad geriau jos neliesti :)
PanaikintiBeje, nelabai gražu pačiai "pasikomentuoti" anonimiškai save palaikantį komentarą. Nežinau, tyčia ar netyčia taip išėjo, bet negražu.
Matai, mano IP (ir net mano kompiuteriu, deja) naudojuosi ne aš viena, tie, stipriai mane palaikantys, gaus velnių, nes net neabejoju, kas tai. O už savo mintis atsakau tik aš pati ir jei nepatinka, iš vis tuomet nerašau. Telieka vėl atsiprašyti :) Ačiū, kad pasakei, nes įtariu ir daugiau tokių atvejų..
PanaikintiKad ir kaip nesmagu, man viskas aišku. Sugrįžtu, tikiuosi, paskutinį kart, padėkoti už išaiškėjusį labai svarbų dalyką, nes tikrai, pasirodo, anonimas rašo (ir bala žino, kiek ir ko prirašyta) iš manojo IP. Atėjo metas seniai planuotiems pokyčiams...
PanaikintiPasitaiko :) Mano darbovietė (kuri turi padalinių visuose miestuose) taipogi turi tik vieną išorinį IP, tad kartais taip nutinka, jog net skirtinguose miestuose stovinčiais kompiuteriais besinaudojantiems asmenims priskiriamas tas pats IP nr. :)
PanaikintiPuikus fotoreportažas :)
AtsakytiPanaikintiDėkui :)
PanaikintiNiekad nebuciau sugalvojus, kad galima paciam pasigamint zefyru... :)
AtsakytiPanaikintiPasirodo net anonimiški komentarai kruopščiai patikrinami!
AtsakytiPanaikintiSakoma, kad negražu klausytis svetimų pokalbių, bet dar negražiau parodyti, kad juos girdėjai...
Kruopštumo čia maža - paprasčiausiai komentarų IP registravimo sistema, kokia yra įdiegta daugumoje tinklaraščių, lrytas, delfi svetainėse, kaip apsauga nuo internetinių trolių.
PanaikintiPirmiausia, norėčiau padėkoti už Jūsų puikų blogą, nuostabius, neįkainojamus patarimus ir idėjas, ir palinkėti jaukių, gražių švenčių ir neišsenkančios kūrybos artėjančiais darbingo arklio metais :) Antra, pasidalinti savo įspūdžiais dėl šių zefyriukų ir kokoso šokolado. Taigi, ilgai "brandinau" save zefyriukų gamybai ir pagaliau vakar prisiruošiau juos pagaminti. Trumpai tariant, viskas vyko gan sklandžiai, o nerimą kėlė tik mixerio nebūvimas. Na pagalvojau, ką gi-išplaksiu pati :D Ech kokia naivi....Koks gi rezultatas gavosi-2/10 masės įgavo zefyriuko pavidalą, o likusioji - tiesiog medaus želė :D Irgi neblogai? Štai kokia "šeimininkė" esu :D O kas dėl šokolado- pavyko puikiai, smagu, kad galima pažaisti ir įvairių formų padaryti, nes masė puikiai stingsta ir yra labai paslanki. Tai tiek. Tiesa, klausimėlis, kiek ilgai šie produktai negenda? Tai tiek būtų :) šilčiausi linkėjimai.
AtsakytiPanaikintiAčiū už tokį mielą komentarą :) Na taip, kadangi želatina atvėsusi stingsta, matyt reikia itin greitai plakti, kad netyčia nesustingtų, užtat ir mikseris praverstų. Bet medaus želė irgi labai įdomu :)
PanaikintiO apie produktų gedimą turit omenyje kokoso šokoladą? Na, nežinau, pas mane nepasitaikė dar tokio atvejo, kad jis sugestų, o laikiau iki mėnesio. Po to, jis, hm, turi savybę išnykti pilvukuose :D O zefyriukai taip pat tik kelias dieneles namie pabūna (atsiranda valgytojų), tad negaliu pasakyti, ar juos galima laikyti ilgiau. Bet kuriuo atveju visada geriausia ir skaniausia valgyti šviežiai pagamintą maistą ir desertus :)