Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele

Kai su broliu buvome vaikai, tėvai kartą į metus išsiruošdavo į kelionę autobusu į kurią nors pietų šalį: Graikiją, Italiją, Ispaniją ir pan. Ir mes jų tikrai nuoširdžiai laukdavome grįžtant (ir ne tik dėl to, kad mus palikdavo su itin griežta močiute... tiksliau net dviem močiutėm). Tėvų grįžimo proga visada bandydavome paruošti jiems ką nors skanaus, pvz., pyragą, puoštą grietinėle (ir niekaip nesuprasdavau, kodėl grietinėlė susitraukdavo šaldytuve) ar želė tortą (na, tiksliau tiesiog želė tortinėje). Tiesa, gaminant pastarąjį, didesnioji dalis želė atsidūrė ant šaldytuvo lentynos ir sienelių, kadangi nesandari maksiminė torto forma leisdavo skysčius pro apačią ir želė prieš sustingdama išbėgo į šaldytuvą. Tai buvo pamoka ateičiai, kaip svarbu pasirinkti tinkamus virtuvės įrankius (tėvai irgi  kažkodėl nebuvo labai sužavėti staigmena šaldytuve). Kai prieš kurį laiką su manimi susisiekė namų apyvokos reikmenimis prekiaujanti UAB "Gerduva" ir pasiūlė išbandyti vokišką "Kaiser" prekės ženklo 26 cm kepimo formą, buvau beveik atsisakanti, nes kepimo formų aš turiu... Tačiau pasiskaičiusi apie pačią "Kaiser" formą, suvokiau, kad nieko panašaus net nesu mačiusi, o maniškės kokybe niekaip neprilygs šiai. Pirmiausia, ši forma turi platesnį dugną, kuris neleis išbėgti nei želė, nei kepamų mėsiškų pyragų sultims, be to, paviršius atsparus peiliams, todėl galima drąsiai pjaustyti tiesiai ant formos dugno (o formai dar taikoma 10 metų garantija, tad užteks ilgam), formos paviršius nelimpantis, o pati forma pagaminta iš geros kokybės metalo (išėmusi iš šaldytuvo formą su pyragu 2 valandas karštą dieną vežiau automobilyje ir, nepatikėsite, forma ir pyragas išliko vėsūs; manau, kad formą imsiu naudoti ir kaip indą naminiams ledams šaldyti, nes tikrai puikiai išlaiko ne tik šilumą, bet ir šaltį). Žodžiu, jei Jums reikia geros ir tikrai kokybiškos torto formos, keliaukite į Gerduva, kuri yra oficiali "Kaiser" prekės ženklo atstovė Lietuvoje, ir išsirinkite vieną iš "Kaiser" kepimo formų linijos "La Forme" formų. Tikrai nuoširdžiai sakau, mane ši kepimo forma sužavėjo. 

Ir, nors šiaip jau 26 cm forma idealiai tiks didžiuliam saldžiam tortui iškepti, šįkart siūlau pamėginti pagaminti nesaldų pyragą su tunu, kuris padės pasotinti nemažą būrį išalkusiųjų. 

Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele
3 puodeliai virtų bolivinių balandų (kynvos) (apie 175 g nevirtų)
2 nedideli svogūnai
4 skiltelės česnako
8 XL dydžio kiaušiniai,
800 g konservuoto tuno aliejuje (geriausia alyvuogių aliejuje, bet jei nerasite, tiks ir saulėgrąžų)
125 ml kokoso pieno
2 arb. š. kario miltelių
0,5 arb. š. garstyčių miltelių
sauja petražolių (susmulkinus turėtų būti apie 0,25 puodelio)
druskos
juodųjų pipirų

Bolivines balandas išvirkite (nepamirškite nuplauti prieš virdami; vandens ir bolivinių balandų turėtų būti santykiu 2:1), palikite atvėsti. Vieną svogūną susmulkinkite, įmuškite vieną kiaušinį, suberkite bolivines balandas, kario miltelius, įberkite žiupsnelį druskos, pipirų, viską gerai sumaišykite. Torto formą ištepkite alyvuogių aliejumi, supilkite bolivinių balandų mišinį ir jį paskirstykite po formos dugną ir šonus. Konservuotą tuną gerai nusunkite ir paskirstykite ant bolivinių balandų pagrindo. Dubenyje išplakite likusius kiaušinius ir kokoso pieną, suberkite susmulkintą antrąjį svogūną ir česnako skilteles, įberkite 0,5 arb. š. garstyčių, druskos, pipirų, susmulkintas petražoles, gerai išmaišykite ir supilkite ant tuno. Paskirstykite, kad kiaušinių mišinys padengtų visą pyragą. Orkaitę įkaitinkite iki 170 С ir orkaitėje pyragą kepkite apie 50 min. (jei naudojate ne "Kaiser" kepimo formą, po forma padėkite kitą skardą ar patieskite popieriaus, nes tuno sultys/aliejus kepant gali varvėti ir tada teks valyti visą orkaitę). Pyragą patiekite su česnakiniu ar krienų padažu. 

Aguoninis pyragas

Tikriausiai autobuse nuo piktųjų babučių būsiu užsikrėtusi nuolatinio burbėjimo liga. Toks didelis noras paburbėti, kai girdžiu žmones nusišnekant, bei vaidinant, oi, kokius neklystančius autoritetus. Didžiulis noras kaip italei nuspausti automobilio signalą dviems minutėms, kai koks gudruolis įkiša savo tiuninguoto bmw priekį prieš mane kamštyje. Arba kai treninguoti vaikinai be eilės ir jokios sąžinės graužaties puola prie Bitutės kasų IKI. Stronzo! O šiandien užtikau jau antrą receptų (gaminimo) tinklaraštį, kuriame iš keliasdešimt receptų tik dvi nuotraukos buvo originalios, visos kitos buvo vogtos iš kitų tinklaraščių, tačiau pačiame nuotraukų viduryje puikavosi to puslapio vandens ženklas, suprask, tai jo nuosavybė. Aš suprantu, kad intelektinės nuosavybės teisės sklaida Lietuvoje gana ribota, todėl kiekvienas stronzo, sugebantis įsijungti kompiuterį, nesuvokia, jog tai, ką jis randa internete: nuotraukos, muzika, paveikslai, filmai, knygos ir pan. yra kažkieno nuosavybė. Tikriausiai retam ateina mintis, kad pavogti kūrinį (nes nuotraukos irgi yra kūriniai) ir pristatyti kaip savo yra ne tik negražu, bet ir neteisėta. Net, atrodytų, supratingesniems tinklaraštininkams neateina mintis, jog šaltinį, iš kurio jie nusirašė receptą, reiktų nurodyti. Kažkas juk dirbo, kūrė tą receptą, užtruko tikrai daugiau nei dvi minutes, kurias plagiatorius sugaišo perpostindamas receptą į savo tinklaraštį. Kaip nurodė David Lebovitz sename (bet gerame) straipsnyje, tiek iš etinės, tiek iš teisinės pusės būtų gražu nurodyti savo įkvėpimo šaltinį. Juk niekas nenukentės nuo to, kad prie recepto atsiras nedidelė nuoroda į autoriaus tinklaraštį.

Na va, po šitos autorinių teisių pažeidimų paskaitos prisipažinsiu, kad aguoninio pyrago receptas, deja, ne mano kūrinys. Ir pakeitimų recepte nepadariau. Išskyrus tą, kai pagaminusi pyragą (ir jo pusei jau dingus) pastebėjau, jog sviesto tai buvo parašyta dvigubai didesnė norma. Kažkaip niekas to sviesto nepasigedo. Ir miltų niekas nepasigedo. Ir rafinuoto cukraus. O skanesnio pyrago tikriausiai nesu valgiusi nuo... tikriausiai nesu valgiusi. Taškas. Jei ieškote pyrago Velykoms, nebeieškokite, nes jį radote. Pažadu - nesigailėsite.

Aguoninis pyragas

230 g aguonų

1/2 puodelio medaus (padalinto į dvi dalis)

6 kiaušinių

0,5 puodelio razinų
0,5 puodelio graikinių riešutų
60 g sviesto (arba kokoso aliejaus)

0,5 citrinos žievelės

1 arb. šaukštelio vanilės ekstrakto

žiupsnelis druskos

kakavos pabarstymui

Aguonas supilkite į puodą ir, užpilę vandeniu, pastatykite virti. Karts nuo karto pamaišydami, leiskite užvirti ir sumažinę ugnį leiskite virti dar apie pusvalandį iki vanduo išgaruos (ir susigers į aguonas). Per tą laiką nepamirškite vis pamaišyti. Išvirusias aguonas gerai nukoškite, supilkite į virtuvinį kombainą kartu su puse pasiruošto medaus (~4 valgomieji šaukštai). Įjunkite aguonas maltis (vis kartais nugramdykite jas nuo sienelių, nes joms ten labai patinka slėptis), o patys tuo tarpu stambiai sukapokite graikinius riešutus, razinas 5 minutėms užpilkite verdančiu vandeniu. Graikinius riešutus ir nusausintas razinas suberkite į apsimalusias aguonas ir keletą kartų dar trumpai pamalkite (pulse funkcija), kad razinos su riešutais gerai įsimaišytų. Kitame dubenyje likusį medų išplakite su sviestu. Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių ir trynius po vieną sudėkite į sviesto-medaus masę, gerai įmaišydami kiekvieną iš trynių. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite  smulkiai tarkuotą citrinos žievelę, išmaišykite. Supilkite aguoninę masę ir dar kartelį išmaišykite. Kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų ir atsargiai juos įmaišykite į aguoninį mišinį. Nepermaišykite, nes pyragas sukris. Apvalios torto skardos nusegamais kraštais dugną išklokite kepimo popieriumi, dugną ir šonus ištepkite sviestu, supilkite pyrago masę. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C ir kepkite pyragą valandą laiko. Ištraukę leiskite atvėsti, viršų pabarstykite kakava (nebūtina barstyti centimetro, kaip kad padariau aš... bet juk taip skanu) ir tiekite.

Receptas iš The Primalist. 

Anakardžių "sūrio" pyragas su avietėmis

Pirmiausia, būtina paminėti, kad šis pyragas yra gyvas/žalias (raw), nekeptas ir nevirtas, be gliuteno, be pieno produktų ir be cukraus. Deja, jei esate alergiška(s) riešutams, geriau gaminkite šį sūrio pyragą.

Apie tai, kad pieną galima išgauti iš riešutų, jau žinom. Bet kad puikus varškės augalinis dubleris gali būtų anakardžių riešutai, visiškai nesitikėjau. Man, kaip priklausomai nuo varškės, tai buvo metų atradimas. O kadangi gimtadienis buvo ant nosies, pagalvojau, kad būtų visai smagu pabandyti, kokia gi ta varškė gaunasi. Ir visai nenusivyliau.

Šokoladinis pyragas kiaušinio lukšte

Su šv. Velykom! Lai sniegas daugiau netemdo jūsų automobilių stiklų ir negadina naujųjų zomšos batelių, o močiutės gatvėse nemokamai apdalija žibučių puokštelėmis, kadangi pagaliau atėjo pavasaris. 

Jei ir jums margučių dažymas sukelia galvos skausmą (ar bent jau manikiūras, sugadintas medvilnės dažų, išspaudžia ašarą), ir jei šokoladas visada užima pirkinių sąrašo pirmąsias pozicijas, šis šokoladinis kiaušinio formos pyragas kiaušinių paruošimo Velykoms būdas kaip tik jums. 

Šią idėją pamačiau La receta de la felicidad tinklaraštyje (beje, Sandee turi daugybę neįtikėtinų ir niekur nematytų idėjų) ir tiesiog turėjau pabandyti pati. Savaitę kankinausi valgydama kiaušinienę (nes kažkur reikėjo sunaudoti kiaušinių vidų), bet galiausiai turėjau 12 tuščių kiaušinių lukštų (kurių 3 sudužo dėl mano didelio negrabumo).

Spekkoek. Versija 2.

Nors po to kai iškepiau pirmąjį spekkoek, buvau tikra, kad nebekartosiu šio eksperimento, bet neapraėjo nė mėnuo, o aš vėl išsitraukiau savo apdulkėjusį van Dale olandų - anglų žodyną, kadangi tikrai olandiškai spekkoek versijai norėjosi tikro olandiško recepto. Suprantama, olandų kalba. 

Jei įdomu, čia galite pasiskaityti, kas yra spekkoek.

Spekkoek. Versija 1.

Kas per vienas yra spekkoek, galite rasti čia. Po to kai susirinkau 11 skirtingų spekkoek versijų receptų, nusprendžiau, kad gal jau būtų metas ir išbandyti kurį nors vieną. Be to, artėjo Kinų Naujieji metai, o anot visų perskaitytų tinklaraščių, spekkoek arba Lapis legit tiesiog būtinas tuo metu. Po ilgų svarstymų išsirinkau receptą su 30 kiaušinio trynių (tegyvuoja kalorijos!!!), kuris anot recepto autorės yra drėgnesnis ir "tikresnis".

Spekkoek ir Kueh Lapis Legit. Kas, kaip ir kodėl.

Dvi spekkoek versijos

Na, kadangi jau prisipažinau apie savo neblėstančią slaptą meilę Olandijai, pagaliau galiu ir vienu kitu smagesniu olandišku receptu pasidalinti.

Mano pažintis su Spekkoek prasidėjo Olandijoje (įdomu, kur dar kitur galėjo prasidėt). Buvo vasario pabaiga, o mes, slėpdamiesi nuo vėjo ir dulksnos, Madurodam parko kavinėje gėrėm kavą su pienu ir obuolių pyragu (<--man) bei spekkoek (<--mano olandui draugui). Kad ir kiek jis mane įtikinėjo paragauti to, anot jo, nepaprasto olandiško pyrago, aš atsisakydavau, galvodama, kad medučio pyrago galiu gauti ir Lietuvoje. Vis tik jo atkaklumas nugalėjo ir aš turėjau pripažinti, kad spekkoek visai nėra medutis. Tiesa, prieskoniai panašūs, tačiau visa kita skiriasi. Mano olandas kompanionas užsiminė, kad olandai spekkoek dažniausiai kepa (na, gerai, perka) žiemą, kaip ir daugumą tokių kepinių, į kurių sudėtį įeina speculoos (aštrūs prieskoniniai sausainiai kepami gruodžio pradžioje per Šv. Mikalojaus dieną, kai pas olandus apsilanko Kalėdų senelis) prieskonių.

Niujorko sūrio pyragas

Prisipažinsiu, vienintelis produktas be kurio negalėčiau gyventi, yra varškė. Todėl New York cheesecake pavadinimas mano ausiai skambėjo itin meiliai. Vienas nerealiausių pasaulio miestų ir varškė (na, iš esmės, sūris yra varškė). Ar begali būti kas nors geriau?

Obuolių pyragas ant pagaliuko

Diena prieš draugų ar bendradarbių gimtadienius būna užimta foodgawker naršymu. Reikia surasti ką nors neįprasto. Pyrago ant pagaliuko versiją luxirare pasiūlė dar 2009 metais, bet aš ją pasiryžau išbandyti tik šiemet, bendradarbės gimtadieniui. Nes įprastas tortas jau pabodęs (=aš jo nemoku kepti).

Viskas, ko jums prireiks yra obuolių pyrago receptas.