Kokoso pieno jogurtas

Pasveikinčiau su pagaliau atėjusia žiema ir apsnigtais takais, bet kažkaip neoriginalu. Bet vis tiek sveikinu su pirmu rimtu sniegu. Šeštadienį praleidau puikiai - apsikrovusi šokolado etiketėmis ir žiūrėdama kalėdinius Hallmark filmus. Nesuprantu, kodėl kiti piktinasi kalėdiniu laikotarpiu ir dejuoja dėl siaubingai sukomercialėjusios visuomenės. Kaip sakė Einšteinas, nepatinka - nevalgyk (ir dar Einšteinas sakė: netikėkit viskuo, kas parašyta internete), tad visai nebūtina dalyvauti masinėje "Nupirk draugui tai, ko pačiam nereikia" beprotybėje, tačiau smagu užsiimti kitais žiemos ir Kalėdų malonumais: ieškoti ir puošti eglutę, kepti kūčiukus ar imbierinius sausainiukus, lipdyti imbierinį namuką, gerti karštą vyną ir iš pirmojo sniego lipdyti besmegenį, kuris po valandos virsta balute. 

Tiems, kuriems sunkiau sekasi dorotis su laktoze ar organizmas nelabai noriai priima pieno baltymus, puikus karvutės pieno pakaitalas - kokoso pienas. O jį, kaip ir įprastą pieną, galima paversti organizmui vertingu jogurtu. 

KOKOSO PIENO JOGURTAS

400 g kokoso pieno ar kremo

2 kapsulės probiotikų (arba keli šaukštai natūralaus jogurto be priedų)

Jogurtą galite gaminti tiek iš kokoso pieno (t. y. kokoso grietinėlės+vandens), tačiau jis bus skystesnis, tiek iš kokoso grietinėlės/kremo. Nakčiai įstatykite kokoso skardinę ar pakutį į šaldytuvą, ryte atsargiai atidarykite, kremą išdėkite į švarų dubenį, o skardinėje likusį vandenį išpilkite (arba sunaudokite kur nors kitur). Dubenį su kokoso kremu uždėkite ant puodo su vandeniu ir garuose pavirkite iki kremas pasieks 43 C temperatūrą (arba iki jis bus šiek tiek šiltas). Suberkite probiotikų kapsulių turinį (arba sudėkite natūralų jogurtą), išmaišykite, supilkite masę į švarų indą ir jį uždenkite trigubu marlės sluoksniu (marlė lietuviškas žodis?). Stiklainį (ar kitą indą) apsukite folija ir ant viršaus rankšluosčiu ir pastatykite šiltoje (bet ne karštoje!) vietoje. Indą palikite ramiai 24 h (ar ilgiau, priklausomai kokio rūgštumo jogurto norite). Po to išmaišykite jogurtą ir įstatykite kelioms valandoms į šaldytuvą, kad gerosios bakterijos nustotų daugintis ir jogurtas šiek tiek sutirštėtų. Na, o po to jau galite vaišintis. 

Tiesa, toks jogurtas nebus tirštas kaip pirktas parduotuvėje. Pirmiausia dėl to, kad pirktiniuose yra pridėta standiklių, tirštiklių ar, geriausiu atveju, krakmolo. Jei norite tirštesnio jogurto, galite prieš dėdami probiotikus, įberti šaukštą želatinos ar tapijokos krakmolo, išmaišyti iki priedai ištirps ir tik tada berti probiotikus ir atlikti kitus žingsnius. Jei želatina netirpsta ar krakmolas neįsimaišo, kokoso kremą galite pakaitinti šiek tiek daugiau, tačiau prieš pildami probiotikus būtinai atvėsinkite iki 43 C laipsnių, nes priešingu atveju bakterijos žus. 

Ką valgo blogeriai?

Iškilmingai pranešu, kad vasarį atgimsta kulinarinių tinklaraščių projektas "Languota prijuostė" (iškilmingai ne dėl to, kad būčiau kažkaip nusipelnius projektui, o dėl to, kad smagi idėja ir tiesiog... sekmadienis). Šį mėnesį languotą prijuostę ryši Inga iš Gyvenimas yra smulkmenos. Inga tinklaraštijos gyventojų (= tinklaraščių autorių = blogerių) pasiteiravo, o ką gi jie valgo iš tiesų, nes juk skelbiami receptai nebūtinai visada atspindi mitybos įpročius ir pomėgius. Įdomi tema, ypač nuraminti sąžinei, kad ne, vis tik nepaisant egzotiškų receptų ir tobulų nuotraukų, blogeriai irgi tik žmonės ir jiems maximos iki koldūnai nesvetimi (laaaabai tikiuosi).

Apie savo dieną maisto prasme jau pasakojau čia, apie mitybos įpročius minėjau čia ir čia, bet pagalvojau, kad ai, bala nematė, gal nepasmerksite manęs už dar vieną panašų įrašą.

Mano diena visada prasideda nuo pusryčių. Gyvenu principo "Pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalink su draugu, o..." pirmąja dalimi (mieli priešai, nesirikiuokit prie durų, mano vakarienės negausit). 90 procentų dienų pusryčiams būna kiaušiniai, nes paprasta, greita, universalu ir sveika. Kartais valgau košę ar granolą su pienu. Kad ir kaip nuobodžiai skambėtų, bet dauguma tinklaraštyje publikuojamų patiekalų dažnai  atsiranda ant mano stalo.

Briuselio kopūstai su vištienos gabaliukais ir vytintu kumpiu

O kartais mano pusryčiai visai netelpa į pusryčių formatą, kaip kad vieną vasario sekmadienį valgyti briuselio kopūstai. Iš dalies sutinku su mintimi, kad nereikia valgymų skirstyti į pusryčius, pietus ir vakarienę ir kiekvienam jų priskirti tik tam tikrą maistą. Na, kodėl gi negaliu pusryčiams valgyti salotų, o vakarienei kiaušinienės? Galiu... jei tik netingiu. O dažniausiai tingiu, todėl valgau kiaušinius.

Darbo dienomis tarp devynių ir dešimtos - kavos pertraukėlė, kuri apsiriboja dvidešimčia žingsnių iki kavos aparato ir atgal. Mažulytis juodos nesaldintos kavos puodelis, kurį pakaitomis su žolelių ar rooibos arbata po truputį siurbčioju iki pat pietų meto. Darbe turim saldumynų kampelį, kuris visada pilnas šokoladinių saldainių, irisų, juodo šokolado, karamelių, sausainių, riestainėlių... Ačiū dievui, jis priešingoje kabineto pusėje, todėl stebuklingu būdu atsilaikau nuo jų pagundų (tuo kažkodėl visada suneramindama kolegas, kurie, matyt, įtaria mane juos nuodijant, nes net ir po dviejų metų vis nenustoja siūlę pasivaišinti). 

Lašišos kepsniukas su sviesto, petražolių ir česnakų padažu bei žaliomis salotomis

Pietums paprastai valgau kokį nors baltymų šaltinį - vištieną, jautieną, žuvį, su žaliomis salotomis. Iš dalies dėl to, kad žinau, jog toks maistas sveikas ir tinka mano organizmui, iš dalies ir dėl to, kad nesu didelė bulvinių patiekalų mėgėja, o po miltinių patiekalų (pvz., pastos) pietų mano pilvas ima urgzti praėjus valandai. Darbo dienomis pietūs dažniausiai būna likę nuo vakarykštės vakarienės ir supakuoti nedidukiame plastikiniame indelyje, tačiau principas tas pats - baltymų šaltinis bei daržovės (tiesą pasakius, šis principas tinka daugumai patiekalų). 

Turėdama laiko (ir noro), vakarienę gaminuosi panašią į pietus ir tiek, kad liktų dar kelioms dienoms (ir nereiktų gaminti dar porą dienų :D).

Malta jautiena su morkomis ir šparaginėmis pupelėmis

Nepaisant to, kad stengiuosi valgyti tik sveiką ir pačios gamintą maistą, kartais susiklosto visiškai priešingai. Pvz., atsikėlusi po ligos iš tuščio šaldytuvo kameros traukiu paskutinį pakutį iki koldūnų, nes daugiau nieko neturiu. O kartais apie koldūnus ar maximos tuno salotas su kaparėliais svajoju visą dieną. Tada kažkodėl būna visai nesvarbu, kad žinau, ką ir kaip gamina, ko deda ir ko ne. Noriu ir tiek. 

Ir be abejo, karts nuo karto (aka beveik kiekvieną dieną) pasimėgauju kuo nors saldaus. Migdolų ir kokoso miltų blynais/vafliais Užgavėnių proga. Ar kokoso šokolado gabalėliu su puodeliu rooibos arbatos vakare. Arba vaisiais. Juodu šokoladu. Ar toliau aprašytu bananiniu pudingu. Nors, jei tik turėčiau tobulus genus ir tobulą medžiagų apykaitą, saldumynus valgyčiau dešimt kartų per dieną (kam čia apsiriboti trimis kartais). Kolkas, kol dar neturiu, pakanka ir to vieno vienintelio karto :)

---

Kartu su šio mėnesio Languotos prijuostės klausimu Inga sugalvojo ir nedidukę užduotėlę: parašyti paprastą/ greitą/ kasdienį receptą, be kurio neįsivaizduojam savo virtuvės. Pats paprasčiausias patiekalas/desertas, kuris dažnai gelbsti nuo "noriu kažko skanaus" krizės mano virtuvėje yra bananinis pudingas. Grįžtu namo po darbo, greitai susitaisau indelį pudingo, prisikraunu šaldytų uogų ar susipjaustau kivi gabaliukais ir įsitaisau su puodeliu žiūrėti kokio nuotaiką skaidrinančio ir nuovargį blaškančio filmo. Šis pudingas puikus saldaus jogurto pakaitalas tiems, kurie nevalgo pieno produktų, veganams ir žaliavalgiams.

KAKAVINIS BANANŲ IR MIGDOLŲ PUDINGAS
(2 porcijos)
0,5 puodelio migdolų
2 prinokę bananai
1,5 arb. šaukštelio kakavos

Migdolus rankiniu blenderiu ar virtuviniu kombainu susmulkinkite iki miltukų (nebūtina labai smulkiai), atskirai sutrinkite bananus, į bananus supilkite riešutus, suberkite kakavą ir masę trinkite blenderiu kol bus pakankamai vientisa. Ant viršaus susiberkite maišą šaldytų vyšnių ar aviečių ir pirmyn mėgautis vakaru :)

Migdolų sviestas

(Please scroll down for English version of the post)

Ką jums labiausiai patinka skaityti? Laikraščius, knygas, žurnalus, interneto tinklalapius? Man tai etiketes. Ne, ne Dolčė ir Gabana, ir net ne Skalbti 30º С. Kitas etiketes. Tokias, kuriose smulkiu raštu surašyta viskas, kas atsidūrė buteliuke, indelyje ar skardinėje, ant kurių etiketė ir sėdi. Tad jei kurioje nors parduotuvėje išvysite merginą, apimtą pykčio priepuolio, nes ji etiketėje nerado produkto sudėties, žinokit, kad ten aš (galit prieiti pasisveikinti!). Pastaruoju metu mane itin pradėjo erzinti ilgos etiketės (nes labai daug skaityt...). Elementariausias žemės riešutų sviestas ar kokoso pienas turi iki septynių sudedamųjų dalių. Septynių! Kai tuo tarpu iš tiesų riešutų svieste turėtų būti viena - riešutai, o kokoso piene dvi - kokosas ir vanduo. Ką likę ten veikia? Slepiasi nuo sveikatos apsaugos inspektorių? Beje, ar žinojot, kad produkto etiketėje visi ingredientai išrikiuoti pagal kiekį? Taigi pirmasis ingredientas etiketėje yra produkto pagrindas... va, pvz., vakar ieškodama juodojo šokolado IKI užtikau juodąjį šokoladą, kurio pirmoji sudedamoji dalis buvo nurodyta esanti cukrus (čia toks pat, tik pieniškas). Vadinasi, net kakavos masės dalis šokolade bus mažesnė nei cukraus. Net nejauku pirkti tokį. 

Migdolų sviestas niekam ne naujiena, tikiu. Bet neradusi nieko verto parduotuvėse, išsitraukiau savo trilitrinį mogdolų (daugiau nelabai turiu ką laikyti tuose trilitriniuose), atsitempiau savąją sunkenybę visai-ne-galingą virtuvinį kombainą, įpyliau porą saujų riešutų ir įjungiau. Penkiolika minučių, pora nukrapštymų nuo sienelių ir migdolų drožlės pradėjo išskirti savąjį aliejų bei automatiškai lipti į krūveles. Dar po 5-10 minučių migdolinė masė buvo gana skystoka ir kiek priminė kremą - ženklas kad jau gana kankinti kombainą. 

Tiesa, migdolai dėl savo biologinės prigimties yra gana sunkiai virškinami, todėl šiam sviestui patartina naudoti arba mirkytus ir išdžiovintus (aš pamerkiu migdolus parai, o po to išdžiovinu orkaitėje mažiausioje temperatūroje), arba pakepintus. Kepintų migdolų sviestas ir ilgiau išsilaikys, bet jo skonis bus kiek kitoks nei žalių migdolų sviesto. 

Va, o dabar kai jau turim migdolų sviesto, galim jį naudoti padažuose, kepiniuose, tepti ant obuolių, bananų, duonos, daryti užtepėles ir... man atrodo, man reikia atskiros Pinterest lentos susikabinti visus patiekalus su migdolų sviestu.

---

ALMOND BUTTER
What do you like reading the most? Newspapers, books, magazines, blogs? I like reading... labels. No no, not Dolce&Gabbana ones, not even Wash in 30º С water ones. Different labels. Labels where you can find in a small font written everything that got into that bottle, jar or can to which the said label is glued onto. So if you ever happen to see a girl having an anger attack in the middle of the shop since she couldn't find ingredients list on the label, be sure it's me (come up to me to say hi!). Recently I've get really annoyed by long labels (too much too read...). In the simplest peanut butter or coconut milk you can find up to seven ingredients. Seven! When really all peanut butter should consist of is peanuts and in the coconut milk there should be two ingredients: coconut and water. So what the rest of them are doing there? Hiding from health inspectors? By the way, did you know that on the product label all the ingredients are written according to their percentage in the product? So the first mentioned ingredient is the base of that product.... for example, yesterday while searching for some black chocolate in the shop I found one with sugar listed as the first  its ingredient (like this one, only this is milk chocolate). Which means that even cacao part in that chocolate is smaller than sugar one. Really unappealing.
I am sure almond butter is news to no one. But after getting from my trip to the shops empty-handed, I pulled out my 3 l jar of almonds (because I clearly have nothing else to keep in my 3 l jars), dragged to the kitchen my super heavy-and-not-so-powerful food processor, threw couple handfuls of almonds and turned it on. 15 minutes and couple of side scrapings later almonds pieces started releasing their oil and because of that bundling into little piles. 5-10 minutes and almond mass became quite liquid-y and creamy - the sign it's time to stop torturing the poor food processor.
It's worth to mention that almonds due to their biological nature are quite difficult to digest, so it is adviced to either soak almonds (I just soak them for 24 hours and then let them dry in the oven on the lowest heat) or roast them before making this butter. Butter from roasted nuts keeps longer but the tastes differ from the raw almonds one. 
Well, so now that we have some almond butter, we can use it in sauces, for baking, spread it on apples, bananas, bread, make some new spreads and... I think I need a new board on Pinterest devoted only for recipes that can be made with almond butter. 

Grikių košė... kitaip

(Please scroll down for English version of the post)

Naršydama po angliškus tinklaraščius ir skaitydama receptus niekaip negalėdavau suprasti, kaip čia yra, kad vienur prie sudedamųjų dalių nurodoma kasha grikiai, o kitur tiesiog grikiai. Pasitelkusi savo Sherlock'o Holmes'o sugebėjimus (ai, ką čia slėpti, jie vadinasi Google) radau paaiškinimą: tie kvapnūs maži rudi grūdeliai, kuriuos mama ir močiutė virdavo pusryčiams yra vadinamieji kasha grikiai - kepintos grikių kruopos. O kasha juos anglai vadina nuo Rytų Europoje, ypač slaviškai kalbančiose šalyse naudojamo žodžio. Lietuviškai tas žodis yra... košė. Taigi. Na, o jei rinksimės nekepintus grikių grūdelius, jie bus žalsvi ir šiek tiek sunkokai įkandami (ypač jei bandysit griaužti nevirtus). Bet užtat tiks daiginimui ir išsaugos visas savo vertingas maistines medžiagas. Grikiuose gausu antioksidantų (kurie mažina piktojo baubo - cholesterolio kiekį kraujyje), magnio (sveikesnei širdutei ir nervų sistemai), mangano, vario, seleno, kalcio, vitaminų B2 ir B3, folio rūgšties... na, jei šis sąrašas jūsų dar neįtikino grikių nauda organizmui, tuomet belieka palinkėti trumpų eilių McDonald's restoranuose. Gerai gerai, juokauju :)

Dar vienas svarbus elementas kurio gausu grikiuose... ne pala, apie viską iš eilės. Taigi, vasaros pradžioje man nustatė mažakraujystę. Žinot, tokią ligą, kai kraujyje labai trūksta geležies. O geležis yra deguonies pernešėjas iš plaučių į smegenis ir kitus gyvybei palaikyti būtinus organus. Organizme stingant geležies, pradeda stigti ir deguonies, jautiesi tarsi pagalve dusinamas visą ištisą dieną, greičiau pavargsti, pradeda kankinti apatija... Tragiškai nesmagu. Gniauždama savo tyrimų rezultatus grįžau iš poliklinikos namo į darbą ir pirmiausia, ką padariau, tai susiradau geležies daugiausiai turinčius maisto produktus: raudona, balta mėsa, brokoliai, briuselio kopūstai, moliūgų sėklos ir... grikiai. Tiesa, grikių geležis kaip ne gyvulinės kilmės (non-hema) įsisavinama kiek sunkiau, tam dar kartu reiktų suvartoti C vitamino (pavyzdžiui, kivi ar apelsiną), bet juk mėsos tris kartus kiekvieną dieną nevalgysi. Beje, žinot tą anekdotą: "Grikiai, grikiai, grikiai"? Ne? Ir nereikia :)

Jums reikės:
1/2 puoduko nekepintų grikių
80 ml migdolų pieno (sojos, avižų ar kt. pieno) (~ 5 valgomus šaukštus)
1 valgomą šaukštą čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklyčių
1 valgomą šaukštą klevų sirupo (agavos sirupo ar medaus)
1/2 šaukštelio cinamono
pusės banano

Grikius užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti per naktį (ar bent 1 valandai). Išbrinkusius grikius perplaukite po bėgančiu vandeniu (iki kol nusiplaus grikių glitumas).

Trečdalį grikių atidėkit, o į likusius supilkit pieną ir klevų sirupą ir sumalkit blenderiu (ar rankiniu smulkintuvu), suberkit čijos sėklytes, cinamoną bei sudėkit bananus, viską dar kartelį sumalkit. Galiausiai įmaišykite grikių kruopeles, kurias buvo atidėję, papuoškit vaisiais ir uogomis, kokoso drožlėmis, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis. Paprasta, bet skonis puikus.
Receptas iš Oh She Glows.

---

BUCKWHEAT PORRIDGE...IN A DIFFERENT WAY
Browsing through English blogs and reading recipes I couldn't understand why some ingredients listed kasha buckwheat and some - just buckwheat. I used all my Sherlock Holmes skills (okay, let's not lie, they are called Google) and found and an explanation: those little brown luscious grains, which my Mom and Granny used to make me breakfast from, are called kasha buckwheat - toasted buckwheat groats. English people call them kasha because of the word used in Eastern Europe, especially in Slavic countries. In Lithuanian the word is... košė. Well, and if you choose untoasted groats, they will be green and hard to chew (especially if you try to snack on uncooked ones). However the green ones are perfect for sprouting and do not lose all their nutritional value. Buckwheat has a lot of antioxidants (they lower the amount of the evil queen cholesterol in the blood), magnesium (for a healthy heart and nervous system), manganese, copper, selenium, calcium, vitamines B2 and B3, folic acid... well, if this list is not enough to convince you of benefits buckwheat has on your health, then I wish you short queues at the McDonald's. Ok, ok, I am just kidding :)
One more very important element that can be found in buckwheats is... no, wait, let me tell you about the background of this post. So in the beginning of the summer I got diagnosed with anemia. You know, the illness, where there is a lack of iron in the blood. Iron in the blood transmits oxygen from lungs to your brains and other importants body organs. When there is not enough iron in the blood, there also is a lack of oxygen and most of the time you feel like suffocating, you get tired much quicker, the apathy starts to kreep on... Utterly unpleasant. So with my blood test results in my hand I came back from clinic home to work and the first thing I did was finding which foods had the biggest amount of iron. And those were red and white meat, broccoli, brussel sprouts, pumpkin seeds and... buckwheat. Of course, iron in buckwheat is not animal-kind (non-hema) so for the body to use it, it is a bit more difficult: you have to also include vitamin C in your meal (e. g. a kiwi or an orange). But let's admit, eating meat three times a day is not a very good idea. 

You'll need:
1/2 cup of raw buckwheat groats
80 ml of non dairy milk (almond, soy, oats) (~5 tbsp)
1 tbsp of chia seeds
1 tbsp of maple syrup (agave syrup or honey)
1/2 tsp cinnamon
1/2 banana

Soak buckwheat overnight or at least for one hour before eating. Rinse the groats well and drain them. 
Set about one third of the groats aside. Place the rest of the buckwheat, milk and sweetener of your choice in the blender or the bowl (if using hand blender) and blend everything well. Add chia seeds, cinammon and banana and once again blend the mix. Put back the remaining buckwheat groats, mix everything, top with fruit, berries, shreded coconut, pumpkin or sunflower seeds. Serve.
The recipe's from Oh She Glows.

Anakardžių "sūrio" pyragas su avietėmis

Pirmiausia, būtina paminėti, kad šis pyragas yra gyvas/žalias (raw), nekeptas ir nevirtas, be gliuteno, be pieno produktų ir be cukraus. Deja, jei esate alergiška(s) riešutams, geriau gaminkite šį sūrio pyragą.

Apie tai, kad pieną galima išgauti iš riešutų, jau žinom. Bet kad puikus varškės augalinis dubleris gali būtų anakardžių riešutai, visiškai nesitikėjau. Man, kaip priklausomai nuo varškės, tai buvo metų atradimas. O kadangi gimtadienis buvo ant nosies, pagalvojau, kad būtų visai smagu pabandyti, kokia gi ta varškė gaunasi. Ir visai nenusivyliau.