2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Nike. Aš bėgu. Vilnius 2013

Tikriausiai vienintelė tinkama proga Vilniaus senamiestyje pasirodyti su sportine apranga. Žinote, visi tie Du Broliai, Ramunė Piekautaitė, Ermenegildo Zegna salonai ir tu, apsirengęs Nike kelnytėmis, Nike batukais ir marškinėliais, ant kurių puikuojasi užrašas "AŠ BĖGU. VILNIUS 2013". Ir žinai kodėl? Todėl, kad tu bėgi. 
Juokiausi vakar perskaičiusi vieno Facebook'o draugo žinutę: "Ar kas nors iš jūsų NEbėgo Nike Vilniaus pusmaratonio???" :D Žinau, atrodo, kad bėgo visi pažįstami ir dar jų sesės, broliai, mamos, tėčiai, draugai ir giminaičiai. Na, iš viso pusmaratonio, 10 km ir 5 km distancijose bėgo virš penkių tūkstančių žmonių, tad nieko nuostabaus, jog žmonių buvo daug. Anot Lietuvos Ryto straipsnio, Lietuvą pagaliau pasiekė bėgimo bumas ir bėgimo renginiai dygsta kaip grybai po lietaus, tad grybautojų, atsiprašau, bėgikų skaičius tik augs. 
Nike ir DnB bėgimas buvo puikiai suorganizuotas, savanoriai buvo paslaugūs, bėgikai draugiški ir palaikantys, o oras pasitaikė superinis. Tad ko daugiau norėti. Na, gal greitesnio laiko ir geresnių rezultatų, tačiau aš ne apie tai. 
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad bėgioti gali tik tobulą kūną ir Živilės Balčiūnaitės sugebėjimus turintys žmonės. Mokykloje ilgos distancijos būdavo kančia, o po jos bėgioti nekildavo net minčių. "Juk nesugebėsiu". Tačiau, pasirodo, sugebėjimas nubėgti 5, 10, 21,1 ar 42,2 km yra išsiugdomas. Taip, pirmą dieną bus sunku. Pirmą savaitę ar mėnesį bus sunku. Tačiau žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro ir pastebėsi, kad lauki, kol galėsi lengva ristele nubėgti trumpąją savaitės distanciją, kol užplūs lengvumo jausmas, nebekankins įkyrios mintys apie nepadarytus darbus, o po visko dar sulauksi ir geros dozės endorfinų.
Tobulumas ir 3 min./km greitis (per tris minutes nubėgamas kilometras) gerai, tačiau niekas negimė mokėdamas. Tobulumas ir greitis ateina per darbą. Jei vis dar nedrįstat pradėti bėgioti, išdrįskit. Net jei nesmagu, net jei galvojat, kad neišeis, pabandykit. Vėlai vakare ar anksti ryte, kai mažai žmonių, kai saulutė dar ne tokia agresyvi. Apšilkite, o tuomet bėkite, kiek galite. Net jei tai būtų ir šimtas metrų. Yra tokia programa visai nebėgiojantiems - C25k (couch to 5K - liet. nuo sofos iki 5 km), kuri per 9-12 savaičių  padės pasiruošti 5 km bėgimui. Tai štai programos pirmąsias dvi savaites kas antrą dieną bėgiosite po 20 minučių: minutę bėgate, pusantros minutės einate, minutę bėgate... ir t. t. Viskas prasideda nuo mažų žingsniukų, po truputį, bet tai tikrai įmanoma. Nesvarbu, kiek sveriate, koks jūsų ūgis ar piniginės apimtis. Kiekvienas jūsų tikrai gali bėgioti. 2013 m. rugsėjo 15 d. vyks Vilniaus maratonas. Trumpoji distancija - mini maratonas yra tik 4,2 km. Turite 16 savaičių pasiruošti. Tai daugiau nei pakankamai. Ar pasimatysime ten?
Skambės banaliai, tačiau svarbiausia dalyvauti. Užimta vieta, greitis ir laikas, per kurį atbėgsite, visai nesvarbu. Varžotės tik su pačiu savimi. Nike ir DnB organizuoto "Aš bėgu. Vilnius 2013" 5 km distanciją pradėjo apie 3 000 bėgikų. Finišą kirto tik 2071. Žinote, iš kur žinau? Nes aš buvau 2069-oji. Iki tobulumo man kaip iki mėnulio, o ir treniruočių buvo mažai, tačiau džiaugiuosi, jog dalyvavau, jog pamačiau, kad bėgimas vidurdienį, kepinant saulei ir stengiantis įveikti iš kažkur atsiradusią kalvą, skiriasi nuo mano naktinių pasibėgiojimų. Džiaugiuosi, jog išbandžiau save ir džiaugiuosi, kad finišavau. Labai labai kviečiu nepabūgti tų 4 km ir juos nugalėti rugsėjį. Tad, ar susitiksime?

8 komentarai:

  1. Manęs, vakar įveikusios 21,098 km atstumą, kolega šiandien taip pat paklausė, ar bėgioju dėl mados. kai pasakiau, kad kasryt bėgioju ketvirti (o gal jau penkti?) metai, nusiramino... Bet net jei ir bėgama dėl mados, tai irgi gerai - bėgimas pats geriausias (ir paprasčiausias) būdas būti ent šiek tiek sveikesniam, energingesniam bei pozityvesniam ;) ir nereikalauja didelių investicijų (išskyrus GERUS sportinius batelius ir aprangą).

    Sveikinu prisijungus prie šaunaus bėgikų būrio ir įveikus pirmuosius oficialius kilometrus!

    P.S. aš kasryt su savo NIKE treninginėm kelnytėm prabėgu pro Du Brolius, Piekautaitę ir Zegną. Ir ką? Nugi nieko... :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui, Egle :) Aš ir sakau, kad bėgikai labai draugiški ir palaikantys žmonės, net ir už trasos ribų :)
      Laukdama 5km starto pradžios, pavydžiai dairiausi į aplink zujančius, jau 21,1 km įveikusius bėgikus, pasipuošusius medaliais, ir negalėjau patikėti, kokie jie nerealūs ir kokią stiprią valią turi. Man jau vieną kartą užšliaužus Išganytojo gatvės kalniuku buvo visko gana ir manęs ten dar tris kartus niekas nebūtų net su žabeliu užvaręs, o jūs, pusmaratonininkai, tai net keturis kartus tą "džiaugsmą" apturėjot. Šaunuoliai :)
      Taip, bėgimas šiemet tapo mada, tačiau tik daugiau tokių madų. Ne mada nusigerti kas vakarą, ne mada veltėdžiauti, bet bėgioti, stengtis dėl savęs, lenktyniauti su savimi pačiu, brėžtis tikslus. Labai puiki mada :)
      O dėl treninginių kelnyčių, tai kadangi gyvenu ne sostinėje, pas mus trys juostelės - išeiginė apranga, puikiai deranti eiti į teatrą, restoraną ir šiaip visur kur. Nežinau, kaip čia tiems vyrukams susiformavo tokie įpročiai, bet jie juos uoliai toliau ugdo, o mes, kostiumuoti, baisiai nejaukiai tarp jų jaučiamės :D
      P.S. Egle, o Vilniaus maratone gal 42,2 km distancija jau laukia? :)

      Panaikinti
  2. Vita, kaip faina! Prasibėgom oficialiai pirmą kartą ką! ;)) Tai jau kai kas! Aš bais tingiai ruošiaus/nesiruošiau savo startui, bėgdama sakiau nebebėgsiu daugiau, bet kad tas ratukas vakare aplink kvartalą, ar šalia vyrukų sporto klube ant takelio (šypt :)) Mr.P bent pavydėtų.. nė velnio), ir tiesiog naršau, kur čia vėl galėčiau oficialiai bėgt.
    P.s. užpavydėjau Eglei tiek km, kai pamačiau Instagrame, kad nubėgo.. įsimylėt vėl bėgimą yra gera!
    P.s.2. gera avalynė būtina.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kas bėgo, o kas šliaužė link finišo :D aš kol savo 5 km įveikinėjau, tu 10 km nušvilpei :D Bėgdama ir aš galvojau "Idiotė, kas mane čia atgrūdo". Bet va, atbėgau, praėjo diena, o aš jau galvoju, kad reikia normaliai susidaryti planiuką nuo A iki Z ir išsiugdyti sugebėjimą nubėgti 5 km be sustojimo ir normaliu laiku (t. y. iki 30 min.). Mane bent kolkas pats bėgimo procesas vargina, tačiau atbėgus tokia ekstazė apima, kad tiesiog negali kitąkart nebėgti :)
      Gera avalynė būtina, bet blogiausia, kad ją kas keli šimtai kilometrų reikia keisti. Nelaimei, gera avalynė gerai ir kainuoja :D Ir dar, man baisiai sunku išsirinkti bėgimo batelius. Ne dėl išvaizdos, bet pagal visus bėgikų batelių reikalavimus. Vargeli, pavaikštau po parduotuvę, pakiloju batelius ir išeinu nieko nenusipirkusi. "Ai, dar su senais pabėgiosiu" :D

      Panaikinti
  3. Per daug apsisunkinus mąstymą dėl batelių ir kilometrų :) Paskaitytum kokių bėgimo batelių reviews, pamatytum, kaip bėgikai ketverius ar penkerius batus tik subėgioję per 18 metų (taip taip.. buvo toks atvejis, kai rinkosi maniškis batelius :)) Su Asics bet kokius paėmus neprašausi ;) Nike, Adidas taip pat - bėgimo batelių specialistai. Jie už tave surenka į batą viskas, kas gera, belieka pasimatuot, pajust skirtumą ir bėgt ;)
    Procesas - ir mane vargina, žinok, bet atbėgus būtent ta ekstazė... mm :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. nusižiūrėjau foodie penpals, žie, gal nusižiūrėsiu ir bėgimą, labai čia viliojančiai parašei :) sveikinu įveikus!
    Atsimenu kaip pozityviai stebėjausi savo kambarioku, kai bėgiodavo per saulę ir lietų po 5km iki parko, aplink ežerą ir atgal.

    AtsakytiPanaikinti
  5. as irgi taip pat jausdavausi po VIlniaus centra begiodama :) O koki atstuma maratone begsi?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. patį mažiausią - 1/10 maratono :D 4,2 km arba kaip jie vadina - mini maratoną :D man sočiai per akis :D

      Panaikinti