2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

Kalėdų senelis slapukas

Kol šiandien atsargiai renkate stiklinius burbulus nuo kalėdinės eglutės ir iki kitų metų išjungiate girliandos lemputes, aš pasinaudosiu pačia paskutine proga (nes su šventėmis sveikinti galima iki Trijų Karalių!) ir palinkėsiu Jums nepaprastų metų. Kad ir kuo tas nepaprastumas pasireikštų, linkiu, jog 2014-ųjų metų gale būtumėte daug turtingesni patirtimi, draugystėmis, žiniomis ir gera nuotaika. 
Jau kelintus metus iš eilės Viktorija organizuoja Kalėdų senelio slapuko dovanėlių keitimąsi tarp kulinarinių tinklaraščių autorių ir šie metai nebuvo išimtis. Šiais (tiksliau 2013-aisiais metais, bet aš šiek tiek vėluoju informuoti Jus apie viską) metais Kalėdų seneliu buvau Indrei iš tinklaraščio Gėrimų ir patiekalų magija. Na, o man skirtą dovanėlę, dailiai supakuotą į raudoną popierių, vieną rytą atnešė paštininkė iki pat namų durų. Tiesiog Kalėdų stebuklas, nes gyvenime dar taip nebuvo nutikę, jog didžiulį siuntinį gaučiau į namus, o ne į pašto skyrių. 
Manasis Kalėdų senelis slapukas buvo kita Viktorija, rašanti tinklaraštį Jauku Namuose. Nekantriai nuplėšusi nuo dėžutės dovanų popierių (nors sąžinė šiek tiek ir piktinosi - juk taip gražiai supakuota), viduje radau dovanėles: paties Jamie Oliver matavimo šaukštelius (itin praverčiančius, kai reikia tiksliai atmatuoti sudedamųjų dalių kiekį), puodelį kavai (taip ir suprantu, kad mano meilė kavai šviečia pro visus tinklaraščio tarpus), prieskonių rinkinuką karštam vynui (mmm, žiema žiemužė ir karštas vynas), nedidukas juodas šokoladukas (kuris ištirpo kaip dūmas rūke) bei daili rankų darbo atvirutė. Ačiū Viktorijai už kruopščiai apgalvotą dovanėlę.
Ir kad jau kalbam apie dovanas, noriu pasidžiaugti dar kai kuo. Vieną vakarą visiškai netikėtai gavau laišką iš vieno tinklaraščio skaitytojo, kuris norėjo padėkoti už tinklaraštį ir teiravosi adreso, kuriuo galėtų atsiųsti simbolinę dovanėlę. Pirmiausia, yra be galo smagu sulaukti tokių pozityvių atsiliepimų apie mano mėgėjiškų laisvalaikio užsiėmimų rezultatą. O antra, neįtikėtina, kad kažkas visiškai nesavanaudiškai, be jokių užslėptų tikslų ir ketinimų, nieko nesitikėdamas atgal, pasistengia pradžiuginti kitą žmogų. Tad štai vieną rytą ant savo darbo stalo radau registruotą ir man adresuotą voką, kuriame pūpsojo itin įmantriai virvele apjuostas, antspauduotas asmeniniu antspaudu ir papuoštas origami gervėmis juodas šokoladas. Dėkui Ričardui už tokį gražų poelgį (ir dievišką juodąjį šokoladą). 

3 komentarai:

  1. Kaip kalėdiška nuotraukose...ehhh labai faina :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O mes dar nei darbe, nei namie nenupuošėm eglutės. Tegu pastovi... vis nuotaika šventiškesnė :)

      Panaikinti