"Važiuoju žiūrėti ledo ritulio" informavau kolegas. Pirmą kartą gyvenime normaliai žiūrėti ledo ritulio rungtynes nuo pradžios iki galo. Na, nes tos trumpos ledo ritulininkų praktikos akimirkos ant Akropolio ledo nelabai skaitosi. KHL sezonui einant į pabaigą, išsirinkom Riga Dinamo ir Novokuznetsk Metallurg rungtynes. Atkrintamosios tarp broliukų latvių ir rusų. Į Rygos Arenoje, talpinančioje iki 10 tūkst. žmonių, vyksiančias rungtynes bilietų nebebuvo likę daug, o ir bilietai nebuvo pigūs. Panašiai kaip į LKL finalo rungtynes. Taigi penktadienio vakarą atsidūrėme prie Rygos arenos ir persikėberioję per sniego kalnus tarp stovėjimo aiktštelės ir pačios arenos stojome į eilę, o po kelių minučių jau buvome viduje. Mūsiškis 111 sektorius pasirodė besąs prie pat Rygos Dinamo fanų zonos, todėl sėdėti prie pat būgnų, vėliavų ir plakatų buvo tikrai labai smagu ir nuteikė puikiai. Rungtynės prasidėjo, o visa salė džiaugsmingai skandavo "Dinamo, Dinamo", "Tikai Riga! Tikai Dinamo!" (liet. tik Ryga, tik Dinamo), "Sarauj Riga, Sarauj!" (liet. pirmyn Ryga, pirmyn). Jausmas buvo labai panašus į tą, kurį jaučiau per Europos krepšinio čempionato rungtynes kartu su geltonažaliaraudona mase klykdama "Lietuva! Lietuva!". Pirmas kėlinys baigėsi taikliu latvių įvarčiu, kurį teisėjai atsisakė įskaityti. Per trumputę pertrauką puodelis kavos ir 2 latus kainuojantis vyšninis Dinamo šalikas ir - atgal į salę. O tada prasidėjo: rusai pelnė įvartį, latviai įmušė du įvarčius maždaug trijų sekundžių skirtumu, latvių trečiasis įvartis. Salė šėlo. Mes, beje, su ja. Sunku nepasiduoti minios džiaugsmui. Paskutiniojo kėlinio metu rusų nervai nebeišlaikė. Na, tiesą pasakius, tai kanadiečio, žaidžiančio Novokuznetsk Metallurg komandoje, nervai pakriko ir jis puolė talžyti vargšą kolegą latvį. Prie susikabinusių ledo ritulininkų pripuolė du teisėjai, tačiau jų pastangų pasirodė mažokai, todėl susikabinusių keturių žmonių rutuliukas kokias porą minučių pasisklaidė po ledą. Latviai švilpė piktajam kanadiečiui, o teisėjai po trumpo pasitarimo jam skyrė visas įmanomas baudas. Jis buvo nuvytas ir nuo ledo, ir iš viso iš salės. Va taip vat. Paskutinėmis minutėmis latviai įmušė ketvirtąjį įvartį, o žiūrovai buvo be proto laimingi tokiu reginiu. Varžyboms pasibaigus Dinamo fanai dar klykavo savo šūkius, net iš išėjus iš arenos, aikštelė buvo pilna žmonių, sveikinančių vieni kitus. Beje, ledo ritulio gerbėjų moterų Latvijoje yra labai panašiai kiek ir vyriškių, priešingai nei Lietuvoje, kur į krepšinio rungtynes atėjusių žiūrovų tik apie 20 proc. būna moteriškės.
Žodžiu, įspūdžiai puikūs. Kitą KHL sezoną reiks pabandyti apsilankyti dar kartelį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą