2012 m. vasario 4 d., šeštadienis

Speigas

Šalta, tiesa? Bet čia nieko naujo. Užtat šiandien buvo saulėta. Ir nesnigo. Ir dar šiandien buvo Sartų lenktynės. 
Ar kas nors šią žiemą pastebėjot, kur dingo žvirbliai ir zylės? Net antys, ir tos kažkur dingę. O man patinka lesinti paukščius. Tikriausiai dar nesibaigia vaikystė. Net ir giliausią žiemą tempu batoną į darbą, kad per pietų pertrauką galėčiau nueiti prie upės. Tiesa, ir eiti nėra labai kur, nes dirbu prie pat kranto, todėl ir antis susitinku beveik kasdien.
Lesyklos šiemet nestatėm. Ir prie neseniai tinkuotos sienos namuko kalti nesinori. Užtat atsitiktinai radau kitokią visai mielą idėją - širdeles iš sėklų, kurios kabinamos ant medelių. Beje, kol dar patys nepastebėjot, pasakysiu, taip, tikrai neįsivaizduoju, kokiu būdu paukščiukas les iš tos širdutės, nes atsitūpti nėra kur. Na, gal bent varnos galės pakelti širdelę nuo medžio. O jei ne... na, tai bent žmonės galvos, jog aš kiemą Kalėdoms pasipuošiau.
Jei kam smalsu, tai čia paprasčiausias maistelis banguotosioms papūgėlėms (nes kieminiams lietuviškiems žvirbliams lesalo pirkti nėra) sumaišytas su pakučiu želatinos, pora šaukštų auksaspalvio sirupo ir keliais šaukštais miltų. Receptą galite rasti čia. Žinau, kad kiti deda tik želatiną, treti deda dar riešutų sviesto (bet po to želatina atsisako stingti), dar kiti deda džiovintų uogų ir saulėgrąžų. Žodžiu, bet kuriuo atveju, paprasta ir nesunku :)
Šiandien eidama pasivaikščioti (nes juk toks gražus saulėtas oras), pasiėmiau kelias širdutes ir į miestą. Jei kur pastebėsite bekabančią širdelę, žinokite, kad aš jums siunčiu linkėjimus.

2 komentarai: