Raudonojo velveto keksiukai... be dažų

Jei man vaikystėje tėvai leisdavo išsirinkti ledus ar saldainius, visada rinkdavausi pačią nenatūraliausią spalvą - tai kas, kad natūraliai violetinių ar mėlynų maisto produktų nebūna, bet juk taip gražu! Ir tada buvo gerai, nerūpėjo visokie E ir neištariami niekam nereikalingų priedų pavadinimai. Tiesą pasakius, niekas ir neįsivaizdavo juos egzistuojant. 

Raudonojo velveto (ar aksomo, ang. red velvet) keksiukai ir pyragai mane sužavėjo it mažą mergaitę, kuri vis dar tebegriebia ryškiausią knygelę ir labiausiai blizgančius daiktus. Nuo pat ištakų raudonojo velveto pyragams raudona spalva buvo suteikiama maistiniais dažais. Pabandžiau ir aš maistiniais dažais "pagardinti" savuosius keksiukus. Spalva išėjo tobula, bet kiekvienas kąsnis strigo gerklėje pagalvojus, kad griaužiu kažkokį nenatūralų produktą. Anot informacinės etiketės, į raudonų dažų sudėtį įeina kalio sorbatas (konservantas) ir raudoną spalvą suteikiantis karminas (E120). Karminas išgaunamas iš vabzdžių ir be maisto pramonės taip pat naudojamas kosmetikoje, gaminant raudoną rašalą ir kt. Savųjų keksiukų nenorėjau sieti su lūpų dažais ar rašalu (o šis palyginimas vis iškildavo prieš akis vos tik atsikandus keksiuko), todėl pradėjau ieškoti būdo, kaip visus E palikti už borto. Ir radau.

Koks maisto produktas ateina į galvą paminėjus raudoną spalvą? Tamsiai raudoną spalvą? Purpurinę raudoną? Taigi taigi, būtų smagu, kad vyšnios ar braškės turėtų stiprų raudoną pigmentą, tačiau, deja, šių uogų keksiukai būna vos lengvai rausvi. Tačiau burokėlis (taip, taip, burokėlis) išsaugo savo natūralią tamsiai raudoną spalvą net ir pakaitintas bei sumaišytas su krūva baltų ingredientų.

Tiems, kurie nerimauja dėl skonio... na, gerai, burokėlių skonis šioje versijoje kiek jaučiasi. Bet dėl mano pačios kaltės, nes rinkausi jaunučius burokėlius (kurių skonis, kaip žinia, visad stipresnis nei pastovėjusių) bei patingėjau juos pakaitinti kiek ilgiau. Tuo tarpu kita raudono velveto versija su tuo pačiu burokėlių kiekiu ir tokia pačia proporcija gavosi rusva bet net nebūtumėt įtarę ten buvus burokėlių. Taigi spalvą ir skonį suderint įmanoma :)

Raudonojo velveto keksiukai // Red velvet cupcakes

Keksiukams jums reikės:

Trijų burokų (aš naudojau 350 g jaunų burokėlių)

0,5 citrinos sulčių

3 arb. šaukštelių ryžių acto (tinka ir baltojo vyno actas)

2 puodelių cukraus (apie 480 ml)

230 g sviesto (kambario temperatūros)

1,5 arb. šaukštelio vanilės ekstrakto (vietoj jo aš naudojau vanilinį cukrų, kurį įskaičiavau į tuos 2 puodelius)

1 arb. šaukštelio smulkios druskos

2 arb. šaukštelių kepimo miltelių

2,5 puodelių miltų

4 kiaušinių

1 puodelio pasukų

2 valgomųjų šaukštų natūralios kakavos (apie 30 ml)

Glaistui/užtepui prireiks:

250 g grietinėlės sūrio (2 Philadelphia indeliai)

110 g sviesto (kambario temperatūros)

500 g cukraus pudros

(Labai atsiprašau dėl tragiškos nuotraukos, bet dėl savo neapdairumo ir skubos nesureguliavau fotoaparato išlaikymo nustatymų ir nuotrauka gavosi itin tamsi... O kai pastebėjau, buvo jau per vėlu. Taip pat, pamiršau įtraukti kakavą. Kaip sakoma, skubos darbą velnias neša. Aišku, kas maniškį atnešė)

Burokėlius nuplaukite šepetuku. Į nediduką troškinimo indą per du pirštus įpilkite vandens ir sudėkite švarius burokėlius (1), indą uždenkite kepimo popieriaus lapu, o ant jo aliuminio folija (2). Indą su burokėliais įdėkite į iki 205 C įkaitintą orkaitę ir burokėlius kaitinkite apie 90 minučių. Ištraukę leiskite atvėsti ir nulupkite odelę (3).

Keptus burokėlius sutrinkite iki vientisos masės (4). Trintų burokėlių turėtų gautis apie 1,5 puodelio. Jei gausite daugiau, perteklių atidėkite kokiam nors kitam patiekalui (arba padovanokite šiukšlių dėžei). Išspauskite citrinos sultis (5) ir jas bei actą supilkite į burokėlius. Sviestą išsukite su cukrumi (6).

Į sviesto-cukraus masę įmuškite kiaušinius ir viską gerai išmaišykite (7), supilkite trintus burokėlius (8) bei pasukas (9).

Atskirame dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską (10). Sausąjį mišinį įsijokite į raudonąją burokėlių masę ir lengvai išmaišykite (11). Tešlą padalinkite į 24 keksiukų formeles ir 180 C temperatūroje kepkite apie 18-20 minučių.
Receptas iš sophistimom.
Jei norite balto glajaus/užtepo/papuošimo (kaip iš tiesų lietuviškai jis vadinasi?) ant keksiukų, kambario temperatūros sviestą išsukite su grietinėlės sūriu (mikserio pagalba), įsijokite cukraus pudrą ir viską išmaišykite/išplakite. Aš po to mišinį supilu į konditerinį maišelį (prieš tai užsukusi, kad glajus neišbėgtų) ir įstatau valandai į šaldytuvą, kad masė sutvirtėtų ir būtų patogiau keksiukus dekoruoti. Na, o po to jau dekoruoju :)

Pastabos
Spalva gavosi tobula raudona. Na, o va skoniui idealumo trūksta. Aš burokėlius orkaitėje skrudinau tik 60 minučių, tad galbūt juos pakepinus kiek ilgiau, dings tas burokėliams būdingas žemės prieskonis. Taip pat nesirinkit jaunučių burokėlių ir pasistenkite, kad trintų burokėlių nebūtų daugiau nei pusantro puodelio (apie 380 - 400 ml). Burokėlių skonis keksiukuose jaučiamas, bet nėra visa užgožiantis. Aš šiaip jau ne burokėlių fanė, bet keksiukai man visai patiko.
Ryžių actas turi gan keistą prieskonį, kuris man ne itin patinka, tad patarčiau naudoti baltojo vyno actą, jei tokio turite (aš turėjau, bet buvo gaila prasukti naują buteliuką).
Gavau priekaištų dėl baltojo glaisto saldumo. Nors tiesą pasakius, kitiems šis glaistas kaip tik buvo geriausia keksiuko dalis. Na, deja, be cukraus pudros (ar su mažesniu jos kiekiu) glaistas nesilaikytų ir nutekėtų nuo keksiuko... vis gi riebalai, kurie kambario temperatūroje tirpsta. Tuo tarpu cukraus pudra šį glaistą "sudžiovina". Taip kad sorry, mielos kolegės, glaistas toks turi būti.