Red Hot Chili Peppers Kaune

Kai pirkau bilietus žiemą, koncerto data atrodė besanti kitam šimtmety, tačiau, mirkt, ir kalendoriaus lapelis atsivertė ties liepos 28 d. Važiuodami į Kauną, negalėjom patikėti, kaip greit praėjo tie 7 mėnesiai. Diena, kaip žinia, pasitaikė itin karšta ir saulėta (32-35 С!!!), todėl stovėjimas kilometrinėje eilėje prie arenos visai neviliojo. Tačiau jau einant artyn link naujosios Žalgirio arenos iš tolo matėsi minios ir eilės die hard Red Hot Chili Peppers fanų. Laimei (šiuo požiūriu), mūsų bilietai buvo sėdimi ir trečiajame aukšte, o tai reiškė galimybę užlipti arenos gale esančiais laiptais ir įeiti pro ten esantį įėjimą. Nepatikėsite, bet ten eilėje nebuvo nei vieno žmogaus, todėl sugaišom visas dvi sekundes (!) kol patekom į vidų. Jei atvirai, gyvenime tik vieną kartą esu turėjusi sėdimas vietas koncerte (ir tai tik dėl to, kad į koncertą ėjau viena ir jis vyko Hammersmith Apollo teatrinėje arenoje), tačiau stovimi bilietai į RHCP buvo išpirkti žaibišku greičiu, o mes į tą traukinį nebesuspėjom. 

Sėdimos vietos pasirodė besančios aukštokai (ir tolokai). Akustika nelikom sužavėti (mielieji žemi dažniai, kur jūs?). Taip pat trūko ir muzikantų mimikų, tos euforijos jų veiduose, kurią matai, stovėdamas pirmosios eilėse (o ten dažniausiai ir braunamės per koncertus). Tačiau kita vertus, karštis ir deguonies trūkumas ten apačioje tarp tūkstančių gerbėjų visiškai neviliojo (o gana didelis koncerto metu nualpusiųjų skaičius dar labiau nugąsdino). 

Apšildymui RHCP atsivežė anglų indie rock'o grupę The Vaccines. Pamačiusi ilgaplaukius muzikantus bei išgirdusi pirmuosius akordus (tiksliau - būgnus), apsidžiaugiau (f*** yeah, metalheads! <-- mano koncertinis "aš" mintyse ne tik keikiasi, bet dar ir galvoja angliškai). Deja, grupė labiau priminė mano tėvų taip mėgstamą The Beatles ar Arctic Monkeys. Na, bet palyginti su 2008 m. Katie Melua apšildžiusia Julija Ritčik, jie buvo dieviški. 

Suprantama, galiausiai scenoje pasirodžius patiems Red Hot Chili Peppers, klykėm ir plojom, ir skandavom "Antanai, Antanai". Antanas kaip visad nebuvo kalbus. Flea, beje, irgi tąvakar iškalba nespindėjo. Tačiau suprantama, pasaulinis turas išvargina. RHCP setliste buvo tiek gerai žinomos dainos, tiek ir naujojo albumo kūriniai. Mes dainavom (=klykėm) ir šokom, o Chad'as ir Flea kaip visada stebino savo jam'ais. Nežinau, kaip kitiems ten buvusiems, bet man pagrindinė koncerto dalis laaaabai greit pralėkė. Be proto džiaugiausi išgirdusi Under The Bridge. Po ilgų aplodismentų sekė trumpas encore ir koncertas baigėsi.

Buvo smagu :) Ir netikėta po koncerto matyti tieeeeeek automobilių naktį važiuojančių greitkeliu Kaunas-Vilnius. Tądien RHCP į Kauną sutraukė visą Lietuvą (ir ne tik - arenoje susitikom dar ir broliukus estus).