Jazminas, 2012, Juozo Miltinio dramos teatras, režisierė Mara Kimelė
Pjesė, pastatyta pagal latvės Ingos Abelės kūrinį ir režisuota latvės režisierės, kažkaip neįprastai atrodė lietuviško teatro repertuare (nepaisant to, kad Panevėžys ir arčiausiai Latvijos esantis didelis* miestas). Ir jei ne palankūs atsiliepimai apie spektaklį, tikriausiai taip ir nebūčiau jo pamačiusi. Tačiau džiaugiausi apsilankiusi. Pats pastatymas primena Laisvus drugelius, kadangi vaidina jaunas aktorių kolektyvas (įskaitant ir charizmatiškąją Laisvų drugelių Ingą Jarkovą), didelis dėmesys skiriamas detalėms, siužetas nenuobodus, žiūrovus ir prajuokina, ir priverčia sunerimti. Istorija gana įprasta šiandieninei Lietuvai - paskolos ir skolos, emigracija, meilė paslaptingiems užsieniečiams (kurie dar ir groja gitara). Puikiai vaidina tiek Inga Talušytė, tiek Irena Vasiulytė, tiek Andrius Povilauskas. Nenuobodu, neprailgsta ir nesinori išeiti. Tiesa, man kiek užkliuvo faktas, kad Andriaus Povilausko įkūnytas personažas buvo iš Rio, t. y. portugalas, tačiau šnekėjo ispanų kalba, o jo taurę pakelti raginantis "cin cin" skambėjo labai itališkai. Na, tačiau šiuo atveju norisi tik pagirti poliglotus aktorius :)
Rekomenduoju neatitrūkusiems nuo realybės, ir tiems, kurie nemano, jog gyvenimas yra muilo opera.
*didumas - labai subjektyvu. Apklausas telefonu vykdančios bendrovės atstovei praėjusią savaitę pasiteiravus, ar gyvenu didmiestyje, ar mažame miestelyje, sekė gana ilga pauzė mano pusėje. O po to jai teko išgirsti "Neturiu supratimo, žinokit. O kokie dydžio kriterijai?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą