Migdolų sviestas

(Please scroll down for English version of the post)

Ką jums labiausiai patinka skaityti? Laikraščius, knygas, žurnalus, interneto tinklalapius? Man tai etiketes. Ne, ne Dolčė ir Gabana, ir net ne Skalbti 30º С. Kitas etiketes. Tokias, kuriose smulkiu raštu surašyta viskas, kas atsidūrė buteliuke, indelyje ar skardinėje, ant kurių etiketė ir sėdi. Tad jei kurioje nors parduotuvėje išvysite merginą, apimtą pykčio priepuolio, nes ji etiketėje nerado produkto sudėties, žinokit, kad ten aš (galit prieiti pasisveikinti!). Pastaruoju metu mane itin pradėjo erzinti ilgos etiketės (nes labai daug skaityt...). Elementariausias žemės riešutų sviestas ar kokoso pienas turi iki septynių sudedamųjų dalių. Septynių! Kai tuo tarpu iš tiesų riešutų svieste turėtų būti viena - riešutai, o kokoso piene dvi - kokosas ir vanduo. Ką likę ten veikia? Slepiasi nuo sveikatos apsaugos inspektorių? Beje, ar žinojot, kad produkto etiketėje visi ingredientai išrikiuoti pagal kiekį? Taigi pirmasis ingredientas etiketėje yra produkto pagrindas... va, pvz., vakar ieškodama juodojo šokolado IKI užtikau juodąjį šokoladą, kurio pirmoji sudedamoji dalis buvo nurodyta esanti cukrus (čia toks pat, tik pieniškas). Vadinasi, net kakavos masės dalis šokolade bus mažesnė nei cukraus. Net nejauku pirkti tokį. 

Migdolų sviestas niekam ne naujiena, tikiu. Bet neradusi nieko verto parduotuvėse, išsitraukiau savo trilitrinį mogdolų (daugiau nelabai turiu ką laikyti tuose trilitriniuose), atsitempiau savąją sunkenybę visai-ne-galingą virtuvinį kombainą, įpyliau porą saujų riešutų ir įjungiau. Penkiolika minučių, pora nukrapštymų nuo sienelių ir migdolų drožlės pradėjo išskirti savąjį aliejų bei automatiškai lipti į krūveles. Dar po 5-10 minučių migdolinė masė buvo gana skystoka ir kiek priminė kremą - ženklas kad jau gana kankinti kombainą. 

Tiesa, migdolai dėl savo biologinės prigimties yra gana sunkiai virškinami, todėl šiam sviestui patartina naudoti arba mirkytus ir išdžiovintus (aš pamerkiu migdolus parai, o po to išdžiovinu orkaitėje mažiausioje temperatūroje), arba pakepintus. Kepintų migdolų sviestas ir ilgiau išsilaikys, bet jo skonis bus kiek kitoks nei žalių migdolų sviesto. 

Va, o dabar kai jau turim migdolų sviesto, galim jį naudoti padažuose, kepiniuose, tepti ant obuolių, bananų, duonos, daryti užtepėles ir... man atrodo, man reikia atskiros Pinterest lentos susikabinti visus patiekalus su migdolų sviestu.

---

ALMOND BUTTER
What do you like reading the most? Newspapers, books, magazines, blogs? I like reading... labels. No no, not Dolce&Gabbana ones, not even Wash in 30º С water ones. Different labels. Labels where you can find in a small font written everything that got into that bottle, jar or can to which the said label is glued onto. So if you ever happen to see a girl having an anger attack in the middle of the shop since she couldn't find ingredients list on the label, be sure it's me (come up to me to say hi!). Recently I've get really annoyed by long labels (too much too read...). In the simplest peanut butter or coconut milk you can find up to seven ingredients. Seven! When really all peanut butter should consist of is peanuts and in the coconut milk there should be two ingredients: coconut and water. So what the rest of them are doing there? Hiding from health inspectors? By the way, did you know that on the product label all the ingredients are written according to their percentage in the product? So the first mentioned ingredient is the base of that product.... for example, yesterday while searching for some black chocolate in the shop I found one with sugar listed as the first  its ingredient (like this one, only this is milk chocolate). Which means that even cacao part in that chocolate is smaller than sugar one. Really unappealing.
I am sure almond butter is news to no one. But after getting from my trip to the shops empty-handed, I pulled out my 3 l jar of almonds (because I clearly have nothing else to keep in my 3 l jars), dragged to the kitchen my super heavy-and-not-so-powerful food processor, threw couple handfuls of almonds and turned it on. 15 minutes and couple of side scrapings later almonds pieces started releasing their oil and because of that bundling into little piles. 5-10 minutes and almond mass became quite liquid-y and creamy - the sign it's time to stop torturing the poor food processor.
It's worth to mention that almonds due to their biological nature are quite difficult to digest, so it is adviced to either soak almonds (I just soak them for 24 hours and then let them dry in the oven on the lowest heat) or roast them before making this butter. Butter from roasted nuts keeps longer but the tastes differ from the raw almonds one. 
Well, so now that we have some almond butter, we can use it in sauces, for baking, spread it on apples, bananas, bread, make some new spreads and... I think I need a new board on Pinterest devoted only for recipes that can be made with almond butter.