Migdolų pienas

Dar dvyliktoje klasėje chemijos mokytoja pasakojo, kad suaugusiems žmonėms nerekomenduojama piktnaudžiauti pienu ir jo produktais. Berods, organizmas nebegamina fermentų, kurie padėtų perdirbti pieną (o ir šiaip, karvės pienas yra skirtas veršiukams ir jo pagrindinė paskirtis - padėti veršiukams priaugti svorio ir užaugti). Be to, beveik penktadalis žmonijos netoleruoja laktozės, o dalis jų yra alergiški pienui. Žodžiu, porai savaičių prie viso sąrašo nevalgomų dalykų nusprendžiau pridėti dar ir laktozę. Tada išsiruošiau į parduotuvę įsigyti įvairių pieno pakaitalų: sojos miltelių, kokoso grietinėlės, migdolų pieno. Ir, omg, už litrą migdolų pieno teko pakloti kiek daugiau nei 15 Lt (mano sveikų produktų parduotuvė kainas pakankamai pasididinusi). Be to, pirktas migdolų pienas sudėtyje dar turėjo cukraus, kvapų ir krakmolo. Visiškai nesuprantama ir nelogiška. Ypač, kai pasigaminti migdolų pieną pačiai itin paprasta ir greita.

Porai dienų užmerkiau puodelį migdolų (~200 g) vandenyje (tiesa, per tą laiką juos porą kartų perploviau, nes vanduo kažkoks purvinai rudas buvo), po to supyliau juos ir 7 puodelius vandens į blenderį ir kelias minutes viską palikau blendintis. Tada skystį perkošiau per sietelį, o vėliau per kelis kartus sulenktą marlę ir viskas. Dabar šaldytuve stovi beveik pusantro litro migdolų pieno (okay, tiek nebestovi, nes pusę litro jau sunaudojau).

Migdolų pienas neturi jokio keisto prieskonio, riešutų skonio beveik nesijaučia, o panaudoti galite bet kur - žaliesiems kokteiliams, kavai, kiaušinienei, kepiniams. Laikyti patartina šaldytuve, o suvartoti - per savaitę. Tiesa, pienas susisluoksniuoja, todėl prieš gerdami suplakite. Beje, nusunktas migdolų šiošes galite išdžiovinti ir panaudoti vietoj migdolų miltų. O pusantro litro migdolų pieno tekainavo 4 Lt (suprantama, jei pirksite ekologiškus migdolus, kainuos kiek brangiau).