Ką valgo blogeriai?

Iškilmingai pranešu, kad vasarį atgimsta kulinarinių tinklaraščių projektas "Languota prijuostė" (iškilmingai ne dėl to, kad būčiau kažkaip nusipelnius projektui, o dėl to, kad smagi idėja ir tiesiog... sekmadienis). Šį mėnesį languotą prijuostę ryši Inga iš Gyvenimas yra smulkmenos. Inga tinklaraštijos gyventojų (= tinklaraščių autorių = blogerių) pasiteiravo, o ką gi jie valgo iš tiesų, nes juk skelbiami receptai nebūtinai visada atspindi mitybos įpročius ir pomėgius. Įdomi tema, ypač nuraminti sąžinei, kad ne, vis tik nepaisant egzotiškų receptų ir tobulų nuotraukų, blogeriai irgi tik žmonės ir jiems maximos iki koldūnai nesvetimi (laaaabai tikiuosi).

Apie savo dieną maisto prasme jau pasakojau čia, apie mitybos įpročius minėjau čia ir čia, bet pagalvojau, kad ai, bala nematė, gal nepasmerksite manęs už dar vieną panašų įrašą.

Mano diena visada prasideda nuo pusryčių. Gyvenu principo "Pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalink su draugu, o..." pirmąja dalimi (mieli priešai, nesirikiuokit prie durų, mano vakarienės negausit). 90 procentų dienų pusryčiams būna kiaušiniai, nes paprasta, greita, universalu ir sveika. Kartais valgau košę ar granolą su pienu. Kad ir kaip nuobodžiai skambėtų, bet dauguma tinklaraštyje publikuojamų patiekalų dažnai  atsiranda ant mano stalo.

Briuselio kopūstai su vištienos gabaliukais ir vytintu kumpiu

O kartais mano pusryčiai visai netelpa į pusryčių formatą, kaip kad vieną vasario sekmadienį valgyti briuselio kopūstai. Iš dalies sutinku su mintimi, kad nereikia valgymų skirstyti į pusryčius, pietus ir vakarienę ir kiekvienam jų priskirti tik tam tikrą maistą. Na, kodėl gi negaliu pusryčiams valgyti salotų, o vakarienei kiaušinienės? Galiu... jei tik netingiu. O dažniausiai tingiu, todėl valgau kiaušinius.

Darbo dienomis tarp devynių ir dešimtos - kavos pertraukėlė, kuri apsiriboja dvidešimčia žingsnių iki kavos aparato ir atgal. Mažulytis juodos nesaldintos kavos puodelis, kurį pakaitomis su žolelių ar rooibos arbata po truputį siurbčioju iki pat pietų meto. Darbe turim saldumynų kampelį, kuris visada pilnas šokoladinių saldainių, irisų, juodo šokolado, karamelių, sausainių, riestainėlių... Ačiū dievui, jis priešingoje kabineto pusėje, todėl stebuklingu būdu atsilaikau nuo jų pagundų (tuo kažkodėl visada suneramindama kolegas, kurie, matyt, įtaria mane juos nuodijant, nes net ir po dviejų metų vis nenustoja siūlę pasivaišinti). 

Lašišos kepsniukas su sviesto, petražolių ir česnakų padažu bei žaliomis salotomis

Pietums paprastai valgau kokį nors baltymų šaltinį - vištieną, jautieną, žuvį, su žaliomis salotomis. Iš dalies dėl to, kad žinau, jog toks maistas sveikas ir tinka mano organizmui, iš dalies ir dėl to, kad nesu didelė bulvinių patiekalų mėgėja, o po miltinių patiekalų (pvz., pastos) pietų mano pilvas ima urgzti praėjus valandai. Darbo dienomis pietūs dažniausiai būna likę nuo vakarykštės vakarienės ir supakuoti nedidukiame plastikiniame indelyje, tačiau principas tas pats - baltymų šaltinis bei daržovės (tiesą pasakius, šis principas tinka daugumai patiekalų). 

Turėdama laiko (ir noro), vakarienę gaminuosi panašią į pietus ir tiek, kad liktų dar kelioms dienoms (ir nereiktų gaminti dar porą dienų :D).

Malta jautiena su morkomis ir šparaginėmis pupelėmis

Nepaisant to, kad stengiuosi valgyti tik sveiką ir pačios gamintą maistą, kartais susiklosto visiškai priešingai. Pvz., atsikėlusi po ligos iš tuščio šaldytuvo kameros traukiu paskutinį pakutį iki koldūnų, nes daugiau nieko neturiu. O kartais apie koldūnus ar maximos tuno salotas su kaparėliais svajoju visą dieną. Tada kažkodėl būna visai nesvarbu, kad žinau, ką ir kaip gamina, ko deda ir ko ne. Noriu ir tiek. 

Ir be abejo, karts nuo karto (aka beveik kiekvieną dieną) pasimėgauju kuo nors saldaus. Migdolų ir kokoso miltų blynais/vafliais Užgavėnių proga. Ar kokoso šokolado gabalėliu su puodeliu rooibos arbatos vakare. Arba vaisiais. Juodu šokoladu. Ar toliau aprašytu bananiniu pudingu. Nors, jei tik turėčiau tobulus genus ir tobulą medžiagų apykaitą, saldumynus valgyčiau dešimt kartų per dieną (kam čia apsiriboti trimis kartais). Kolkas, kol dar neturiu, pakanka ir to vieno vienintelio karto :)

---

Kartu su šio mėnesio Languotos prijuostės klausimu Inga sugalvojo ir nedidukę užduotėlę: parašyti paprastą/ greitą/ kasdienį receptą, be kurio neįsivaizduojam savo virtuvės. Pats paprasčiausias patiekalas/desertas, kuris dažnai gelbsti nuo "noriu kažko skanaus" krizės mano virtuvėje yra bananinis pudingas. Grįžtu namo po darbo, greitai susitaisau indelį pudingo, prisikraunu šaldytų uogų ar susipjaustau kivi gabaliukais ir įsitaisau su puodeliu žiūrėti kokio nuotaiką skaidrinančio ir nuovargį blaškančio filmo. Šis pudingas puikus saldaus jogurto pakaitalas tiems, kurie nevalgo pieno produktų, veganams ir žaliavalgiams.

KAKAVINIS BANANŲ IR MIGDOLŲ PUDINGAS
(2 porcijos)
0,5 puodelio migdolų
2 prinokę bananai
1,5 arb. šaukštelio kakavos

Migdolus rankiniu blenderiu ar virtuviniu kombainu susmulkinkite iki miltukų (nebūtina labai smulkiai), atskirai sutrinkite bananus, į bananus supilkite riešutus, suberkite kakavą ir masę trinkite blenderiu kol bus pakankamai vientisa. Ant viršaus susiberkite maišą šaldytų vyšnių ar aviečių ir pirmyn mėgautis vakaru :)